Vilniaus miesto savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų plano 2019-2023 m. įgyvendinimo ataskaitos

Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimas 2023 m.

Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimas 2022 m.

Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimas 2021 m.

Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimas 2019 m.

2017 m. vykdyti triukšmo prevencijos darbai

2017 m. buvo parengti strateginiai triukšmo žemėlapiai ir ataskaita (TRIUKŠMO VALDYMO FUNKCIJOS ĮGYVENDINIMAS: Vilniaus miesto savivaldybės 2014-2018 m. triukšmo prevencijos veiksmų plano vykdymas 2017 m.).

2016 m. vykdyti triukšmo prevencijos darbai

2016 m. vyko vieni svarbiausių darbų, skirtų rengiantis  2017 metų strateginiam triukšmo kartografavimui.

Atliktas kasmetinis triukšmo sklaidos modeliavimas tyliųjų zonų teritorijose pagal 2016 m. atliktus autotransporto srautų stebėjimo rezultatus gatvėse ir jų atkarpose aplink tyliąsias zonas. 2016 m. buvo atnaujintos 36 sankryžos, išskirtinai, įtakojančios tyliųjų zonų akustinę aplinką, iš viso atnaujinta 151 gatvių atkarpos.

Tyliųjų zonų vertinimo rezultatai bei schemos paviešinti tyliųjų zonų skiltyje.

2016 m.  į  http://maps.vilnius.lt/aplinkosauga  interaktyvųjį žemėlapį buvo integruotos triukšmingiausios Vilniaus miesto gyvenamosios teritorijos, kuriose yra atlikta triukšmo analizė ir parinktos triukšmo prevencinės priemonės. Žemėlapyje sukurta skiltis „Triukšmingiausios teritorijos“. Visos teritorijos yra interaktyvios su nuoroda į analizės dokumentus. Atnaujinti duomenis yra vieši, aplikacija yra skirta tiek Vilniaus miesto gyventojams, tiek Vilniaus miesto savivaldybės specialistams.

2016 metais buvo sukurti ir integruoti naujų gatvių atkarpų kaip triukšmo šaltinių modeliai skirti 2017 strateginiam triukšmo kartografavimui nuo autotransporto:
• Vakarinio aplinkkelio II etapo gatvių modeliai;
• Geležinio Vilko atkarpos bei Goštauto viaduko gatvių modeliai;
• Žirnių gatvės modeliai.

2016 metais buvo tęsiamas transporto srautų stebėjimas. Visų pirma, buvo padarytas planas 2016 metų sankryžų tyrimams. Nustatytos vietos, kurias reikia pamatuoti. Įvertinus praėjusių metų tyrimus, nustatytos 126 sankryžos, aktualios triukšmo sklaidos modeliavimui nuo automobilių transporto.

Statistikos departamento duomenimis gyventojų skaičius Vilniuje (metų pradžioje):

2016 m. – 543493;

2015 m. – 542626;

2014 m. – 539707,

2013 m. – 537152.

„Regitra“ duomenimis įregistruotų transporto priemonių skaičius Vilniuje (metų pradžioje):

2016 m. – 305739;

2015 m. – 296313;

2014 m. – 304858,

2013 m. – 399162.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Vilniuje 1000 gyventojų tenkančių individualių lengvųjų automobilių kiekis yra:

2015 metais – 335 l.aut./1000 gyv.

2014 metais – 324 l.aut./1000 gyv. (išregistruotos kelių transporto priemonės, kurių privalomosios techninės apžiūros arba transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimas pasibaigęs 90 dienų, nuo 2014 m. liepos 1 d.)

2013 metais – 486 l.aut./1000 gyv.

2012 metais – 474 l.aut./1000 gyv.

2011 metais – 463 l.aut./1000 gyv.

Pastaraisiais metais Vilniuje užfiksuotas 0,2% gyventojų padidėjimas. Sekant įregistruotų transporto priemonių skaičių Vilniuje, paskutiniais metais jų padaugėjo 3,2%, taip pat 1000 gyventojų tenkančių individualių lengvųjų automobilių kiekį, paskutiniais metais jų padaugėjo 3,4%, galima daryti prielaidą, kad tai yra pagrindinės priežastys, dėl kurios transporto srautai Vilniaus mieste padidėjo ir 2016 metais. Vidutiniškai mieste per 2016 metus transporto srautai padidėjo ~5,8%.

