Triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą (Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, 2004 m. spalio 26 d. Nr. IX-2499, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023-01-02). Remiantis Europos parlamento ir komisijos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo yra išskiriami keturi pagrindiniai triukšmo šaltiniai:
Kelių triukšmas
Kelių triukšmas – kelių transporto priemonių eismo sukeliamas nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas.
Prancūzijos nacionalinė skaičiavimo metodika „NMPB-Routes-96“ (SETRA-CERTU-LCPC-CSTB), nurodyta Prancūzijos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. gegužės 5 d. įsakyme dėl kelių infrastruktūros triukšmo. Oficialus leidinys, 1995 m. gegužės 10 d., 6 straipsnis („Arr?té du 5 mai 1995 relatif au bruit des infrastructures routi?res, Journal Officiel du 10 mai 1995, Article 6“), ir Prancūzijos standartas „XPS 31-133“. Šiuose dokumentuose spinduliuojamojo triukšmo įvesties duomenys gaunami vadovaujantis „Sausumos transporto triukšmo vadovas, triukšmo lygių prognozavimas, CETUR 1980“ („Guide du bruit des transports terrestres, fascicule prévision des niveaux sonores, CETUR 1980“) nurodymais.
Geležinkelio kelių triukšmas
Geležinkelio kelių triukšmas – geležinkelio kelių transporto priemonių eismo sukeliamas nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas.
Olandijos nacionalinė skaičiavimo metodika „Geležinkelio transporto triukšmo apskaičiavimo ir matavimo rekomendacijos“, Nyderlandų karalystės būsto, teritorijų planavimo ir aplinkos ministerija, 1996 m. lapkričio 20 d. („Reken- en Meetvoorschrift Railverkeerslawaai ’96, Ministerie Volkshuisvesting, Ruimtelijke Ordening en Milieubeheer, 20 November 1996“).
Oro uosto triukšmas
Oro uosto triukšmas – orlaivių transporto priemonių eismo sukeliamas nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas.
Europos civilinės aviacijos konferencijos 2005 m. gruodžio 7 d. ataskaitoje ECAC. CEAC Dok. 29 „Triukšmo kontūrų aplink civilinius oro uostus standartinio skaičiavimo metodo ataskaita. Trečias leidimas“ aprašyta metodika. Iš skirtingų skrydžio trajektorijų modeliavimo būdų bus naudojama ECAC. CEAC Dok. 29 2 tomo 3.6 skyriuje aprašyta segmentacijos metodika.
Pramonės veiklos zonų triukšmas
Pramoninės veiklos zona – teritorija, kurioje ūkio subjektai vykdo veiklą, kuriai vykdyti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą būtinas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas arba dėl kurios pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą būtina atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.
Lietuvos standartas LST ISO 9613-2 „Akustika. Atviroje erdvėje sklindančio garso silpninimas. 2 dalis. Bendrasis skaičiavimo metodas“.
BENDRIEJI TRIUKŠMO VERTINIMO METODAI
Nuo 2008 m. Europos Komisija ir Jungtinis tyrimų centras kartu su daugybe triukšmo ekspertų iš įvairių šalių Europoje, pradėjo rengti bendrą triukšmo kartografavimo vertinimo metodą, vadinamą CNOSSOS-EU. Atlikus 2015 m. paskelbtą Aplinkos triukšmo direktyvos II priedo atnaujinimą, visos ES valstybės narės nuo 2019 m. sausio 1 d. rengdamos triukšmo žemėlapius pagal END, privalo naudoti šį metodą. Tikimasi, kad ateityje triukšmo žemėlapių vertinimai bus geriau suderinti, todėl bus lengviau palyginti skirtingų šalių duomenis. Taikant naująjį metodą, nustatyta, kad svyravimai atsirandantys dėl emisijos įvesties parametrų turės mažesnį nei 2 decibelų poveikį apskaičiuotiems rezultatams.
Triukšmo šaltinio valdytojas
Triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį.
Remiantis Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsniu, triukšmo šaltinių valdytojų pareigos ir teisės:
1. Triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys savo ūkinėje veikloje naudoti stacionarius triukšmo šaltinius, privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlikti triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą.
2. Triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.
3. Triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.
4. Triukšmo šaltinių valdytojai, veikiantys ar vykdantys ūkinę veiklą savivaldybės tarybos patvirtintose triukšmo prevencijos zonose:
1) per 30 dienų nuo šių zonų patvirtinimo privalo pateikti savivaldybės vykdomajai institucijai derinti triukšmo prevencijos veiksmų planus;
2) privalo kasmet pateikti savivaldybės vykdomajai institucijai triukšmo prevencijos veiksmų planų įgyvendinimo ataskaitas.
5. Bet koks asmuo, veikiantis ar vykdantis ūkinę veiklą savivaldybės tarybos patvirtintose triukšmo prevencijos zonose, turi teisę pateikti savivaldybės vykdomajai institucijai motyvuotus pareiškimus dėl triukšmo šaltinių valdytojų veiklos ir dėl šioje veikloje atsirandančio triukšmo prevencijos ir mažinimo.