Pagrindinis paviršinio vandens monitoringo tikslas – stebėti, vertinti ir prognozuoti paviršinio vandens ir dugno nuosėdų cheminės būklės rodiklių pokyčius. Vilniaus miesto savivaldybės paviršinio vandens monitoringas pradėtas vykdyti 2011 metais.

	Identifikuotas vandens telkinių kiekis Vilniaus mieste	Vandens telkinių kiekis, kur 2010 – 2012 m.  vykdytas monitoringas
Upės	13	6
Ežerai	73	4
Tvenkiniai	57	7

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taip pat identifikuoti apie 800 dirbtinės kilmės ežerai ir ežerėliai, apie 43 – žuvininkystsės, techniniai, inžineriniai baseinai, 28 – pelkės ir pelkėtos pievos, 55 – užpelkėję vandens telkinių pakrančių ruožai.  Didžiausia Vilniaus miesto upė – Neris, į kurią įteka pora didesnių upių – Vilnia ir Vokė. Neris savivaldybės teritorijoje ar jos riba teka apie 47,1 km, Vilnia – apie 20,2 km. Išskyrus Vilnią, Vokė ir visi kiti upeliai teka atokiau nuo Vilniaus centro. Į Nerį įteka keli mažesni upeliai tokie kaip,  Antavilis, Varžuvka, Riešė, Upelė (Kaira), Turniškių upelis, Baltupis (Cedronas), Sudervė, o taip pat keli nedideli bevardžiai upeliukai. Vilniaus miesto savivaldybės ribose į Vilnią įteka Murlė ir Šaternikų upelis. Vilniaus mieste yra keletas didesnių ežerų – Žalieji ežerai (Gulbinas ir Balsys), Antavilys, Gėlužė, Balžis, Juodis, o taip pat mažesni Dvarčionių ir Pupojų ežerėliai. Iš dirbtinių vandens telkinių pažymėtini: Baltupių, Buivydiškių, Jeruzalės, Grigiškių ir Rokantiškių (N. Vilnios) tvenkiniai.

Paviršinio vandens monitoringas 2013 – 2016 metais

Paviršinio vandens monitoringas 2011 – 2012 metais

Valstybinis paviršinio vandens monitoringas 2004 – 2007 metais

 Paviršinių vandens telkinių žemėlapis (2,9 MB)

 Hidrotechninių statinių – užtvankų žemėlapis (2,9 MB)

 

Paviršinio vandens monitoringas 2013—2016 metais

Pagrindinis Vilniaus miesto paviršinio vandens monitoringo tikslas – stebėti, vertinti ir prognozuoti paviršinio vandens ir dugno nuosėdų kokybės pokyčius.

Pagrindiniai programos uždaviniai – vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės ežerų, tvenkinių, upių ir upelių vandens ir dugno nuosėdų būklės monitoringą, nuotekų išleidimo vietų  (iškrovų)  poveikio stebėseną ties valymo įrenginių ir lietaus nuotekų kolektorių išleidėjais.

2013 m. paviršinio vandens monitoringas nebuvo vykdomas.

2014 m. buvo vykdomi paviršinio vandens ir dugno nuosėdų tyrimai. Ataskaitiniu laikotarpiu paviršinio vandens mėginiai buvo imami vasaros, rudens ir žiemos sezono metu. Dugno nuosėdų mėginiai buvo imami vieną kartą. Mėginiai buvo imami viename ežere – mažajame Gulbino, dviejuose tvenkiniuose Baltupių (prie užtvankos) ir Buivydiškių I tv. (prie užtvankos), penkiose upėse: dvejuose vietose Neryje, Vilnioje, Vokėje, Sudervės upelio žemupyje, Riešės upelio žemupyje. Visose vietose atlikti dugno nuosėdų tyrimai. Taip pat dugno nuosėdų tyrimai atlikti šešiose vietose, Neries upėje, ties paviršinių nuotekų išleistuvais.

