Gręžiniai

Šiame puslapyje skaitykite:

Gręžinių vandens kokybė 2022 metais

Gręžinių vandens kokybė 2021 metais

Gręžinių vandens kokybė 2020 metais

Gręžinių vandens kokybė 2019 metais

Gręžinių vandens kokybė 2017 metais

Gręžinių vandens kokybė 2016 metais

Gręžinių vandens kokybė 2015 metais

Gręžinių vandens kokybė 2014 metais

Gręžinių vandens kokybė 2012 metais

Gręžinių vandens kokybė 2011 metais

Gręžinių vandens kokybė 2010 metais

Gręžinių vandens kokybė 2010 – 2012 metais

Gręžinių vandens kokybė 2004 – 2009 metais

Grez_moni

Atsisiust  Atsisiųsti žemėlapį (1,6 MB)

2022 metų duomenys

2022 m. yra paskutiniai požeminio vandens monitoringo vykdymo metai, vadovaujantis parengta ir suderinta 2017 – 2022 m. Vilniaus miesto aplinkos monitoringo programa. Šiais metais, kaip ir kasmet, požeminio vandens gręžinių monitoringas buvo vykdomas 17 – koje gręžinių, tačiau 1 gręžinys (Nr. 35399) buvo užmestas, todėl jame tyrimai nebuvo atliekami. Dešimtyje gręžinių, kurių gylis daugiau nei 30 m, stebėta gilesnių tarpmoreninių vandeningųjų sluoksnių vandens cheminė sudėtis, o šešiuose gręžiniuose stebėta seklesnio, t. y. iki 30 m gylio, gruntinio vandens cheminė sudėtis. Tyrimų apimtis sudarė požeminio vandens lygio, bendrosios cheminės analizės, aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių ir sunkiųjų metalų tyrimai.

2022 m., bandinių ėmimo metu, vandens lygis daugumoje gręžinių buvo 0,66 – 2,07 m giliau nei 2007 – 2021 m. stebėtas vidutinis, tačiau vidutiniškai 0,7 m aukščiau nei buvęs žemiausias. Gręžinių Nr. 35398 ir Nr. 796 požeminio vandens lygis buvo aukščiau nei gręžinių galvutės (Nr. 35398 vandens lygis >95,13 m abs. a., Nr. 796 – >135,82 m abs. a.).

Vilniaus miesto požeminio vandens hidrocheminė situacija išliko pakankamai gera, daugumoje gręžinių vandenyje nerasta taršos, kuri viršytų Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Kaip ir kasmet, vieninteliame gręžinyje Nr. 35396, esančiame transporto žiede tarp Žaliojo tilto ir Nacionalinio operos ir baleto teatro, rasta chloridų koncentracija, kuri ribinę vertę viršijo 1,6 karto, ir tai neabejotinai yra susiję su žiemą kelių barstymui naudojama druska.

2022 m. tam tikruose požeminio vandens gręžiniuose fiksuoti natrio, amonio, permanganato skaičiaus, nitratų, chloridų koncentracijų padidėjimai, vertinant pagal HN 24:2017 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Gręžinyje Nr. Nr. 35385 nustatyta natrio koncentracija (202 mg/l) nežymiai viršijo specifikuotą rodiklio vertę (200 mg/l). Gręžinyje Nr. 35396 nustatyta permanganato skaičiaus koncentracija (9,25 mgO2/l) specifikuotą rodiklio vertę viršijo 1,9 karto, amonio (8,62 mg/l) – 17,2 karto,  chlorido (780 mg/l) – 3,1 karto. Gręžinyje Nr. 35401 nustatyta nitratų koncentracija (57,9 mg/l) ribinę vertę viršijo 1,2 karto,  chlorido (286 mg/l) – 1,1 karto. Gręžinyje Nr. 35401 nustatyta nitratų koncentracija (57,9 mg/l) ribinę vertę viršijo 1,2 karto, chlorido (286 mg/l) – 1,1 karto. Gręžinyje Nr. 35475 nustatyta permanganato skaičiaus koncentracija (46,9 mgO2/l) viršijo 9,4 karto. Gręžiniuose Nr. 4023, Nr. 35322 ir Nr. 35325 nustatyti amonio koncentracijų viršijimai, atitinkamai 9,2, 1,1 ir 2,5 karto. Gręžinyje Nr. 35397 nustatyta chlorido koncentracija (444 mg/l) viršijo 1,3 karto.

Vertinant gręžinių vandens kokybę pagal sunkiuosius metalus, matyti, kad dvejuose gręžiniuose buvo viršytos reglamentuojamos, pagal HN 24:2017, normos: gręžinyje Nr.37316 buvo fiksuotas mangano (Mn) koncentracijos viršijimas 2,4 karto, o gręžinyje Nr. 37317 manganas viršijo 1,4 karto. Kitų tirtų gręžinių vandenyje metalų koncentracijos buvo palyginti nedidelės.

Kaip ir kasmet, išskyrus gręžinį Nr.35475, visų kitų tirtų gręžinių vandenyje nebuvo rasta aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių. Gręžinyje Nr. 35475, kuris yra prie buvusios naftos bazės Vilkpėdėje, 2022 metais fiksuoti dideli aromatinių, benzino bei dyzelino eilės angliavandenilių, viršijančių reikalavimus, kiekiai. Jame virš vandens taip pat išliko ir 2 cm padidėjo, susikaupęs naftos produktų sluoksnis (0,13 m).

Plačiau susipažinti su 2022 m. ataskaita.

2021 metų duomenys

2021 m. Vilniaus požeminio vandens monitoringas buvo vykdomas 17 – koje požeminio vandens monitoringo gręžinių, tačiau 1 gręžinys (Nr. 35399) buvo užmestas, todėl jame tyrimai nebuvo atliekami. Šešiuose gręžiniuose stebėta seklesnio, t. y. iki 30 m gylio gruntinio vandens cheminė sudėtis, o likusiuose, dešimtyje gręžinių, kurių gylis daugiau nei 30 m, stebėta gilesnių tarpmoreninių vandeningųjų sluoksnių cheminė sudėtis. Tyrimų apimtis sudarė požeminio vandens lygio, bendrosios cheminės analizės, aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių ir sunkiųjų metalų tyrimai.

Daugumoje gręžinių vandens lygis buvo 0,22 – 1,4 m žemesnis nei 2007 – 2021 metais stebėtas vidutinis lygis, tačiau šiuo laikotarpiu jis vidutiniškai buvo apie 0,5 m aukščiau nei anksčiau fiksuotas žemiausias lygis.

Vilniaus miesto požeminio vandens hidrocheminė situacija išliko pakankamai gera, daugumoje gręžinių vandenyje nerasta taršos, kuri viršytų Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Kaip ir pernai, vieninteliame gręžinyje Nr. 35396, esančiame transporto žiede tarp Žaliojo tilto ir Nacionalinio operos ir baleto teatro, rasta chloridų koncentracija, kuri ribinę vertę viršijo 1,7 karto, ir tai tikėtina yra susiję su žiemą kelių barstymui naudojama druska.

Vertinant pagal HN 24:2017 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, 2021 m. tam tikruose požeminio vandens gręžiniuose fiksuoti amonio, permanganato skaičiaus, nitratų, chloridų koncentracijų padidėjimai. Gręžiniuose Nr.35397 ir Nr.35396 buvo viršijama chloridų koncentracija nuo 1,3 iki 3,5 karto. Gręžinyje Nr. 35401 nitratų koncentracija buvo viršijama tik 1,1 karto. Amonio koncentracija buvo viršijama trijuose gręžiniuose (Nr.35325, Nr.4023 ir Nr.35396) nuo 1,4 iki 25 kartų. Permanganato skaičius viršijo apie 12 kartų tik viename gręžinyje Nr. 35475. Didesni amonio kiekio, permanganato skaičiaus ir cheminio deguonies suvartojimo koncentracijų kiekiai rodo požeminio vandens intensyvią taršą organine medžiaga.

