Šiame puslapyje skaitykite:

2021 metų monitoringas

2017 metų monitoringas

2016 metų monitoringas

2015 metų monitoringas

2014 metų monitoringas

Žinduoliai Vilniaus mieste

Per paskutiniuosius 20 metų Vilniaus mieste yra registruota 53 rūšys žinduolių. 1992 – 2004 m. mieste tuo laikotarpiu buvo užregistruota 51 žinduolių rūšis: 5 – vabzdžiaėdžių, 11 – šikšnosparnių, 18 – graužikų, 2 – kiškiažvėrių, 11 – plėšriųjų ir 4 – poranagių. Keturiolika žinduolių rūšių – kūdrinis pelėausis, Branto pelėausis, europinis plačiaausis, rudasis ausylis, rudasis nakviša, mažasis nakviša, vėlyvasis šikšnys, šiaurinis šikšnys, dvispalvis plikšnys, beržinė sicista, baltasis kiškis, šermuonėlis, rudasis lokys ir ūdra yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

2021 metų monitoringas

Gausūs ūdrų veiklos pėdsakai registruoti visose tirtose upėse (Neryje, Vilnioje ir Riešėje). Ežerėlių komplekse ūdros pėdsakai registruoti tik prie Sauso ežero. Šie ežerai ūdroms nuolatiniam gyvenimui netinka, naudojami kaip laikina vieta, migruojant. Tirtose Neries, Vilnios ir Riešės upių atkarpose registruoti gausūs ir tolygiai pasiskirstę ūdrų veiklos pėdsakai. Gauti duomenys leidžia teigti, kad ūdrų būklė šiose upėse yra gera, čia yra tinkamos sąlygos – didelė dalis pakrančių nėra urbanizuota, gyvūnai nėra trikdomi. Ūdrų populiacijos būklė yra labai gera. Remiantis literatūriniais duomenimis Lietuvoje 10 km upės vagos atkarpoje gyvena 2-3,5 ūdros (Ulevičius, Balčiauskas 1994, Balčiauskas 2008). Šie skaičiai gali būti taikytini ir tirtoms upėms, tačiau reikėtų atsižvelgti į dalies upių pakrančių transformavimą į betonines ar akmenines pakrantes, itin aktyvios žmonių veiklos pakrantėse ruožus ir pan. Bebrų veikla taip pat registruota visose upėse, yra tiek itin aktyviai naudojamų zonų, tiek ir mažiau lankomų vietų. Remiantis gautais rezultatais buvo vertinamas bebraviečių šeimų įvertinimas. Bebraviečių šeimų stiprumas yra vertinamas pagal gyvūnų veiklos požymių intensyvumą ir yra skirstomas į tris kategorijas: silpna bebravietės šeima iš 1-2 bebrų, vidutinio stiprumo šeimoje gyvena 3-5 bebrai, o stipriose bebravietėse gyvena daugiau kaip 5 bebrai (Arbačiauskas ir kt. 2009). Taip pat įvertintas linijinis bebraviečių tankumas, t. y. bebraviečių skaičius 1 km pakrantės ilgio atkarpoje. Lietuvoje linijinis bebraviečių tankumas svyruoja 0,2-3,0 bv/km (Ulevičius1999, 2000, 2008). Bebraviečių šeimų stiprumas skyrėsi tiek tarp upių, tiek ir pačiose upėse. Neries upės Ožkinių – Valakampių atkarpoje esančias 2 ir 5 vietas galima vertinti kaip stiprias bebravietes, 8 – kaip vidutinio stiprumo bebravietę. Likusios penkios silpno aktyvumo zonos yra vertintinos kaip silpnos bebraviečių šeimos. Šilo – santakos su Vilnia zonoje visos 4 intensyvaus naudojimo zonos esančios tarp Šilo ir Žirmūnų tiltų gali būti identifikuojamos kaip viena stipri bebrų šeima. Tyrimų atkarpoje bebraviečių linijinis tankumas yra ~1bv/km.

