Dirvožemio tarša

Šiame puslapyje skaitykite:

ZD2007_2012

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2024 metais

Vilniaus miesto savivaldybėje 2024 m. buvo tęsiami dirvožemio ir grunto dangos tyrimai pagal naują Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 1-1656 patvirtintą aplinkos monitoringo 2023–2028 m. programą. 2024 m. buvo numatyti tyrimai 63-ijose užterštose arba potencialiai užterštose teritorijose, iš kurių 30 – Naujamiesčio, 23 – Senamiesčio ir 10 – Žvėryno seniūnijose.

2024 m. vykdant dirvožemio monitoringo darbus dalyje numatytų teritorijų dėl jose vykstančių statybos ar kitų darbų nebuvo galimybės surinkti dirvožemio bandinių, todėl dirvožemio bandinių formavimui buvo pasirinktos greta esančios teritorijos, atitinkančios arba artimos pirminių teritorijų paskirčiai.

Dirvožemio ėminiai buvo imami pasirinktoje teritorijoje suformuojant sudėtinį (jungtinį) dirvožemio ir/ar grunto bandinį, kuris sudaromas iš visoje teritorijoje paimtų ėminių. Kiekvienas ėminys paimamas iš 25 m², paimant ne mažiau kaip po 150 gramų grunto (dirvožemio). Bendras elementarių ėminių skaičius priklausė nuo monitoringui parinktos teritorijos atviro dirvožemio ir/ar grunto ploto. Tokiu būdu viename are teritorijos imami ne mažiau 4 ėminiai. Ėminiai buvo renkami į plastikinį (maistui skirtą) indą. Susėmus į indą ėminius, bendras bandinio turinys 15-30 minučių buvo homogenizuojamas jį nuodugniai išmaišant. Po to pasemiama iš skirtingų indo vietų sudėtinio bandinio dalis buvo perdėta į plastmasinius indelius laboratoriniams tyrimams.

Tyrimų rezultatai buvo lyginami su ribinėmis vertėmis, kurios nurodytos higienos normoje HN 60:2015. Naftos angliavandenilių dirvožemyje bei grunte rezultatai lyginami su ribinėmis vertėmis, kurios nustatytos remiantis normatyviniu dokumentu LAND 9-2009. Dirvožemio užterštumo pavojingumas buvo vertinamas pagal higienos normą HN 60:2004.

Įvertinus potencialiai pavojingų cheminių elementų (As, Cr, Cu, Hg, Mo, Ni, Pb, Zn) ir naftos produktų kiekius 63-ijų teritorijų dirvožemyje ir grunte, galime daryti šias išvadas:

– tarp 63 užterštų arba potencialiai užterštų teritorijų nebuvo nei vienos teritorijos, kurios dirvožemyje ar grunte būtų nustatyta naftos produktų koncentracijų, viršijančių ribines vertes, vertinant pagal LAND 9-2009;

– iš 63-ijų 2024 m. Vilniaus mieste tirtų teritorijų, 6 teritorijų dirvožemyje nustatyta bent vieno sunkiojo metalo koncentracija, kuri viršijo ribinę vertę vertinant pagal HN 60:2015. Koncentracijų viršijimų dydis svyravo nuo 1,02 iki 12,6 karto;

– Vertinant pagal suminio užterštumo rodiklį nustatyta, kad 60 iš 63 tirtų teritorijų taršos laipsnis buvo leistinas (nepavojingas). Dviejų teritorijų (N17 ir N28*) dirvožemio užterštumo laipsnis buvo vertinamas kaip vidutinio pavojingumo, dar vienos teritorijos (N22*) dirvožemio užterštumas buvo vertinamas kaip pavojingas.

Plačiau susipažinti su 2024 m. ataskaita.

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2023 metais

2023 m. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo vykdomi dirvožemio ir grunto dangos tyrimai pagal naują Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 1-1656 patvirtintą aplinkos monitoringo 2023–2028 m. programą. Analizuojamais metais viso buvo numatyta ištirti 59 teritorijos, iš kurių 54 – socialiai jautrios (33 sudarė – sporto stadionai, 11 – maudyklų, 10 – sveikatos priežiūros įstaigų teritorijos) ir 5 užterštos arba potencialiai užterštos teritorijos.

2023 m. vykdant dirvožemio monitoringo darbus, dalyje teritorijų, numatytų tirti pagal monitoringo programą, nebuvo galimybės surinkti dirvožemio bandinių. Dalis šiais metais numatytų tirti stadionų jau buvo su įrengta dirbtine danga (skirtingai nei ankstesnių tyrimų metu), todėl dirvožemio bandiniai buvo formuojami iš ėminių, surinktų apeinant aplink stadioną. Nedidelėje dalyje kitų teritorijų, dėl vykstančių statybos darbų arba kitų priežasčių, nebuvo įmanoma surinkti bandinių, todėl dirvožemio ėminių ėmimui buvo pasirinktos greta esančios teritorijos, atitinkančios arba artimos pirminių teritorijų paskirčiai.

Dirvožemio tyrimų rezultatai buvo lyginami su cheminių elementų foninio kiekio smėlio-priesmėlio dirvožemyje reikšmėmis, kurios nurodytos Lietuvos higienos normoje HN 60:2004. Tyrimų rezultatai taip pat buvo lyginami su ribinėmis vertėmis, nurodytomis Lietuvos higienos normoje HN 60:2015. Naftos produktų dirvožemyje rezultatai buvo lyginami remiantis LAND 9-2009. 2023 m. tyrimų rezultatus palyginus su reglamentuojamomis reikšmėmis, matyti, kad:

– Keturių teritorijų dirvožemyje 2023 m. buvo rasta naftos produktų, tačiau jų koncentracijos buvo nežymios ir neviršijo ribinės vertės, vertinant pagal LAND 9-2009 reikalavimus;

– Tarp visų 59 tirtų teritorijų, sunkiųjų metalų koncentracijos ribines vertes viršijo dviejų teritorijų dirvožemyje: teritorijos (Nr. NV02**), esančios šalia sklypo adresu Užtvankos g. 1, Naujosios Vilnios sen., dirvožemyje nustatytos vario ir švino koncentracijos, kurios atitinkamai viršijo ribines vertes 2,5 ir 4,0 karto, ir teritorijos (Nr. VRK03**), esančios šalia sklypo adresu Žaliųjų Ežerų g. 20, Verkių sen., dirvožemyje nustatyta vario koncentracija, kuri viršijo ribinę vertę 1,8 karto.

Gautus 2023 m. tyrimų rezultatus, vertinant pagal suminį sunkiųjų metalų užterštumo rodiklį, nustatyta, kad teritorijos Nr. NV02** dirvožemio užterštumo laipsnis vertinamas kaip pavojingas. Sunkiųjų metalų kiekių padidėjimas šios teritorijos dirvožemyje galimai sietinas su greta vykdoma metalų supirkimo ir sandėliavimo veikla. Teritorijos Nr. VRK03** dirvožemis yra vertinamas kaip vidutiniškai pavojingas. Sunkiųjų metalų kiekių padidėjimas šioje teritorijos dirvožemyje galimai sietinas su greta vykdoma automobilių remonto veikla bei netinkamu atliekų tvarkymu. Likusių 57 tirtų teritorijų pavojingumas buvo vertinamas kaip leistinas (nepavojingas).

Plačiau susipažinti su 2023 m. ataskaita.

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumo 2017 – 2021 m. palyginimas

2017 – 2021 m. buvo tie metai, kuriais buvo vykdomas dirvožemio būklės rodiklių pokyčių socialiai jautriose, viešose teritorijose, užterštose ar potencialiai užterštose Vilniaus miesto teritorijose stebėjimas, pagal 2017 – 2022 m. aplinkos monitoringo programą.

Vilniaus dirvožemio (ar grunto) monitoringo metu 2017 m. buvo ištirta 25 vietos, 2018 m. – 65 vietos, 2019 m. – 62 vietos, 2020 m. – 71 vieta, 2021 m. – 137 vietos.

Dirvožemio tyrimų metu, be nustatomų sunkiųjų metalų, buvo nustatomi ir dirvožemio cheminę sudėtį formuojantys cheminiai elementai, naftos produktai ir organinės anglies kiekiai. Vertinant kiekvienos tirtos teritorijos užterštumą pagal sunkiuosius metalus, buvo nustatomi suminiai užterštumo rodikliai Z_d.

Atsižvelgiant į 5 metų dirvožemio tyrimų rezultatus, darytinos šios išvados:

Vertinant užterštumo pokyčių tendencijas 2017 m. ir 2020 m., nustatyta, kad bendras vidutinis pokyčių balansas skirstant pagal formalųjį užterštumo lygį yra nežymiai neigiamas, t. y. trijose teritorijose iš 25 užterštumo laipsnis padidėjo, vienoje teritorijoje – sumažėjo, p likusios 21 teritorijos dirvožemio užterštumo laipsnis nesikeitė – daugeliu atveju išliko nepavojingas.
Vertinant užterštumo pokyčių tendencijas 2018 m. ir 2021 m., nustatyta, kad bendras vidutinis pokyčių balansas skirstant pagal formalųjį užterštumo lygį yra teigiamas, t. y. 21-oje teritorijoje iš 55 užterštumo laipsnis pagerėjo, 34-iose teritorijose užterštumo laipsnis nesikeitė – daugeliu atveju išliko nepavojingas.
Vertinant užterštumo pokyčių tendencijas 2019 m. ir 2021 m., nustatyta, kad bendras vidutinis pokyčių balansas skirstant pagal formalųjį užterštumo lygį yra teigiamas, t. y. 7-ose teritorijose iš 61 užterštumo laipsnis pagerėjo, 4-iose užterštumo laipsnis pablogėjo, 50 teritorijų užterštumo laipsnis nesikeitė – daugeliu atveju išliko nepavojingas.
Sąvartynų dirvožemio užterštumo padidėjimas siejamas su galimai sąvartynuose tebevykstančiu biodegradacijos procesu. Sąvartynai nebeeksploatuojami, sunkiųjų metalų koncentracijų padidėjimą sąvartyno tam tikruose taškiniuose plotuose lemia jame vykstantys gamtiniai procesai, tai grindžiama tuo, jog tyrimo metu (2021 m.), Lentvario, Fabijoniškių sąvartynų danga buvo nepažeista ar kitaip suardyta, atliekų, kurios galėtų vienaip ar kitaip daryti neigiamą poveikį dirvožemio ekologinei būklei, uždaryto sąvartyno teritorijoje nepastebėta. Taigi dėl sąvartyne esančių skirtingo tipo atliekų, vykstant biodegradacijos (atliekų irimo) procesui, kartu veikiant gamtinėms sąlygoms, sąvartyno viršutiniame sluoksnyje (dirvožemyje) gali atsirasti skirtingų medžiagų (sunkiųjų metalų ir kt.) koncentracijų padidėjimai. Polocko sąvartyne (poste Nr. P06v) dirvožemio būklės pablogėjimą, lyginant 2019 m. bei 2021 m., galimai galėjo veikti šiame sąvartyno kaupe tyrimo metu buvę metaliniai garažai bei teritorijoje didelis kiekis statybinių, buitinių bei kt. atliekų.

Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus ir ekspertų rekomendacijas, dirvožemio monitoringo tyrimai bus tęsiami ir sekančiu aplinkos monitoringo laikotarpiu, 2023 – 2028 m. Plačiau susipažinti su ataskaita.

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumo 2004 – 2021 m. palyginimas

Vykdant Vilniaus miesto aplinkos monitoringo programas (periodais: 2004 – 2006 m., 2007 – 2009 m., 2010 – 2012 m., 2013 – 2016 m. ir 2017 – 2022 m.) buvo atliekamas dirvožemio būklės rodiklių pokyčių socialiai jautriose, viešose teritorijose, užterštose ar potencialiai užterštose Vilniaus miesto teritorijose stebėjimas. Per šį pakankamai ilgą laikotarpį atlikta apie 1500 tyrimų. Dirvožemio tyrimų metu buvo nustatomi aštuonių sunkiųjų metalų (As, Cr, Cu, Hg, Mo, Ni, Pb, Zn), keturių bendrąją dirvožemio cheminę sudėtį formuojančių cheminių elementų (Al, Si, Fe, S), naftos produktų ir organinės anglies kiekiai. Įvertinant kiekvienos tirtos teritorijos užterštumą, buvo naudotasi suminio užterštumo rodikliu Z_d, kuris yra apskaičiuojamas pagal aštuonių potencialiai pavojingų cheminių elementų As, Cr, Cu, Hg, Mo, Ni, Pb ir Zn kiekius.

Atsižvelgiant į daugiamečius dirvožemio tyrimų rezultatus, darytinos šios išvados:

Vertinant uždarytų sąvartynų teritorijų užterštumo pokyčių tendencijas 2004 – 2021 m., nustatyta, kad bendras vidutinis pokyčių balansas, skirstant pagal formalųjį užterštumo lygį, yra nežymiai teigiamas, t. y. 10 teritorijų iš 107 užterštumo laipsnis padidėjo, 23 teritorijose dirvožemio būklė – pagerėjo, likusios 74 teritorijos dirvožemio užterštumo laipsnis nesikeitė – daugeliu atveju išliko nepavojingas.
Vertinant socialiai jautrių švietimo įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų teritorijų užterštumo pokyčių tendencijas 2015 m. ir 2017 m., nustatyta, kad trijose teritorijose iš 4 užterštumo laipsnis nepakito, o vienoje teritorijoje situacija pablogėjo. Vertinant šių objektų užterštumo pokyčių tendencijas 2017 m. ir 2020 m., nustatyta, kad bendras vidutinis pokyčių balansas, skirstant pagal formalųjį užterštumo lygį, yra nežymiai neigiamas, t. y. trijose teritorijose iš 25 užterštumo laipsnis padidėjo, o vienoje teritorijoje – sumažėjo, likusios 21 teritorijos dirvožemio užterštumo laipsnis nesikeitė – daugeliu atveju išliko nepavojingas.
Vertinant kitų užterštų ir potencialiai užterštų teritorijų užterštumo pokyčių tendencijas 2007–2021 m. nustatyta, kad bendras vidutinis pokyčių balansas, skirstant pagal formalųjį užterštumo lygį, yra teigiamas, t. y. 92 teritorijose iš 141 užterštumo laipsnis pagerėjo, 5 užterštumo laipsnis pablogėjo, 44 teritorijose užterštumo laipsnis nesikeitė – daugeliu atveju išliko nepavojingas.

Atsižvelgiant į daugiamečius tyrimų rezultatus, dirvožemio monitoringo tyrimai bus tęsiami ir sekančiu aplinkos monitoringo laikotarpiu 2023 – 2028 m. Plačiau susipažinti su ataskaita.

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2021 metais

2021 m. Vilniuje buvo vykdomi dirvožemio dangos tyrimai pagal savivaldybės aplinkos monitoringo 2017 – 2022 m. programą. Nagrinėjamais metais viso buvo numatyta ištirti 127 teritorijos. Be šių teritorijų papildomai buvo ištirta ir 10 naujų potencialiai užterštų vietų, todėl bendras ištirtų teritorijų/vietų skaičius – 137.

Iš 137-ių Vilniaus mieste tirtų teritorijų, 32-i buvo socialiai jautriose teritorijose (stadionuose, sveikatos priežiūros įstaigose, rekreacinėse zonose), 65-iose užterštose ir potencialiai užterštose teritorijose, 30 uždarytų sąvartynų (Fabijoniškių, Lentvario ir Polocko) teritorijose bei 10-yje papildomai, pagal atitinkamus kriterijus, parinktose potencialiai taršiose teritorijose.

2021 m. tyrimų rezultatus palyginus su reglamentuojamomis reikšmėmis, matyti, kad:

7-ių socialiai jautrių teritorijų (penkiuose stadionuose ir dvejose sveikatos įstaigose) dirvožemyje buvo nustatyta naftos produktų koncentracija, kuri viršijo (nuo 1,38 iki 5,42 karto) patikslintas ribines vertes ir 2-ų socialiai jautrių teritorijų (dvejuose stadionuose) dirvožemyje buvo nustatyta sunkiųjų metalų koncentracija, kuri viršijo (nuo 1,06 iki 1,51 karto) patikslintas ribines vertes.
23-ų užterštų ir potencialiai užterštų teritorijų dirvožemyje buvo nustatyta naftos produktų koncentracija, kuri viršijo (nuo 1,0 iki 4,9 karto) patikslintas ribines vertes ir 14-oje užterštų ir potencialiai užterštų teritorijų dirvožemyje buvo nustatyta sunkiųjų metalų koncentracija, kuri viršijo (nuo 1,01 iki 3,1 karto) patikslintas ribines vertes.
3-ų uždarytų sąvartynų dirvožemyje buvo nustatyta naftos produktų koncentracija, kuri viršijo (nuo 1,34 iki 7,24 karto) patikslintas ribines vertes ir 6-ų uždarytų sąvartynų dirvožemyje buvo nustatyta sunkiųjų metalų koncentracijos, kurios viršijo (nuo 1,17 iki 25,65 karto) patikslintas ribines vertes.
84-ų Vilniaus mieste tirtų teritorijų dirvožemyje nebuvo nustatyta tiek naftos produktų, tiek sunkiųjų metalų koncentracijų viršijimų.

Gautus tyrimo rezultatus, vertinant pagal suminį sunkiųjų metalų užterštumo rodiklį, nustatyta, kad 2021 m. iš 137 dirvožemio ėminių, 127-iose teritorijose taršos laipsnis buvo leistinas (nepavojingas), trijose – vidutinio pavojingumo, šešiose – pavojingas ir vienoje – ypač pavojingas, kuris fiksuotas buvusio Fabijoniškių sąvartyno teritorijoje.

Plačiau susipažinti su 2021 m. ataskaita.

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumo 2017 – 2020 m. palyginimas

Vadovaujantis patvirtinta 2017-2022 m. Vilniaus miesto aplinkos monitoringo programa, dirvožemio dangos tyrimai socialiai jautriose teritorijose – ikimokyklinėse ir bendrojo lavinimo įstaigose turėjo būti atliekami 2017 ir 2020 metais. Vadinasi 2020 m. buvo paskutiniai, kuriais pagal programą numatyta tirti šias socialiai jautrias teritorijas, todėl papildomai buvo atliktas 2017 ir 2020 metais atliktų 25 švietimo įstaigose tyrimų palyginimas, kad įvertinti dirvožemio kokybinius pokyčius.

Vertinant sunkiųjų metalų suminio užterštumo rodiklio pokyčių tendencijas 2017 ir 2020 metais, nustatyta, kad trijose teritorijose iš 25 užterštumo laipsnis padidėjo, vienoje – sumažėjo, o likusiose – nesikeitė.

Vertinant naftos produktų koncentracijos pokyčius, per tris metus, teritorijų, kuriose aptikta naftos produktų, sumažėjo nuo 14-os 2017 m. iki 8-ių teritorijų 2020 m., tačiau teritorijų, kuriose naftos produktų koncentracijos dirvožemyje viršijo patikslintą ribinę vertę nežymiai padaugėjo (nuo 3-jų iki 5-ių). Taigi, per tris metus vidutinis pokyčių balansas yra neigiamas, kadangi 4-ių teritorijų dirvožemio užterštumas naftos produktais padidėjo, 2-jose sumažėjo, likusiose teritorijose formalus užterštumas nesikeitė.

Plačiau susipažinti su 2017 ir 2020 m. palyginamąja ataskaita.

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2020 metais

2020 m. Vilniaus mieste buvo vykdomi dirvožemio dangos tyrimai socialiai jautriose teritorijose – ikimokyklinėse ir bendrojo lavinimo įstaigose bei viešosiose erdvėse, prie intensyviausių transporto srautų. Iš viso dirvožemio tyrimai buvo atlikti 71 teritorijoje: 61 – švietimo įstaigų ir 10 – intensyviose transporto srautų įtakos aplinkoje.

Tyrimų rezultatus palyginus su reglamentuojamomis reikšmėmis, parodė, kad 2020 m. penkių švietimo įstaigų teritorijų dirvožemyje buvo nustatytos naftos produktų koncentracijos, kurios nežymiai, iki 1,2 karto, viršijo patikslintą ribinę vertę. Trijų socialiai jautrių teritorijų dirvožemyje naftos produktų koncentracija viršijo nuo 2,5 iki 3,3 karto. Sunkiųjų metalų koncentracijos viršijo keturių švietimo įstaigų teritorijų dirvožemyje.