Išanalizavus 2016 m. transporto srautus, didžiausi pokyčiai užfiksuoti Viršuliškių seniūnijoje. Tam įtakos turėjo Vakarinio aplinkkelio III etapo statybos darbai, kurių metu buvo nukreiptas eismas nuo Šešuolių gatvės, taip pat naujo prekybos centro atsiradimas Spaudos gatvėje. Mažesni transporto srautų pokyčiai užfiksuoti Žvėryno seniūnijoje. Šios seniūnijos vakarinės dalies gatvės buvo labiau apkrautos. Tai reiškia, kad gyventojai vis daugiau važiuoja į Vingio parko prieigas. Pašilaičių seniūnijos transporto padidėjimą taip pat lėmė Vakarinio aplinkkelio statybos darai, kurių metu Zujūnų ir Buivydiškių gyventojai dėl nukreipto eismo turėjo judėti Pavilnionių gatve ir toliau pasiskirstyti eisme per Pašilaičių seniūniją. Transporto sumažėjimas fiksuotas Grigiškių seniūnijoje (-3%), fiksuotas ryškus Lentvario g. ir Kauno plento transporto apkrovimas. (žr. 15 lentelę).

Transporto srautų pokytis seniūnijose:

Didelė transporto srautų koncentracija magistralinėse miesto gatvėse sukelia dar didesnę srautų koncentraciją pagrindinėse miesto sankryžose. Didžiausi transporto srautų apkrovimai fiksuoti žiedinėse dviejų lygių Geležinio Vilko-T.Narbuto-Konstitucijos ir Laisvės-T.Narbuto-Pilaitės gatvių sankryžose, skirtingų lygių reguliuojamoje Geležinio Vilko-Ukmergės gatvių sankryžoje, reguliuojamoje Ozo-Kalvarijų-Kareivių gatvių sankryžoje. Jeigu žiūrėti į esamas automobilių spūstis ir besiformuojančias eiles rytinio ir vakarinio piko metu, tai matyti, kad jos yra būtent šiose ir panašiose vietose. Tai šiaurės vakarinė ir centrinė miesto dalys, kuriose yra intensyvaus eismo magistralinės gatvės.

2015 m. vykdyti triukšmo prevencijos darbai

Atliktas kasmetinis triukšmo sklaidos modeliavimas tyliųjų zonų teritorijose pagal 2015 m. atliktus autotransporto srautų stebėjimo rezultatus gatvėse ir jų atkarpose aplink tyliąsias zonas. 2015 m. (kaip ir ankstesniais metais) buvo atnaujintos 36 sankryžos, išskirtinai, įtakojančios tyliųjų zonų akustinę aplinką, iš viso atnaujinta 151 gatvių atkarpos.

Tyliųjų zonų vertinimo rezultatai bei schemos paviešinti maps.vilnius.lt/aplinkosauga tyliųjų zonų skiltyje.

Parengta triukšmo duomenų sistema (internetinė aplikacija), skirta sukauptų  su triukšmu susijusių duomenų peržiūrai. Sistema, pirmiausia, suteiks galimybe, pirmą kartą, vienoje sistemoje nagrinėti su triukšmu susijusių dokumentų ištraukas (iš RAAD, VSC), atlikti vertinimą, kaip triukšmo prevencinės priemonės įgyvendinamos remiantis gautom TIPK, PAV, SPAV, PVSV ataskaitomis, matyti visus sukauptus objektus GIS platformoje. Savivaldybės specialistai turės priėjimą prie duomenų su objektais, kuriose atliktas triukšmo vertinimas bei galimybę, stebėti ir tikrinti objektus bei reikalauti objektų valdytojų vykdyti triukšmo prevenciją  (jei ataskaitose minimos prevencinės priemonės arba sulaukiama skundų dėl triukšmo viršijimo, kuris ataskaitose nebuvo nurodytas). Internetinė aplikacija pasiekiama adresu maps.vilnius.lt/aplinkosauga, kuris pateikiamas triukšmo žemėlapių skiltyje.