Vertinant gręžinių vandens kokybę sunkiųjų metalų atžvilgiu, stebima, kad dvejuose gręžiniuose buvo viršytos reglamentuojamos pagal HN 24:2017 normos: gręžinyje Nr.37316 buvo fiksuotas mangano (Mn) koncentracijos viršijimas 3,6 karto ir nikelio koncentracijos viršijimas – 1,5 karto, o gręžinyje Nr. 37314 manganas viršijo 1,1 karto. Kitų tirtų gręžinių vandenyje metalų koncentracijos buvo palyginti nedidelės.

Kaip ir kasmet, išskyrus gręžinį Nr.35475, visų kitų tirtų gręžinių vandenyje nebuvo rasta aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių. Gręžinyje Nr. 35475, kuris yra prie buvusios naftos bazės Vilkpėdėje, 2021 metais fiksuoti dideli aromatinių, benzino bei dyzelino eilės angliavandenilių, viršijančių reikalavimus, kiekiai. Jame virš vandens taip pat išliko susikaupęs naftos produktų sluoksnis (apie 0,11 m), kuris buvo 0,15 m mažesnis nei pernai.

Plačiau susipažinti su 2021 m. ataskaita.

2020 metų duomenys

2020 m. Vilniaus požeminio vandens monitoringas buvo vykdomas įmonės UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ 16 – koje požeminio vandens monitoringo gręžinių. Tyrimų apimtis sudarė: požeminio vandens lygio, vandens kokybės tyrimų atlikimas, atliekant bendrąją cheminę analizę, aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių, fenolių ir sunkiųjų metalų tyrimus.

Daugumoje gręžinių vandens lygis buvo 0,06 – 4,80 m žemesnis nei 2007 – 2020 metais stebėtas vidutinis lygis, tačiau šiuo laikotarpiu jis vidutiniškai buvo apie 0,3 m aukščiau nei anksčiau fiksuotas žemiausias lygis.

Vilniaus miesto požeminio vandens hidrocheminė situacija išliko pakankamai gera, kadangi daugumoje gręžinių vandenyje nerasta taršos, kuri viršytų taikomus reikalavimus. Vieninteliame gręžinyje Nr. 35396, esančiame transporto žiede tarp Žaliojo tilto ir Nacionalinio operos ir baleto teatro, kaip ir pernai, rasta chlorido, kurio koncentracija viršijo iki 2,1 karto, ir tai neabejotinai susiję su žiemą kelių barstymui naudojama druska.

Kaip buvo stebima ir anksčiau, bandiniuose, paimtuose iš seklesnių (iki 30 m. gylio) gręžinių, aptinkami didesni amonio kiekio, cheminio deguonies suvartojimo koncentracijos bei permanganato skaičiai, o tai rodo požeminio vandens intensyvią taršą organine medžiaga. Daugiausiai organinės medžiagos, kaip ir kasmet, randama gręžinyje Nr. 35475, kuris yra prie buvusios naftos bazės Vilkpėdėje. Vertinant pagal nitratų koncentraciją, seklesnių gręžinių vandenyje, vis dar pasireiškia senosios taršos požymiai. Ji aktyviausia išliko miesto centre (gręžinyje Nr. 35401).

Daugumoje gilesnių (virš 30 m gylio) gręžinių visi bendrosios cheminės sudėties rodikliai neviršijo jiems reglamentuojamų reikšmių, išskyrus gręžinyje Nr. 4023, esančiame Savanorių pr. 72, fiksuotas apie 5,6 karto didesnis amonio kiekis nei pagal HN 24:2017. Kituose gręžiniuose jis buvo artimas normai arba neviršijo.

Vertinant gręžinių vandens kokybę, sunkiųjų metalų atžvilgiu, stebime, kad tik viename gręžinyje Nr.37316, iš visų tirtų, buvo fiksuotas Mangano (Mn) koncentracijos viršijimas apie 5,4 karto (pagal HN 24:2017). Kitų tirtų gręžinių vandenyje metalų koncentracijos buvo palyginti labai mažos.

Išskyrus gręžinį Nr.35475, visų kitų tirtų gręžinių vandenyje nebuvo rasta aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių. Kaip paminėta, gręžinyje Nr. 35475, kuris yra prie buvusios naftos bazės Vilkpėdėje, 2020 metais, kaip ir ankstesniais metais, rasta ne tik dideli kiekiai aromatinių, bet ir benzino bei dyzelino eilės angliavandenilių, viršijančių reikalavimus, atitinkamai 54,6 ir 269,2 kartus. Jame virš vandens taip pat išliko susikaupęs pakankamai didelis ir nekintantis naftos produktų sluoksnis (apie 0,26 m).

Plačiau susipažinti su 2020 m. ataskaita

2019 metų duomenys

2019 metais požeminio vandens cheminę būklę charakterizavo 16 postų. Dauguma monitoringo programoje nurodytų gręžinių 2019 m. laikotarpiu buvo atnaujinti, buvo nudažyti ir ant jų užklijuoti informaciniai lipdukai. 2018 m. gręžinių vandens tyrimai atliekami nebuvo

2019 metais požeminio vandens hidrocheminė situacija daugumoje vietų išliko pakankamai gera, t.y., nerasta taršos, kuri viršytų cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Gręžiniuose  Nr. 35396 ir 35397, esančiuose transporto žiede tarp Žaliojo tilto ir Nacionalinio operos ir baleto teatro, rasta chlorido, kurio koncentracija iki 1,4 karto viršijo ribines vertes. Pakankamai daug chlorido ir natrio jonų taip pat rasta vandens bandinyje, paimtame iš gręžinio Nr. 35401, kuris yra Vilniaus miesto centrinėje dalyje Reformatų skvere. Tai neabejotinai reiškia taršą druska, kuri naudojama sniego tirpinimui.

Daugiausiai organinės medžiagos nuolat aptinkama gręžinyje Nr. 35475, kuris yra prie buvusios naftos bazės Vilkpėdėje – tai senosios taršos požymiai. Senoji tarša išliko miesto centre (gręžinyje Nr. 35401), kur ataskaitiniu laikotarpiu nitratų koncentracija buvo 54,9 mg/l, o tai apie 1,1 karto viršija DLK, jeigu vertinti pagal HN 24:2017. Apskritai vertinant, seklesnių gręžinių vandenyje nitratų aptinkama vidutiniškai apie 6,0 karto daugiau nei gilesniuose sluoksniuose.

Sunkiųjų metalų koncentracija 2019 metais, palyginti, buvo labai maža. Išskyrus šalia gręžinių esančių šalia Jankiškių ir Bukčių vandenviečių, didžiausia leidžiama koncentracija pagal HN 24:2017 viršijama iki 4,6 karto.

Išskyrus gręžinį 35475, kituose, kuriuose pagal monitoringo programą numatyta specifinius komponentus, nerasta vandenyje aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių. Šalia buvusios naftos bazės Vilkpėdėje, rasti ne tik dideli kiekiai aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių, bet jame virš vandens išliko susikaupęs pakankamai didelis naftos produktų sluoksnis, kurio storis ataskaitiniu laikotarpiu buvo 0,23 m, o 2017 metais – siekė 0,26 m.

2017 metų duomenys

2017 metais požeminio vandens cheminę būklę charakterizavo 17 postų. Šešiuose gręžiniuose (35395, 35396, 35475, 35401, 37314, 37316) stebėta seklesnio, t.y., iki 30 m gylio, gruntinio vandens cheminė sudėtis. Vienuoliktoje gręžinių, kurių gylis daugiau nei 30 m, stebėta gilesnių tarpmoreninių vandeningųjų sluoksnių cheminė sudėtis.

