Šiame puslapyje skaitykite:

Švieslentė

Apie uždarytą Fabijoniškių sąvartyną

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2024 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2023 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2021 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2020 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2019 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2018 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2017 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2016 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2015 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2014 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2012 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2011 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2010 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2010 – 2012 metais

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2004 – 2009 metais

 Atsisiųsti žemėlapį (0,3 MB)

Apie uždarytą Fabijoniškių sąvartyną

Fabijoniškių sąvartynas yra šiaurinėje Vilniaus miesto dalyje, Fabijoniškių seniūnijos teritorijoje. Pietuose – pietvakariuose sąvartynas ribojasi su Fabijoniškių gyvenamuoju mikrorajonu, šiaurėje-šiaures vakaruose – su Bajorų kaimu. Fabijoniškių sąvartyne atliekos pradėtos kaupti 1962 m. išeksploatuotame smėlio – žvyro karjere.

1987 metais Fabijoniškių sąvartyną uždarius ir jį iš dalies rekultivavus, buvo atkurta beveik natūrali buvusio reljefo forma (20 – 25 m aukščio kalva). Sąvartos ilgis apie 700 m, ir plotis 150 – 200 m, plotas apie 15 ha, perimetras – 1470 m. Maksimalus buitinių atliekų storis – apie 18 m, vidutinis – 12,0 m. Uždarius sąvartyną, atliekos buvo padengtos rekultivacinio grunto sluoksniu: nuo keliu centimetru iki 2 m. Rytiniame šlaite keliose vietose išsisunkia filtratas, kuris čia pat susigeria į požemį. Taip pat rytiniuose šlaituose reiškiasi eroziniai procesai, nuošliaužos. Daugelyje vietų sąvartos teritorija užteršta aplinkinių gyventojų išpilamomis atliekomis ir statybiniu laužu. Atliekų kaupo viršus apaugęs vešlia augalija. Nustatyta Fabijoniškių sąvartyno sanitarines apsaugos zona (SAZ): plotis – 50 m, visas SAZ plotas – 26,2 ha.

Fabijoniškių sąvartyno geologija. Fabijoniškių sąvartynas yra Riešes kalvotoje moreninėje aukštumoje, žemes paviršiaus altitudės jo prieigose 175 – 197 m, o atliekų kaupo paviršiaus altitudė siekia 205,5 m. Sąvartyno apylinkėse kvartero geologinio periodo nuogulų, suformuotu kontinentiniu ledynu storis 115 – 130 m, tai smėlingų ir molingų uolienų sluoksniai nevienodo storio ir planines konfigūracijos. Sąvartos aplinkoje juos dengia gana plačiai paplitęs 0,4 – 2,5 m storio piltinis gruntas – perkastas smėlis, vietomis molingas, su dirvožemio priemaiša, buitinėmis ir statybinėmis atliekomis. Po jomis slūgso 33 – 35 m storio smėlio sluoksnis, giliau – moreninio priemolio ar priesmėlio 25 – 52 m storyme, kurioje vietomis aptikti smėlio – žvyro vandeningi intarpai. Dar giliau slūgso ankstesniu ledynu tirpsmo suklostytas smulkus smėlis, kurio sluoksnio storis siekia 60 m. Jame vietomis įsiterpia priesmėlio ir priemolio lešiai, kurie lokaliai aptinkami ir ant priešledyninio paviršiaus uolienų.

Kvartero nuogulų storymėje išsiskiria trys vandeningieji sluoksniai: gruntinis ir du tarpmoreniniai (smėlis iš viršaus ir apačios izoliuotas molingu sluoksniu) vandeningieji sluoksniai. Gruntinis vanduo yra įvairaus rupumo smėlyje, jis aptinkamas 21 – 33 m gylyje po žemes paviršiumi, vandeningo sluoksnio storis kinta nuo keliasdešimt centimetru iki 5 – 6 m. Gruntinės kryptis tėkme iš vakarų (nuo autostrados Vilnius – Panevežys puses) pro sąvartyno teritoriją šiaures rytų kryptimi link iškrovos srities – Neries upės. Seklesnis tarpmoreninis vandeningasis sluoksnis aptinkamas 60 – 65 m gylyje, menkai izoliuotas nuo gruntinio vandens ir žemės paviršiaus Patikimiau uždengtas mažai laidžiomis uolienomis gilesnis tarpmoreninis vandeningasis sluoksnis, kuris slūgso 100 – 125 m gylyje, požeminis vandens spūdis siekia 70 – 75 m. Fabijoniškių sąvartynas yra požeminio vandens mitybos zonoje, kurios teritorijai būdinga slūgstanti vertikalioji filtracija. Pirmiausiai sąvartyno taršos poveikį patiria gruntinis vandeningasis sluoksnis, per kurį gali būti teršiamas ir gilesnysis tarpsluoksninis vanduo. Tarpmoreninai sluoksniai šiuo metu yra svarbiausi individualaus vandentiekio šaltiniai.