2015 m. II ketvirtį buvo atliktas ir triukšmo poveikio įvertinimas teritorijose  pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2014–2018 m. triukšmo kartografavimo, prevencijos ir mažinimo programos (Programos) IV skyriaus 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 30 lenteles, Vilniuje. Akustinis vertinimas atliktas, remiantis Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI GYVENAMUOSIUOSE IR VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATUOSE BEI JŲ APLINKOJE“.

Užduoties tikslas – remiantis naujausiais 2014 m. autotransporto stebėjimo rezultatais, įvertinti transporto srautų poveikį (triukšmo lygį) esamoms jautriausioms triukšmo atžvilgiu  Vilniaus miesto teritorijoms, numatyti galimas taikyti prevencijos priemones, atlikti sklaidos ribojimo priemonių planavimą.

Vilniaus miesto teritorijoje net 93%  gyventojų patenkančių  į viršnorminio triukšmo poveikio zonas yra veikiami autotransporto sukeliamo triukšmo, todėl šiame darbe buvo atliktas automobilių triukšmo sklaidos įvertinimas 6 pavojingiausiosiose teritorijose (su triukšmingiausiomis gatvių atkarpomis)  pagal triukšmo Programos rezultatus. Buvo pasirinktos šios teritorijos su pavojingiausiomis gatvių atkarpomis:

1. Laisvės pr. atkarpa tarp Pilaitės pr. ir Algimanto Petro Kavoliuko g.
2. Geležinio Vilko g. atkarpa tarp Savanorių žiedo ir S. Konarskio g.
3. Savanorių g. atkarpa tarp Savanorių žiedo ir Žemaitės g.
4. Švitrigailos g. atkarpa tarp Basanavičiaus g. ir Ševčenkos g.
5. Žirmūnų g. atkarpa tarp Tuskulėnų g. ir Kareivių g.
6. Apkasų g. atkarpa tarp Tuskulėnų, Žalgirio g. ir S. Žukausko g.

Modeliavimai buvo atliekami tokia tvarka:

1)       Esamai situacijai 4 m . aukštyje;

2)       Esamai situacijai prie kiekvieno aukšto fasado (siekiant numatyti akustinių langų tipą arba antrojo fasado poreikį projektavimo stadijoje);

3)       Esamai situacijai su akustinėmis sienutėmis (jei yra numatytas efektyvus poveikis ir  techninės bei ekonominės galimybės).

Tam, kad numatyti  konkrečias triukšmo apsaugos priemones buvo vadovaujamasi akustinio planavimo etapais:

• Aplinkos triukšmo nustatymas (pagal naujausius 2014 m. duomenis) akustinio  modeliavimo būdu;
• Triukšmo prevencijos, triukšmo sumažinimo reikalingumo įvertinimas;
• Triukšmo mažinimo priemonių parinkimas ir akustinis modeliavimas.

Pagrindiniai kriterijai pasirenkant teritoriją: maksimalus triukšmo lygis prie gyvenamųjų pastatų, triukšmo veikiamų žmonių skaičius, pastatų būklė teritorijoje, teritorijos lokacija. Šiame etape nebuvo atliekamas triukšmo modeliavimas Vilniaus senamiesčio teritorijose, kur akustinių sienučių ar dvigubų fasadų statyba negalima ir/arba labai sudėtinga ir brangi, o fasado architektūros pakeitimai (durų ir langų angų keitimas, fasado architektūros elementų keitimas ir kt.) privalo būti pagrindžiami tyrimais.

Nagrinėjamos teritorijos buvo atrinktos pagal Programos IV skyriaus lenteles, papildomai buvo atliekamas modeliavimas pagal 2014 metų autotransporto duomenis, kur pagal Programą visose teritorijose nustatytas triukšmo mažinimo poreikis. Programoje  pastatai suskirstyti pagal maksimalų veikiamą viršnorminį triukšmo lygį, nuo triukšmingiausių, taip pat atliktas filtravimas pagal bendrą gyventojų skaičių (remiantis registrų centro duomenimis – registruotų gyventojų skaičius pagal adresą). Triukšmo veikiamų žmonių skaičius gyvenamoje aplinkoje buvo prilygintas bendram pastate gyvenančių žmonių skaičiui, vertinant triukšmą pagal triukšmingiausią gyvenamojo pastato fasadą.

