Bioįvairovė

Bendroji dalis

Vilnius yra įsikūręs Neries ir Vilnios upių santakoje, raižytoje ir kalvotoje teritorijoje. Jo apylinkėse gausu kalvotų miškų, miško pelkučių, didesnių ar mažesnių, natūralių ir žmogaus sukurtų vandens telkinių. Iš visų pusių Vilnių supa miško masyvai ir miško parkai. Žalieji plotai užima apie pusę miesto teritorijos. Miesto biologinė įvairovė nėra skurdesnė nei kitur, nors dar trūksta detalesnių tyrimų.

Vilniaus miesto ir apylinkių biologinės įvairovės padėtis skirtingose miesto dalyse skiriasi. Naujai įsikuriančių gyvenamųjų namų kvartaluose, deja, biologinės įvairovės būklė tragiška. Sunaikinus buveines, čia išlieka ar naujai įsikuria tik plastiškos ir plataus ekologinio spektro rūšys, daugiausia susietos su transformuota aplinka – kelios vabalų (lapgraužių, drugių baltukų) rūšys. Visumoje, tai labai skurdi savo biologine įvairove miesto dalis.

Gera padėtis dar išlikusi yra rytinėje miesto dalyje apimančioje Verkius, Naujuosius Verkius, Gulbinus, Kairėnus. Nežiūrint didelio žmonių antplūdžio ir padidėjusio aktyvumo, naujų statybų, savo biologinėmis vertybėmis tai išlieka vienomis svarbiausių buveinių daugumai saugomų rūšių rastų Vilniuje ir jo apylinkėse.

Žemieji ir Aukštieji Paneriai yra svarbūs bestuburių rūšims. Dėl savo raižyto reljefo didžioji dalis teritorijos, nors ir yra pramoniniame rajone, išlaiko daugelį gamtos vertybių.

Kiek toliau nutolusi vakarinė – šiaurinė Vilniaus apylinkių dalis sparčiai užstatoma. Tačiau už Bendorėlių, senojo Ukmergės kelio, bei Karvio kaimo kryptimi išsidėstę miškai su įvairiais vandens telkiniais dar yra ta vieta, iš kur saugomos ir retos rūšys gali plisti į tinkamas gyventi vietas.

2012 m., atlikus Vilniaus miesto saugomų teritorijų bioįvairovės tyrimus, o taip pat žvalgomuosius tyrimus ir apibendrinant ankstesnių Vilniaus miesto bioįvairovės tyrinėtojų patirtį bei Vilniaus miesto Saugomų teritorijų darbuotojų įdirbį, 2014 m. Vilniaus miesto bioįvairovės monitoringo ataskaitą rengusių ekspertų duomenis, buvo padaryta išvada, kad bioįvairovės ir buveinių padėtis Vilniaus miesto saugomose ir nesaugomose teritorijose yra nebloga.

Vilniaus miesto bioįvairovę veikia natūralūs procesai, kurių pasėkoje vyksta vandens telkinių eutrofikacija, pievų užaugimas krūmais ir medžiais, miškų užaugimas krūmais. Dėl sąlygų pokyčių keičiasi floros ir faunos rūšinė sudėtis, buveinės tampa nebe optimaliomis vienoms rūšims, bet jose pradeda kurtis kitos saugomos ar retos rūšys.

Žmogaus veikla dažniausiai pagreitina gamtinės aplinkos degradacijos procesus – papildoma tarša žymiai pagreitina vandens telkinių eutrofikaciją, išmynus naujus takus gali būti sunaikinta negausi saugomų augalų populiacija, žmonių aktyvumas gali išbaidyti perėti susiruošusius retus paukščius, pamiškėje išpiltos šiukšlės – apnuodyti retų vabzdžių buveinę.

Didžiulę įtaką saugomoms ir retoms rūšims bei buveinėms turi invazinės rūšys, kurios paprastai yra prisitaikę prie žymiai platesnių aplinkos sąlygų, nei vietinės rūšys. Invaziniai gyvūnai paprastai vislesni, greičiau bręsta, jų palikuonys atsparesni aplinkos pokyčiams. Invaziniai augalai intensyviau plinta ir nustelbia vietines rūšis, gali visiškai pakeisti buveines.

Monitoringo metu atliekami ilgalaikiai palyginamieji tyrimai, kurių metu nustatoma, kokie bioįvairovės pokyčiai ir kodėl vyksta tiriamose teritorijose. Duomenų palyginamumui reikalinga, kad tyrimai vyktų kuo mažiau besikeičiančiomis sąlygomis, nes žmogaus veiklos ar invazinių rūšių poveikis gali būti labai stiprus. Todėl būtina atsižvelgti į monitoringą atliekančių ekspertų rekomendacijas ir operatyviai šalinti neigiamo poveikio priežastis. Dažnai tereikia nušienauti pievą, kurioje dėl peraugusios žolės susidarė blogos sąlygos paukščių, vabzdžių ar varliagyvių veisimuisi, išsaugoti seną nudžiūvusį medį su uoksais, kuriuose veisiasi rečiausi vabalai ar iškirsti krūmus, kurie trukdo saulės šviesai pasiekti tų pačių senų medžių kamienus.

Glaudus monitoringą vykdančių ekspertų, sprendimus priimančių valdžios atstovų ir visuomenės bendradarbiavimas yra būtinas, kad sudėtingomis miesto sąlygomis biologinė įvairovė nenuskurstų.

Vilniaus miesto savivaldybės stebėsenos (monitoringo) ir jos informacinės sistemos 2023-2028 m. programos metinės ataskaitos:

Už 2023 metus (3 MB)