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2024 metais

2024 m. visi buvusio Fabijoniškių sąvartyno monitoringo postų gręžiniai buvo atnaujinti – gręžinių galvos perdažytos, dujų sklendės atnaujintos, įrengtos aiškiai matomos gairės su gręžinių numeriais.

Fabijoniškių sąvartyne hidrocheminiai tyrimai buvo atliekami 6 vietose, kaip numatyta Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos monitoringo 2023-2028 m. programoje. Monitoringo metu buvo nustatomi kasmetiniai sąvartyno vandens/filtrato bendrieji rodikliai, bendra cheminė sudėtis bei mikroelementai vandenyje, kartu buvo atliekami sąvartyno dujų tyrimai, nustatant dujų sudėtį, temperatūrą ir slėgį.

Atsižvelgiant į 2024 m. gautus monitoringo tyrimų rezultatus, darytinos šios išvados:

• Sąvartyno aplinkoje įrengtuose gręžiniuose požeminio vandens lygis buvo 0,49-1,54 m aukščiau nei anksčiau stebėtas vidutinis vandens lygis. 2024 m. Fabijoniškių sąvartyne filtratas buvo apie 36,8 m aukščiau nei gruntinis ar tarpsluoksninis vanduo, todėl hidrauliškai šie sluoksniai nesusiję.
• Fabijoniškių sąvartyne gręžinio Nr. 37422 tirtame filtrate, gręžinio Nr. 20167 vandenyje ir užpelkėjusios vietos punkte Nr. 27Fp, nustatyta bendra mineralizacija viršijo didžiausią leistiną koncentraciją į gamtinę aplinką atitinkamai 5,5, 1,8 ir 1,2 karto, vertinant pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. D1-236 „Nuotekų tvarkymo reglamentas“ (D1-236). Padidėjusią bendrąją mineralizaciją lėmė bandiniuose nustatyti dideli chlorido, hidrokarbonato, natrio ir kalio kiekiai.
• Bandinyje paimtame iš gręžinio Nr. 37422 tarp bendrųjų cheminių komponentų normas viršijo chloridai, kurių koncentracija (2266 mg/l) ribinę vertę (RV) pagal Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (D1-230), viršijo 4,5 karto, ir amonis, pagal D1-236 viršijo 144,8 karto. Bandinyje, paimtame iš rytinėje sąvartyno dalyje įrengto gręžinio Nr. 20167, nustatytas didelis amonio kiekis, vertinant pagal D1-236, didžiausia leistina koncentracija (DLK) į gamtinę aplinką viršijo 21,0 kartą. Bandinyje iš gręžinio Nr. 20167 nitritų koncentracija viršijo DLK į gamtinę aplinką 13,7 kartų.
• Fabijoniškių sąvartyno filtratui buvo būdingas didelis organikos kiekis, kurį rodė permanganato skaičius (PS) ir cheminis deguonies suvartojimas (ChDS). Vertinant pagal D1-236, filtrate (bandinyje paimtame iš gręžinio Nr. 37422) buvo nustatyti bendro fosforo ir fenolio kiekiai, kurie nustatytą didžiausią leistiną koncentraciją viršijo atitinkamai 2,18 ir 6,5 karto, chromo koncentracija ribinę vertę pagal D1-230 viršijo 13 kartų, o pagal D1-236 – 2,6 kartus. Tyrimų taške 27Fp nustatyta leistiną koncentraciją 3,8 karto viršijanti nikelio koncentracija, vertinant pagal D1-230. Tarpsluoksninis vanduo (postas Nr. 2437) po šiuo sąvartynu 2024 m. išliko neužterštas – jo vandens kokybė atitiko visus geriamo vandens normatyvo reikalavimus, jei vertinti pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2023.
• 2024 m. atlikti matavimai parodė, kad Fabijoniškių sąvartyne išliko pakankamai didelė metano dujų koncentracija ir siekė 49,8 % (poste Nr. 37422). Diferencinis sąvartyno dujų slėgis matavimų metu buvo neigiamas (-0,01 mbar). Dėl tokio slėgio sąvartyno dujos matavimų metu neišsiskyrė į atmosferą. Esančių prie sąvartyno garažų (postas Nr. 2Fd) ir gyvenamojo namo rūsyje (postas Nr. 3Fd) sąvartyno dujų nerasta. Sąvartyno pakraštyje (postas Nr. 4Fd) metano koncentracija buvo nulinė, sąvartyne besiformuojančios dujos į atmosferą neišsiskyrė.

Apibendrinat, galima teigti, kad 2024 m. Fabijoniškių sąvartyno požeminio vandens monitoringo tinkle stebima požeminio vandens lygio ir hidrocheminės sudėties kaita nedarė įtakos Vilniaus miesto vandenviečių vandens kokybei.