Ištyrus 10-ies teritorijų dirvožemį, esantį transporto srautų aplinkoje, naftos produktų buvo aptikta tik viename bandinyje, suformuotame šalia Žirmūnų g., atkarpoje tarp P. Lukšio g. ir Lakūnų g., tačiau koncentracija neviršijo ribinės vertės. 2020 m. sunkiųjų metalų kiekiai, nei vienoje transporto veikiamoje aplinkoje, neviršijo patikslintų ribinių verčių.

Vertinant pagal sunkiųjų metalų suminio užterštumo rodiklį, nustatyta, kad 2020 m. iš 71-os tirtos teritorijos dirvožemio ėminių, 67-iose teritorijose taršos laipsnis buvo leistinas (nepavojingas). Trijų teritorijų dirvožemio užterštumo laipsnis buvo vertinamas kaip vidutinio pavojingumo. Vienos teritorijos dirvožemis vertinamas kaip užterštas pavojingai.

Plačiau susipažinti su 2020 m. ataskaita.

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2019 metais

Dirvožemio ir grunto dangų tyrimai buvo vykdyti 62-iose teritorijose. Pastarąsias sudaro vietos, esančios šalia sveikatos priežiūros įstaigų (10), sporto stadionai (15), rekreacinės zonos, šalia maudyklų (7), taip pat uždarytų sąvartynų teritorijos (30).

Vykdant dirvožemio ir grunto dangų monitoringą ėminiuose buvo ištirti 12 cheminių elementų kiekiai, iš kurių 8 yra potencialiai pavojingi cheminiai elementai, nurodyti HN 60:2015, bei 4 bendrąją dirvožemio cheminę sudėtį formuojantys cheminiai elementai, taip pat dirvožemio ėminiuose buvo nustatytas bendras naftos produktų bei organinės anglies kiekis.

Vertinant pagal suminio užterštumo rodiklį nustatyta, kad visose 32 tirtose socialiai jautriose teritorijose dirvožemio taršos laipsnis yra leistinas (nepavojingas). Ypač gera būklė yra Vilniaus maudyklų paplūdimiuose

Prasčiausia dirvožemio-grunto būklė stebima uždarytame Lentvario sąvartyne ir jo aplinkoje, kur tik 3-ose iš 10-ties tirtų vietų dirvožemio-grunto užterštumo laipsnis vertinamas kaip leistinas.

Plačiau – ataskaitoje už 2019 m.

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2018 metais

2018 metais dirvožemio ir grunto dangų tyrimai buvo vykdyti 62-iose užterštose ir potencialiai užterštose teritorijose, esančiose tarp daugiabučių namų, parkuose ir skveruose, šalia visuomeninės paskirties įstaigų, transporto mazgų, buvusių pramonės objektų ir kitose vietose ir 3 trijose ikimokyklinėse įstaigose.

Tyrimų rezultatai parodė, kad iš 8 tirtų sunkiųjų metalų, ribinių verčių nei vienoje teritorijoje neviršijo tik arseno ir nikelio koncentracijos.

Po veną patikslintų ribinių verčių (RVp) viršijimo atvejį buvo nustatyta tiriant chromo ir vario koncentracijas, viršijimai atitinkamai buvo nustatyti teritorijoje tarp Kalvarijų g., Saracėnų g. ir S. Fino g. (Sn09a) ir troleibusų žiede, greta stotelės “Antakalnio žiedas” (A07).

Gyvsidabrio koncentracija RVp viršijo trijose teritorijose: Vilniaus universitetinės ligoninės (A10a), gyvenamųjų namų kieme tarp Karaliaus Mindaugo mokyklos ir A. Vivulskio g., Algirdo g. (N32) ir greta Salomėjos Neries gimnazijos (Se19). Po šešis RVp viršijimo atvejus buvo nustatyta tiriant molibdeno, švino bei cinko koncentracijas.

Švino koncentracijos dirvožemyje RVp viršijo teritorijose greta troleibusų parko žolyno g. (A09), Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Antakalnio g. 54 (A19), gyvenamųjų namų kieme tarp Karaliaus Mindaugo mokyklos ir A. Vivulskio g., Algirdo g. (N32), greta Centro poliklinikos Kauno g. 37 (N33), greta Salomėjos Neries gimnazijos (Se19) ir tarp Kalvarijų g. ir Saracėnų g. (Sn09). Cinko koncentracijos dirvožemyje RVp viršijo greta Naujamiesčio vidurinės mokyklos (N04), Universiteto kieme, M. K. Čiurlionio g. 21 (N17), greta Centro poliklinikos Kauno g. 37 (N33), tarp Kalvarijų g. ir Saracėnų g. (Sn09), teritorijoje daugiabučių kiemuose, greta „Santaros” gimnazijos (Sn13a) ir šalia pastato Verkių g. 29 (Zr08) teritorijose. Molibdeno koncentracijos dirvožemyje RVp viršijo tarp namų, esančių Smolensko g. 17 ir Birželio 23-iosios g. 8 (Gr01), teritorija į rytus nuo namo, esančio Birželio 23-iosios g. 3 (Gr04), teritorija į rytus nuo namų, esančių Birželio 23-iosios g. 5, 7, 11 (Gr05), tarp namų, esančių Vytenio g. 41 ir T. Ševčenkos g. 20 (Gr06), tarp namų, esančių Vytenio g. 43 ir T. Ševčenkos g. 18 (Gr07) ir Lietuvos edukologijos universiteto, T. Ševčenkos g. 31 (N21) teritorijose, šios teritorijos išimtinai išsidėsčiusios aplink buvusios AB „Grąžtai“ gamyklos teritoriją.

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2017 metais

2017 metais Vilniaus miesto dirvožemio ir grunto dangų būklės monitoringą sudarė 25-ių socialiai jautrių (bendrojo lavinimo įstaigų) teritorijų tyrimai. Dirvožemio ėminiuose ištirti 12 cheminių elementų kiekiai, iš kurių 8 (As, Cr, Cu, Hg, Mo, Ni, Pb, Zn) yra potencialiai pavojingi cheminiai elementai, nurodyti HN 60:2015, bei 4 (Al, Fe, S, Si) bendrąją dirvožemio cheminę sudėtį formuojantys cheminiai elementai, taip pat dirvožemio ėminiuose buvo nustatytas bendras naftos produktų bei organinės anglies kiekis.

Užterštumą vertinant pagal naftos produktų patikslintą ribinę vertę, apskaičiuotą pagal LAND 9-2009 „Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus“, 3 teritorijos nustatytos kaip užterštos:

Vilniaus Karaliaus Mindaugo mokyklos teritorijos (Nr. M04) dirvožemyje nustatyta naftos produktų koncentracija, viršijanti RVp 1,4 karto;
Vilniaus Genio progimnazijos, buvusios Centro vidurinės mokyklos, teritorijoje (Nr. M17) nustatyta naftos produktų koncentracija, nežymiai, 1,1 karto, viršijanti RVp;
Vilniaus Sausio 13-osios mokyklos teritorijoje (Nr. M30) nustatyta naftos produktų

Užterštumą vertinant pagal sunkiųjų metalų koncentracijos, kurios viršija patikslintas ribines vertes (RVp), apskaičiuotas pagal Lietuvos higienos normą HN60:2015 „Pavojingų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“, 3 teritorijos nustatytos kaip užterštos:

Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos teritorijos (Nr. M21) dirvožemyje nustatyt padidėjusi gyvsidabrio koncentracija, kuri viršija RVp 1,4 karto;
Vilniaus Varpo suaugusiųjų gimnazijos teritorijos (Nr. M22) dirvožemyje nustatytos dviejų sunkiųjų metalų koncentracijos, kurios viršijo RVp: švino koncentracija dirvožemyje viršijo beveik 2,5 karto, cinko – 1,2 karto;
Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos teritorijos (Nr. M28) dirvožemyje nustatyta gyvsidabrio koncentracija, kuri nežymiai, 1,1 karto, viršijo RVp.

Vertinant ekogeocheminį užterštumą pagal suminį užterštumo rodiklį Zd, nustatyta, kad Vilniaus Varpo suaugusiųjų gimnazijos teritorijos (Nr. M22) ir Vilniaus Verkių specialioji mokykla-daugiafunkcinis centras teritorijos (Nr. M25) dirvožemio ir grunto dangų taršos laipsnis yra leistinas (nepavojingas) (Zd<16).

Pagal suminį užterštumo rodiklį Zd, dirvožemio ir grunto dangų taršos laipsnis yra vidutinio pavojingumo (16<Zd<32) trijose teritorijose:

Vilniaus karaliaus Mindaugo mokyklos teritorijos (Nr. M04) dirvožemis, kur rodiklio Zd reikšmė siekia 19,7;
Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos teritorijos (Nr. M21) dirvožemis – rodiklio Zd reikšmė siekia 26,4;
Vilniaus Varpo suaugusiųjų vidurinės mokyklos teritorijos (Nr. M22) dirvožemis – rodiklio Zd reikšmė siekia 30,8 ir yra artima pavojingo užterštumo laipsniui.

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2016 metais

Parenkant vietas 2016 metų dirvožemio tyrimams atsižvelgta į 2007–2015 m. monitoringo objektų tyrimų laiką (datas), o taip pat į anksčiau nustatytą užterštumo laipsnio (Ko, įvertinimą pagal As, Cr, Cu, Hg, Mo, Ni, Pb, Zn ir bendros naftos kiekius bei Zd, įvertinimą pagal As, Cr, Cu, Hg, Mo, Ni, Pb, Zn koncentracijos koeficientus, prisilaikant HN 60:2004 reikalavimų) dydį ir nekartojant tyrimų vietų atliktų 2014 ir 2015 metais. Socialiai jautrių viešųjų teritorijų kategorijoje buvo atrinktos 25 tyrimų vietos. Tyrimo vietų, teritorijų numeracija atitinka numerius, kurie nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 1-1551 patvirtintoje „Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir jos informacinės sistemos 2013 – 2016 m. programoje“, 1 priedo 3 skyriuje.

Vilniaus socialiai jautrių viešųjų teritorijų – dvidešimt penkių švietimo įstaigų teritorijų dirvožemis bei grunto dangos dažniausiai vertinamos kaip neužterštos. Penkiose teritorijose: lopšeliuose-darželiuose „Klevelis“ (I18), „Coliukė“ (I22), „Spindulėlis“ (I24), „Pabiručiai“ (I60) ir buvusiame lopšelyje-darželyje „Menachemo namai“ (I61) yra aptikti naftos produktų kiekiai, viršijantys LAND 9-2009 nurodytąją ribinę reikšmę – 200 mg/kg. Tik vienoje švietimo įstaigos – Lietuvos sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centro – teritorijoje nustatyta sunkiojo metalo (chromo) koncentracija viršijanti ribinę vertę 2,1 karto. Taip pat lopšelio darželio teritorijoje – „Mažylis“ (I13) suminio užterštumo rodiklio reikšmė priskirta prie „vidutinio pavojingumo“.