Atrenkant prevencines priemones konkrečiose teritorijose, atsižvelgiama į tokius aspektus kaip priemonių efektyvumas, ekonomiškumas, ilgaamžiškumas, techninės galimybės. Įvertinus visus aspektus, nagrinėjamose teritorijose nebuvo svarstomos galimybės keisti kelio trasų išdėstymą, įgilinti kelio iškasas, įrenginėti tunelius, pylimus ar keisti kelio dangą,  pasirinkimą lėmė konkrečių teritorijų geolokaciją ir dideli ekonominiai kaštai.

Galutinės priemonės buvo parenkamos pagal šiuos kriterijus:

• Gyventojų, veikiamų viršnorminio triukšmo gyvenamoje aplinkoje, skaičius;
• Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, kuriuos reik apsaugoti aukštingumas;
• Teritorijos (gyvenamosios aplinkos), kurią reikia apsaugoti, plotas.

 Susipažinkite su triukšmo vertinimo ataskaita.

2015 m. buvo tęsiamas transporto srautų stebėjimas. Iš pradžių buvo padarytas planas 2015 m. sankryžų tyrimams. Nustatytos vietos, kurias reikia pamatuoti. Įvertinus praėjusių metų tyrimus, nustatytos 107 sankryžos, aktualios triukšmo sklaidos modeliavimui nuo automobilių transporto.

Statistikos departamento duomenimis gyventojų skaičius Vilniuje (metų pradžioje):

• 2015 m. – 542626;
• 2014 m. – 539707,
• 2013 m. – 537152.

„Regitra“ duomenimis įregistruotų transporto priemonių skaičius Vilniuje (metų pradžioje):

• 2015 m. – 296313;
• 2014 m. – 304858,
• 2013 m. – 399162.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Vilniuje 1000 gyventojų tenkančių individualių lengvųjų automobilių kiekis yra:

• 2014 m. – 324 l.aut./1000 gyv. (išregistruotos kelių transporto priemonės, kurių privalomosios techninės apžiūros arba transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimas pasibaigęs 90 dienų, nuo 2014 m. liepos 1 d.)
• 2013 m. – 486 l.aut./1000 gyv.
• 2012 m. – 474 l.aut./1000 gyv.
• 2011 m. – 463 l.aut./1000 gyv.

Paskutiniais metais Vilniuje užfiksuotas 1% gyventojų padidėjimas. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios transporto srautai Vilniaus mieste padidėjo ir 2015 m.. Vidutiniškai mieste per 2015 m. transporto srautai padidėjo ~1,8%.

Išanalizavus 2015 m. transporto srautus, didžiausi pokyčiai užfiksuoti Lazdynų seniūnijoje. Lazdynų seniūnijoje fiksuotas transporto srautų padidėjimas iki 25%. Mažesni transporto srautų pokyčiai užfiksuoti Pašilaičių, Vilkpėdės seniūnijose (+7 %), Fabijoniškių (+6%), Grigiškių (+5%). Transporto sumažėjimas stebint seniūnijas fiksuotas Justiniškėse(-3%), Žirmūnuose, Viršuliškėse ir Senamiestyje(-2%):

Transporto srautų pokytis seniūnijose:

2014 metai

Apie 2014 metais įvykdytus darbūs, susijusius su triukšmo lygio prevencija, plačiau skaitykite skiltyje „Planai ir priemonės„