Plačiau susipažinti su 2024 m. ataskaita.

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2023 metais

Fabijoniškių sąvartyne hidrocheminiai tyrimai buvo atliekami 6 vietose, kurios numatytos Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos monitoringo 2023-2028 m. programoje. Monitoringo metu buvo nustatomi sąvartyno vandens/filtrato bendrieji rodikliai, bendra cheminė sudėtis bei mikroelementai vandenyje.  Šalia šių tyrimų buvo atliekami sąvartyno dujų tyrimai, nustatant dujų sudėtį, temperatūrą ir slėgį.

Atsižvelgiant į 2023 m. gautus monitoringo tyrimų rezultatus, darytinos šios išvados:

• Sąvartyno aplinkoje įrengtuose gręžiniuose požeminio vandens lygis buvo 0,27-0,86 m aukščiau nei anksčiau stebėtas vidutinis vandens lygis. 2023 m. Fabijoniškių sąvartyne filtratas buvo apie 36,8 m aukščiau nei gruntinis ar tarpsluoksninis vanduo, todėl hidrauliškai šie sluoksniai yra nesusiję.
• Fabijoniškių sąvartyno tirtame filtrate (gr. Nr. 37422) ir savo chemine sudėtimi panašiame į filtratą vandenyje (gr. Nr. 20167) bei užpelkėjusios vietos punkte Nr. 27Fp, nustatyta bendra mineralizacija viršijo didžiausią leistiną koncentraciją į gamtinę aplinką, atitinkamai 8,79, 1,87 ir 1,03 karto, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. D1-236 „Nuotekų tvarkymo reglamentas“ (toliau – D1-236). Tokia bendroji mineralizacija susidaro dėl jame randamo didelio kiekio chlorido, hidrokarbonato, natrio ir kalio.
• Bandinyje paimtame iš gręžinio Nr. 37422, tarp bendrųjų cheminių komponentų, normas viršijo chloridai, kurių koncentracija (1858 mg/l) ribinę vertę, pagal Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (toliau – D1-230), viršijo 3,72 karto, ir amonis, pagal D1-236, viršijo 336,2 karto. Bandinyje paimtame iš rytinėje sąvartyno dalyje įrengto gręžinio Nr. 20167, nustatytas didelis amonio kiekis, vertinant pagal D1-236 reikalavimus, didžiausia leistina koncentracija (DLK) į gamtinę aplinką, viršijo 23,6 karto.
• Fabijoniškių sąvartyno filtratui išlieka būdingas didelis organikos kiekis, kurį rodė permanganato skaičius (PS) ir cheminis deguonies suvartojimas (ChDS). Vertinant pagal ChDS ir PS santykį, kuris svyravo nuo 1,84 (poste Nr. 27Fp) iki 2,28 (poste Nr. 37422), rodė, jog bandiniuose vyrauja antropogeninės kilmes organinės medžiagos.
• Vertinant pagal D1-236, filtrate (gr. Nr. 37422) buvo nustatyti bendro fosforo ir fenolio kiekiai, kurie nustatytą didžiausią leistiną koncentraciją viršijo atitinkamai 2,0 ir 2,35 karto. Vertinant pagal D1-230, taip pat buvo nustatytos chromo ir nikelio koncentracijos, kurios ribines vertes viršijo atitinkamai 15 ir 2,2 karto.
• 2023 metų rugpjūčio 30 d. atlikti matavimai parodė, kad Fabijoniškių sąvartyne išlieka pakankamai didelė metano dujų koncentracija ir siekia 53,9 % (posto Nr. 37422). Diferencinis sąvartyno dujų slėgis matavimų metu buvo neigiamas (-0,01mbar), dėl tokio slėgio sąvartyno dujos matavimų metu neišsiskyrė į atmosferą. Esančių prie sąvartyno garažų (postas Nr. 2Fd) ir gyvenamojo namo rūsyje (postas Nr. 3Fd) sąvartyno dujų nerasta. Sąvartyno pakraštyje (postas Nr. 4Fd) metano koncentracija buvo nulinė, sąvartyne besiformuojančios dujos į atmosferą neišsiskyrė.

Apibendrinat, galima teigti, kad 2023 m. Fabijoniškių sąvartyno požeminio vandens monitoringo tinkle stebima požeminio vandens lygio ir hidrocheminės sudėties kaita nedarė įtakos Vilniaus miesto vandenviečių vandens kokybei.

Plačiau susipažinti su 2023 m. ataskaita.

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2021 metais

Fabijoniškių sąvartyne hidrocheminiai ir vandens / filtrato cheminiai tyrimai buvo atliekami šešiose vietose. Kartu buvo nustatomi ir kiti rodikliai, tokie kaip fosforas, fenolio ir organinės medžiagos kiekis bei sunkieji metalai. Šalia šių tyrimų buvo atliekami sąvartyno dujų tyrimai, nustatant dujų sudėtį, temperatūrą ir slėgį.