2017 metais bandinių ėmimo metu vandens lygis daugumoje gręžinių buvo 0,01-0,65 m aukščiau nei 2007-2016 metais stebėtas vidutinis.
Vilniaus miesto požeminio vandens hidrocheminė situacija 2017 metais išliko pakankamai gera. Prasčiausias vanduo rastas tik poroje gręžinių, kurie įrengti transporto žiede prie Žaliojo tilto (Nr. 35396 ir Nr. 35397). Juose nustatytas chloridų kiekis apie 1,5 karto viršijo „Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus“. Taip pat gręžiniuose daugiausiai rasta natrio jonų (apie 1,2 kartus daugiau DLK pagal HN 24:2017), kas neabejotinai reiškia taršą druska (NaCl), kuri naudojama sniego tirpinimui.
Gruntinis vanduo užterštas labiau nei tarpsluoksninis vanduo, kurį eksploatuoja Vilniaus miesto vandenvietės.
Seklesnių gręžinių vandenyje nitratų aptinkama vidutiniškai apie 6,1 karto daugiau nei gilesniuose sluoksniuose. Vertinant pagal nitratų koncentraciją, seklesnių gręžinių vandenyje vis dar pasireiškia senosios taršos požymiai. Ji išliko aktyviausia miesto centre (postas Nr. 35401), kur ataskaitiniu laikotarpiu nitratų koncentracija buvo 64,2 mg/l, o tai apie 1,2 karto viršija DLK, jeigu vertinti pagal HN 24:2017.
Pagal ištirpusių druskų kiekį gruntinis vanduo 2017 metais išliko apie 2,0 kartus didesnės mineralizacijos, nei vanduo gilesniuose vandeninguosiuose sluoksniuose.
Išskyrus mangano ir švino kiekius, kitų sunkiųjų metalų koncentracija 2017 metais buvo, palyginti, labai maža. Gręžiniuose, esančiuose prie Bukčių vandenvietės (Nr. 37316 ir Nr. 37317) mangano koncentracija DLK pagal HN 24:2017 viršijama iki 4,4 karto, o švino – iki 2,7 karto.

Atsisiust  Atsisiųsti žemėlapį

2016 metų duomenys

2016 metais požeminio vandens cheminę būklę charakterizavo 17 postų. Šešiuose gręžiniuose (35395, 35396, 35475, 35401, 37314, 37316) stebėta seklesnio, t.y., iki 30 m gylio, gruntinio vandens cheminė sudėtis. Vienuolikoje gręžinių, kurių gylis daugiau nei 30 m, stebėta gilesnių tarpmoreninių vandeningųjų sluoksnių cheminė sudėtis.

Gręžinių vandens kokybė:

  • Vertinant pagal 2016 metais gautus tyrimo rezultatus, Vilniaus miesto požeminio vandens hidrocheminė situacija išliko pakankamai gera.
  • Prasčiausias vanduo rastas transporto žiede prie Žaliojo tilto. Čia nustatytas chloridų kiekis apie 2,24 karto viršijo aplinkos apsaugos reikalavimus. Šiuose gręžiniuose taip pat daugiausiai rasta natrio jonų (apie 1,4 kartų daugiau DLK), kas neabejotinai reiškia taršą druska (NaCl), kuri naudojama sniego tirpinimui.
  • 2016 metais švariausias gruntinis ir požeminis vanduo išliko prie Jankiškių ir Bukčių vandenviečių, o taip pat gręžiniuose, kurie yra A. Paneriuose.
  • Sekliame gręžinyje Nr. 35396, kuris yra transporto žiede prie Žaliojo tilto, nedideli kiekiai aromatinių ir benzino eilės angliavandenilių rasti pirmą kartą nuo monitoringo pradžios.
  • Vertinant pagal gręžinių vandenyje nustatytų atskirų pagrindinių cheminių komponentų kaitą laike, Vilniaus miesto savivaldybės ribose hidrocheminė situacija nėra nusistovėjusi. Akivaizdžiai didėja chloridų koncentracija sekliausių (iki 20 m gylio) gręžinių Nr. 35395 ir 35396 vandenyje, kurie yra prie Žaliojo tilto, ir tokia hidrocheminė situacija yra pakankamai senai. Taip pat gerai pastebima chloridų koncentracijos bendra didėjimo tendencija gręžiniuose Nr. 35401 ir 35475, kurie yra Pylimo (prie Reformatų bažnyčios) ir Naugarduko gatvėse. Vertinant tai, kad prie Žaliojo tilto esančių gręžinių vandenyje randami taip pat dideli amonio kiekiai bei seklesniame gręžinyje Nr. 35396 labai didelis cheminio deguonies suvartojimo (ChDS) ir permanganato skaičiaus santykis (siekia 11,4), kas rodo šios miesto vietos požeminio vandens šviežią, pastovią ir pakankamai intensyvią taršą.
  • Atokiau Vilniaus miesto centro, o taip pat prie Jankiškių ir Bukčių vandenviečių hidrocheminė situacija per visą monitoringo laikotarpį buvo santykinai stabili.
  • Gruntinio vandens cheminė sudėtis, kaip ir šaltinių vandens, daugiausiai įtakojama taršos chloridų druskomis – dėl gatvių barstymo šaltuoju periodu ir organiniais junginiais – dėl kitos ūkinės veiklos (tręšimas, lauko tualetai, nesandarūs buitinės kanalizacijos tinklai).
  • Gilesnių sluoksnių vandens cheminė sudėtis centrinėje misto dalyje nežymiai įtakojama taršos chloridų druskomis, dėl gatvių barstymo. Tai po truputį įtakoja regioninį šių druskų koncentracijų padidėjimą centrinėje miesto dalyje, tačiau kol kas šie padidėjimai yra nežymus ir neturi įtakos vandenviečių vandens kokybei.
  • Gruntinio vandens ir seklesnių sluoksnių vandens lygis nuo 2010 metų turi slūgimo tendenciją, o gilesnių sluoksnių vandens lygio kaitą galima vertinti kaip santykinai stabilią. Taip pat galima pastebėti, kad daugelio šaltinių debitas nuo 2010 metų mažėjo, o to priežastimi yra pažemėjęs vandens lygis vandeninguose sluoksniuose dėl klimato įtakos. Požeminio vandens lygio slūgimo tendencija gruntiniame sluoksnyje stebima daugelyje vietų Lietuvoje, ji vyksta dėl šiltuoju metų periodu sumažėjusio kritulių kiekio.

Atsisiust  Atsisiųsti žemėlapį (0,9 MB)

2015 metų duomenys

Vilniaus miesto savivaldybės 2015 m. požeminio vandens monitoringas vykdomas 17 stebėjimo punktų, kuriuos sudaro: 4 stebimieji gręžiniai, įrengti į gruntinį vandeningą (Nr. 35396, Nr. 35475, Nr. 35401, Nr. 37314), ir 13 gręžinių, įrengtu į tarpsluoksninį vandeningą horizontą (Nr. 35321, Nr. 35322, Nr. 35323, Nr. 35325, Nr. 35395, Nr. 35397, Nr. 35398, Nr. 35399, Nr. 37315, Nr. 37316, Nr. 37317, Nr. 4023, Nr. 796), kurie skirti požeminio vandens hidrodinaminės ir hidrocheminės būklės stebėjimams vykdyti.