Atsisiųsti žemėlapį (1,6 MB)

Užterštų ar potencialiai užterštų teritorijų atrankoje buvo atsižvelgta į 2007–2015 m. monitoringo objektų tyrimų laiką (datas), o taip pat į anksčiau nustatytą užterštumo laipsnio (Ko, įvertinimą pagal As, Cr, Cu, Hg, Mo, Ni, Pb, Zn ir bendros naftos kiekius bei Zd, įvertinimą pagal As, Cr, Cu, Hg, Mo, Ni, Pb, Zn koncentracijos koeficientus, prisilaikant HN 60:2004 reikalavimų) dydį ir nekartojant tyrimų vietų atliktų 2014 ir 2015 metais., ir pasirinkta 15 vietų 2016 m. tyrimams. Uždarytų Mickūnų ir Polocko sąvartynų teritorija buvo tirta surenkant po 10 sudėtinių dirvožemio bei grunto ėminių (10 Mickūnų ir 10 Polocko tyrimo taškų).

Vilniaus miesto užterštų ir taršai jautrių teritorijų dirvožemis dažniausiai yra užterštas naftos produktais. Visose 15 tirtų teritorijų buvo nustatytos naftos produktų koncentracijos, 12 teritorijų koncentracijos viršijo ribines vertes nurodytas LAND 9-2009.

2 teritorijos iš 15 vertinamos kaip pavojingai užterštos:

– Greta buvusios grąžtų gamyklos, tarp Birželio 23-iosios g. 11 ir 13 namų esanti teritorija (Nr. G19) priskiriama pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=32,5. Naftos produktų kiekis DLK dirvožemyje viršija 2,3 karto, molibdeno (Mo) kiekis viršija 2,2 karto;
– Teritorija Nr. Se10, esanti greta Jaunųjų turistų centro, priskiriama pavojingo užterštumo kategorijai, kurią nulemia 4,8 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis. 1,8 karto DLK taip pat viršija cinko (Zn) kiekis. Suminis užterštumo rodiklis Zd=25,7;

Dar 12 teritorijų iš 15 gali būti vertinamos kaip vidutinio pavojingumo:

– Greta buvusios grąžtų gamyklos, tarp Birželio 23-iosios g. 7 ir 9 namų esanti teritorija (Nr. G18) priskiriama vidutinio pavojingumo užterštumo kategorijai, tai nulemia 1,8 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis;
– Teritorija Nr. N01, esanti greta karaliaus Mindaugo pagrindinės mokyklos priskiriama vidutinio užterštumo kategorijai, tai nulemia 3,48 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis bei suminis užterštumo rodiklis Zd=18,7;
– Teritorija Nr. N05, esanti greta Simono Daukanto gimnazijos, priskiriama vidutinio pavojingumo užterštumo kategorijai, tai nulemia 2,5 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis;
– Teritorija Nr. N07, esanti greta Vilniaus centro vidurinės mokyklos, priskiriama vidutinio pavojingumo užterštumo kategorijai, tai nulemia 2,4 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis;
– Teritorija Nr. N10, esanti greta buvusios Jokūbo bažnyčios ligoninės, priskiriama vidutinio pavojingumo užterštumo kategorijai, tai nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=24;
– Teritorija Nr. Se05, esanti Gervėčių g. (greta buvusios „Rasos” spec. m-los), priskiriama vidutinio pavojingumo užterštumo kategorijai, tai nulemia 1,2 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis;
– Teritorija Nr. Se07, esanti Paupio g. (greta buvusios įmonės „Skaiteks”), priskiriama vidutinio pavojingumo užterštumo kategorijai, tai nulemia 2,3 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis;
– Teritorija Nr. Se08, esanti greta Paupio g. (prie įmonės „Vilniaus kailiai”), priskiriama vidutinio pavojingumo užterštumo kategorijai, tai nulemia 1,2 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis;
– Teritorija Nr. Se16, esanti greta Arklių ir Bazilijonų gatvių, priskiriama vidutinio pavojingumo užterštumo kategorijai, tai nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=20,7;
– Teritorija Nr. Se24, esanti greta buvusios centro poliklinikos Žygimantų g. priskiriama vidutinio užterštumo kategorijai, tai nulemia 1,3 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis bei suminis užterštumo rodiklis Zd=20,6;
– Teritorija Nr. Sn09, esanti Kalvarijų g.: ruože tarp Trimitų ir Fino g. priskiriama vidutinio užterštumo kategorijai, tai nulemia 2,8 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis bei suminis užterštumo rodiklis Zd=23,9;
– Teritorija Nr. Zr17, esanti greta Žirmūnų troleibusų žiedo priskiriama vidutinio užterštumo kategorijai, tai nulemia 1,7 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis bei suminis užterštumo rodiklis Zd=16,1;

Atsisiųsti žemėlapį (1,2 MB)

Uždaryto Mickūnų sąvartyno dirvožemis 2016 metais nei vienoje vietoje neviršijo didžiausių leidžiamų koncentracijų, o suminis užterštumo laipsnis Zd bei užterštumo koeficientas Ko visose vietose vertinamas kaip leistinas.

Atsisiųsti žemėlapį (1,2 MB)

Uždaryto Polocko sąvartyno dirvožemio 2016 metų tyrimais tik viena iš dešimties vietų pagal tiriamus parametrus įvertinta kaip ypač pavojingai užteršta, trys vietos įvertintos kaip pavojingai užterštos, dar keturių vietų užterštumas vertinamas kaip vidutinio pavojingumo

– Vieta Nr. P06p priskiriama ypač pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=152,2. Naftos produktų kiekis viršija DLK 2,6 karto. Šioje vietoje DLK taip pat viršija vario, švino bei cinko kiekiai;
– Vieta Nr. P05p priskiriama pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=46,1. Cinko bei naftos produktų kiekiai DLK viršija atitinkamai 1,3 ir 2,0 karto;
– Vieta Nr. P07v priskiriama pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia naftos produktų kiekis DLK viršijantis 8 kartus. Suminis užterštumo rodiklis Zd=31,6;
– Vieta Nr. P10v priskiriama pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia naftos produktų kiekis DLK viršijantis 7,3 karto;
– Vieta Nr. P04v priskiriama priskiriama vidutinio užterštumo kategorijai, tai nulemia 1,1 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis bei suminis užterštumo rodiklis Zd=21,4;
– Vieta Nr. P01v priskiriama pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia naftos produktų kiekis vos 1,04 karto viršijantis DLK;
– Vieta Nr. P05v priskiriama vidutinio pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=18,6 bei cinko ir naftos produktų kiekiai viršijantys DLK atitinkamai 1,3 ir 2,0 karto;
– Vieta Nr. P08v priskiriama vidutinio pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=17,9 bei cinko kiekis viršijantis DLK 1,1 karto;

Atsisiųsti žemėlapį (3,0 MB)

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2015 metais

Parenkant vietas 2015 metų dirvožemio tyrimams atsižvelgta į 2007–2014 m. monitoringo objektų tyrimų laiką (datas), o taip pat į anksčiau nustatytą užterštumo laipsnio (Ko, įvertinimą pagal As, Cr, Cu, Hg, Mo, Ni, Pb, Zn ir bendros naftos kiekius bei Zd, įvertinimą pagal As, Cr, Cu, Hg, Mo, Ni, Pb, Zn koncentracijos koeficientus, prisilaikant HN 60:2004 reikalavimų) dydį ir nekartojant tyrimų vietų atliktų 2014 m. Socialiai jautrių viešųjų teritorijų kategorijoje buvo atrinktos 25 tyrimų vietos. Tyrimo vietų, teritorijų numeracija atitinka numerius, kurie nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 1-1551 patvirtintoje „Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir jos informacinės sistemos 2013 – 2016 m. programoje“, 1 priedo 3 ir 4 skyriuose.

Vilniaus socialiai jautrių viešųjų teritorijų – dvidešimt penkių švietimo įstaigų teritorijų dirvožemis bei grunto dangos dažniausiai vertinamos kaip neužterštos. Tik trijose teritorijose: lopšelyje-darželyje „Drugelis“ (I2), gimnazijoje „Vilniaus lietuvių namai“ (M02) ir Vilniaus Naujininkų vidurinėje mokykloje (M12) yra aptikti naftos produktų kiekiai, viršijantys LAND 9-2009 nurodytąją ribinę reikšmę – 200 mg/kg. Taip pat dvejose lopšelio-darželio teritorijose – „Bildukas“ (I12) ir „Pagrandukas“ (I14) suminio užterštumo rodiklio reikšmės priskirtos prie vidutinio pavojingumo.

Atsisiųsti žemėlapį (1,3 MB)

Užterštų ar potencialiai užterštų teritorijų atrankoje buvo atsižvelgta į 2007–2014 m. monitoringo objektų tyrimų laiką (datas), o taip pat į anksčiau nustatytą užterštumo laipsnio (Ko, įvertinimą pagal As, Cr, Cu, Hg, Mo, Ni, Pb, Zn ir bendros naftos kiekius bei Zd, įvertinimą pagal As, Cr, Cu, Hg, Mo, Ni, Pb, Zn koncentracijos koeficientus, prisilaikant HN 60:2004 reikalavimų) dydį ir nekartojant tyrimų vietų atliktų 2014 m., ir pasirinkta 15 vietų 2015 m. tyrimams. Uždaryto Lentvario sąvartyno teritorija buvo tirta surenkant 10 sudėtinių dirvožemio bei grunto ėminių

Vilniaus miesto užterštų ir taršai jautrių teritorijų dirvožemis, grunto dangos dažniausiai yra užterštos naftos produktais. Visose 15 tirtų teritorijų buvo nustatytos naftos produktų koncentracijos, 10 teritorijų koncentracijos viršijo ribines vertes nurodytas LAND 9-2009

5 teritorijos iš 15 vertinamos kaip pavojingai užterštos:

– Greta troleibusų parko ir Žolyno g. esanti teritorija (Nr. A09) priskiriama pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia 5,05 karto DLK viršijantis naftos produktų (NP) kiekis. Suminis užterštumo rodiklis Zd=25,8. DLK viršija švino (Pb) kiekis;
– Teritorija Nr. N03, esanti šalia Aguonų ir Šaltinių g. sankryžos, priskiriama pavojingo užterštumo kategorijai, kurią nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=34,75. DLK viršija cinko (Zn) kiekis;
– Teritorija Nr. N26, esanti šalia Kauno ir Vytenio g., sankryžos priskiriama pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia 3,28 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis;
– Teritorija Nr. N29, esanti greta Marijampolės g., priskiriama pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia 3,48 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis;
– Teritorija Nr. Se03, esanti greta viešbučio „Panorama“, šalia Seinių ir Sodų g. sankryžos, priskiriama pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia 6,15 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis.