Atsižvelgiant į 2021 m. gautus tyrimų rezultatus, darytinos šios išvados:

• 2021 metais Fabijoniškių sąvartyne filtratas buvo apie 42,0 m aukščiau nei gruntinis ar tarpsluoksninis vanduo, todėl buvo hidrauliškai nesusijęs su juo, t. y. lyg “pakabintas” virš gruntinio vandens lygio. Gręžinyje Nr. 37422 filtrato lygis buvo net 5,80 m aukščiau nei anksčiau stebėtas vidutinis, o šalia jo įrengtuose gręžiniuose požeminio vandens lygis buvo 0,46 – 0,54 m giliau nei anksčiau stebėtas vidutinis vandens lygis.
• Požeminiame vandenyje / filtrate, vertinant pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. D1-230 „Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai“, bendrųjų cheminių komponentų ribinę vertę viršijo tik nitratai poste Nr. 20168 (104 mg/l) – 1,04 karto ir poste Nr. 27Fp (505 mg/l) – 5,05 karto. Vertinant sunkiųjų metalų kiekius, poste Nr. 27Fp buvo nustatyta nikelio koncentracija, kuri ribinę vertę (RV) viršijo 1,6 karto, o poste Nr. 37422 buvo nustatyta chromo koncentracija, kuri RV viršijo 2,6 karto.
• Posto Nr. 37422 požeminiame vandenyje / filtrate, vertinant pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. D1-236 „Nuotekų tvarkymo reglamentas“, buvo nustatyta fenolio skaičiaus koncentracija (0,28 mg/l), kuri viršijo didžiausią leistiną koncentraciją 1,4 karto.
• Netoli sąvartyno ar jo apylinkėse galima rasti įrengtų šulinių ar individualių gręžinių, todėl požeminio vandens tyrimų rezultatus santykinai galima palyginti ir su didžiausiomis leistinomis koncentracijomis pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2017 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Vertinant požeminio vandens / filtrato rezultatus pagal šią higienos normą, matyti, kad tam tikrose vietose normas viršijo chloridai, nitritai, natris, amonis, kadmis, chromas, nikelis, permanganato skaičius. Akcentuotina, kad sąvartynų aplinkos vandenį, o juo labiau – filtratą, su geriamo vandens normatyvais tiesiogiai lyginti galima, tačiau ne visai korektiška.
• Fabijoniškių sąvartyno filtratui išlieka būdingas didelis organikos kiekis, kurį rodo permanganato skaičius (PS) ir cheminis deguonies suvartojimas (ChDS). Vertinant pagal ChDS ir PS santykį, kuris svyravo nuo 4,4 (poste Nr. 27Fp) iki 13,4 (poste Nr. 37422), tarša organine medžiaga 2021 metais buvo suaktyvėjusi, t. y. pakankamai šviežia.
• Atlikti dujų matavimai parodė, kad Fabijoniškių sąvartyne išlieka pakankamai didelė metano dujų koncentracija, kuri sudarė 71,4 % (postas Nr. 37422).
• Kadangi šalia Fabijoniškių sąvartyno yra gyvenamųjų namų kvartalai, buvo atliekami dujų sudėties matavimai ir pietrytiniame pakraštyje esančiuose garažuose (vieta 2Fd) bei gyvenamojo namo rūsyje (vieta 3Fd), kurių rezultatuose sąvartyno dujų nerasta, o sąvartyno pakraštyje (gręžinys 4Fd) metano koncentracija siekė 0,22 %.

Apibendrinat, galima teigti, kad 2021 m. Fabijoniškių sąvartyno požeminio vandens monitoringo rezultatai neįtakojo Vilniaus mieste esančių vandenviečių vandens kokybės.

Plačiau susipažinti su 2021 m. ataskaita.

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2020 metais

2020 m. Fabijoniškių sąvartyne buvo analizuojamos šešios vietos/gręžiniai, o tyrimų apimtis sudarė: gruntinio vandens lygio matavimai, požeminio vandens (ar filtrato) kokybės tyrimų atlikimas, atliekant bendrąją cheminę analizę, fenolio, bendro azoto ir sunkiųjų metalų tyrimų bei dujų sudėties atlikimas.