2013 metai

2013 m. III ketvirtį vadovaujantis„Vilniaus miesto savivaldybės triukšmo kartografavimo, prevencijos ir mažinimo 2009-2013 metų programa“ buvo atlikta triukšmui jautrių vietų: mokyklų, ligoninių, gyvenamųjų teritorijų patenkančių į viršnorminę triukšmo zoną analizė remiantis 2012 m. triukšmo kartografavimo rezultatais nuo autotransporto, geležinkelių, oro uosto bei 2009 m.   triukšmo kartografavimo rezultatais nuo pramonės objektų.  Panaudojus gyventojų, švietimo, gydymo  įstaigų,  geoduomenų ir adresų bazę buvo nustatytos pavojingiausios vietos, gyventojų, mokinių skaičius potencialiai patenkantis į viršnorminio triukšmo veikiamų teritorijų ribas.  Analizės galutiniai rezultatai buvo sugrupuoti ir pagal nustatyta eiliškumą pateikti analitinėse lentelėse. Labiausiai pažeidžiamoms mokymo  ir  gydymo įstaigoms apsaugoti pateiktos rekomendacijos su triukšmo poveikio schemomis teritorijose bei atliktas pirminis skirstymas į kategorijas pagal rekomenduojamas taikyti prevencines priemones.

Ataskaitoje pateikti apibendrintos analizės duomenys su  triukšmui jautrių teritorijų lokalizacija yra svarbūs nustatant pavojingiausius triukšmo šaltinius, gatvių atkarpas, geležinkelių linijas, planuojant bei pagrindžiant  triukšmo prevencijos planus bei prevencinių priemonių reikalingumą.  Sprendžiant prevencinių priemonių įgyvendinimo prie mokyklų klausimus, svarbiausi kriterijai yra maksimalūs triukšmo viršijimai mokyklų teritorijose bei mokinių skaičius mokyklose, tuo tarpu, sprendžiant analogiškas užduotis prie gyvenamų teritorijų, didžiausia įtaka sudarys maksimalūs triukšmo viršijimai prie gyvenamųjų pastatų, potencialus gyventojų pasiskirstymas teritorijose su gyventojų skaičiumi pagal adresą bei teritorijų analizė pagal gatves (viršnorminio triukšmo gatvėse ir jo, potencialiai, veikiamo  bendro gyventojų skaičiaus teritorijoje sąryšis).  Ataskaitinėse lentelėse pateikiama informacija apie objektus ir teritorijas veikiamas viršnorminio apibendrinto dienos, vakaro ir nakties Ldvn triukšmo lygio.

  Ataskaita dėl „Vilniaus miesto savivaldybės triukšmo kartografavimo, prevencijos ir mažinimo 2009-2013 metų programos“ vykdymo

Pagal 2012 m. triukšmo kartografavimo žemėlapius buvo surinkta informacija apie pavojingiausias (triukšmo atžvilgiu) Vilniaus miesto gatves, prie kurių gyvenamose aplinkose registruotas didžiausias žmonių skaičius. Žemiau pateikti grafikai su pavojingiausiomis miesto gatvėmis pagal atskirą  viršnorminio triukšmo diapazoną:

1 pav. Pavojingiausios miesto gatvės, kur  triukšmo lygis

nuo autotransporto viršija  daugiau nei 10 dBA (Ldvn ≥10 dBA)

2 pav. Pavojingiausios miesto gatvės, kur  triukšmo lygis

nuo autotransporto viršija nuo 5 iki 10 dBA (5 dBA ≤ Ldvn < 10 dBA)

3 pav. Pavojingiausios miesto gatvės, kur  triukšmo lygis

nuo autotransporto viršija nuo 0 iki 5 dBA (0 dBA ≤ Ldvn < 10 dBA)