Būtina pastebėti, kad Šilo ir Žirmūnų tiltų atkarpoje yra ir intensyvi žmonių veikla, netoliese yra takai, senas sodas (kuriame prieš keletą metų bebrai nugraužė nemažai medžių), tuo pačiu yra ir apleistų vietų apaugusių tankiais krūmais ir medžiais. Ši apaugusi pakrantės dalis ir vilioja bebrus. Gyvūnai nesirenka, ar medis žmogaus požiūriu yra vertingas, ar ne, todėl ši vieta yra dalinai konfliktinė. Nuo Žirmūnų tilto (net šiek tiek aukščiau) iki santakos su Vilnia dalis medžių yra apgaubti tinkline tvorele, siekiant juo apsaugoti nuo bebrų. Ši strategija, panašu, pasiteisino ir gyvūnai nebegraužia ne tik šių didelių medžių, bet net ir mažų medelių.

Vilnios upėje 2-6 vietų bebrų šeimos vertintinos kaip silpnos, o 7 vieta bei apjungiant 8- 10 vietas gali būti įvardintos kaip vidutinio stiprumo šeimos. Tuo tarpu 1-osios vietos veikla nevertinta (graužimai labai švieži, aplink nėra daugiau jokių veiklos požymių), gyvūnai galimai atplaukia iš 2-osios vietos. Tyrimų atkarpoje bebraviečių linijinis tankumas yra ~0,75bv/km. Riešės upėje esanti vienintelės aktyvios bebravietės šeima yra vertintina kaip stipri. Prie Dvarykščių tilto esama veikla gali būti vertintina nebent kaip silpna šeima, tačiau vargu, ar čia tikrai galėtų įsikurti bebrų šeima. Tyrimų atkarpoje bebraviečių linijinis tankumas yra ~0,64 bv/km. Prie Also ežero esančiame kanale esanti bebravietė yra vertintina kaip stipri. Užtvankos yra ardomos žmonių.

2017 metų monitoringas

2017 m. biologinės įvairovės monitoringo metu buvo atliekamas retųjų žinduolių monitoringas, kuomet buvo tiriamos dvi šikšnosparnių rūšių žiemavietės ir ūdrų stebėjimas.

Kūdrinių pelėausių ir europinių plačiaausių bei kitų rūšių šikšnosparnių gausumas (individų skaičius) Verkių dvaro rūsyje 2017 m. sausio ir kovo mėnesiais:

Šikšnosparnių rūšys	2017.01.07	2017.03.28
Kūdrinis pelėausis	1	–
Europinis plačiaausis	2	3
Vandeninis pelėausis	32	29
Iš viso:	35	32

 Verkių žiemavietėje prieš 12 metų kūdrinių pelėausių nebuvo fiksuojama, o europinių plačiaausių gausumas 2017 m. beveik toks pats, kaip ir pirmaisiais (2005) monitoringo metais.

 Europinių plačiaausių ir kitų rūšių šikšnosparnių gausumas (individų skaičius) Pavilnių bunkeriuose 2017m. sausio ir kovo mėnesiais:

Šikšnosparnių rūšys	1 bunkeris		2 bunkeris		3 bunkeris		4 bunkeris
Stebėjimo datos	01.07	03.28	01.07	03.28	01.07	03.28	01.07	03.28
Europinis plačiaausis	2	3	2	2	–	–	1	1
Vandeninis pelėausis	3	1	–	–	–	1	–	–
Branto pelėausis	–	–	–	–	–	–	–	–
Rudasis ausylis	–	1	1	1	–	–	–	–
Šiaurinis šikšnys	–	1	–	2	–	–	–	–
Iš viso:	5	6	3	5	–	1	1	1

Pavilnių žiemavietėje stebimas aiškus europinių plačiausių sumažėjimas, kartu fiksuojamas ir šikšnosparnių rūšinės įvairovės sumažėjimas.

Grėsmės. Didelis nesankcionuotų lankytojų srautas ir šikšnosparnių žiemos įmygio trikdymas. Išlaužtos įėjimų užtvaros. Reikalinga įrengti stipresnes užtvaras.

Kūdrinio pelėausio ir europinio plačiaausio grupuotės mažosiose miesto žiemavietėse mažėja. Kadangi natūralių žiemos ir vasaros slėptuvių šikšnosparniams Lietuvoje beveik nėra, tikslinga mieste sutvarkyti tinkamam šikšnosparnių žiemojimui ir mažasias žiemavietes bei įrengti šiems žvėreliams saugių, ilgalaikių (apskardintais stogeliais, kampais) vasaros slėptuvių.

