Aplinkos triukšmo tarša yra svarbi aplinkosaugos problema visoje ES. Apskaičiuota, kad apie 40 % ES gyventojų patiria neigiamą kelių eismo triukšmą, kurio lygis viršija 55 db(A), 20 % Europos gyventojų kenčia nuo žalingo (dienos metu didesnio nei 65 dB(A)) ilgalaikio triukšmo poveikio bei daugiau kaip 30 % ES gyventojų yra veikiami nakties triukšmo, kurio lygis viršija 55 dB(A). Duomenys rodo, kad politikos tikslai, susiję su aplinkos triukšmu mažinimu, yra nepasiekti. Prognuojama, kad dėl miestų plėtros ir didėjančio transporto poreikio artimiausioje ateityje asmenų, patiriančių triukšmo taršą, skaičius didės.

Siekiant sumažinti šį neigiamą triukšmo poveikį sveikatai, triukšmo tarša ES turi būti gerokai sumažinta, taip priartėjant prie Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų lygių.

Kas yra triukšmas?

Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla (Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, 2004 m. spalio 26 d. Nr. IX-2499, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023-01-02).

Aplinkos triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla, įskaitant transporto priemonių, kelių eismo, geležinkelių eismo, oro eismo spinduliuojamą triukšmą ir triukšmą, iš pramonės veiklos zonų (Europos Parlamento ir Komisijos direktyvą 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo).

Triukšmo poveikis

Ilgalaikis triukšmo poveikis gali daryti didelį poveikį mūsų sveikatai įvairiais būdais. Dabartiniai tyrimai rodo, kad kasmet aplinkos triukšmas yra pagrindinė maždaug 48 000 naujų išeminės širdies ligos atvejų priežastis, taip pat 12 000 ankstyvų mirčių priežastis.

Triukšmas daro didelį poveikį gyvenimo kokybės ir psichikos sveikatos rodikliams. Moksliniais tyrimais pagrįstą, kad 70 decibelų triukšmo lygis gali turėti neigiamą poveikį tiek centrinei, tiek vegetacinei nervų sistemai. Ypač kenksmingas nuolatinis triukšmas, kuris sukelia nervinę įtampą, stresą ir didina riziką susirgti su nervų sistemos ligomis. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali iššaukti apsauginę fiziologinę ir psichologinę organizmo reakciją, kuri vadinama stresu. Dėl ilgalaikio streso atsiranda tokie simptomai kaip lėtiniai galvos skausmai, miego sutrikimai, nepaaiškinamas nuovargis, atminties sutrikimai, klausos sutrikimai, širdies veiklos ir kraujospūdžio pokyčiai, imuninės sistemos sutrikimai, sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, sutrinka koordinacija ir padidėja nelaimingų atsitikimų rizika. Teigiama, kad ir miegodami žmonės gali būti veikiami triukšmo ir į jį reaguoti.

Prastas miegas sukelia endokrininius ir metabolinius sutrikimus ir yra susijęs su daugeliu kardiometabolinių, psichiatrinių ir socialinių neigiamų pasekmių tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Naktinis aplinkos triukšmas, veikdamas miego struktūrą bei miego kokybę, akivaizdžiai taip pat sukelia biologinius pokyčius. Šie miego sutrikimai savo pobūdžiu panašūs į tuos, kurie stebimi esant endogeniniams miego sutrikimams. Ištirta, kad žmonės, kurie kovoja su naktiniu aplinkos triukšmu, kitą dieną dažnai kenčia nuo mieguistumo ir nuovargio, susierzinimo, nuotaikos pokyčių, taip pat pablogėjusios savijautos ir kognityvinių gebėjimų. Tačiau taip pat atsiranda įrodymų, kad šis trumpalaikis aplinkos triukšmo poveikis, ypač kai poveikis yra naktinis, gali pasireikšti ilgalaikėmis neigiamomis kardiometabolinėmis pasekmėmis.

Naktinis aplinkos triukšmas gali būti didžiausią susirūpinimą kelianti triukšmo taršos forma, kalbant apie jo pasekmes sveikatai, todėl miego trukmę ir kokybę reikėtų laikyti rizikos veiksniais arba rodikliais, kuriems didelę įtaką daro aplinka ir kuriuos galima keisti tiek šviečiant visuomenę, tiek taikant triukšmą mažinančias priemones.