Tirtuose gręžiniuose nustatyta:

  • Vilniaus miesto požeminio vandens hidrocheminė situacija išliko pakankamai gera.
  • Vilniaus miesto požeminio vandens monitoringo tinkle stebima požeminio vandens lygio ir hidrocheminės sudėties kaita kol kas esminiai neįtakoja Vilniaus miesto vandenviečių vandens kokybės.
  • 2015 m. požeminio vandens monitoringo duomenys rodo, kad daugelyje tirtų parametrų bei cheminių komponentų, išskyrus chloridus, nitratus ir benzeną nustatyti kiekiai nei DLK, nei RV neviršijo
  • Chloridų koncentracija sudarė nuo 2,1 iki 862 mg/l ir daugumoje vandens bandinių DLK ir RV neviršijo. Tačiau gręžinio Nr. 35396 vandens mėginyje chloridų kiekis sudarė 862 mg/l ir DLK viršijo 2,5 karto, o RV – 1,7 karto. Gręžinio Nr. 35397 vandens mėginyje chloridų kiekis sudarė 472 mg/l ir DLK viršijo 1,3 karto, o RV nesiekė. Šio gręžinio vandenyje natrio kiekis sudarė 314 mg/l, tačiau DLK ir RV nenustatyta. Chloridų ir natrio koncentracijų padidėjimas požeminiame vandenyje gali būti sietinas su kelių barstymu druskos mišiniu šaltuoju metu periodu. Gręžinio Nr. 35401 vandens mėginyje nitratų koncentracija sudarė 58,4 mg/l ir DLK viršijo 1,2 karto, o RV nesiekė.
  • Gręžinio Nr. 35401 vandens mėginyje nitratų koncentracija (58,4 mg/l) DLK viršijo 1,2 karto, tačiau RV neviršijo.
  • Permanganato skaičius požeminio vandens bandiniuose buvo nuo 0,5 iki 49,1 mgO/l. Didžiausia jo reikšmė užfiksuota gręžinio Nr. 35475 vandens mėginyje (49,1 mgO/l). To paties gręžinio vandenyje ChDS rodiklis buvo 326 mgO/l ir rodo, kad vandenyje yra daug organinės medžiagos. Vertinant pagal ChDS tirtas vanduo buvo labai didelio užterštumo.
  • Atlikus sunkiųjų metalų laboratorinius tyrimus požeminiame vandenyje nustatyta, kad tirtų mikroelementų kiekiai nei DLK, nei RV neviršijo.
  • Daugumoje bandinių tirti lengvieji angliavandeniliai (aromatiniai, benzino ir dyzelino eilės angliavandeniliai) nei DLK, nei RV neviršijo, tačiau prie buvusios naftos bazės Vilkpėdėje gręžinyje Nr. 35475 benzeno kiekis (4470 μg/l) 447 kartus viršijo DLK. Benzino eilės (C6 – C10) angliavandenilių kiekis (34,7 mg/l) šio gręžinio vandenyje 6,9 karto viršijo RV. Taip pat stebimas padidėjęs dyzelino eilės (C10 – C28) angliavandenilių kiekis, kuris sudaro 52,7 mg/l, tačiau RV šiam parametrui nenustatyta.

Sutrumpinimai:

  1. RV pagal Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose (Žin., 2008, Nr. 53-1987, 2013, Nr. 86-4325) nurodytas ribines vertes II-III jautrumo taršai grupių teritorijoms;
  2. SRV ir RRV pagal Lietuvos higienos normos HN 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai (Žin., 2003, Nr. 79-3606 su vėlesniais pakeitimais);
  3. DLK pagal Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarkos 1 priedą kai apylinkėse požeminis vanduo naudojamas gėrimo ir buities reikmėms (Žin., 2003, Nr. 17-770 su vėlesniais pakeitimais).

Atsisiust  Atsisiųsti žemėlapį (0,9 MB)

2014 metų duomenys

2014 m. buvo vykdoma 17 gręžinių stebėsena. Šešiuose gręžiniuose (35395, 35396, 35475, 35401, 37314, 37316) stebėta seklesnio, t.y., iki 30 m gylio, gruntinio vandens cheminė sudėtis. Vienuoliktoje gręžinių, kurių gylis daugiau nei 30 m, stebėta gilesnių tarpmoreninių vandeningųjų sluoksnių cheminė sudėtis.

Tirtuose gręžiniuose nustatyta:

  • Vandens lygis daugumoje gręžinių, kurie yra centrinėje miesto dalyje, buvo 0,03-0,52 m giliau nei 2010-2012 metais stebėtas žemiausias. Lyginant su žemiausiais lygiais, Jankiškėse požeminio vandens lygis atitiko žemiausią, Aukštuosiuose Paneriuose požeminio – buvo giliau vidutiniškai 0,25 m, Bukčiuose – iki 1,14 m giliau. Prie Reformatų bažnyčios tebevyksta gruntinio vandens filtracija gilyn. Čia vandens lygis seklesniame vandeningajame sluoksnyje išliko vidutiniškai 5,1 m aukščiau nei gilau slūgsančiame vandeningajame sluoksnyje. Panaši hidrodinaminė situacija stebima ir prie Bukčių vandenvietės, kur vandens lygių skirtumas 2,27 m. Vertinant pagal vandens lygius gręžiniuose, kurie įrengti transporto žiede tarp Žaliojo tilto ir Nacionalinio operos ir baleto teatro, prie Neries upės vyksta požeminio vandens iškrova. Čia vandens lygis gilesniuose vandeninguosiuose sluoksniuose išliko vidutiniškai 8,6 m aukščiau nei seklesniame vandeningajame sluoksnyje.
  • Išskyrus porą gręžinių, požeminio vandens hidrocheminė situacija išliko pakankamai gera, t.y., daugumoje monitoringo gręžinių nerasta taršos, kuri viršytų cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.
  • Gręžiniuose, kurių nr. 35396 ir 35397, esančiuose transporto žiede tarp Žaliojo tilto ir Nacionalinio operos ir baleto teatro, rasta chloridų, kurių koncentracija iki 2,34 karto viršijo Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Šiuose gręžiniuose taip pat daugiausiai randama natrio jonų (apie 2,2 kartus daugiau nei DLK pagal HN 24:2003), kas neabejotinai reiškia taršą druska (NaCl), kuri naudojama sniego tirpinimui.Santykinai daugiau nei kitur rasta chloridų ir natrio vandens bandinyje iš gręžinio Nr. 35401, kuris yra Vilniaus miesto centrinėje dalyje prie Reformatų bažnyčios.
  • Gręžiniuose nr. 35395, 35396, aptikti didžiausi amonio kiekiai ir labai didelis cheminio deguonies suvartojimas (ChDS) bei permanganato skaičius, rodo požeminio vandens intensyvią taršą.
  • Daug organinės medžiagos (pagal permanganato skaičių ir ChDS) beveik pastoviai randama gręžinyje Nr. 35475, kuris yra prie buvusios naftos bazės Vilkpėdėje.
  • Seklesnių gręžinių vandenyje vis dar pasireiškia senosios taršos požymiai. Ji išliko aktyviausia miesto centre (postas Nr. 35401), kur ataskaitiniu laikotarpiu nitratų koncentracija buvo 46,5 mg/l, o tai labai artima didžiausiai leistinai koncentracijai, jeigu vertinti pagal HN 24:2003. Apskritai vertinant, seklesnių gręžinių vandenyje nitratų aptinkama vidutiniškai apie 8,5 karto daugiau nei gilesniuose sluoksniuose.
  • Pagal ištirpusių druskų kiekį gruntinis vanduo yra apie 1,6 kartus didesnės mineralizacijos, nei vanduo gilesniuose vandeninguosiuose sluoksniuose.
  • Visų gręžinių, kuriuose pagal monitoringo programą numatyta tirti metalus, jų koncentracija buvo, palyginti, labai maža. Daugelio limituojamų sunkiųjų metalų koncentracijos reikšmės yra mažesnės už jų nustatymo metodų tikslumo ribas.
  • Išskyrus gręžinį 35475, kuris yra prie buvusios naftos bazės Vilkpėdėje iš kitų gręžinių paimtuose bandiniuose aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandeniliųšių taršos medžiagų reikšmės yra mažesnės už jų nustatymo metodų tikslumo ribas.

