Visuomenės aplinkosauginio švietimo perspektyvos Vilniaus mieste nagrinėtos konferencijoje

Paskelbta 2014-11-21

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Aplinkai palankaus visuomenės gyvenimo būdo skatinimas gamtinėse erdvėse“. Siekiant išsiaiškinti Visuomenės aplinkosauginio švietimo perspektyvas Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Aplinkos apsaugos skyriaus specialistais lapkričio 13 dieną organizavo konferenciją „Nevyriausybinių organizacijų visuomenės aplinkosauginio švietimo veikla Vilniuje: esama situacija ir perspektyvos“. Konferencijoje dalyvavo 17 organizacijų atstovai, dirbantys aplinkosauginio švietimo srityje.
Konferencijos tikslas: didinti vilniečių aplinkosauginį sąmoningumą, tobulinti visuomenės aplinkosauginį informavimą, aplinkosauginio švietimo efektyvumą, siekiant formuoti aplinkai draugišką gyvenimo būdą.
Konferencijos uždaviniai:
• Skatinti NVO specialistų, Vilniuje vykdančių aplinkosauginio švietimo veiklas, tarpusavio bendradarbiavimą, patirties sklaidą;
• Efektyvinti aplinkosauginio švietimo veiklą mieste;
• Plėtoti ugdymo(si) gamtoje idėjų įgyvendinimą praktikoje ir Žaliųjų edukacinių erdvių kūrimą;
• Išsiaiškinti 2015 metų aplinkosauginio švietimo Vilniaus mieste prioritetus.

Visuomenės aplinkosauginio švietimo svarbą ir būtinybę ieškoti naujų efektyvių aplinkai palankaus visuomenės gyvenimo būdo skatinimo priemonių, tardama sveikinimo žodį, akcentavo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė Vida Petiukonienė. Parko tyrėjai gamtinėse erdvėse organizuoja aplinkosauginio švietimo renginius (žygius, praktinius seminarus, mokymus, pamokas ir kt.), kuriuose supažindina įvairaus amžiaus ir išsilavinimo piliečius su gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis, ugdo gamtojautą ir aplinkai draugišką gyvenimo būdą.
Visuomenės aplinkosauginio švietimo projektų vykdymą Vilniaus mieste aptarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė dr. Ona Motiejūnaitė. Kuriant Sumanią visuomenę, kurios piliečiai atviri, kūrybiški ir atsakingi, gyvena švarioje ir saugioje aplinkoje, svarbu asmens bendrųjų ir dalykinių kompetencijų, o ypač – gamtamokslinės kompetencijos ugdymas (gamtamokslinis komunikavimas, mokėjimas mokytis, žinios ir supratimas, žinių taikymas praktikoje, problemų pažinimas bei sprendimas ir kt.). Pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiriama švietimo įstaigų auklėtinių aplinkosauginiam švietimui, ši veikla vis labiau aktyvėja miesto bendruomenėse. Suaugusiųjų švietimui reiktų skirti daugiau dėmesio, tam pasitelkiant nevyriausybinių organizacijų patirtį. Deja, iki šiol nėra aiškios, šiuolaikinę situaciją atitinkančios, savivaldai skirtos aplinkosauginio švietimo (ar švietimo darniam vystymuisi) programos. 2014-2020 metų Nacionalinėje pažangos programoje numatytas tikslas „Skatinti sveikatos ir gamtinės aplinkos tausojimą“, kurio uždaviniai: ugdyti sveikos gyvensenos savimonę ir ekologinę savimonę. Labai svarbu sutelkti nevyriausybinių organizacijų, švietimo įstaigų žmogiškuosius išteklius tikslingai aplinkosauginio švietimo veiklai. Šiame susitikime svarbu išsiaiškinti aplinkosauginio švietimo prioritetines sritis ir temas kitiems metams, efektyvias veiklos formas, partnerystės stiprinimo ir plėtotės galimybes.


Aplinkosauginio švietimo aktualijas ir perspektyvas Vilniaus mieste aptarė Baltijos aplinkos forumo atstovai Žymantas Morkvėnas ir Laura Stančė. Baltijos aplinkos forumo specialistai inicijuoja aktualių aplinkos apsaugos tyrimų atlikimą, informuoja visuomenę apie gautus rezultatus. Vykdant aplinkosauginio švietimo veiklas jie padeda žmonėms suprasti biologinės įvairovės svarbą, suvokti visą mus supančią gamtą, kaip vieningą ekosistemą, kuriai svarbus kiekvienas jos elementas. Savo veiklose vadovaujasi nuostata, kad žmogaus emociniam ir dvasiniam tobulėjimui patyrimai gamtoje yra labai svarbūs. Aplinkoje esančios pavojingos medžiagos kaupiasi mūsų organizme. Stokholmo gyventojai siekia iki 2030 metų gyventi mieste be pavojingų cheminių medžiagų, vilniečiams tai irgi aktualu. Europos miestai pasirenka aplinkos apsaugos tikslą ir visi vieningai jo siekia, pavyzdžiui: Bristolyje skatinami žalieji verslai, Kopenhagos gyventojai didžiausią dėmesį skiria oro kokybei, CO2 emisijų mažinimui, atliekų tvarkymui.


Vilniaus aplinkos apsaugos klausimus darnaus miesto aspektu aptarė Liutauras Stoškus. Buvo nagrinėjami darnaus ir nedarnaus miesto požymiai, akcentuota būvio ciklo sampratos svarba tvarkant atliekas.