Vertinant 2020 m. tyrimų rezultatus, darytinos šios išvados:

• Fabijoniškių sąvartynas yra požeminio vandens mitybos srityje, kur vyrauja vertikaliai slūgsanti filtracija, tačiau jo filtratas / sąvartyno ekstraktas yra aukščiau nei gruntinis vanduo, todėl tiesiogiai nėra susietas.
• Filtrato lygis Fabijoniškių sąvartyne (gręžinys Nr. 37422) buvo 0,76 m aukščiau nei anksčiau stebėtas daugiametis vidutinis, tačiau šalia jo įrengtuose kituose gręžiniuose požeminio vandens lygis buvo 0,15 – 0,37 m giliau nei anksčiau stebėtas vidutinis vandens lygis.
• Fabijoniškių sąvartyno filtrate (gręžinys Nr. 37422), bendroji mineralizacija, dėl jame rasto didelio kiekio chlorido, hidrokarbonato, natrio ir kalio, buvo 15,8 g/l ir tai yra apie 1,3 karto didesnė nei pernai. Šiame sąvartyne, pagal Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus, viršijo chlorido (apie 3,5 karto), nikelio (1,8 karto) bei chromo (4,3 karto) koncentracijos. Sąvartyne nustatytas ir organinės taršos suaktyvėjimas, kurį rodo permanganato skaičiaus (PS) ir cheminio deguonies suvartojimo (ChDS) santykis, jis didesnis kaip 4. Taip pat išmatuota didelė amonio koncentracija, viršijanti Nuotekų tvarkymo reglamentą apie 334 kartus. Tarša nuo sąvartyno sklinda netoli, kadangi už 210 m esančio gręžinio Nr. 20170 vanduo išliko santykinai švarus. Gilesni sluoksniai po sąvartynu taip pat išliko neužteršti (gręžinys Nr. 2437), o vandens kokybė atitiko visus higienos normos HN 24:2017 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“
• Fabijoniškių sąvartyno atliekų kaupe vis dar gaminasi nemažas metano dujų kiekis, kurio koncentracija siekė iki 70,3 procentų. Matavimų metu šio uždaryto sąvartyno dujos neišsiskyrė į atmosferą, kadangi sąvartyno kaupe buvos neigiamas slėgis.
• Kadangi šalia Fabijoniškių sąvartyno yra gyvenamųjų namų kvartalai, buvo atliekami dujų sudėties matavimai ir pietrytiniame pakraštyje esančiuose garažuose (vieta 2Fd) bei gyvenamojo namo rūsyje (vieta 3Fd), kurių rezultatuose sąvartyno dujų nerasta, tačiau Fabijoniškių sąvartyno pakraštyje (gręžinys 4Fd) metano koncentracija buvo 0,24 %.

Apibendrinant Fabijoniškių sąvartyno 2020 m. požeminio vandens monitoringo rezultatus, galime teigti, kad šio sąvartyno tinkle stebima požeminio vandens lygio ir hidrocheminės sudėties kaita kol kas esminiai neįtakojo šioje vietoje ar netoliese esančių vandenviečių vandens kokybės.

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2019 metais

2019 m. buvo iš dalies atnaujinti monitoringo gręžiniai (nudažyti ir ant jų užklijuoti informaciniai lipdukai).

Fabijoniškių sąvartyne ir šalia jo įrengtuose gręžiniuose požeminio vandens lygis 2019 metais buvo 0,25-0,57 m aukščiau nei anksčiau stebėtas vidutinis vandens lygis.

Filtrate, pasemtame gręžinyje Nr. 37422, bendroji mineralizacija buvo 12,5 g/l, ji apie 1,5 karto mažesnė nei 2018 m., tačiau išlieka labai daug chlorido, hidrokarbonato, natrio ir kalio. Chlorido koncentracija filtrate apie 2 kartus viršijo Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Šiuos reikalavimus iki 2,9-6,9 kartų viršijo ir nikelis su chromu.

Sąvartyno filtratui būdingas didelis organikos kiekis, permanganato skaičius (PS) ir cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) rodikliai – tai rodo, kad nuo sąvartyno sklindanti tarša yra pakankamai sena. Didelė amonio koncentracija, kuri apie 160 kartų viršija Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus.

Tarpsluoksninis vanduo išliko neužterštas – jo vandens kokybė atitinka visus geriamo vandens normatyvo reikalavimus, jei vertinti pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2017.

Fabijoniškių sąvartyno šiaurės rytinio pakraščio papėdėje nedidelėje balutėje (vieta 27Fp) kaupiasi skystis savo chemine sudėtimi panašus į filtratą, bet apie 5,7 karto mažesnės mineralizacijos. Čia taip pat didelė nitrato koncentracija, kuri apie 5,5 karto viršijo Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus ir Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Aplinkosauginius reikalavimus viršija bendrojo fosforo kiekis ir nikelio koncentracija.

Filtratu daugiausiai užterštas požeminis vanduo gręžiniuose Nr. 20167 ir 20168. Juose bendroji mineralizacija siekė 1,4-2,5 g/l. Šių gręžinių vandenyje daug kalio, hidrokarbonatų, chloridų, sulfatų, natrio, amonio ir organinės medžiagos. Pastaruosiuose gręžiniuose ataskaitiniu laikotarpiu išliko didelė chlorido koncentracija, tačiau ji neviršija DLK pagal Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Vertinant pagal Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, 20167 ir 20168 gręžiniuose aplinkosauginiai reikalavimai pagal nitritą ir amonio kiekį viršijami nuo 4,4 iki 11,7 kartų. Tačiau tarša tebesklinda netoli – iš gręžinio Nr. 20170, esančio už 210 m, pasemtas vanduo vis dar išlieka santykinai švarus.