Atsisiust Atsisiųsti žemėlapį (0,3 MB)

2012 metų duomenys

2012 metais požeminio vandens cheminę būklę charakterizavo 17 postų. Išskyrus porą gręžinių, 2012 metais požeminio vandens hidrocheminė situacija daugumoje kitų gręžinių išliko pakankamai gera – kituose gręžiniuose nerasta taršos, kuri viršytų cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.

Vieninteliuose dviejuose gręžiniuose Nr. 35396 ir 35397, esančiuose transporto žiede tarp Žaliojo tilto ir Nacionalinio operos ir baleto teatro, rasta chloridų, kurių koncentracija iki 2,2 karto viršija cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus, geriamo vandens  reikalavimus pagal HN 24:2003 viršija – 3,7 – 4,3 karto. Be to, gilesniame gręžinyje chloridų koncentracija yra apie du kartus didesnė nei seklesniame. Pagrindinis taršos šaltinis natriu ir chloru šiuose gręžiniuose yra druska, kuri naudojama sniego tirpinimui. Vertinant tai, kad šiuose gręžiniuose taip pat didžiausi amonio kiekiai (2012 m.  gręžinyje nr. 35396 amonio koncentracija 3,6 karto viršijo HN 24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ didžiausią leidžiamą koncentraciją, 2012 m. rudenį, lyginant 2010 – 2012 m. laikotarpį, amonio koncentracija buvo didžiausia).

Vertinant pagal pastarąjį santykį, požeminis vanduo tam tikru mastu teršiamas ir Jankiškėse (gręžiniai 37314 ir 37315). Santykinai daugiau nei kitur daug chloridų ir natrio rasta gręžinyje Nr. 35399 ir 35401, kurie taip pat yra Vilniaus miesto centrinėje dalyje prie Reformatų bažnyčios. Tikėtina, kad šiuose gręžiniuose vandens cheminių komponentų kilmės šaltinis yra tas pats – gatvių dangai barstyti naudojama druska. Vertinant pagal gręžinių Nr. 35396 ir 35401 vandens atskirų cheminių komponentų kaitą laike, tokia hidrocheminė situacija yra pakankamai sena.

Išskyrus visų gręžinių vandenyje rasto labai didelio kiekio geležies, kurio neabejotina kilmė yra nuo pačių gręžinių, ir daugumoje postų mangano koncentracijos, kitų metalų koncentracija 2012 metais buvo maža ir neviršijo normatyvų. Visų gręžinių, kuriuose pagal monitoringo programą numatyta tirti specifinius komponentus, 2012 metais vandenyje nerasta aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių. Visuose paimtuose bandiniuose šių taršos medžiagų reikšmės yra mažesnės už jų nustatymo metodų tikslumo ribas.

Remiantis paskutiniaisiais HN 24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ pakeitimais, šios higienos normos reikalavimai tiesiogiai netaikomi geriamajam vandeniui, kuriuo apsirūpinama individualiai.

Atsisiust Gręžinių vandens kokybė ir jų kaita 2004 – 2012 m. (0.4 MB)

2011 metų duomenys

2011 metais požeminio vandens cheminę būklę charakterizavo 17 postų, iš kurių šešiuose gręžiniuose stebėta sekliausio gruntinio vandens cheminė sudėtis, likę gręžiniai įrengti tarpmoreniniuose vandeninguose sluoksniuose. Išskyrus porą gręžinių, 2011 metais požeminio vandens hidrocheminė situacija daugumoje kitų gręžinių išliko pakankamai gera – kituose gręžiniuose nerasta taršos, kuri viršytų cheminėmis  medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.

Vieninteliuose dviejuose gręžiniuose Nr. 35396 ir 35397, esančiuose transporto žiede tarp Žaliojo tilto ir Nacionalinio operos ir baleto teatro, rasta chloridų, kurių koncentracija iki 2,2 karto viršija cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Be to, gilesniame gręžinyje chloridų koncentracija yra apie du kartus didesnė nei seklesniame. Šiuose gręžiniuose taip pat randama daugiausiai natrio jonų (apie 2 kartus daugiau DLK pagal HN 24:2003), kas neabejotinai reiškia taršą druska (NaCl), kuri naudojama sniego tirpinimui. Vertinant tai, kad šiuose gręžiniuose taip pat didžiausi amonio kiekiai ir seklesniame gręžinyje labai didelis ChDS ir permanganato skaičiaus santykis (siekia 11,4), rodo šios miesto vietos požeminio vandens šviežią ir intensyvią taršą. Pakankamai daug chloridų ir natrio rasta gręžinyje Nr. 35401, kuris taip pat yra Vilniaus miesto centrinėje dalyje prie Reformatų bažnyčios. Tikėtina, kad šių vandens cheminių komponentų kilmės šaltinis yra tas pats – gatvių dangai barstyti naudojama druska. Šioje miesto dalyje gruntinis vanduo taip pat patiria pakankamai šviežią taršą, nes ChDS ir permanganato skaičiaus santykis yra 10,9. Vertinant pagal pastarąjį santykį, požeminis vanduo tam tikru mastu teršiamas ir Jankiškėse (gręžiniai 37314 ir 37315). Santykinai daugiau nei kitur daug chloridų ir natrio rasta gręžinyje Nr. 35399 ir 35401, kurie taip pat yra Vilniaus miesto centrinėje dalyje prie Reformatų bažnyčios. Tikėtina, kad šiuose gręžiniuose vandens cheminių komponentų kilmės šaltinis yra tas pats – gatvių dangai barstyti naudojama druska. Vertinant pagal gręžinių Nr. 35396 ir 35401 vandens atskirų cheminių komponentų kaitą laike, tokia hidrocheminė situacija yra pakankamai sena.

Išskyrus visų gręžinių vandenyje rasto labai didelio kiekio geležies, kurio neabejotina kilmė yra nuo pačių gręžinių, ir daugumoje postų mangano koncentracijos, kitų metalų koncentracija 2011 metais buvo maža ir neviršijo normatyvų. Visų gręžinių, kuriuose pagal monitoringo programą numatyta tirti specifinius komponentus, 2011 metais vandenyje nerasta aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių. Visuose paimtuose bandiniuose šių taršos medžiagų reikšmės yra mažesnės už jų nustatymo metodų tikslumo ribas.

Siekiant palyginti požeminio vandens kokybę, su geriamo vandens reikalavimais, ribinėmis vertėmis (HN 24:2003), buvo apskaičiuotas Kvpk, kuris parodo, kiek kartų yra viršijama rodiklio normuojančioji vertė arba, jei ji neviršijama, kokią dalį nuo jos sudaro nustatytoji vertė. Diagramoje atliktas palyginimas šiems komponentams:

  • Chloras (Cl),
  • Nitratai (NO3),
  • Amonis (NH4, grafikuose – NH4)
  • Natris (Na),
  • Savitasis elektrinis laidis (SEL),
  • Permanganato indeksas (PI),

Remiantis paskutiniaisiais HN 24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ pakeitimais, kurie įsigaliojo 2011 m. sausio 9 dieną, šios higienos normos reikalavimai tiesiogiai netaikomi geriamajam vandeniui, kuriuo apsirūpinama individualiai. Remiantis tuo pačiu pakeitimu, „Savivaldybių institucijos užtikrina, kad gyventojai, apsirūpinantys geriamuoju vandeniu individualiai, būtų informuojami, kad jų vartojamam vandeniui šios higienos normos reikalavimai netaikomi ir kokių veiksmų galima imtis žmonių sveikatai nuo neigiamo poveikio, susijusio su bet kokiu geriamojo vandens užterštumu, apsaugoti. Tais atvejais, kai aišku, kad geriamojo vandens kokybė gali kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai, jį vartojantiems gyventojams nedelsiant duodami reikiami patarimai“.

