Pagrindiniai oro kokybės vertinimo metodai yra oro užterštumo matavimai, skaičiavimai ir teršalų sklaidos modeliavimas. Europos Sąjungos oro kokybės direktyvos skatina modelių naudojimą, nes jie leidžia tiksliau įvertinti erdvinį teršalų pasiskirstymą.

2007 m., siekiant turėti Vilniaus miesto užterštumo bendrą vaizdą, Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius užsakė vykdyti oro užterštumo teritorinį modeliavimą. Tuo tikslu, SĮ „Vilniaus planas“ įsigijo ADMS-Urban (Urban Air Quality Management System) programos paketą, vėliau buvo vykdomas paketo adaptavimas.

ADMS-Urban programinis paketas pagrįstas naujos kartos daugiašaltiniu dispersijos modeliu. Dispersijos modelis yra priemonė gebanti suskaičiuoti teršalų koncentracijas ore, turint informaciją apie išmetimus ir atmosferos būseną. Dispersijos modeliai gali suskaičiuoti pažemio oro koncentraciją tik tų taršos šaltinių, kurie yra įvesti į modelį, tačiau visada egzistuoja šaltiniai, kurie nėra įvertinti modelyje, tokie kaip atneštinės oro pernašos iš kitų šalių, todėl šiuo atveju būtina naudoti foninę koncentraciją.

Modeliavimo rezultatų tikslumas labai priklauso nuo įvestinių duomenų kokybės. Siekiant turėti patikimus įvesties duomenys, buvo pradėti formuoti GIS duomenų sluoksniai ir atskiros duomenų bazės, kuriose kaupiami taršos sklaidos modeliavimui reikalingi duomenys.

Pagrindiniai ADMS-Urban modelio įvesties parametrai yra:

Emisijos intensyvumas – tai teršalų kiekis, išmetamas iš taršos šaltinio per tam tikrą laiko tarpą. Taršos šaltiniai: kaminai, statybos įmonių teritorijos, namų ūkiai ir autotransportas.

Teršalų išmetimo sąlygos – tai fizinės taršos šaltinio charakteristikos, kurios apsprendžia teršalų sklaidą atmosferoje, pvz.: kamino aukštis, išmetamų dujų temperatūra ir kt.

Meteorologiniai faktoriai – tai vėjo greitis, kryptis, atmosferos turbulencijos intensyvumas, ir kiti meteorologiniai veiksniai įtakojantys teršalų išsisklaidymą atmosferoje.

Fonas – tai foninės koncentracijos esančios pasirinktoje teritorijoje.

Vietinė aplinka – tai vietovės reljefas ir šalia esantys pastatai.

Iki 2017 m. SĮ „Vilniaus planas” vykdė aplinkos oro taršos modeliavimo prognozę dviem dienom į priekį. Prognozės modeliavimo schema yra pateikta žemiau. Modeliavimui atlikti buvo naudojami autotransporto srautų duomenys, stacionarių taršos šaltinių emisijos, prognozės meteorologinių parametrų duomenys. Atlikus duomenų paruošiamą, vykdomas modeliavimas, ko rezultate yra gaunamos vidutinės teršalų koncentracijos parai, oro kokybės indekso reikšmės.

2018 m. Vilniaus miesto oro užterštumo modeliavimo žemėlapiai buvo parengti SĮ „Vilniaus planas”, įgyvendinant 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonę Nr. 05.6.1-APVA-V-021 „Aplinkos oro kokybės gerinimas“, rengiant Aplinkos oro kokybės valdymo programą 2020–2025 m.

2019-2021 m. Vilniaus miesto oro užterštumo modeliavimo žemėlapiai, tai Aplinkos apsaugos agentūros modeliavimo darbai, kurie integruoti ir nuo šiol atnaujinami ir pateikiami interaktyvioje švieslentėje – Oro tarša – Žemėlapiai.