Fabijoniškių sąvartyno atliekų kaupe vis dar gaminasi metano dujos, kurių koncentracija 2019 metais siekė 1,1–72,3 %. Matavimų metu dujos neišsiskyrė į atmosferą – sąvartų kaupe buvos neigiamas slėgis, kuris siekė iki -0,02 mbar.

Fabijoniškių sąvartos pietrytiniame pakraštyje esančiuose garažuose (vieta 2Fd) ir gyvenamojo namo rūsyje (vieta 3Fd) sąvartyno dujų nerasta. Fabijoniškių sąvartyno pakraštyje (gręžinys 4Fd) metano koncentracija buvo 0,29 %, o sąvartyno dujos čia taip pat neišsiskyrė į atmosferą, nes jų slėgis buvo -0,01 mbar.

Plačiau 2019 m. ataskaitoje.

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2018 metais

2018 m. hidrocheminiai tyrimai buvo vykdyti 6 vietose. Dujų tyrimai atlikti keturiose vietose, iš kurių viena (37422) sutampa su hidrocheminių turimų vieta.

• Filtrato (gręžinys Nr. 37422)  ir požeminio vandens lygis gręžinyje nr. 2016 – 2018 m. prilygo aukščiausiam stebėtam per visą ankstesnį monitoringo laikotarpį. Atokiau esančiuose gręžiniuose 20168 ir 20170 – apie 0,58-0,67 m aukščiau nei vidutinis lygis.
• Filtrate, pasemtame gręžinyje Nr. 37422 – išlieka labai daug chloridų, hidrokarbonatų, natrio ir kalio. Ataskaitiniu laikotarpiu chloridų koncentracija filtrate apie 4,0 karto viršijo Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Taip pat šiuos reikalavimus iki 2,9-9,6 kartų viršija ir nikelis su chromu.
• Filtratu daugiausiai užterštas požeminis vanduo gręžinyje Nr. 20167, bendroji mineralizacija buvo 3,3 g/l. Šio gręžinio vandenyje daug kalio, hidrokarbonatų, chloridų, sulfatų, natrio, amonio ir organinės medžiagos (pagal permanganato skaičių ir ChDS), taip pat išlieka didelė chloridų koncentracija, kuri artima DLK pagal Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Vertinant pagal Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, gręžinyje nr. 20167 aplinkosauginiai reikalavimai pagal nitritus ir amonio kiekį viršijami nuo 3,9 iki 11,8 kartų.
• Atskirų teršalų pėdsakų randama gręžinyje nr. 20168, tačiau tarša nuo sąvartyno tebesklinda netoli – gręžinio nr. 20170 vanduo – santykinai švarus. Gilesni sluoksniai tiesiogiai po sąvartynu išlieka neužteršti – gręžinio Nr. 2437 vanduo ataskaitiniu laikotarpiu išliko švarus – jo vandens kokybė atitinka visus geriamo vandens normatyvo reikalavimus, jei vertinti net pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2017.
• Nedidelėje balutėje (vieta 27Fp) kaupiasi skystis savo chemine sudėtimi panašus į filtratą, bet apie 5,7 karto mažesnės mineralizacijos. Čia taip pat didelė amonio koncentracija, kuri apie 1,5 karto viršijo Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus. Čia jau atsiranda didelis kiekis nitritų ir nitratų. Vertinant pagal Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus, nitratų koncentracija 27Fp paimtame vandens bandinyje 2018 metais buvo apie 6,1 karto didesnė nei ribinė vertė.
• Fabijoniškių sąvartoje išlieka pakankamai didelė metano dujų koncentracija, kuri sudarė 70,1 %. Diferencinis sąvartyno dujų slėgis matavimų metu buvo neigiamas (-0,08 mBar). Dėl tokio slėgio sąvartyno dujos matavimų metu neišsiskyrė į atmosferą. Esančių prie sąvartyno garažų (vieta 2Fd) ir gyvenamojo namo rūsyje (vieta 3Fd) sąvartyno dujų nerasta. Sąvartyno pakraštyje (gręžinys 4Fd) metano koncentracija buvo 0,22 %, o sąvartyno dujos čia taip pat neišsiskyrė į atmosferą, nes jų slėgis buvo -0,04 mBar.

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2017 metais

2017 metais Fabijoniškių sąvartyne hidrocheminiams tyrimams buvo numatytos 7 vietos (2437; 20167; 20168; 20170; 20174; 37422; 27Fp), tačiau bandinių ėmimo metu nebuvo rastas gręžinys Nr. 20174. Šis postas sunaikintas 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje vykusių statybos darbų metu. Dujų tyrimai atlikti keturiose vietose, iš kurių viena (37422) sutampa su hidrocheminių turimų vieta.