Atsisiust Gręžinių vandens kokybė ir jų kaita 2004 – 2011 m. (0.4 MB)

2010 metų duomenys

2010 metais požeminio vandens cheminę būklę charakterizavo 17 postų, iš kurių šešiuose gręžiniuose stebėta sekliausio gruntinio vandens cheminė sudėtis, likę gręžiniai įrengti tarpmoreniniuose vandeninguose sluoksniuose.

Išskyrus porą gręžinių miesto centre, 2010 metais požeminio vandens hidrocheminė situacija daugumoje kitų gręžinių buvo pakankamai gera – nerasta taršos, kuri viršytų cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Vieninteliuose dviejuose gręžiniuose Nr. 35396 ir 35397, esančiuose transporto žiede tarp Žaliojo tilto ir Nacionalinio operos ir baleto teatro, rasta chloridų, kurių koncentracija iki 3,6 karto viršija cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Be to, gilesniame gręžinyje chloridų koncentracija yra apie tris kartus didesnė nei seklesniame. Šiuose gręžiniuose taip pat rasta daugiausiai natrio jonų (apie 3 kartus daugiau DLK pagal HN 24:2003), kas neabejotinai reiškia taršą druska (NaCl), kuri naudojama sniego tirpinimui. Vertinant tai, kad šiuose gręžiniuose taip pat didžiausi amonio kiekiai ir seklesniame gręžinyje labai didelis ChDS ir permanganato skaičiaus santykis, rodo šios miesto vietos požeminio vandens šviežią ir intensyvią taršą.

Pakankamai daug chloridų ir natrio rasta gręžinyje Nr. 35401, kuris taip pat yra Vilniaus miesto centrinėje dalyje prie Reformatų bažnyčios. Tikėtina, kad šių vandens cheminių komponentų kilmės šaltinis yra tas pats – gatvių dangai barstyti naudojama druska. Šioje miesto dalyje gruntinis vanduo taip pat patiria pakankamai šviežią taršą, nes ChDS ir permanganato skaičiaus santykis yra 10,9. Vertinant pagal pastarąjį santykį, požeminis vanduo tam tikru mastu teršiamas ir Jankiškėse (gręžiniai 37314 ir 37315).

  • Chloras (Cl),
  • Nitratai (NO3),
  • Amonis (NH4, grafikuose – NH4)
  • Natris (Na),
  • Savitasis elektrinis laidis (SEL),
  • Permanganato indeksas (PI),

Kvpk vertės Vilniaus miesto gręžiniuose 2010 metais.

Diagramoje pavaizduota Kvpk, kiek kartų yra viršijama rodiklio normuojančioji vertė (stulpeliai daugiau už vienetą) arba, jei ji neviršijama (nuo vieno iki nulio), kokią dalį nuo jos sudaro nustatytoji vertė. Kuo arčiau nulio tuo tarša mažesnė. Virš vieneto parodo kiek kartų viršijama tarša.

Tarpmoreniniuose vandeninguose sluoksniuose įrengtuose gręžiniuose vanduo 2010 metų pabaigoje išliko gerokai švaresnis nei gruntinis vanduo. Gilesniuose vandeninguosiuose sluoksniuose nepastebėta šviežios taršos pėdsakų. Išskyrus visų gręžinių vandenyje rasto labai didelio kiekio geležies ir mangano bei viename gręžinyje Nr. 37317 – kadmio, kitų metalų koncentracija maža ir neviršija normatyvų.

Visų gręžinių, kuriuose pagal monitoringo programą numatyta tirti specifinius komponentus, 2010 metais vandenyje nerasta aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių. Beveik visuose paimtuose bandiniuose šių taršos medžiagų reikšmės yra mažesnės už jų nustatymo metodų tikslumo ribas.

Atsisiust Gręžinių vandens kokybė ir jų kaita 2004 – 2010 m. (0.4 MB)

 2010 – 2012 metų duomenys

  1. Daugumoje gręžinių nerasta taršos, kuri viršytų cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugo reikalavimus
  2. Gręžiniuose, esančiuose  transporto žiede tarp Žaliojo tilto ir Nacionalinio operos (Nr. 35396 ir 35397), didelė  chloridų koncentracija, kuri iki 3,5 karto viršijo cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Pagrindinė priežastis – gatvių barstymas druska, sniego tirpinimui.
  3. Daug organinės medžiagos (pagal permanganato skaičių ir ChDS) randama gręžinyje Nr. 35475, kuris yra prie buvusios naftos bazės Vilkpėdėje.
  4. Pagal daugumą bendrosios cheminės sudėties rodiklių, švariausias gruntinis vanduo prie Jankiškių vandenvietės (postas Nr. 37314)
  5. N. Vilnioje (postas Nr. 797), Žaliojo tilto (postai Nr. 35395 ir 35396) gręžiniuose aktyviai reiškiasi tarša amoniu, kuri tokiose gamtinėse aplinkos sąlygose dažniausiai reiškia šviežią taršą.
  6. Seklesnių gręžinių vandenyje reiškiasi senosios taršos požymiai.
  7. Pagal ištirpusių druskų kiekį, gruntinis vanduo yra apie 1,7 karto didesnės mineralizacijos, nei vanduo gilesniuose vandeninguosiuose sluoksniuose
  8. Seklesnių gręžinių vandenyje nitratų aptinkama vidutiniškai apie 8,5 karto daugiau nei gilesniuose sluoksniuose.
  9. Gręžinių hidrocheminė situacija nėra nusistovėjusi
  10. Gręžinyje Nr. 37317, ataskaitiniame laikotarpyje, vieną kartą viršijo sunkusis metalas – kadmis.
  11. Gręžinių vandenyje nerasta aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių.
  12. Gręžiniuose Nr. 37315, 37317 pastoviai aptinkama pakankamai daug švino, kurio koncentracija siekia 0,52 DLK pagal HN 24:2003.

Atsisiust Gręžinių vandens kokybė ir jų kaita 2004 – 2012 m. (0.4 MB)

Atsisiust Gręžinių vandens kokybė ir jų kaita 2004 – 2011 m. (0.4 MB)

Atsisiust Gręžinių vandens kokybė ir jų kaita 2004 – 2010 m. (0.4 MB)

2004–2009 metų duomenys

Vilniaus miesto savivaldybės gręžinių vandens kokybė ir jos kaita

Pateikiami pagrindiniai 2004–2009 metų Vilniaus miesto savivaldybės gręžinių vandens kokybės ir jos kaitos vertinimo rezultatai, gauti remiantis UAB „VILNIAUS HIDROGEOLOGIJA” pagal 2007-2009 m. programą 2009 m. paruoštos požeminio vandens kokybės vertinimo baigiamosios ataskaitos „Vilniaus miesto savivaldybės požeminio vandens monitoringas pagal 2007-2009 m. programą“ duomenimis ir apibendrinimais.