Dar 6 teritorijos iš 15 gali būti vertinamos kaip vidutinio pavojingumo:

– Teritorija Nr. N02, priskiriama vidutinio pavojingumo užterštumo kategorijai, tai nulemia 2,61 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis bei suminis užterštumo rodiklis Zd=19,95;
– Teritorija Nr. Se11, esanti šalia Krivių ir Filaretų g. sankryžos, priskiriama vidutinio pavojingumo užterštumo kategorijai, tai nulemia 2,99 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis bei suminis užterštumo rodiklis Zd=16,99;
– Teritorija Nr. Se18, esanti tarp Lydos, Žemaitijos ir Šiaulių g. priskiriama vidutinio pavojingumo užterštumo kategorijai, tai nulemia 1,29 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis bei suminis užterštumo rodiklis Zd=24,54;
– Teritorija Nr. Se23, esanti greta Tilto g. priskiriama vidutinio pavojingumo užterštumo kategorijai, tai nulemia 2,86 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis;
– Teritorija Nr. Sn17, esanti greta Trimitų g. priskiriama vidutinio pavojingumo užterštumo kategorijai, tai nulemia 1,91 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis;
– Teritorija Nr. Zr08 priskiriama vidutinio pavojingumo užterštumo kategorijai, tai nulemia 2,1 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis bei suminis užterštumo rodiklis Zd=16,47. DLK viršija švino (Pb) kiekis.

Uždaryto Lentvario sąvartyno dirvožemis, bei grunto dangos dvejose iš dešimties vietų pagal tiriamus parametrus įvertintos kaip ypač pavojingai užterštos, dar keturios vietos įvertintos kaip pavojingai užterštos:

– Vieta Nr. L03v priskiriama ypač pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=171,11. Naftos produktų kiekis viršija DLK 1,77 karto. Šioje vietoje DLK taip pat viršija chromo, vario, molibdeno, švino bei cinko kiekiai;
– Vieta Nr. L08p priskiriama ypač pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=305,64. Naftos produktų kiekis viršija DLK 2,44 karto. Šioje vietoje DLK taip pat viršija chromo, vario, gyvsidabrio, molibdeno, nikelio, švino bei cinko kiekiai;
– Vieta Nr. L06p priskiriama pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=90,05. Šioje vietoje DLK viršija vario, molibdeno, švino bei cinko kiekiai;
– Vieta Nr. L07v priskiriama pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia 2,99 karto DLK viršijantis naftos produktų kiekis;
– Vieta Nr. L09p priskiriama pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=39,31. Šioje vietoje DLK viršija švino bei cinko kiekiai;
– Vieta Nr. L10v priskiriama pavojingo užterštumo kategorijai, tai nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=74,26. Šioje vietoje DLK viršija vario, molibdeno, švino bei cinko kiekiai.

Užterštos ir taršai jautrios teritorijos. Atsisiųsti žemėlapį (1,0 MB)

Uždaryto Lentvario sąvartyno dirvožemio tarša. Atsisiųsti žemėlapį (2,5 MB)

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje potencialiai taršių vietų rekognostuotės ir paviršinio grunto ištyrimas

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje potencialiai taršių vietų rekognoskuotės ir paviršinio grunto tyrimai atlikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Aplinkos apsaugos skyriaus iniciatyva.

Šis darbas parengtas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo 2014 m. specialiosios programos priemonėmis, patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 1-1731.

Tyrimo objektas: Vilniaus mieste konversijai į gyvenamąsias ir mišrios paskirties numatomos teritorijos – potencialiai taršios vietos. Dalis teritorijų patenka į 2013 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1310 patvirtintas teritorijas, dėl Vilniaus miesto savivaldybės dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant Vilniaus miesto integruotų teritorinių investicijų programą. Grunto bandiniai buvo imti ir iš Šnipiškių šešių ežerėlių pakrančių. Šie ežerėliai yra „Šiaurinės“ tikslinės teritorijos dalies vakariniame pakraštyje.

Pagrindiniai darbo uždaviniai, vadovaujantis Ekogeologinių tyrimų reglamentu, patvirtintu Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-104, buvo:

- Aprašyti tyrimų metodiką;

- Pateikti teritorijų charakteristiką (informacija apie teritorijoje ir gretimybėse vykdomą ar vykdytą ūkinę veiklą, teritorijose ar jos gretimybėse esančius receptorius, įvertinant atstumus iki jų; duomenys apie teritorijos naudojimą praeityje nurodant duomenis apie įvykusias avarijas ir į aplinką patekusias chemines medžiagas, veiklos pobūdžio pasikeitimus; paimtų grunto mėginių vietos; stambaus mastelio schemos su nurodytais ūkio objektais; teritorijos būklės foto fiksacija; anksčiau atliktų tyrimų pagrindiniai rezultatai);

- Paimti dirvožemio ir grunto bandinius ir atlikti tyrimus;

- Įvertinti dirvožemio ir grunto taršos lygį;

Parengti išvadas ar rekomendacijas tolimesniems tyrimų poreikiams.

Laboratorinius tyrimus atliko įmonės, turinčios Lietuvos geologijos tarnybos ir Aplinkos apsaugos agentūros leidimus tokiems tyrimams.

Išvados ir rekomendacijos

1. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje potencialiai taršių vietų rekognoskuotės ir paviršinio grunto tyrimai atlikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Aplinkos apsaugos skyriaus iniciatyva. Darbas parengtas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo 2014 m. specialiosios programos priemonėmis, patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 1-1731.

1. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje buvo paimta 110 jungtinių grunto bandinių, iš kurių „Šiaurinėje“ tikslinėje dalyje paimtas 51 bandinys, „Pietinėje“ dalyje – 49, o Šnipiškių ežerėlių pakrantėse – 10 bandinių. Bandinių skaičius buvo numatytas atsižvelgiant į konkrečios teritorijos plotą.

1. Dirvožemio ir grunto bandiniuose buvo nustatyti įprasti cheminės sudėties komponentai, tarp jų visuminiai sunkiųjų metalų: arseno (As), bario (Ba), gyvsidabrio (Hg), kobalto (Co), chromo (Cr), vario (Cu), mangano (Mn), molibdeno (Mo), kadmio (Cd), nikelio (Ni), švino (Pb), seleno (Se), alavo (Sn), vanadžio (V), cinko (Zn), urano (U). Dirvožemyje ir grunte taip pat nustatytas naftos produktų kiekis.

1. Pateikta: informacija apie teritorijoje ir gretimybėse vykdomą ar vykdytą ūkinę veiklą; teritorijose ar jos gretimybėse esančius receptorius, įvertinant atstumus iki jų; duomenys apie teritorijos naudojimą praeityje nurodant duomenis apie įvykusias avarijas ir į aplinką patekusias chemines medžiagas; veiklos pobūdžio pasikeitimus; paimtų grunto mėginių vietos; stambaus mastelio schemos su nurodytais ūkio objektais; teritorijos būklės foto fiksacija; anksčiau atliktų tyrimų pagrindiniai rezultatai.

1. Dirvožemio ir grunto taršos lygio vertinimas atliktas lyginant su šiais Lietuvoje galiojančiais normatyvais: a) Lietuvos higienos norma HN 60:2004 “Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos dirvožemyje”, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-114; b) Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai, patvirtinti LR aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230; c) Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai (LAND 9- 2009), patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-694

1. Vertinant pagal LR aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 patvirtintus „Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus“, tirtos teritorijos priskirtinos II grupei (jautri taršai). Tai pačiai jautrumo grupei (jautri taršai) tirtos teritorijos priskirtinos vertinant ir pagal LAND 9-2009 „Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai“, kurie patvirtinti LR aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-694.

1. Vertinant pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2004 ir „Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus“, dirvožemis ir gruntas „Šiaurinėje“ ir „Pietinėje“ tikslinėse teritorijų dalyse daugiausia yra užterštas švinu (Pb), selenu (Se), alavu (Sn), cinku (Zn) ir gyvsidabriu (Hg). Taip pat keliose „Pietinės“ tikslinės teritorijos vietose rasta tarša variu (Cu) ir vanadžiu (V).

1. Vertinant pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2004 ir „Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus“, dirvožemis ir gruntas Vilniaus mieste Šnipiškėse esančių ežerėlių pakrantėse daugiausia užterštas švinu (Pb). Taip pat rasta tarša variu (Cu), selenu (Se) ir alavu (Sn).

1. Vertinant pagal tuos cheminius komponentus, kurie viršija fonines vertes, nustatytas pagal normatyvo HN 60:2004 reikalavimus, „Šiaurinės“ bei „Pietinės“ tikslinių teritorijų dalyse dirvožemio ir grunto didžiausia tarša yra variu, švinu ir cinku. Šių cheminių komponentų koncentracija visuose tirtuose bandiniuose viršijo fonines vertes. Vilniaus mieste Šnipiškėse esančių ežerėlių pakrantėse dirvožemio ir grunto didžiausia tarša taip pat yra variu, švinu, cinku bei alavu.

1. Vertinant pagal suminį užterštumo rodiklį, „Šiaurinės“ tikslinėje teritorijos dalyje dirvožemio ir grunto tarša yra pakankamai didelė – vidutinio lygio tarša (Zd>16, bet <32) nustatyta 35,3 % bandinių, o pavojinga tarša (Zd>32, bet <128) – 29,4 % bandinių. Ypač pavojinga tarša (Zd>128) nustatyta dviejuose bandiniuose, iš kurių vienas buvo paimtas teritorijos Nr. 13 šiauriniame pakraštyje, o kitas – teritorijos Nr. 29 šiaurinėje dalyje. Nepavojingas taršos lygis nustatytas 31,4 % bandinių.

