Emisijos Lietuvoje į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių 2021-2019, 2018-2015, 2014, 2013, 2012, 2010 – 2011, 2007 – 2009 metais.

Teršalų emisijos į orą 2019-2021 metais

Stebint oro teršalų kiekius Lietuvoje 2019-2021 m. laikotarpiu, matyti, kad jie tai didėjo, tai mažėjo: 2020 m. teršalų kiekis sumažėjo apie 4,8 tūkst. t/metus, lyginant su 2019 m., kas galimai buvo susieta su į Lietuvą atėjusia COVID-19 pandemija ir pramonės gamybos sumažėjimu, tačiau 2021 m. teršalų kiekis apie 2,4 tūkst. t/metus padidėjo, kuomet verslas vėl pradėjo įsivažiuoti į buvusį priešpandeminį lygį.

Vertinant ilgesniuoju, 2015-2021 m., laikotarpiu, suminis Lietuvos stacionarių taršos šaltinių teršalų kiekis turėjo tendenciją mažėti. Šiuo laikotarpiu be azoto dioksido, anglies monoksido teršalų kiekių mažėjimo, labiausiai mažėjimo tendenciją turėjo sieros dioksidas (per apie 4 tūkst. t/metus) ir fluoro ir kiti teršalai (per apie 3 tūkst. t/metus).

Lietuvos stacionarių taršos šaltinių emisijos 2019-2021 m. pagal atskirtus teršalus ir 2015-2021 m. sumines emisijas.

Žvelgiant į 2019-2021 m. išmestų atskirų teršalų kiekius, jų kiekiai išliko pakankamai pastovūs, išskyrus anglies monoksidas, kuris turėjo žymesnę mažėjimo tendenciją (per 1,9 tūkst. t/metus).

Teršalų emisijos į orą 2015-2018 metais

Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis 2015 m. Lietuvoje stacionarių teršalų emisijos gana ženkliai padidėjo (per 9415 t/metus), lyginant su 2014 m., tačiau 2016 m. pasiekus išmestų teršalų piką – apie 70,5 tūkst. t/metus, suminės teršalų koncentracijos turėjo tendenciją kasmet mažėti.

2015-2018 m. teršalų mažėjimas buvo stebimas tarp sieros dioksido, azoto oksidų, fluorintų ir kitų teršalų, tačiau vis dar buvo stebimas anglies monoksido, lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių teršalų kiekių didėjimas (žr. žemiau pateikiamą paveikslą).

Lietuvos stacionarių taršos šaltinių emisijos 2015-2018 m. pagal atskirtus teršalus ir sumines emisijas.

Nagrinėjamu laikotarpiu, didžiąją šių susidarančių teršalų kiekį generavo Lietuvos didieji miestai: Kauno miestas apie 7,9 proc., Vilniaus m. – 5,5 proc. ir Klaipėda – apie 4,7 proc.

Teršalų emisijos į orą 2014 metais

Didžiausios emisijos iš Lietuvos didmiesčių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) 2014 metais buvo Kaune– 3,7 tūkst. tonų, Vilniuje – 3,0 tūkst. tonų, Klaipėdoje – 2,1 tūkst. tonų.  Vilniuje didžiausios emisijos aplinkos ore 2014 metais buvo anglies monoksido – 615 tonų (AB „Grigiškės“), 2013 metais buvo – 135 tonų (AB „Grigiškės“), 2014 metais sieros dioksido išmetimų kiekis buvo – 376 tonų (UAB „Vilniaus energija“ TEC-3), 2013 metais– 477 tonų (UAB „Vilniaus energija“ TEC-3), 2012 – 735 tonų (UAB „Vilniaus energija“ TEC-3), ir nuo 2012 metų jų emisijos sumažėjo. 2014 m. azoto dioksido emisijos mažėja – 187 tonų (UAB „Vilniaus energija“ TEC-2), 2013 m. – 262 tonų (UAB „Vilniaus energija“ TEC-2), o 2012 m – 289 tonų.

Vilniaus miesto stacionarių taršos šaltinių emisijos tonos per 2014 metus.