Lietuvos Gamtos fondo narių vykdomą aplinkosauginio švietimo veiklą pristatė Julija Petrošiūtė ir Remigijus Karpuška. Jų vykdoma aplinkosauginio švietimo veikla apima visuomenės narių supažindinimą su gamta, mokymus žinias taikyti praktikoje, gamtamokslinės kompetencijos ugdymą. Vieni originaliausių aplinkosauginių renginių, sulaukę didžiausio visuomenės dėmesio yra Varliavizija ir Šikšnosparnių naktis. Šikšnosparnių Vilniuje yra gausu, jie gyvena tuneliuose, palėpėse, specialiai jiems įkeltuose inkiluose. Gausiausiai Vilniuje žiemoja dvispalviai plikšniai. Pirmą kartą ši šikšnosparnių rūšis buvo identifikuota Vilniuje 2006 metais. Iki tol šalyje dvispalvis plikšnys buvo registruotas tiktai šiltuoju metų laiku ir buvo laikomas migrantu. Remigijus Karpuška nuolat konsultuoja gyventojus šikšnosparnių apsaugos klausimais.

Konferencijos dalyviai teikė siūlymus aplinkosauginės veiklos Vilniuje prioritetinėms 2015 metų temoms išsiaiškinti. Apibendrinus visus siūlymus 2015-ų metų veikloms, paaiškėjo, pagrindinės kryptys ir temos.


2015-ųjų metų visuomenės aplinkosauginio švietimo kryptys:
Visuomenės dalyvavimas aplinkos apsaugos politikoje ir aplinkosauginio švietimo veiklose: bendruomenių skatinimas dalyvauti priimant aplinkosauginius sprendimus ir dalyvavimas tvarkant miesto erdves (informavimas; konsultavimas; aktyvus dalyvavimas); gyventojų skatinimas savarankiškai spręsti savo aplinkos kokybės problemas; padėti piliečiams plačiau suvokti aplinkos apsaugą, siejant ją su Darnaus vystymosi strategija, Klimato kaitos programos uždaviniais; bendradarbiauti su Švietimo ir mokslo ministerijos specialistais žalio mąstymo ugdymo srityje.
Visuomenės informavimas ir aplinkosauginis švietimas padedant žmonėms suvokti aplinkos apsaugos problemas: vilnietiško identiteto stiprinimas; darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių samprata; kraštovaizdžio, jo palaikymo supratimas; edukacija gamtoje; ekologiško gyvenimo būdo samprata; atsakingas vartojimas; aplinkos stebėsena; vartojimo kultūros ugdymas; atliekų tvarkymo klausimų sprendimas; visuomenės informavimo tobulinimas.
Praktinė aplinkos apsauga: žaliųjų erdvių tvarkymas; biologinės įvairovės išsaugojimas (priemonės, reikalavimai, jų taikymo kontrolė); žaliųjų edukacinių erdvių kūrimas ir plėtra, jų tinklo mieste sudarymas; oro kokybė; miško buveinių išsaugojimas; aplinkos stebėjimas mieste ir informavimas apie rezultatus žiniatinklyje; antrinis daiktų gyvenimas; gamtos ir miesto darnos siekimas.
Efektyvios aplinkosauginio švietimo formos 2015 m.:
Bendradarbiavimas, gamtamokslinės kompetencijos tobulinimas: atviros paskaitos. Forumai, debatai, diskusijos, praktikumai, kūrybinės dirbtuvės (pažinimas per patyrimą); specifinės pamokos; konkursai ir parodos; INFO akcijos per TV; „pasaulio kavinė“ – kas mėnesį vieną kartą susitikti ir svarstyti 2-3 rūpimus klausimus.
Ugdymas per pavyzdį (asmenybė, gyvas žodis, kitų šalių patirtis): kūrybinės dirbtuvės; ekskursijos į gamtą; edukacinės programos gamtoje; praktinių, aplinkai draugiškų pavyzdžių, įgyvendinimas; inovatyvių technologijų naudojimo skatinimas;
Aplinkosauginis švietimas mokyklose ir bendruomenėse: ekodaržai; gyvųjų kampelių steigimas; gamtamokslinės pakraipos būrelių steigimas; žalios mokyklos ar bendruomenės koncepcijos įgyvendinimas; žaliųjų edukacinių erdvių plėtra; moksleivių įjungimas į NVO veiklas; apklausa vilniečių, siekiant išsiaiškinti kaip jie supranta aplinkos kokybę; bendradarbiavimas su įvairių sričių specialistais.
Leidiniai: Žaliasis Vilniaus atlasas; informaciniai leidiniai; veiklos kortelės; elektroninis periodinis leidinys aplinkosauginio švietimo klausimais (gyvenimo aktualijos bendruomenėse, NVO ir kt.).
Bendradarbiavimo skatinimas, efektyvių partnerystės formų paieška.
Partnerystės skatinimas: bendriems projektams suburti miesto švietimo įstaigų, bendruomenių, NVO, klubų ir būrelių, savivaldybės, saugomų teritorijų direkcijos narius, aplinkos apsaugos ir kraštovaizdžio specialistus.
Veiklos: dalijimasis gerąja patirtimi, bendri projektai; viešos teminės diskusijos; keitimasis informacija; bendri renginiai; planuojamų projektų pristatymai (partnerių paieška); įgyvendintų projektų pristatymai (ieškant tęstinumo galimybių); dažnesni susitikimai, pasitarimai.

Konferencijos tikslas pasiektas, dalyvių siūlymai reikšmingi planuojant aplinkosauginio švietimo veiklas ateičiai. Akivaizdu, kad tokius susitikimus reikia organizuoti periodiškai, nes poreikis tam yra. Todėl išsiskirdami sakome: esame partneriai!
Apie aplinkosauginio švietimo būsimus renginius informacija skelbiama internete: https://www.vilnius.lt/lit/Aplinkosaugair_energetika/695

Aplinkos apsaugos skyrius