Ūdros stebėsenos rezultatai Vilniaus mieste 2017 m. gegužės mėn.

Tyrimų teritorija	Žvėrelio veiklos pėdsakų konstatavimas
Nėries upė  ties Verkių dvaro rūmais. Tyrimų atkarpa – 0,6 km nuo pasirinkto taško į abi upės dešiniojo kranto puses	Aptikti veiklos pėdsakai (pėdsakai, ekskrementai)
Riešės upės slėnis prieš įtekant upei į Gulbinų ežerą. Tyrimų atkarpa – 0,6 km nuo pasirinkto taško į abi upės dešiniojo kranto puses	Aptikti veiklos pėdsakai (ekskrementai, maisto likučiai)
Vilnios upė prieš įtekant jai į Nėrį. Tyrimų atkarpa – 0,6 km nuo pasirinkto taško į abi upės dešiniojo kranto puses	Aptikti veiklos pėdsakai (ekskrementai, teritorijos ženklinimo gleivės)

Ūdros naudoja labai didelę teritoriją (gyvena, keliauja vandens telkiniais, jų pakrantėmis). Ieškodamos maisto, veisimosi partnerio ar kontroliuodamos savo individualią teritoriją, gali nukeliauti kelias dešimtis kilometrų. Remiantis aptinkamų gyvybinės veiklos pėdsakų dažnumu, galima teigti, kad žvėrelio populiacija, tikriausiai, yra stabili. Detalesni ūdros paplitimo tyrimai Vilniaus mieste ir apylinkėse buvo atlikti daugiau kaip prieš 20 metų. Vertėtų panašius žvėrelio naudojimosi intensyvumo šiais vandens telkiniais tyrimus pakartoti. Grėsmių nekonstatuota.

2016 metų monitoringas

Kūdrinių pelėausių ir europinių plačiaausių bei kitų rūšių šikšnosparnių gausumas (individų skaičius) Verkių dvaro rūsyje 2016 m. sausio-kovo mėnesiais:

Europinių plačiaausių ir kitų rūšių šikšnosparnių gausumas (individų skaičius) Pavilnių bunkeriuose 2016 m. sausio ir kovo mėnesiais :

Žiemojančių kūdrinių pelėausių gausumas Verkių dvaro žiemavietėje yra nedidelis, kasmet fiksuojama po keletą žvėrelių. Grupuotės kitimo tendencijos, tikriausiai, išryškės tik po ilgesnio monitoringo laikotarpio. Europinių plačiaausių gausumo ryškaus kitimo Pavilnių bunkeriuose monitoringo metu neužfiksuota, nors kitose šikšnosparnių žiemavietėse stebima mažėjimo tendencija. Kūdrinių pelėausių ir europinių plačiaausių mažėjimo priežastys šalyje nežinomos, išskyrus jų galimą sumažėjimą, susijus su įmygio trikdymu žiemavietėse. Šikšnosparniai šaltuoju metų laiku nesimaitina ir 5-6 mėn. įmigę žiemoja. Kaip tik tuo metu ir kyla didžiausi pavojai, nes jų įmygio trikdymas gali būti žvėreliams pražūtingas. Tiek Verkių dvaro žiemavietė, tiek Pavilnių bunkeriai yra pastoviai saugomų teritorijų darbuotojų prižiūrimi. Bet smalsuoliai šių žiemaviečių neaplenkia. Reikėtų žiemavietes sutvarkyti taip, kad nesankcionuoti lankytojai į jas negalėtų patekti.

Šiltuoju metu laiku kūdriniai pelėausiai pastebimi besimaitinantys prie Nėries, Vilnelės, Žaliųjų ežerų teritorijoje. Jų dienojančių aptikta specialiai šikšnosparniams iškeltuose inkiluose. Besimaitinančių europinių plačiaausių detektoriais fiksuota Verkių parke, Antakalnio želdiniuose bei Žaliųjų ežerų miškingame apyežeryje. Šikšnosparniams apsaugos priemonės galimos bendro pobūdžio, kaip ir visai gyvūnijai. Grupuočių pagausinimui, išsaugojimui labai pasitarnautų specialių inkilų kėlimas, ypač kūdriniams pelėausiams (europinių plačiaausių inkiluose dar nėra aptikta).