Filtrato ir požeminio vandens tyrimai

1. Filtrato lygis (Nr. 37422) Fabijoniškių sąvartyne 2017 metais buvo apie 0,02 m aukščiau nei kada nors aukščiausias, stebėtas per visą ankstesnį monitoringo laikotarpį. Požeminio vandens lygis šalia sąvartyno (Nr. 20167) buvo artimas vidutiniam vandens lygiui, stebėtam šioje vietoje, o atokiau esančiuose 20168 ir 20170 gręžiniuose – apie 0,32-0,59 m giliau nei vidutinis lygis.
2. Fabijoniškių sąvartyno gręžinyje Nr. 37422 bendroji mineralizacija 2017 m. buvo 10,7 g/l. Nors lyginant su ankstesnių trijų metų vidurkiu, jame ištirpusių druskų buvo apie 2,0 kartus mažiau, tačiau jame išlieka labai daug chloridų, hidrokarbonatų, natrio ir kalio. Atsižvelgiant į „Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus“ chloridų koncentracija filtrate buvo viršyta iki 4,7 karto, nikelio su chromu – iki 1,9-2,9 kartų. Bandinyje Nr. 37422 fiksuojamas didelis fenolio ir organikos kiekis (pagal permanganato skaičių ir ChDS) bei amonio koncentracija, kuri apie 453 kartus viršija „Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus“.
3. Fabijoniškių sąvartyno gręžinyje Nr. 20167 buvo daugiausiai užterštas požeminis vanduo. Šio gręžinio vandenyje daug kalio, hidrokarbonatų, chloridų, sulfatų, natrio, amonio ir organinės medžiagos (pagal permanganato skaičių ir ChDS). Atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 24:2003: „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimus“, chloridų, natrio, ir azoto dioksido koncentracija 1,8-6,0 karto, o amonio kiekis – iki 133,4 kartų viršijo pateiktas vertes. Vertinant pagal didelį amonio jonų kiekį, gruntinis vanduo šalia sąvartyno (Nr. 20167) pastoviai patiria šviežią taršą.
4. Atskirų teršalų pėdsakų randama ir 20168 gręžinyje, tačiau tarša nuo sąvartyno sklinda netoli – gręžinio nr. 20170 vanduo 2017 metais vis dar išlieka santykinai švarus, gręžinio Nr. 2437 vanduo ataskaitiniu laikotarpiu taip pat išliko švarus – jo vandens kokybė atitinka visus geriamo vandens normatyvo reikalavimus, vertinant pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2017.
5. Fabijoniškių sąvartyno šiaurės rytiniame pakraštyje nedidelėje balutėje (27Fp) kaupiasi skystis savo chemine sudėtimi panašus į filtratą, bet apie 4,3 karto mažesnės mineralizacijos. Čia taip pat didelė amonio koncentracija, kuri apie 28,5 karto viršijo „Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus“.
6. Fabijoniškių sąvartoje (Nr. 37422) išlieka didelė metano dujų koncentracija, kuri sudarė 72,0 %, sąvartyno dujos matavimų metu neišsiskyrė į atmosferą, nes jų slėgis buvo neigiamas (-0,14 mBar). Esančių prie sąvartyno garažų (2Fd) ir gyvenamojo namo rūsyje (3Fd) sąvartyno dujų nerasta. Sąvartyno pakraštyje (4Fd) metano koncentracija buvo 0,25 %, o sąvartyno dujos čia taip pat neišsiskyrė į atmosferą, nes jų slėgis buvo -0,08 mBar.

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2016 metais

Fabijoniškių sąvartyno gręžiniuose, filtrate vis dar stebima tarša.

