Vilniuje saugomų teritorijų tinklą sudaro du regioniniai parkai (Pavilnių ir Verkių, kurie yra įsteigti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913), europinės svarbos buveinių apsaugai reikšmingos teritorijos, gamtinis (Kalnų) rezervatas, kraštovaizdžio draustiniai, geomorfologiniai draustiniai, hidrografiniai draustiniai, botaniniai ir vienas botaninis zoologinis draustinis. Draustinių steigimo tikslas yra išsaugoti vieną ar kelis gamtinius kompleksus, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, dėl to tokiose teritorijose yra apribota ūkinė veikla. Savivaldybės steigiami draustiniai nėra mažiau vertingi negu valstybės saugomos teritorijos, jiems taikomas apsaugos ir naudojimo režimas kaip ir atitinkamose valstybės saugomose teritorijose.

Vilniuje yra respublikinės reikšmės gamtos paminklų – Pučkorių atodanga, Plikakalnio atodanga, vienas iš devynių, Lietuvoje saugomų ozų (Šeškinės ozas).

 Atsisiųsti saugomų teritorijų žemėlapį (3,38 MB)

Europinės svarbos saugomos teritorijos

Natura 2000 – tai yra Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas, šis tinklas jungia vertingiausias, natūralias Europos Sąjungos buveines. Buveinėmis yra vadinamos teritorijos, gamtos kompleksai, kuriuose gyvoji ir negyvoji gamta sudaro vieningą visumą.

Vilniaus mieste yra išskirtos 8 europinės svarbos buveinės:

— Neries upės šlaitas ties verkiais;
— Ežerėlių kompleksas (vertybės – skiauterėtasis tritonas, šarvuotoji skėtė, plikažiedis linlapis);
— Riešės upelis (vertybės – pleištinė skėtė, ovalioji geldutė, mažoji suktenė);
— Neries upė (vertybės – upių sraunumos su kurklių bendrijomis, Baltijos lašiša, kartuolė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, pleištinė skėtė, salatis, ūdra, upinė nėgė);
— Žaliųjų ežerų apylinkės (vertybės – ežerai su menturdumblių bendrijomis, vakarų taiga, plačialapių ir mišrieji miškai, žolių turtingi eglynai, griovų ir šlaitų miškai, plačialapė klumpaitė);
— Kryžiokų miškas (vertybės – vakarų taiga, plačialapių ir mišrieji miškai, žolių turtingi eglynai, griovų ir šlaitų miškai);
Antakalnio bunkeriai (vertybės – europinis plačiaausis);
Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis (vertybės – kūdrinis pelėausis).

Regioniniai parkai

Pavilnių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo, siekiant išsaugoti

Kalnų, Šveicarijos, Iškartų, Barsukynės, Rokantiškių, Markučių bei Tuputiškių erozinius raguvynus su būdingomis augalų bendrijomis, Ribiškių ir Sapieginės erozinių vėduoklių kraštovaizdžio struktūrą, Lyglaukių didžiuosius erozinius atragius, Vilnelės slėnį; išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų Rokantiškių ir Puškorių archeologines, Vilnios slėnio techninės kultūros vertybes bei gynybinių įrenginių liekanas.

Unikalus reljefas yra saugomas penkiuose kraštovaizdžio ir dviejuose geomorfologiniuose draustiniuose. Parke yra viena aukščiausių (63 m) atodangų Lietuvoje– Pučkorių atodanga.

Regioniniame parke aptikta daugiau kaip 750 augalų rūšių. Natūralus ir pusiau natūralus kraštovaizdis užima apie 60 proc. parko teritorijos.

Pavilnių regioniniame parke Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra įsteigtas vienas mažiausių Lietuvoje – Kalnų gamtinis rezervatas. Šio rezervato pagrindinis tikslas – išsaugoti natūraliausią gamtinę ekosistemą, apimančią raiškią šaltiniuotų erozinių vėduoklynų ir atkragių zoną su eglynų, ąžuolynų bendrijomis ir gausia smulkių žinduolių, drugių fauna.

Verkių regioninis parkas. Tai vienas mažiausių regioninių parkų Lietuvoje įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo.  Parko plotas – 2,7 tūkst. ha. Miškai parke užima apie 77 proc. teritorijos. Verkių regioninis parkas – siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų gamtinius sir Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Verkių regioninio parko funkcinės zonos

Regioninio parko teritorijoje aptinkama apie 870 augalų rūšių, 30 rūšių yra įrašytos į raudonąją knygą. Deja, ši teritorija iš visų pusių patiria vis stipresnį antropogeninį poveikį, todėl labai svarbu laiku susirūpinti teritorijoje esančių gamtos vertybių apsauga.

Verkių RP konservacinę zoną sudaro Turniškės ir Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustiniai, Ežerėlių geomorfologinis draustinis, Riešės hidrografinis draustinis, Verkių kraštovaizdžio architektūros draustinis, Kalvarijų memorialinis draustinis. Verkių regioniniame parke išskirtos keturios Natura 2000 teritorijos.

Daugiau apie Vilniaus miesto regioninius parkus: https://www.pavilniai-verkiai.lt/.