Kadangi ūdros naudoja labai didelę teritoriją – vandens telkinių pakrančių juostos (patinas gali kontroliuoti net apie 40 km pakrančių), nors ištirta nedidelė teritorija, remiantis žvėrelio monitoringo rezultatais, galima teigti, kad ūdros populiacija Vilniaus mieste ir apylinkėse, tikriausiai, yra stabili. Norint tiksliau įvertinti jos būklę, vertėtų pakartoti prieš 20 metų atliktus detalius šio žvėrelio paplitimo tyrimus miesto ir jo apylinkių vandenyse.

Remiantis statistiniu upinio bebro monitoringo metodu (silpna bebravietė – 1-2 bebrai, vidutinio stiprumo – 3-5 bebrai, stipri bebravietė – daugiau nei 5 bebrai), galima teigti, kad tiriamoje teritorijoje gyvena apie 20 bebrų. Tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad tai geras rezultatas labai urbanizuotoje teritorijoje. Nėries upės pakrantėje silpnėjanti mitybinė bazė, tikriausiai, lemia, kad bebrų šeimos mažėja, o iš rimtų grėsmių yra tai, kad bebrų naudojama augalija lėtai atsikuria. Panaši bebrų mitybinės bazės situacija paskutiniaisiais metais pastebima Ežerėlių komplekse. Be to, šioje bebrų monitoringo vietoje yra aiškiai suintensyvėjęs lankytojų srautas. Riešės upės slėnyje bebrų šeimos stiprios arba vidutinio stiprumo, mitybinė bazė stipri, Salix genties medžiai ir krūmai greitai atauga, lankytojų srautas menkas, tad grėsmių bebraviečių nykimui nėra.

2015 metų monitoringas

1. Kūdrinio pelėausio ir europinio plačiaausio grupuotės mažosiose miesto žiemavietėse mažėja. Kadangi natūralių žiemos ir vasaros slėptuvių šikšnosparniams Lietuvoje beveik nėra, tikslinga mieste sutvarkyti tinkamam šikšnosparnių žiemojimui ir mažasias žiemavietes bei įrengti šiems žvėreliams saugių, ilgalaikių (apskardintais stogeliais, kampais) vasaros slėptuvių.

2. Ūdros populiacija Vilniaus miesto ir apylinkių vandens telkiniuose, yra stabili ir per paskutiniuosius dešimtmečius didelių jos gausumo pokyčių nefiksuojama.

3. Upinio bebro monitoringo vietose kasmet stebimos daugiausia vidutinio stiprumo bebravietės. Kadangi žvėrelio monitoringas vykdomas tiktai nedidelėje Vilniaus miesto teritorijoje, tad rezultatai nepilnai atspindi bendrą situaciją visose miesto vandens arterijose ir telkiniuose. Tikslinga atlikti bebraviečių inventorizaciją visame Vilniaus mieste.