Monitoringo programoje 2005 m. buvo 23 specialūs monitoringo gręžiniai, iš kurių 10 buvo įrengti į palyginti negilius gruntinio vandens sluoksnius, o 13 – į tarpsluoksninius vandeninguosius horizontus. Į gruntinio ir tarpsluoksnių vandens horizontus įrengti monitoringo gręžiniai yra “suporuoti” tam, kad duotajame taške būtų žinoma neapsaugoto nuo taršos gruntinio ir geriau nuo jos apsaugoto tarpsluoksnių vandens cheminė būklė. Septyni iš 23 gręžinių (Naujojoje Vilnioje – 951, 952, Bukčiuose – 1B, 2B, Jankiškėse – J1, J2, taip pat prie „VELGOS“ gamyklos – 10s) pradėti stebėti tik nuo 2005 m. Be to, kadangi šeši gręžiniai (2394, 2372, 2401, 9s, 8s, 1V) 2005-2008 m. buvo sunaikinti arba sugadinti, juos teko keisti šaltiniais, šuliniais arba naujais gręžiniais. Tokiu būdu 2008 m. vietoje gręžinio 2401 atsirado gręžinys 1636 (abu į tarpsluoksninius vandeninguosius horizontus), o vietoje gręžinio 2372 – gręžinys 2311 (abu į gruntinio vandens sluoksnius). Taigi iš viso yra hidrocheminių duomenų apie 25 gręžinius, iš kurių 11 įrengti į gruntinius vandenis, o 14 – į tarpsluoksninius.

Dalis gręžinių (2394, 2395, 2396, 2397, 2398, 2399, 2400, 2401) yra miesto centre ir buvo išgręžti 1987 m. vadinamojo Vilniaus požeminio tramvajaus trasai projektuoti. Svarbu, kad ties buv. k/t “Kronika” ir Operos teatru yra išlikę vadinamieji stebimųjų gręžinių krūmai, t. y. čia turime po 3 gręžinius, įrengtus į gruntinį, tarpinį ir gilųjį, pagrindinį eksploatuojamąjį vandeninguosius sluoksnius. Kita gręžinių dalis (951, 952) yra Naujojoje Vilnioje, jie išgręžti 1978 m. ir buvo skirti taršos sklaidai iš pramoninio rajono kontroliuoti. Trečia gręžinių grupė (8s, 9s, 10s, 1V, 2635, 1636) yra prie VELGOS gamyklos ir Savanorių prospekte, ketvirta (1B, 2B, 1J, 2J) – Bukčių-Jankiškių vandenviečių apylinkėse ir penkta (2311, 2321, 2348, 2349, 2372) – Aukštuosiuose Paneriuose, prie Aukštųjų Panerių ir Trakų Vokės vandenviečių.

 Atsisiųsti gręžinių išsidėstymo vietų schemą (346 KB)

Gręžinių vandens kokybė apibūdinama vandens cheminių ar fizikinių savybių rodiklius gretinant su lietuvos higienos normose ar kituose normatyviniuose aktuose teikiamomis rodiklių normuojančiomis vertėmis. Monitoringo vykdytojai ataskaitoje „Vilniaus miesto savivaldybės požeminio vandens monitoringas“ pateikiamų analičių vertes gretina su Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 nurodytomis normuojančiomis vertėmis, o joje nesant šių verčių, – su Lietuvos Geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m.vasario 3 d. Įsakyme Nr.1-06 nurodytomis vertėmis ar kitur esančiomis. Šiame apibendrinime remiamasi monitoringo vykdytojų pasirinktomis vertėmis, siekiant palyginamumo tarp ataskaitos ir Interneto vartotojams paruošto apibendrinimo.

Vilniaus miesto savivaldybės gręžinių vandens kokybė

Gręžinių vandens kokybė yra įvertinta 6 metų bėgyje (2004-2009 m.) aptiktąsias maksimalias cheminių ir fizikinių komponenčių vertes palyginant su normuojančiomis reikšmėmis.

Kokybės apibendrinime, siekiant palyginamumo, yra pateikiami tik tie rodikliai, kurie 6 metų bėgyje bent vieną kartą buvo tiriami visuose gręžiniuose ir yra aktualūs. Rodiklis buvo laikomas aktualiu, jei bent vieną kartą buvo viršyta pusė (50%) jo normuojančios vertės, pateiktos HN 24:2003 ar Lietuvos Geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m.vasario 3 d. Įsakyme Nr.1-06, kitaip tariant, jei rodiklio maksimali vertė per 6 metus viršijo pusę normuojančios vertės. Šias sąlygas tenkina 9 rodikliai:

  • Chloras (Cl),
  • Sulfatai (SO4, grafikuose – SO4),
  • Natris (Na),
  • Savitasis elektrinis laidis (SEL),
  • Nitratai (NO3, grafikuose – NO3),
  • Amonis (NH4, grafikuose – NH4),
  • Permanganato indeksas (PI),
  • Geležis ir jos junginiai (Fe),
  • Manganas ir jo junginiai (Mn).

Pirmieji keturi yra bendrieji, sekantys trys – biogeniniai, paskutiniai du – metalai.
Vandens kokybės pažeidimo koeficientų KVKP maksimalios vertės 2004-2009 metais yra parodytos diagramose.

Vilniaus miesto savivaldybės gręžinių vandens kokybės diagramos


Maksimalios vandens kokybės pažeidimo koeficientų KVKP vertės Vilniaus miesto savivaldybės gręžiniuose 2004-2009 metais

Parodyta, kiek kartų yra viršijama rodiklio normuojančioji vertėarba, jei ji neviršijama, kokią dalį nuo jos sudaro nustatytoji vertė (kaip arti ji yra prie normuojančios ribinės reikšmės). Santrumpos: Cl – chloras, SO4 –sulfatai, Na – natris, SEL – savitasis elektrinis laidis, NO3 – nitratai, NH4 – amonis, PI – permanganato indeksas, Fe – geležis ir jos junginiai, Mn – manganas ir jo junginiai. 

Vilniaus miesto savivaldybės gręžinių vandens kokybės kaita

Vandens kokybė jos kaitos analizei vertinta pagal vandens kokybės kompleksinius ir monokomponentinius rodiklius.
Skaičiuojant vandens kokybės kompleksinius rodiklius, siekiant jų verčių palyginamumo įvairiose tyrimų vietose skirtingais metais, buvo sumuojami tik rodiklių, kurie nustatyti kiekvienais metais (nuo 2004 m. iki 2009 m., jei tais metais gręžinys tirtas) ir kurie yra aktualūs, vandens kokybės pažeidimo koeficientų maksimalias vertes atitinkantys balai. Rodiklis buvo laikomas aktualiu, jei jo maksimali vertė per tyrimų laikotarpį viršijo 50% normuojančios vertės. Didelė dalis rodiklių (Fe, Mn, SEL, Cl, Na, NO3) kai kuriuose gręžiniuose nustatyta ne kiekvienais tyrimų metais. Taigi vandens kokybės kompleksiniai rodikliai skaičiuoti tik pagal šiuos 3 matuotus rodiklius:

  • Sulfatai (SO4, grafikuose – SO4),
  • Amonis (NH4, grafikuose – NH4),
  • Permanganato indeksas (PI).

Pirmasis yra bendrasis, kiti 2 – biogeniniai.

Vandens kokybės kaitai analizuoti kompleksiniai rodikliai skaičiuoti tiek atskiroms tyrimų vietoms, tiek ir jų grupėms. Pirmuoju atveju buvo skaičiuojami metų suminiai maksimalūs vandens kokybės pažeidimo rodikliai RSV, o antruoju atveju – metų normuoti suminiai maksimalūs vandens kokybės pažeidimo rodiklia. Visi jie rodo vandens bendrą kokybę ir vaizduojami atitinkamose diagramose.