1. Vertinant pagal suminį užterštumo rodiklį, „Pietinėje“ tikslinėje teritorijos dalyje dirvožemio ir grunto tarša taip pat yra pakankamai didelė – vidutinio lygio tarša (Zd>16, bet <32) nustatyta 26,5 % bandinių, o pavojinga tarša (Zd>32, bet <128) – 24,5 % bandinių. Ypač pavojinga tarša (Zd>128) nebuvo nustatyta. Nepavojingas taršos lygis nustatytas 49,0 % bandinių.

1. Daugumoje analizuotų grunto bandinių, paimtų „Šiaurinėje“ tikslinėje teritorijos dalyje, buvo rasta naftos produktų, o apie pusėje grunto bandinių (49,0 %) naftos produktų koncentracija viršija ribinę vertę. Didesnėje jų dalyje (apie 70 %) ribinės vertės (RV) viršijamos daugiau nei du kartus, o daugiausia RV buvo viršyta 59,0 kartus (teritorijos Nr. 13 šiaurinėje dalyje).

1. Apie 44,9 % analizuotų grunto bandinių, paimtų „Pietinėje“ tikslinėje teritorijos dalyje, buvo rasta naftos produktų, o apie 36,7 % bandinių rasta naftos produktų, kurių kiekis viršija ribinę vertę. Maždaug ketvirtadalyje tirtų bandinių (apie 26,5 %) ribinės vertės viršijamos daugiau nei du kartus, o daugiausia RV buvo viršyta 22,5 karto.

1. Daugumoje analizuotų grunto bandinių, paimtų Vilniaus mieste Šnipiškėse esančių ežerėlių pakrantėse, buvo rasta naftos produktų. Pusėje analizuotų grunto bandinių rasta naftos produktų, kurių kiekis viršija ribinę vertę.

1. Atsižvelgiant į „Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus“, patvirtintus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230, bei „Ekogeologinių tyrimų reglamentą“, patvirtintą Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-104, jei teritorijoje nustatytos cheminių medžiagų koncentracijos, viršijančios ribines vertes, teritorijoje reikėtų atlikti preliminarų ekogeologinį tyrimą.

1. Preliminarų ekogeologinį tyrimą pirmiausia būtina atlikti teritorijose, kurių dirvožemyje ir grunte nustatyta ypač pavojinga tarša (Zd > 128). „Šiaurinėje“ tikslinėje teritorijos dalyje tai būtų teritorijos, kurių numeriai 13 ir 29 (RV ar DLK viršija švinas, gyvsidabris, selenas, alavas, naftos produktai). „Pietinėje“ tikslinėje teritorijos dalyje ir Šnipiškėse esančių ežerėlių pakrantėse ypač pavojingos taršos šių tyrimų metu nerasta.

1. Preliminarų ekogeologinį tyrimą taip pat reikėtų atlikti teritorijose, kurių dirvožemyje ir grunte nustatyta pavojinga tarša (32 < Zd < 128) ir nustatyta naftos produktų koncentracija ženkliai viršijanti ribines vertes. „Šiaurinėje“ tikslinėje teritorijos dalyje tai būtų teritorijos, kurių numeriai 4, 7, 11, 12, 18, 25, 26, 28 ir 30. „Pietinėje“ tikslinėje teritorijos dalyje tai būtų teritorijos, kurių numeriai 8, 9, 13, 17, 18, 21, ir 25. Šnipiškėse esančių ežerėlių pakrantėse pavojinga tarša ir daug naftos produktų rasta ežerėlio Nr. 2 pakrantėse.

Preliminarų ekogeologinį tyrimą taip pat reikėtų atlikti teritorijose, kurių dirvožemyje ir grunte arba nustatyta pavojinga tarša (32 < Zd < 128) arba nustatyta naftos produktų koncentracija viršijanti ribines vertes. „Šiaurinėje“ tikslinėje teritorijos dalyje tai būtų teritorijos, kurių numeriai 1, 5, 6-10, 15, 16, 20, 22, 24 ir 31. „Pietinėje“ tikslinėje teritorijos dalyje tai būtų teritorijos, kurių numeriai 1, 7, 10, 12, 15, 19, 20, ir 22. Šnipiškėse esančių ežerėlių pakrantėse pavojinga tarša ir daug naftos produktų rasta ežerėlio Nr. 6 pakrantėse.

Atsisiųsti dokumentą: I dalis (22 MB), II dalis (21 MB)

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2014 metais

Parenkant vietas dirvožemio tyrimams buvo atsižvelgta į 2007–2012 m. monitoringo objektų tyrimų laiką (datas), taip pat į anksčiau nustatytą užterštumo laipsnio (Ko ir Zd, pagal HN 60:2004) dydį. Socialiai jautrių teritorijų kategorijoje buvo atlikti 25 stadionų tyrimai.

Vilniaus socialiai jautrių viešųjų teritorijų – dvidešimt penkių stadionų dirvožemis, grunto dangos dažniausiai vertinamos kaip neužterštos. Tik dviejose jų – Šaltinėlio pagr. mokyklos (S1) ir A. Puškino vidurinės mokyklos (S12) stadionuose, yra aptikti naftos produktų kiekiai, viršijantys LAND 9-2009 nurodytąją ribinę reikšmę – 200 mg/kg. Užterštumo pavojingumo rodiklio Ko reikšmė šiuose stadionuose nulemia vidutinį pavojingumo laipsnį.

Suminio užterštumo rodiklio Zd reikšmės, nors ir priklauso leistino užterštumo laipsnio kategorijai, preliminariai, neįvertinus makroelementų lemiamo gamtinio fono prieaugio, pasižymi vidutiniu 1,6 vertinimo vieneto prieaugiu nuo 2008 metų. Jį lemia Zd reikšmės didėjimas 17 stadionų iš 25.

Stadion_08_14

Atsisiųsti žemėlapį (0,6 MB)

Vilniaus užterštų ir taršai jautrių teritorijų dirvožemis, grunto dangos dažniausiai yra užterštos.

Vienoje iš jų – buvusios Šv. Stepono bažnyčios aplinkoje (vieta Se01), priskyrimą ypač pavojingo užterštumo kategorijai nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=358 ir gyvsidabrio (Hg) kiekio nulemtas pavojingumo koeficientas Ko>10. DLK taip pat viršija alavo (Sn) kiekis.

Dar 8 vietos iš 15 gali būti vertinamos kaip pavojingai užterštos:

– buvusio Elektrografijos instituto aplinkoje (vieta A21) priskyrimą pavojingo užterštumo kategorijai nulemia DLK viršijantys naftos produktų (NP) kiekiai (3<Ko<10), o taip pat – suminis užterštumo rodiklis Zd=54,2. DLK viršija seleno (Se) kiekis;

– Naujamiesčio vidurinės mokyklos aplinkoje (vieta N04) priskyrimą pavojingo užterštumo kategorijai nulemia DLK viršijantys naftos produktų (NP) kiekiai (3< Ko<10), o taip pat – suminis užterštumo rodiklis Zd=34,8. DLK čia viršija cinko (Zn) kiekis;

– Goštauto ir Lukiškių gatvių sankryžos aplinkoje (vieta N09) priskyrimą pavojingo užterštumo kategorijai nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=35,5. DLK viršija vario (Cu) kiekis, o Sn ir NP kiekiai yra artimi DLK (viršija 0,7 DLK reikšmės dydžio);

– Geležinkelio gatvės kiemo aplinkoje (vieta N27) priskyrimą pavojingo užterštumo kategorijai nulemia DLK viršijantys naftos produktų (NP) kiekiai (3< Ko<10). DLK čia viršija švino (Pb) kiekis, o bario (Ba) kiekis yra artimas DLK (viršija 0,7DLK reikšmės dydžio);

– sklypo, esančio šiauriau AB „Grąžtai”, gyvenamųjų namų, greta ikimokyklinės įstaigos, aplinkoje (vieta N21), pavojingo užterštumo kategoriją nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=59.5 ir molibdeno (Mo) kiekiu nulemtas pavojingumo koeficientas Ko. DLK viršija ir naftos produktų (NP) kiekis;

– Kauno ir Mindaugo gatvių sankryžos aplinkoje (vieta Nr. S2) aplinkoje pavojingo užterštumo kategoriją DLK nulemia naftos produktų (NP) kiekiai (3< Ko<10);

– sklypo Hidrometeorologinės tarnybos aplinkoje (vieta Nr. Sn08) pavojingo užterštumo kategoriją nulemia Naftos produktų (NP) kiekiai (3<Ko<10) ir suminis užterštumo rodiklis Zd=39,5. DLK viršija ir švino (Pb) bei cinko (Zn) kiekiai;

– Kęstučio gatvėje, ruože tarp Moniuškos ir Traidenio gatvių (vieta Nr. Zv05), pavojingo užterštumo kategoriją nulemia naftos produktų (NP) kiekiai (3<Ko<10). Dar 4 vietos iš 15 gali būti vertinamos kaip vidutinio pavojingumo:

– esančioje VU, Čiurlionio gatvės kieme (vieta N17) šią kategoriją lemia naftos produktų (NP) kiekiai (1<Ko<3) ir suminis užterštumo rodiklis Zd=17,3;

– esančioje S. Daukanto gatvės aplinkoje (vieta Se21) šią kategoriją lemia suminis užterštumo rodiklis Zd=17,5;

– esančioje K. Sirvydo skvero aplinkoje (vieta Se28) šią kategoriją lemia alavo (Sn) kiekis (1<Ko<3). Suminis užterštumo rodiklis Zd=15,9 čia visiškai artimas kriterijui, lemiančiam priskyrimą vidutinio pavojingumo kategorijai;

– esančioje viešbučio „Holiday Inn” aplinkos kvartale (vieta Sn13) šią kategoriją lemia naftos produktų (NP) kiekiai (1<Ko<3).

- Greta garažų masyvo Antakalnyje (vieta A09a) ir Žvėryno gimnazijos (vieta Zv01) dirvožemis, grunto dangos yra įvertintos kaip neužterštos.

Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno dirvožemyje, grunto dangos daugumoje vietų (25 iš 30) pagal tiriamus parametrus įvertintos kaip neužterštos. Išimtys:

– ypač pavojingumo užterštumo laipsnio kategorijai yra priskiriami du plotai – Fp01 (priskyrimą šiai kategorijai nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=141, DLK čia viršija chromo (Cr), vario (Cu), gyvsidabrio (Hg) ir alavo (Sn) kiekiai) ir Fp18 (priskyrimą šiai kategorijai nulemia suminis užterštumo rodiklis Zd=205, DLK čia viršija kadmio (Cd), chromo (Cr), vario (Cu), molibdeno (Mo), nikelio (Ni), alavo (Sn) ir cinko (Zn) kiekiai);

– pavojingumo užterštumo laipsnio kategorijai yra priskiriamas vienas plotas – Fv04 (priskyrimą šiai kategorijai nulemia švino (Pb) kiekiai (1<Ko<3). Suminis užterštumo rodiklis Zd=30,0 priklauso vidurinio laipsnio kategorijai);

– vidutinio pavojingumo užterštumo laipsnio kategorijai yra priskiriami du plotai – Fp17 ir Fp20 (abiejuose juose priskyrimą šiai kategorijai nulemia naftos produktų kiekiai (1<Ko<3).

Atsisiųsti žemėlapį (0,4 MB)

Atsisiųsti žemėlapį (0,7 MB)

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2012 metais

2012 metais buvo atlikti 130 vietų grunto, dirvožemio monitoringo tyrimai. Iš jų 45 foniniai, mažiausiai taršos paliestose Vilniaus miestui gretimose vietovėse. Polocko (anksčiau vadintu Belmonto), Lentvario ir Mickūnų uždarytų sąvartynų 41 monitoringo ėminiai buvo renkami atkartojant tas pačias tyrimų vietas kaip ir ankstesniais metais paliekant tą pačią numeraciją, žvalgymo tikslais buvo ištirta švietimo įstaigų aplinka. Tyrimais buvo ištirta 15 sunkiųjų metalų (ar kitų potencialių teršalų) ir 11 bendrąją dirvožemio cheminę sudėtį formuojančių cheminių elementų kiekius, o 86 sklypuose paimtuose mėginiuose buvo ištirtas ir naftos produktų kiekis.

Pagal tyrimus nustatyta (pagal HN 60:2004), kad 25 sklypai gali būti priskirti „vidutinio” užterštumo laipsnio kategorijai, o 12 „pavojingo” užterštumo. Dar 16 sklypų metalų kiekis yra artimas „vidutinio” užterštumo laipsnio kategorijai. Iš 86 sklypų 18-oje viršyta LAND 9-2009 nurodytoji naftos produktų ribinė vertė.

Atsisiųsti žemėlapį (užterštumas pagal Ko) (0,9 MB)

Atsisiųsti žemėlapį (užterštumas pagal Zd) (0,7 MB)

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2011 metais

2011 metais buvo atlikti 141 vietos grunto, dirvožemio monitoringo tyrimai. Tyrimai atlikti 31 švietimo ir 11 gydymo įstaigų teritorijose, 15 rekreacinių ir 9 visuomeninės paskirties zonų teritorijose, 1 pramonės ir 4 komercinėse zonų teritorijose, 8 transporto poveikio zonos teritorijose, 11 mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijose, 38 daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijose ir kt. Tyrimais buvo ištirta16 sunkiųjų metalų (ar kitų potencialių teršalų) ir 10 bendrąją dirvožemio cheminę sudėtį formuojančių cheminių elementų kiekius.

Dirvožemio užterštumą vertinant pagal suminį užterštumo rodiklį (Zd) (HN 60:2004), 82 vietose užterštumas vertinamas kaip leistinas, tuo tarpu 49 vietose – vidutinio pavojingumo ir 10 vietose – pavojingas (4 švietimo įstaigų, 2 daugiaaukščių gyvenamųjų namų, 2 visuomeninių zonų, 1 mažaaukščių gyvenamųjų namų ir 1 transporto poveikio zonos teritorijoje). Dirvožemio užterštumą cheminėmis medžiagomis vertinant pagal geohigieninį vertinimą (Ko) (HN 60:2004), 100 vietų užterštumas leistinas, 22 vietose vidutiniškai pavojingas, 11 vietų pavojingas, o 8 vietose ypač pavojingas.

13 sklypų iš 30 buvo aptikti naftos kiekiai, viršijantys ribinę vertę. Dar 6 sklypuose jų kiekis viršijo 0,7 RV. Gausiausiai užterštas naftos produktais gruntas aptiktas greta gausiausia autotarnsporto apkrova pasižyminčių gatvių važiuojamosios ir garažų.

Atsisiųsti žemėlapį (užterštumas pagal Ko) (0,7 MB)

Atsisiųsti žemėlapį (užterštumas pagal Zd) (0,7 MB)

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2010 metais

2010 metais buvo atlikti 151 vietos grunto, dirvožemio monitoringo tyrimai. Buvo atlikti 121 švietimo įstaigos teritorijos ir 30 vietų uždaryto Fabijoniškių sąvartyno teritorijos tyrimai. Tyrimais buvo ištirta 16 sunkiųjų metalų ir 10 bendrąją dirvožemio cheminę sudėtį formuojančių cheminių elementų kiekiai.

Dirvožemio užterštumą vertinant pagal suminį užterštumo rodiklį (Zd) (HN 60:2004), 144 vietose užterštumas vertinamas kaip leistinas, 5 vietose vidutinio pavojingumo, 2 vietose pavojingas. Dirvožemio geohigieninis vertinimas (Ko) (HN 60: 2004), 139 vietose leistinas, 11 vidutiniškai pavojingas, 1 vietoje pavojingas.

Atsisiųsti žemėlapį (užterštumas pagal Ko) (0,7 MB)

Atsisiųsti žemėlapį (užterštumas pagal Zd) (0,7 MB)

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumo pokyčių tendencijos per 5 metų laikotarpį (2006-2011)

Kaitos tendencijų analizei pasinaudota Geologijos instituto ir Gamtos tyrimų centro ataskaitų, vykdytų pagal 2006 m. lapkričio mėn. 28 d. Nr. 06/50415 ir 2011 m. gruodžio 29 d. Nr GTC/11-102 sutartis su SĮ „Vilniaus planas”, duomenimis. Pateikiami duomenys yra 2006 metais pradėto Vilniaus miesto dirvožemio ir grunto monitoringo darbų tąsos rezultatas. LGT prie AM direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. 1-259 yra rekomenduojama urbanizuotose teritorijose monitoringinių tyrimų vietas siūloma tirti atkartojant jose tyrimus kas 5 metai (Dėl Savivaldybių Dirvožemio ir Požeminio Vandens Monitoringo Rekomendacijų Patvirtinimo. 2010 m. gruodžio 31 d. Nr. 1-259: …14. Programą rekomenduojama atnaujinti ne rečiau kaip kas 5 metai …..). Šios rekomendacija sėkmingai įvykdyta realizuojant ilgalaikius Vilniaus miesto dirvožemio ir dangų būklės kaitos stebėjimo ir duomenų kaupimo (monitoringo) uždavinius vykdant 2011 m. gruodžio 29 d. Nr GTC/11-102 sutartį: 2011 metų gruodžio mėn. Gamtos tyrimų centro darbuotojai surinkto ir ištyrė 141 dirvožemio (grunto) ėminį, apeinant sklypus (teritorijas), kuriuose stebėjimai buvo atlikti dar 2006 metais.

Surinkta:

10 ėminių – Žvėryno seniūnijoje,
17 ėminių – Šnipiškių seniūnijoje,
28 ėminiai – Žirmūnų seniūnijoje,
27 ėminiai – Antakalnio seniūnijoje,
29 ėminiai – Senamiesčio seniūnijoje,
30 ėminių – Naujamiesčio seniūnijoje

Dirvožemio stebėjimo vietų žemėlapis (127 MB)

Žemiau pateikiame Vilniaus miesto grunto užterštumo monitoringo 2009, 2010 ir 2011 m. rezultatų žemėlapius:

Vilniaus miesto grunto užterštumo monitoringo 2011 m. rezultatai

Vilniaus miesto grunto užterštumo monitoringo 2010 m. rezultatai (I dalis)

Vilniaus miesto grunto užterštumo monitoringo 2010 m. rezultatai (II dalis)

Vilniaus miesto grunto užterštumo monitoringo 2009 m. rezultatai

Vertinimo metodologija

Siekiant nustatyti kaitos tendencijas realizuoti šie veiksmai:

atrinkta 11 tiriamų parametrų, kurie buvo tiriami 2006 ir 2011 metais: Ba, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V ir Zn,
apskaičiuotos Ba, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V ir Zn kaupimosi koncentracijos koeficientai Kk:

K_k = C_i2011/C_i2006,

kur

C_i2006 – 2006 metais surinktų ėminių i-ojo cheminio elemento laboratorinės analizės rezultatai,

C_i2011 – 2006 metais surinktų ėminių i-ojo cheminio elemento laboratorinės analizės rezultatai;

gautosios K_k reikšmės suskirstytos į 5 intervalus:

Kk<0,67 (kiekis sumažėjo daugiau 1,5 kartų),

0,67<Kk<1.0 (kiekis reikšmingai nepakito, nors ir sumažėjo nuo 1,0 iki 1,5 karto), 1.0<Kk<1,5 (kiekis reikšmingai nepakito, nors ir padidėjo nuo 1,0 iki 1,5 karto), 1.5<Kk<2.0 (kiekis padidėjo nuo 1,5 iki 2,0 karto),

Kk>2.0 (kiekis padidėjo daugiau kaip 2,0 kartus);

Kiekvienam intervalui apskaičiuotas atvejų skaičius, procentais.
Sudaryti Ba, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V ir Zn kaupimosi koncentracijos koeficientų Kk sklaidos žemėlapiai (Ba Kk kaita 2006_2011, Co Kk kaita 2006_2011, Cr Kk kaita 2006_2011, Cu Kk kaita 2006_2011, Mn Kk kaita 2006_2011, Mo Kk kaita 2006_2011, Ni Kk kaita 2006_2011, Pb Kk kaita 2006_2011, Sn Kk kaita 2006_2011, V Kk kaita 2006_2011 ir Zn Kk kaita 2006_2011), kuriuose intervalams priskirti atvejai yra pavaizduoti skirtinga spalvine gama, o legendoje yra nurodytas ir atvejų skaičius, išreikštas procentais.
Susumavus kiekviename sklype visų cheminių elementų kaupimosi koncentracijų koeficientus Kk, yra apskaičiuota koncentracijų koeficientų suma K_∑ ir gautosios K_∑ reikšmės suskirstytos į 6 intervalus, kuriuose:

K_∑ <1,0 (parodyta, kad sklype bet kurio iš vienuolikos elementų Ba, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V ir Zn kiekis sumažėjo),