Rūšis	Gausumas	Buveinės ir sutikimo vietos	Grėsmės
Rudasis ausylis	Pavasarį aptiktas 2 radimvietėse, žiemą – 1 žiemavietėje	Rūšis aptikta tik Pavilnių senuose gynybiniuose bunkeriuose. Pavasarį aptikti 1 bunkeryje (2 individai) ir 2 bunkeryje (3 individai). Žiemavietėse rudieji ausyliai žiemoja negausiai. Buvo aptikti 5 individai antrame Pavilnių gynybiniame bunkeryje.	Žvėrelių trikdymas žiemavietėse, žiemaviečių skaičiaus mažėjimas
Europinis plačiaausis	Žiemą aptiktas 5-se radimvietėse. Pavasarį – 4-iose.	Šaltuoju metų laiku sutinkami Pavilnių senuose gynybiniuose bunkeriuose ir Verkių dvaro rūsyje – šikšnosparnių žiemavietėse. Gausiausiai Verkių dvaro rūsyje – iki 6 šikšnosparnių. Pavasarį gausiausia radimvietė buvo Pavilnių 1 gynybinis bunkeris – 7 šikšnosparniai.	Žvėrelių trikdymas žiemavietėse, žiemaviečių skaičiaus mažėjimas
Kūdrinis pelėausis	Aptiktas 1 radimvietėje.	Ir žiemą ir pavasarį po 2-3 šikšnosparnius rasta Verkių dvaro rusyje.	Neaiškios
Vandeninis pelėausis	Aptiktas 4-iose radimvietėse.	Aptiktas Verkių dvaro rūsyje žiemos ir pavasario periodu. Taip pat Pavilnių senuose gynybiniuose bunkeriuose. Gausiausia aptikta šikšnosparnių rūšis.	Neaiškios
Branto pelėausis	Reta, pastebėta vienoje vietoje	Ir žiemą ir pavasarį pastebėta pirmame Pavilnių gynybiniame bunkeryje. Pastebėta po 1 šikšnosparnį.	Neaiškios
Šiaurinis šikšnys	Dvi radimvietės	Pastebėtas Pavilnių gynybiniuose bunkeriuose. Žiemą ir pavasarį po 4 šikšnosparnius.	Neaiškios

2014 metų monitoringas

Šiltuoju metu laiku užregistruota devynių, o žiemavietėse – septynių rūšių šikšnosparniai. Konstatuota, kad labiausiai paplitę ir gausiausi Vilniaus miesto graužikai yra – rudieji pelėnai ir geltonkaklės pelės, o rečiausiai aptinkamos ondatros, vandeniniai pelėnai. Labiausiai paplitę plėšrieji žvėrys – miškinės kiaunės, rečiau ūdros ir barsukai, o rečiausi – šermuonėliai. Iš poranagių dažniau buvo aptinkamos tik stirnos, o šernai, taurieji elniai ir briedžiai į miestą tik užklysta. Pagal Europos Sąjungos Buveinių direktyvą (II priedas) kūdrinis pelėausis, europinis plačiaausis, rudasis lokys ir ūdra laikomi ir europinės svarbos žinduoliais.

Vilniaus miesto miškuose, miškeliuose (Vingio parke, Kalnų parke, Verkių rūmų parke, Baltupio upelio pakrantėje, Ozo, Baltupių miškingose teritorijose ir kitose) galite pamatyti įprastus miškingų teritorijų gyventojus – baltakrūčius ežius, olose gyvenančius barsukus, stambiuosius Lietuvos žinduolius – šernus, stirnas, retesnius tauriuosius elnius ir briedžius. Miesto pakraščių miškeliuose ir atviruose plotuose, laukuose netoli gyvenviečių gerai jaučiasi pilkieji kiškiai. Panašiose gamtinėse vietovėse galima pamatyti ir plėšriuosius žinduolius – rudąsias lapes, usūrinius šunis, žebenkštis, šermuonėlius, juoduosius šeškus, miškines ir akmenines kiaunes, kurios puikiai jaučiasi ir miesto centre, tarp pastatų. Kanadinės audinės ir jų veiklos pėdsakai aptinkami prie Neries, mažų jos intakėlių, kai kurių ežerėlių pakrantėse. Mieste prieglobstį randa ir smulkieji žinduoliai – vandens telkinių pakrantėse gyvenantis vandeninis kirstukas; miškeliuose, pievose, soduose gyvenančios kitos kirstukų rūšys, pelėnai, pelės. Turniškių miškuose veisiasi paslaptingas naktinis žvėrelis – lazdyninė miegapelė. Netoli Visorių buvo aptiktas pelėnas dvynys – reta rūšis Lietuvoje.