Teršalų emisijos į orą 2013 metais

Penkerių metų laikotarpyje, 2013 m. stacionarių taršos šaltinių emisijos pagal statistiko departamento duomenis buvo mažiausios ir siekė apie 60,7 tūkst. t. Didžiausios jos buvo 2011 m., kai siekė 67,5 tūkst. t. Didžiausios emisijos iš Lietuvos didmiesčių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) 2013 metais buvo Klaipėdoje – 2,3 tūkst. tonų, Vilniuje – 2,2 tūkst. tonų, Kaune – 0,5 tūkst. tonų. Daugiausia kietųjų dalelių, sieros dioksido, azoto oksidų tarp trijų didžiausių Lietuvos miestų 2013 m. išmetė Vilniaus miestas, kietųjų dalelių – 0,25 tūkst. t., sieros dioksido – 0,4 tūkst. t., azoto oksidų – 0,7 tūkst. t. Anglies monoksido, lakių organinių junginių daugiausia išmetė Klaipėdos m.: anglies monoksido – 1,2 tūkst. t.,  lakių organinių junginių – 0,5 tūkst. t. Fluoro ir kitų teršalų daugiausia išmetė Kauno m. – 0,1 tūkst. t.

Teršalų emisijos į orą 2012 metais

Lyginant pastarųjų 2008 – 2012 metų duomenis, Lietuvoje tarša iš stacionarių taršos šaltinių mažėjo, išskyrus 2011 metus. 2008 metais visų teršalų emisijos iš stacionarių taršos šaltinių buvo 71,2 tūkst. tonų, 2009 metais sumažėjo iki 64,5 tūkst. tonų, 2010 – 63,9 tūkst. tonų, o 2011 m. išaugo iki 67,5 tūkst. tonų, o 2012 m. sumažėjo iki 64,9 tūkst. tonų.

Didžiausias emisijas sudarė anglies monoksidas, kuris lyginant su 2011 m. nežymiai, bet sumažėjo. Sumažėjo ir sieros dioksido koncentracijos, kurios didžiausios buvo 2008 m. Nuo 2008 m. mažėja lakiųjų organinių junginių emisijos. Azoto oksidų emisijos nuo 2008 m. – mažėjo. Kietųjų dalelių emisijos 2008 – 2012 m. buvo panašios, tačiau 2008 m. buvo didžiausios ir 2011 m. vėl pradėjo didėti. Fluoro ir kitų teršalų kiekiai didėjo.

Emisijos iš stacionarių taršos šaltinių Lietuvoje, 2008 – 2012 m.

Didžiausios emisijos iš Lietuvos didmiesčių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) 2012 metais buvo Vilniuje – 2,7 tūkst. tonų, Klaipėdoje – 2,4 tūkst. tonų, Kaune – 0,6 tūkst. tonų. Daugiausia kietųjų dalelių, sieros dioksido, azoto oksidų tarp trijų didžiausių Lietuvos miestų 2012 m. išmetė Vilniaus miestas, kietųjų dalelių – 0,25 tūkst. t., sieros dioksido – 0,7 tūkst. t., azoto oksidų – 0,8 tūkst. t. Anglies monoksido, lakių organinių junginių daugiausia išmetė Klaipėdos m.: anglies monoksido – 1,3 tūkst. t., lakių organinių junginių – 0,3 tūkst. t. Fluoro daugiausia išmetė Kauno m. – 0,1 tūkst. t.

Emisijos iš stacionarių taršos šaltinių Kauno m., Klaipėdos m., Vilniaus m., 2010 – 2012 m.

Teršalų emisijos į orą 2010 – 2011 metais

Lyginant pastarųjų 2007 – 2011 metų duomenis, Lietuvoje tarša iš stacionarių taršos šaltinių mažėjo išskyrus 2011 metus. 2007 metais visų teršalų emisijos iš stacionarių taršos šaltinių buvo 72,6 tūkst. tonų, 2008 m. metais – 71,2 tūkst. tonos, 2009 metais sumažėjo iki 64,5 tūkst. tonų, 2010 – 63,9 tūkst. tonų, o 2011 m. išaugo iki 67,5 tūkst. tonų

Didžiausias emisijas sudaro anglies monoksidas, didžiausios jo emisijos vertinant penkių metų laikotarpį nuo 2007 metų buvo 2007 m. ir mažėjo iki 2009, vėliau – augo. Lietuvos mastu iš stacionarių taršos šaltinių penkių metų laikotarpyje mažėjo sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių, azoto oksidų koncentracijos (žr. 1 pav.). Nežymiai mažėjo kietųjų dalelių koncentracijos. Tuo tarpu fluoro ir kitų teršalų emisijos auga, didžiausias šuolis buvo 2011 m. – 3,8 tūkst. tonų per metus.