Triukšmo valdymo strategija

Priemonių taikymo sritis	Priemonių apibūdinimas
Žemėnaudos su ribota akustine tarša planavimas	Tyliųjų aglomeracijos, viešųjų ir gamtos zonų planavimas, jų reglamentų nustatymas, triukšmo šaltinių atsiradimo apribojimai, jų likvidavimas arba skleidžiamo triukšmo lygio sumažinimas.
Mažiau triukšmingos technikos ir įrangos naudojimas	Lengvųjų automobilių, troleibusų, autobusų ir krovininio transporto, orlaivių ir geležinkelio transporto priemonių parkų atnaujinimas. Modernesnės statybos technikos ir įrangos naudojimas. Techniškai netvarkingų transporto priemonių patikra ir naudojimo apribojimas.
Susisiekimo mieste racionalizavimas	Skatinimas naudotis viešuoju transportu (naujos patrauklesnės transporto priemonės, patogi bilietų sistema, kokybiška informacija keleiviams), prioritetinių juostų maršrutiniam transportui išskyrimas, troleibusų, autobusų, maršrutinių taksi maršrutų tobulinimas. Dviračių ir pėsčiųjų eismo skatinimas. Miesto dviračių sistemos diegimas.
Eismo organizavimas ir valdymas	Tranzitinio ir sunkiųjų automobilių eismo ribojimas mieste, nukreipimas aplinkkeliais. Tolygaus eismo organizavimas, šviesoforų suderinimas, leistino važiavimo greičio mažinimas iki 40 km/h. Automobilių stovėjimo vietų valdymas su diferencijuotu apmokėjimu pagal miesto zonas. Krovininių traukinių nukreipimas aplinkkeliais. Griežtas orlaivių tūpimo ir kilimo trajektorijų reglamentavimas.
Kelių dangos, paviršiaus gerinimas	Speciali, nekelianti triukšmo asfalto danga, gatvių dangų formavimas ir atnaujinimas, remontas ir priežiūra. Geležinkelio bėgių ir pervažų tobulinimas.

Priemonės triukšmo sklidimo kelyje

Priemonių taikymo sritis	Priemonių apibūdinimas
Teritorijų užstatymo planavimas	Akustiškai pagrįstas urbanistinis planavimas: pastatų funkcijos parinkimas ir orientacija triukšmo šaltinio atžvilgiu, numatant statinius–ekranus; automobilių kelių, geležinkelių, oro uostų infrastruktūros objektų atitraukimas nuo apgyvendintų vietovių arba automobilių kelių, geležinkelių planavimas iškasose, išnaudojant reljefo savybes.
Akustinis projektavimas	Triukšmą slopinančių užtvarų, akustinių sienučių, garso sklaidą ribojančių pylimų projektavimas prie triukšmo šaltinių. Apželdymo prie gyvenamųjų pastatų, vaikų įstaigų projektavimas.
Akustinių projektų diegimas	Triukšmą mažinančių užtvarų, akustinių sienučių statyba, triukšmo objektų apželdinimo. Triukšmo sklaidą ribojančių pylimų įrengimas.

Priemonės, mažinančios triukšmą pastatuose

Priemonių taikymo sritis	Priemonių apibūdinimas
Garsą sulaikantys langai	Langų, visų pirma mokyklose, vaikų darželiuose gyvenamuosiuose namuose, keitimas į gerai triukšmą sulaikančius langus.
Pastatų dizainas	Pastatų forma ir orientacija triukšmo šaltinio atžvilgiu. Vidaus patalpų planavimas. Daugiabučių namų renovavimas – triukšmą sulaikančių fasadų įrengimas, kokybiškas balkonų įstiklinimas, lodžijų įrengimas.

Triukšmo valdymo, administravimo priemonės

Priemonių taikymo sritis	Priemonių apibūdinimas
Triukšmo valdymo tobulinimas	Triukšmo valdymo proceso tobulinimas. Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas. Triukšmo valdymo reglamentai.
Triukšmo lygių stebėsena ir kontrolė	Strateginis triukšmo kartografavimas. Sisteminga triukšmo lygių stebėsena ir kontrolė aglomeracijoje, pirmiausia triukšmo prevencijos ir tyliosiose zonose. Oro uosto orlaivių triukšmo kontrolės sistema.
Visuomenės švietimas, informavimas ir dalyvavimas priimant sprendimus	Aplinkosaugos švietimas triukšmo poveikio sveikatai klausimais. Visuomenės informavimas apie triukšmo lygius kiekvienoje teritorijoje. Aplinkosaugos renginiai.
Tarpinstitucinio ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas	Įvairių institucijų veiklos koordinavimas triukšmo prevencijos ir mažinimo klausimais. Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, kurių tikslas – skatinti darnią miesto raidą.