Rūšis	Gausumas	Buveinės ir sutikimo vietos	Grėsmės
Rudasis ausylis	Vasarą aptiktas 6 radimvietėse, žiemą – 6 žiemavietėse (pavieniai individai)	Vasarą aptikti Verkių apylinkėse, Jeruzalės miško masyve, Trinapolio vienuolyno teritorijoje ir Vingio parke. Ruduosius ausylius vilioja ir dideli pavieniai medžiai mieste. Žiemavietėse rudieji ausyliai žiemoja negausiai. Buvo aptikti Panerių tunelyje, Šilo Pavilnio, Verkių, Šeškynės ir Rasų žiemavietėje.	Žvėrelių trikdymas žiemavietėse, žiemaviečių skaičiaus mažėjimas
Europinis plačiaausis	Žiemą aptiktas 7-se radimvietėse (1-80 individų)	Sutinkamas šaltuoju metų laiku Panerių tunelyje, Šilo, Pavilnio, Verkių, Šeškynės ir Rasų šikšnosparnių žiemavietėse, pavieniai – Šv. Dvasios bažnyčios rūsiuose.	Žvėrelių trikdymas žiemavietėse, žiemaviečių skaičiaus mažėjimas
Rudasis nakviša	Neretas šikšnosparnis (aptinkami pavieniui ir grupelėmis)	Vasarą vakarais buvo aptinkami besimaitinantys daugelyje miesto vietovių. Pastoviai laikosi Verkių rūmų teritorijoje, dažnai buvo stebimi virš Neries, Trinapolyje ir gretimose teritorijose.	Drevėtų medžių mažėjimas
Šermuonėlis	Viena radimvietė	Pėdsakų paskutiniaisiais metais buvo aptikta Verkių miške.	Neaiškios
Ondatra	Reta, pastebėta kelėtoje vietų	Neries žolingose pakrantėse ir ant akmenų. Pavasarį, baigiantis potvyniui, ondatros plaukioja paupiais, ieškodamos tinkamų vietų įsikurti. Tuo metu jos Nerimi atplaukia ir į Vilnių iš jo apylinkių. Periodiškai sutinkamos Pilaitės apylinkėse esančiuose senuose tvenkiniuose.	Neaiškios
Baltasis kiškis	Trys radimvietės	Žiemą pastebėtas Baltupių, Rudaminos apylinkėse, Pagraudos miške.	Neaiškios
Briedis	Pavieniai individai	Retsykiais sutinkamas Verkių miškuose, Žaliųjų ežerų apylinkėse	Nėra

Simboliai: 1(E) – 5 (Rs) – Lietuvos raudonosios knygos (LRK) kategorijos, II- V Buveinių direktyvų priedai

Kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme) įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir yra Europos Sąjungos reikšmės žinduolis. Kūdriniai pelėausiai šiltuoju metų laiku paplitę visoje šalyje, bet yra reti. Jų gausumas, susikaupimai yra fiksuojami žiemavietėse. Šie žvėreliai žiemojimui renkasi erdvias, drėgnas požemines slėptuves. Žiemojančių kūdrinių pelėausių aptikta tiktai Vilniaus miesto (Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje, Rasų, Pavilnių, Antakalnio, Šeškinės bunkeriuose, Lietuvos Seimo rūmuose (pastato ventiliacinėse angose) bei Verkių dvaro rūsyje) ir Kauno miesto šikšnosparnių žiemavietėse (keturiuose fortuose).

Europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus) įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir yra Europos Sąjungos reikšmės žinduolis. Paplitimas šiltuoju metu neištirtas, žinoma vos viena kita jų radimvietė. Pagrindinės europinių plačiaausių žiemavietės, kaip ir kūdrinių pelėausių ar kitų rūšių šikšnosparnių, yra Vilniaus ir Kauno miestuose. Vilniaus mieste žiemojančių europinių plačiaausių konstatuota Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje, Šilo, Pavilnių, Antakalnio, Šeškinės, Rasų bunkeriuose bei Verkių dvaro, Šv. Mykolo, Dominikonų ir Kairėnų bažnyčių požemiuose

Ūdra (Lutra lutra) įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir yra Europos Sąjungos reikšmės žinduolis. Tai plėšrus žinduolis, esantis vandens ekosistemų viršūnėje ir laikomas švarių, gyvybingų vandenų indikatoriumi. Šalyje ūdros paplitę prie visų didesnių vandens telkinių. Daugelis Europos valstybių ūdrų jau nebeturi. Šis pusiau vandens žvėrelis, dėl savo svarbos ekosistemoje yra laikomas Europos Sąjungos reikšmės žinduoliu.

Upinis bebras (Castor fiber) yra laikomas Europos Sąjungos reikšmės žinduoliu. Šalyje yra plačiai paplitęs.