Vandens kokybės monokomponentinių rodiklių dabartinės kaitos tendencijos tirtos, lyginant paskutiniojo periodo (2009 m.) ir ankstesniojo periodo (2004-2008 m.) rodiklių vidurkius ir skaičiuojant vidurkių kaitos koeficientus Kkvid, taip pat lyginant paskutiniojo periodo (2009 m.) ir ankstesniojo periodo (2004-2008 m.) maksimumus ir skaičiuojant maksimumų kaitos koeficientus Kkmax. Juos galima buvo suskaičiuoti tik 17 gręžinių, kurie tirti abiem laikotarpiais, ir tik tiems 6 rodikliams, kurie tirti abiejų periodų metu:

  • Sulfatai (SO4, grafikuose – SO4),
  • Natris (Na),
  • Savitasis elektrinis laidis (SEL),
  • Nitratai (NO3, grafikuose – NO3),
  • Amonis (NH4, grafikuose – NH4),
  • Permanganato indeksas (PI).

Šių rodiklių dabartinės kaitos bendrosios tendencijos vaizduojamos diagramose.

Vilniaus miesto savivaldybės gręžinių vandens bendros kokybės kaitos tyrimų vietose diagramos


Vilniaus miesto savivaldybės gręžinių vandens bendros kokybės kaita tyrimų vietose

Apibendrinimas

Tai, kad vandens kokybės kompleksinius rodiklius buvo įmanoma suskaičiuoti tik pagal tris rodiklius – SO4, NH4 ir PI, apriboja grafinės medžiagos informatyvumą, nes įžvelgiama tik menka kaita. Vis tiktai kai kuriuose gręžiniuose ji matyti. Pagal 6 metų duomenis iš visų gręžinių blogiausia tiek gruntinio, tiek ir tarpsluoksninio vandens bendra kokybė buvo prie Operos teatro (pagal gruntinio vandens gręžinį Opera-2396 ir tarpsluoksninio vandens gręžinį Opera-2398). Šioje vietoje blogiausia gruntinio vandens bendra kokybė buvo 2005-2006 m., bet ji vėliau gerėjo, o blogiausia gręžinio Opera-2398 tarpsluoksninio vandens kokybė buvo 2005 m., 2006-2007 m. ji gerėjo, 2008 m. pablogėjo, o 2009 m. vėl pagerėjo. Gruntinio vandens bendra kokybė 2009 m. daugumoje gręžinių, išskyrus Opera-2396, pagerėjo. Tačiau 2008 m. buvo pablogėjimas gręžiniuose prie VELGOS gamyklos ir gręžinyje Kronika-2399. Tai, kad 2008 m. pradėjus statybas VELGOS teritorijoje, gręžiniuose 8s ir 9s nutrauktas gruntinio vandens stebėjimas, labai trukdo įvertinti šio rajono požeminio vandens būklę. Tarpsluoksninio vandens bendra kokybė daugumoje centrinės dalies gręžinių (VUP-2395, Opera-2397, Opera-2398, Kronika-2400) ir Aukštųjų Panerių gręžinyje 2349 buvo blogesnė, lyginant su kitais gręžiniais, trijuose iš minėtų gręžinių (Opera-2397, Kronika-2400 ir A.Paneriai-2349) ji 2009 m. pablogėjo. Kituose tarpsluoksninio vandens gręžiniuose bendra kokybė stabilizavosi, o gręžinyje VUP-2395 200- m. net pagerėjo.

Vilniaus miesto savivaldybės gręžinių vandens bendros kokybės kaitos apibendrinimo diagrama

Vilniaus miesto savivaldybės gręžinių vandens bendros kokybės kaita tyrimų vietų grupėse

Apibendrinimas

Tai, kad vandens kokybės kompleksinius rodiklius buvo įmanoma suskaičiuoti tik pagal tris rodiklius – SO4, NH4 ir PI, apriboja grafinės medžiagos informatyvumą, nes įžvelgiama tik menka kaita. Vis tiktai išryškėja kai kurie jos ypatumai. Pagal 6 metų (2004-2009 m.) duomenis iš visų grupių bloga vandens bendra kokybe itin išsiskyrė Centro gruntinis vanduo ir VELGOS-Savanorių gruntinis vanduo. Be to, 2008 m. šiuose rajonuose, ypač VELGOS-Savanorių rajone, gruntinio vandens bendra kokybė buvo pablogėjusi. Tiesa, 2009 m. ji pagerėjo. Centro tarpsluoksniniam vandeniui po 2006-2007 m. bendros kokybės gerėjimo laikotarpio 2008 m. vėl prasidėjo jos blogėjimas, tuo tarpu VELGOS-Savanorių rajono tarpsluoksninio vandens bendra kokybė gerėjo nuo 2005 m. ir tik 2009 m. nežymiai pablogėjo. Gerėjimo ir stabilizavimosi tendencijos būdingos ir Aukštųjų Panerių bei Bukčių-Jankiškių gruntiniam vandeniui ir Naujosios Vilnios tarpsluoksniniam vandeniui. Naujosios Vilnios gruntinio vandens bendra kokybė buvo pablogėjusi 2006 m., Bukčių-Jankiškių rajono tarpsluoksninio vandens – 2008 m., o Aukštųjų Panerių rajone nežymiai pablogėjo 2009 m.

Vilniaus miesto savivaldybės gręžinių vandens kokybės monokomponentinių rodiklių dabartinių pokyčių diagramos

Vilniaus miesto savivaldybės šulinių vandens kokybės monokomponentinių rodiklių 2009 m. pokyčiai

Santrumpos: Cl – chloras, SO4 – sulfatai, SEL – savitasis elektrinis laidis, NH4 – amonis, PI – permanganato indeksas; G – gruntinis vanduo, T – tarpsluoksninis vanduo. Po gręžinio nurodytas jo dabartinis gylis.

Apibendrinimas

Tiek vidurkių kaitos koeficientai, tiek maksimumų kaitos koeficientai rodo, kad daugumoje gręžinių, išskyrus kelis, jie 2009 m. sumažėjo. Rodiklio NH4 sumažėjo visuose gręžiniuose, be to, daugumoje iš jų (išskyrus 4) žymiai: maksimumų kaitos koeficientas neviršija 0,5, o vidurkių kaitos koeficientas neviršija 0,75. Remiantis vidurkių kaitos koeficientais, nustatyta: 1) rodiklis PI išaugo tik dviejuose tarpsluoksninio vandens gręžiniuose Kronika-2400 ir Opera-2398 (juose išaugo ir maksimumų kaitos koeficientai) bei gruntinio vandens gręžinyje Opera-2396, o visur kitur jis sumažėjo, daug kur gerokai; 2) rodiklis SEL išaugo tik gruntinio vandens gręžinyje VELGA-10s, o gruntinio ir tarpsluoksninio vandens gręžiniuose prie „Kronikos“ gerokai sumažėjo; 3) pastaruosiuose dviejuose gręžiniuose bei tarpsluoksninio vandens gręžiniuose N.Vilnia-251, Savanorių-1636, A.Paneriai-2348 bei Opera-2398 gerokai sumažėjo SO4, tačiau šis rodiklis išaugo tarpsluoksninio vandens gręžiniuose Opera-2397 (šiame gręžinyje išaugo ir jo maksimumų kaitos koeficientas) ir A.Paneriai-2349 bei gruntinio vandens gręžinyje N.Vilnia-252; 4) Cl išaugo gruntinio vandens gręžinyje VELGA-10s ir tarpsluoksninio vandens gręžiniuose VUP-2395 ir Jankiškės-J2 (taip yra ir pagal maksimumų kaitos koeficientus), šis rodiklis gerokai sumažėjo gruntinio vandens gręžiniuose Kronika-2399 ir Jankiškės-J1 bei dviejuose tarpsluoksninio vandens gręžiniuose Opera-2397 ir A.Paneriai-2321.