Eil. Nr.	Analizės rūšis	Mėginių kiekis
1	Upių vandens cheminė sudėtis	27
2	Geocheminiai dugno nuosėdų tyrimai	15

Kviečiame susipažinti su paviršinio vandens postų išdėstymo schema ir 2014 m. Vilniaus miesto paviršinio vandens monitoringo ataskaita.

2015 m. buvo tęsiami paviršinio vandens ir dugno nuosėdų tyrimai. Ataskaitiniu laikotarpiu paviršinio vandens mėginiai buvo imami žiemos, pavasario, vasaros, ir rudens sezono metu. Dugno nuosėdų mėginiai buvo imami vieną kartą. Mėginiai buvo imami viename ežere – Antavilių, dviejuose tvenkiniuose Tymo ir Rokantiškių, penkiose vietose upėse: trijose vietose Neryje, Varžuvoje, Kairoje. Visose vietose atlikti dugno nuosėdų tyrimai. Taip pat dugno nuosėdų tyrimai atlikti šešiose vietose, Neries upėje, ties paviršinių nuotekų išleistuvais.

Eil. Nr.	Analizės rūšis	Mėginių kiekis
1	Upių vandens cheminė sudėtis	32
2	Geocheminiai dugno nuosėdų tyrimai	14

Kviečiame susipažinti su paviršinio vandens postų išdėstymo schema ir 2015 m. Vilniaus miesto paviršinio vandens monitoringo ataskaita.

2016 m. buvo tęsiami paviršinio vandens ir dugno nuosėdų tyrimai. Ataskaitiniu laikotarpiu paviršinio vandens mėginiai buvo imami žiemos, pavasario, vasaros, ir rudens sezono metu. Dugno nuosėdų mėginiai buvo imami vieną kartą. Mėginiai buvo imami dviejuose ežeruose – Dvarčionių ir Salotės, viename tvenkinyje – Jeruzalės, penkiose vietose upėse: Neries, Vilnios, Sudervės, Antavilio ir Vokės. Visose vietose atlikti dugno nuosėdų tyrimai. Taip pat dugno nuosėdų tyrimai atlikti šešiose vietose, Neries upėje, ties paviršinių nuotekų išleistuvais.

Eil. Nr.	Analizės rūšis	Mėginių kiekis
1	Upių vandens cheminė sudėtis	32
2	Geocheminiai dugno nuosėdų tyrimai	12

Kviečiame susipažinti su paviršinio vandens postų išdėstymo schema ir 2016 m. Vilniaus miesto paviršinio vandens monitoringo ataskaita.

Paviršinio vandens monitoringas 2011—2012 metais

2011 metais pradėtame paviršinio vandens monitoringe buvo tiriamos ir dugno nuosėdos. Pavojingų elementų sankaupos dugno nuosėdose nėra lemiamos vien miesto gyventojų veiklos sukuriama antropogenine apkrova. Nemažą vaidmenį sukuriant anomalias jų sankaupas dugno nuosėdose lemia ir gamtinė dugno nuosėdų sudedamoji.

Vilniaus miesto savivaldybės paviršinio vandens monitoringą 2011 metais sudarė:

1. paviršinio vandens bei dugno nuosėdų tyrimų postų parinkimas ir kartografavimas
2. dugno nuosėdų tyrimai
3. paviršinio vandens kokybės tyrimai
4. kontrolinių vandens bandinių-dublikatų paėmimas ir ištyrimas laboratorijoje
5. monitoringo duomenų sisteminimas, analizė ir metinių rezultatų, bei išvadų parengimas

Hidrocheminių ir geocheminių tyrimų apimtys 2011-2012 metais

Eil. Nr.	Analizės rūšis	Mėginių kiekis
1	Ežerų, upių ir tvenkinių vandens bendra cheminė sudėtis	22
2	Geocheminiai ežerų, upių ir tvenkinių dugno nuosėdų tyrimai	40
3	Geocheminiai dugno nuosėdų tyrimai ties lietaus išleistuvais	12
4	Naftos produktai dugno nuosėdose	48

Kviečiame susipažinti su paviršinio vandens postų išdėstymo schema ir 2011 – 2012 m. Vilniaus miesto paviršinio vandens monitoringo ataskaita.