Didžiųjų Lietuvos miestų stacionarių taršos šaltinių emisijos, lyginant su visos Lietuvos stacionariais taršos šaltiniais, 2007 metais sudarė – 16,7 proc., 2008 – 16,8 proc., 2009 – apie 18,2 proc., 2010 – 16,3 proc., 2012 m. –  13,4 proc. Didžiausios emisijos iš Lietuvos didmiesčių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) 2010 metais buvo Vilniuje – 3,8 tūkst. tonų, 2011 metais Kaune – 3,8 tūkst. tonų.

Daugiausia kietųjų dalelių tarp trijų didžiausių Lietuvos miestų išmeta Klaipėda – 0,3 tūks. t (žr. 2 pav.). Sieros dioksido daugiausia išmeta Vilniaus miestas ir tai buvo dešimt kartų daugiau nei išmeta Kaunas ar Klaipėda. Azoto dioksido emisijos iš stacionarių taršos šaltinių 2010, 2011 m. Vilniuje ir Kaune buvo panašios, tačiau tai buvo beveik dvigubai daugiau negu skaičiuojamos emisijos Klaipėdoje. Daugiausia lakiųjų organinių junginių 2010 – 2011 m. buvo išmetama Kaune ir tai buvo daugiau nei du kartus Vilniuje ar Klaipėdoje. Didžiausi anglies monoksido, fluoro ir kitų junginių kiekiai išmetami Klaipėdoje.

Vertinant bendrai visus miestus dviejų metų laikotarpyje – mažėjo sieros dioksido, azoto oksidų emisijos, tačiau žymiai išaugo fluoro ir kitų teršalų išmetimai.

Teršalų emisijos į orą 2007 – 2009 metais

Oro teršėjai Lietuvoje yra pramonės, energetikos (katilinės, šiluminės elektrinės) objektai, tai stacionarūs taršos šaltiniai, taip pat transportas – mobilus taršos šaltinis.

Lyginant pastarųjų 2007 – 2009 metų duomenis, Lietuvoje tarša iš stacionarių taršos šaltinių sumažėjo. 2007 metais visų teršalų emisijos iš stacionarių taršos šaltinių buvo 72,6 tūkst. tonų, 2008 m. metais – 71,2 tūkst. tonos, 2009 metais sumažėjo iki 64,5 tūkst. tonos.

Lietuvoje tarša kietosiomis dalelėmis (KD10) iš stacionarių taršos šaltinių 2007 metais buvo 4,1 tūkst. tonų, 2008 metais išliko panaši, 2009 metais buvo stebimas kietųjų dalelių emisijų iš stacionarių taršos šaltinių sumažėjimas. Tarša azoto oksidais (NOx) iš stacionarių taršos šaltinių 2008 metais, lyginant su 2007 metais, – padidėjo, bet 2009 metais sumažėjo ir buvo mažesnė nei 2007 metais – 9,8 tūkst. tonų.

Didžiųjų Lietuvos miestų stacionarių taršos šaltinių emisijos, lyginant su visos Lietuvos stacionariais taršos šaltiniais, 2007 metais sudarė – 16,7 proc., 2008 – 16,8 proc., 2009 – apie 18,2 proc., tai parodo, kad mažėja emisijos mažesnuose Lietuvos miestuose ir rajonuose. Lyginant didžiųjų Lietuvos miestų stacionarių taršos šalinių emisijas, tarša azoto oksidais nežymiai, bet sumažėjo. Tarša kietosiomis dalelėmis, taip pat sumažėjo.

Oro tarša kietosiomis dalelėmis ir azoto dioksidu 2007 – 2009 metais, didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje). Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Tarša kietosiomis dalelėmis, emisijomis iš stacionarių taršos šaltinių, Vilniuje, lyginant su Kaunu ir Klaipėda, buvo mažiausios. Vilniuje ir Kaune kietųjų dalelių emisijos iš stacionarių taršos šaltinių sumažėjo, tuo tarpu Klaipėdoje – padidėjo. Mažiausiai azoto oksidų išmetė Klaipėdos stacionarūs taršos šaltiniai, nors ir 2009 metais buvo stebimas emisijų padidėjimas. Vilniuje ir Kaune stebimas azoto oksidų emisijų mažėjimas.