Kraštovaizdžio draustiniai

Kraštovaizdžio draustiniai steigiami siekiant išsaugoti unikalius bei tipiškus gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kompleksus.

Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis, įsteigtas Vilniaus miesto tarybos, draustinio teritorija 790 ha ploto. Jis įsteigtas Neries paslėnio zonoje esančio erozinio kalvyno apsaugai. Saugomoje teritorijoje susiformavęs stipriai kalvotas erozinis reljefas, retų augalų augimvietės senosios gyvenvietės. Žemesniuose kalvyno paviršiuose auga lapuočių miškai, eglynai, o kylant viršun į Aukštuosius Panerius – šilai. Šiaurės vakarinėje draustinio pusėje, prie Gariūnų kaimo, susiformavęs įdomus geologinis darinys – sufozinis cirkas. Čia saugomi ir sukultūrinto kraštovaizdžio objektai – tai du technikos paminklai: nebenaudojamas – Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis ir išlikusi senojo Vilniaus–Kauno kelio atkarpa su valstybinės reikšmės istorijos paminklu: kalno teritorija su koplyčia, kur 1831 m. gegužės 31 d. vyko mūšis tarp Lietuvos sukilėlių ir rusų kariuomenės dėl Vilniaus.

Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinis, įsteigtas Vilniaus miesto tarybos, jo plotas 29 ha. Jis įsteigtas, siekiant išsaugoti išraiškingą Cedrono upelio aukštupio zoną. Tai urbanizuotoje teritorijoje tarp smulkių vidutinio aukščio ir aukštų vidutinio stambumo kalvų vingiuojantis gilus „kanjoninio“ tipo upelio slėnis. Neatskiriama jo vertybė – slėnio šlaituose esančios pievos su pavieniais senais ąžuolais – pavyzdinių plačialapių miškų likučiais. Cedrono upelis įteka į Neries upę. Tai vienintelis nepaverstas kanalu Vilniaus upelis, esantis miesto teritorijoje. Upelio žemupio slėniai yra apsupti miškais ir yra Verkių regioninio parko kultūros ir istorijos draustinio zonoje.

Tapelių kraštovaizdžio draustinis, įsteigtas Vilniaus miesto tarybos, kurio tikslas – išsaugoti Neries senslėnio lygumoje išsiskiriančios ežeringos Antavilių rinos dalį.

Karoliniškių valstybinis kraštovaizdžio draustinis, plotas 162 ha. Draustinis įsteigtas 1960 metais, steigimo tikslas – išsaugoti erozinius raguvynus Neries slėnyje, Plikakalnio atodanga, retas augalų rūšis.

Ribiškių valstybinis kraštovaizdžio draustinis, įsteigtas Lietuvos Respublikos vyriausybės, plotas apie 273 ha. Draustinio tikslas – išsaugoti didžiąsias erozines vėduokles, pasižyminčias ypatingu reljefu, rauguvų dugnuose išsidėsčiusių agrarinių naudmenų, sodybų, miškingų agrarinių juostų mozaika.

Ancučių valstybinis draustinis yra Pavilnių regioniniame parke, jo plotas 116 ha. Draustinio tikslas – išsaugoti raguvyno ir didžiausio Vilnios erozinio šlaito su eglynų bendrijomis, retų nykstančių rūšių augalais.

Iškartų valstybinis kraštovaizdžio draustinis, kurio plotas apie 114 ha, esantis Pavilnių regioniniame parke. Draustinis įsteigtas saugoti didžiąsias erozines vėduokles, pasižyminčiais raiškiu reljefu.

Markučių Valstybinis kraštovaizdžio draustinis, įsteigtas išsaugoti erozinius latakus su eglynų, baltalksnynų bendrijomis, Markučių dvaro sodybos fragmentus.

Pučkorių valstybinis kraštovaizdžio draustinis, kurio plotas apie 337 ha yra Pavilnių regioniniame parke. Draustinio steigimo tikslas – išsaugoti stačiašlaičio giliai išraižyto ragyvyno masyvo ir didžiausio Vilnios erozinio šlaito ekosistemą su liepynų, ąžuolynų bendrijomis, saugotinais augalais, valstybės saugomą geologinį paminklą – Pučkorių atodangą.

Turniškės valstybinis kraštovaizdžio draustinis, jo plotas 336,6 ha. Draustinio tikslas išsaugoti unikalų dvišakio Riešės ir Turniškės upelio paslėnį, su valstybės saugomu popieriaus fabriko statinių kompleksu, jo vandens įranga.

Žaliųjų ežerų valstybinis kraštovaizdžio draustinis, jo plotas 331 ha, draustinis yra Verkių regioniniame parke. Draustinio tikslas – išsaugoti gilių ežeringų dubaklonių kraštovaizdį, retų augalų rūšių buveines ir kita.

Antakalnio valstybinis kraštovaizdžio draustinis yra skirtas išsaugoti Sapiegynės atragį su eglynų, plačialapių miškų bendrijų kompleksais, jiems būdinga žolių danga.

Vilniaus miesto savivaldybės draustiniai: https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/gamtos-paveldo-apsauga/ .

Lietuvos saugomų teritorijų sistema: https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/ .

Saugomų teritorijų statistika: https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/saugomu-teritoriju-statistika/.