1,0 <K_∑ <1.5 (kiekis reikšmingai nepakito, nors ir Kk suma padidėjo nuo 1,0 iki 1,5 karto),

1.5< K_∑ <2,0 (Kk suma padidėjo nuo 1,5 iki 2,0 kartų),

2.0< K_∑ <5.0 (Kk suma padidėjo nuo 2,0 iki 5,0 kartų),

5.0< K_∑ <10.0 (Kk suma padidėjo nuo 5,0 iki 10,0 kartų),

K_∑ >10.0 (Kk suma padidėjo daugiau kaip 10,0 kartų);

Sudarytas Ba, Co, Cr, Cu, Mn, Mo, Ni, Pb, Sn, V ir Zn kaupimosi koncentracijos koeficientų Kk sumos K_∑ sklaidos žemėlapis (Z_Kk sum), kuriame intervalams priskirti atvejai yra pavaizduoti skirtinga spalvine gama, o legendoje yra nurodytas ir atvejų skaičius, išreikštas procentais.
Kiekvienai iš 6 tirtų seniūnijų suskaičiuotas atvejų, kuriuose kaupimosi koncentracijos koeficientų Kk suma viršija 1.5 karto, skaičius, procentais nuo seniūnijoje esančių monitoringinių plotų sumos. Duomenys yra išreikšti diagramoje:

2006-2011 litopokyčiai Vilniuje

Apibendrinimas

Atlikus kiekių, aptiktų tose pačiose 141 tyrimų vietoje 2006 ir 2011 metais, sugretinimą, nustatyta, kad visumoje ekogeocheminė dirvožemio dangos būklė gerėja:

1. pagal bendrą kaupimosi koncentracijos koeficientų Kk vidurkio reikšmę mažėjimo tvarka pavojingi cheminiai elementai išsidėsto šia eile:

Elementas	Ba	Mo	Zn	Cu	Pb	Sn	Cr	Ni	Mn	Co	V
Kk	1.1	0.9	0.8	0.8	0.8	0.8	0.7	0.6	0.6	0.5	0.4

Ba joje pasižymi didžiausiu vidutinių kiekių padidėjimų, tačiau ši reikšmė vos viršija 1. Kiti cheminiai elementai pasižymi jų sankaupų mažėjimu.

2. pagal padidėjusių daugiau kaip 1,5 karto kaupimosi koncentracijos koeficiento Kk atvejų, išreikštų procentais, skaičių mažėjimo tvarka pavojingi cheminiai elementai išsidėsto tokia eile:

Elementas	Mo	Ba	Sn	Cu	Pb	Zn	Ni	Co	Cr	Mn	V
Kk	13.4	11.3	7.8	4.9	3.5	2.1	1.4	0.7	0.0	0.0	0.0

Ji rodo, kad Mo ir Ba kiekiai reikšmingai padidėja tik 11-13 % tyrimų vietų, Sn – yra tarpe 5 % ir 10%, Cu, Pb, Zn ir Ni yra tarpe 1% ir 5%, o Co padidėję tik 0,7% vietų. Cr, Mn ir V kiekiai yra sumažėję visose tyrimų vietose.

3. pagal sumažėjusių daugiau kaip 1,5 karto kaupimosi koncentracijos koeficiento Kk atvejų, išreikštų procentais, skaičių mažėjimo tvarka pavojingi cheminiai elementai išsidėsto tokia eile:

Elementas	V	Co	Mn	Ni	Cu	Sn	Zn	Mo	Pb	Cr	Ba
Kk	89.4	75.2	72.3	61.0	53.9	50.4	49.6	47.5	44.7	43.3	4.3

Ji parodo, kad daugiau kaip 50% (61%-89%) tyrimų vietų reikšmingiausiai sumažėja V, Co, Mn ir Ni kiekiai, beveik 50 % tyrimų vietų – Sn ir Zn kiekiai, daugiau kaip 40% tyrimų vietų – Mo ir Pb kiekiai, ir tik 4 tyrimų vietose – Ba kiekiai.

4. pagal diagramą labiausiai cheminių elementų sankaupos mažėjo Naujamiestyje. Vidutinė anomalių (disdenių negu 1.5 karto) koncentracijų koeficientų suma K_∑ jame nesiekia 1%, nes vietomis tedidėjo tik Mo kiekis. Antakalnyje ir Šnipiškėse anomalių (didesnių negu 1.5 karto) koncentracijų koeficientų suma K_∑ jame nesiekia 2% (Antakalnyje lokaliai aptikti Mo ir Sn kiekių padidėjimai, o Šnipiškėse – Ba, Mo ir Ni). Žirmūnai pagal anomalių kiekių padidėjimo dažnį nustelbia Naujamiestį, Antakalnį ir Šnipiškes – koeficientų suma K_∑ 3.9% (lokaliai aptikti Ba, Cu, Mo, Pb ir Zn kiekių padidėjimai), tačiau nusileidžia Žvėrynui ir Senamiesčiui. Žvėryne aptikti Ba, Cu, Pb ir Sn kiekių padidėjimai, o Senamiestyje – dar ir Co, Mo, Ni, Zn.

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumo pokyčių tendencijos per 10 metų laikotarpį (1995 – 1997 iki 2006 metų)

Vidutinis pokyčių balansas (skirstant pagal formalųjį užterštumo lygį) yra neigiamas 20,6% vietų nuo bendro sklypų skaičiaus: 49 iš 141 sklypo bendras užterštumo laipsnis padidėjo, lemdamas aplinkos geocheminių sąlygų blogėjimą, 20 – sumažėjo, lemdamas pagerėjimą, 72 – nepasikeitė.

Seniūnijose pokyčiai buvo skirtingi:

Tik Žirmūnuose pokyčių balansas (14,3 % vietų nuo bendro sklypų skaičiaus) tapo teigiamu: 4 iš 28 sklypų bendras užterštumo laipsnis padidėjo, lemdamas aplinkos geocheminių sąlygų blogėjimą, 8 – sumažėjo, 16 – nepasikeitė.

Kitose seniūnijose užterštumas didėjo, lemdamas dažniau pavojingesnį, negu žemesnį, pavojingumo laipsnį:

Naujamiestyje 17 iš 30 sklypų bendras užterštumo laipsnis padidėjo, lemdamas aplinkos geocheminių sąlygų blogėjimą, 13 – nepasikeitė. Pokyčių balansas yra neigiamas – 56,7 % vietų nuo bendro sklypų skaičiaus laipsnis pasikeitė pavojingesniojo link.

Senamiestyje 10 iš 29 sklypų bendras užterštumo laipsnis padidėjo, lemdamas aplinkos geocheminių sąlygų blogėjimą, 2 – sumažėjo, 17 – nepasikeitė. Pokyčių balansas yra neigiamas – 27,6 % vietų nuo bendro sklypų skaičiaus laipsnis pasikeitė pavojingesniojo link.

Antakalnyje 10 iš 27 sklypų bendras užterštumo laipsnis padidėjo, lemdamas aplinkos geocheminių sąlygų blogėjimą, 6 – sumažėjo, 11 – nepasikeitė. Pokyčių balansas yra neigiamas – 14,8 % vietų nuo bendro sklypų skaičiaus laipsnis pasikeitė pavojingesniojo link.

Žvėryne 3 iš 10 sklypų bendras užterštumo laipsnis padidėjo, lemdamas aplinkos geocheminių sąlygų blogėjimą, 1 – sumažėjo, 6 – nepasikeitė. Pokyčių balansas yra neigiamas – 20,0 % vietų nuo bendro sklypų skaičiaus laipsnis pasikeitė pavojingesniojo link.

Suminio dirvožemio užterštumo rodiklio Z_d reikšmių kaita nuo 1995-1999 iki 2006 metų (126 MB)

Šnipiškėse 5 iš 17 sklypų bendras užterštumo laipsnis padidėjo, lemdamas aplinkos geocheminių sąlygų blogėjimą, 3 – sumažėjo, 9 – nepasikeitė. Pokyčių balansas yra neigiamas – 11,8 % vietų nuo bendro sklypų skaičiaus laipsnis pasikeitė pavojingesniojo link.

II. Nustatyta, kad vertinat kartu paėmus visas Centro seniūnijas, realus vidutinis užterštumo lygis, vertinant Z_dpokytį per dešimt metų, padidėjo 1,32 karto. Tačiau 2-ose seniūnijose – Žvėryne ir Žirmūnuose realus užterštumo lygis, vertinant pagal Z_d, sumažėjo: Žvėryne – iki 0,64 buvusiojo lygio, o Žirmūnuose – iki 0,91 buvusiojo lygio. Z_d padidėjo labiausiai Naujamiestyje – 1,54 karto. Po Naujamiesčio, mažėjant Z_dvidutinei reikšmei, seka Šnipiškės – jo grunto Z_dpadidėjo 1,44 karto, Senamiestis – grunto Z_dpadidėjo 1,39 karto, ir Antakalnis – čia grunto Z_dpadidėjo 1,31 karto.

Pokytį nulėmę elementai pagal vidutinį visoms seniūnijoms Pokyčio Koeficiento dydį rikiuojami eile, kurioje pirmose vietose dažniausiai yra Ag, Sn, Cu, Zn, Mo ir Pb. Toliau seka Cr, Ba, Ni, Mn, Co, B ir V .

Užterštumas mažėjo greta buvusių pramonės įmonių, išskyrus tas vietas, kur toliau vyksta gamyba (pvz. – pietinė pusė nuo Grąžtų gamyklos). Suintensyvėjo tarša greta autobusų stoties, geležinkelio, turgaviečių, ligoninių, ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų, masinių renginių, sporto ir rekreacinių vietų.

Nemokama linija 8 800 10004

Vilniaus aplinka

Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos informacinė svetainė

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2024 metais

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2023 metais

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumo 2017 – 2021 m. palyginimas

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumo 2004 – 2021 m. palyginimas

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2021 metais

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumo 2017 – 2020 m. palyginimas

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2020 metais

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2019 metais

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2018 metais

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2017 metais

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2016 metais

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2015 metais

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje potencialiai taršių vietų rekognostuotės ir paviršinio grunto ištyrimas

Išvados ir rekomendacijos

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2014 metais

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2012 metais

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2011 metais

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumas 2010 metais

Vertinimo metodologija

Vilniaus dirvožemio dangos užterštumo pokyčių tendencijos per 10 metų laikotarpį (1995 – 1997 iki 2006 metų)