1. Fabijoniškių sąvartyno filtrate 2016 metais rasta daug chloridų, hidrokarbonatų, natrio, kalio ir kai kurių azoto junginių, dėl ko bendroji mineralizacija siekia 20,9 g/l.
2. Filtrate nikelio, chromo ir chloridų koncentracija (4,8-10 kartus) viršijo Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Nuo Fabijoniškių sąvartyno pakraščio į rytus apie 500 m ilgio siaurame ruože gruntinis vanduo išlieka paveiktas taršos. Tarpsluoksninis vanduo po sąvartynu išliko neužterštas.
3. Vertinant Fabijoniškių sąvartoje susikaupusio filtrato atskirų cheminių komponentų kaitą 2005-2016 metų laikotarpiu, stebima labai aiški chloridų, natrio, sulfatų koncentracijos mažėjimo tendencija. Tačiau filtrate išlieka pakankamai daug neoksiduotos organinės medžiagos, kurios kiekį rodo cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) ir permanganato skaičius (PS). Vertinant pagal šių rodiklių santykio (ChDS/PS) vertę, kuri dažniausiai yra <4, tarša organine medžiaga yra degradavusi, t.y., tarša yra pakankamai sena.
4. Fabijoniškių sąvartyno šiaurės rytiniame pakraštyje (postas 27Fp) kaupėsi skystis savo chemine sudėtimi panašus į filtratą, bet apie tris kartus mažesnės mineralizacijos. Nuo 2010 metų šio monitoringo posto hidrocheminė situacija pagerėjo, t. y., jame pagrindinių taršos komponentų kiekis sumažėjo apie 8 kartus, o nuo 2015 metų – ši vieta bandinių ėmimo metu buvo sausa ir joje net nesilaikė drėgmė.
5. Prie Fabijoniškių sąvartyno esančiuose gręžiniuose hidrocheminė situacija 2005-2016 metais buvo pakankamai kaiti. Arčiausiai (apie 60 m) esančiame gręžinyje akivaizdžiai pastoviai mažėjo tik nitratų koncentracija, kurių sąvaros filtrate labai mažai, tačiau jo vandenyje vis dar yra pakankamai daug neoksiduotos organinės medžiagos, o taip pat daug randama amonio, kuris taip pat rodo pakankamai pastovią ir šviežią taršą. Apie 90 m nuo sąvartyno nutolusiame gręžinyje požeminis vanduo vis dar patiria taršos poveikį, kuris sklinda nuo Fabijoniškių sąvartyno, tačiau kelis kartus mažesnį. Apie 210 m nuo sąvartyno nutolusiame gręžinyje požeminis vanduo mažiausiai įtakojamas taršos nuo Fabijoniškių sąvartyno. Požeminis vanduo pasemiamas iš atokiausiai esančio gręžinio, kuris nuo sąvartyno nutolęs apie 500 m, tikėtinai periodiškai paveikiamas taršos, sklindančios nuo Fabijoniškių sąvartyno. Šioje vietoje požeminiame vandenyje randami ne tik natrio ir chloridų didesni kiekiai, bet taip pat yra padidėjusios kalio, kalcio, sulfatų, o taip pat organinės medžiagos koncentracijos. Tarša minėtais cheminiais komponentais yra mažesnio intensyvumo, jeigu ją lyginti su hidrochemine situacija šalia sąvartyno, tačiau ji taip pat yra pakankamai šviežia – ChDS/PS santykio vertės dažnai >4.
6. Prie Fabijoniškių sąvartyno 1966 metais įrengtame gręžinyje Nr. 2437, priklausančiame UAB „Grinda“, vanduo siurbiamas iš vandeningojo sluoksnio, kuris yra 51,5-73,5 m gylyje. Vertinant pagal šio gręžinio aprašymą, virš šio vandeningojo sluoksnio slūgso įvairaus smėlio, žvirgždo ir gargždo storymė, kurios viršuje yra 5 m priesmėlio ir 17,5 m molio, o 40 m ir 50 m gylyje – iki 1,5-2,5 m storio moreninio priemolio tarpsluoksniai. Atrodo, kad tokia uolienų sudėtis nepakankamai izoliuoja šį vandeningąjį sluoksnį nuo šalia esančio sąvartyno – galima įžvelgti pastovų beveik visų pagrindinių vandens cheminių komponentų koncentracijos didėjimą. Išskyrus kalį, amonį ir permanganato skaičiaus rodiklį, daugelio cheminių komponentų koncentracija didėjo, ji nuo 2005 metų padvigubėjo.
7. 2016 metais atlikti matavimai parodė, kad Fabijoniškių sąvartoje išlieka pakankamai didelė metano dujų koncentracija, kuri sudarė 71,8 %.
8. Diferencinis sąvartyno dujų slėgis matavimų metu buvo teigiamas, bet labai nedidelis. Dėl tokio slėgio sąvartyno dujos labai mažai išsiskyrė į atmosferą. Sąvartyno pakraštyje (gręžinys 4Fd) metano koncentracija buvo 0,3 %, o sąvartyno dujos čia taip pat mažai išsiskiria į atmosferą, nes jų slėgis tesiekė 0,02 mBar.
9. Sąvartos kaupe esančių dujų koncentracijos procentinė sudėtis 2005-2016 metų laikotarpyje mažai kito. Vidutinė metano (CH4) koncentracija Fabijoniškių sąvartyno kaupe yra 69,9 %, anglies dvideginio (CO2) – 19,8 %, o deguonies (O2) – tik 1,7 %. Sąvartos kaupe dujų slėgis vyrauja nuo -0,04 mBar iki 0,8 mBar. Slėgis labai kaitus, bet stebima pakankamai aiški mažėjimo tendencija. Sąvartyno dujos ne visada išsiskiria į atmosferą – sąvartos kaupe pakankamai dažnai pamatuojamas neigiamas slėgis, kuris būna iki -0,04 mBar. Metano dujų nei karto nerasta sąvartyno paviršiuje, garažuose ir gyvenamųjų namų rūsiuose.

 Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno monitoringo vietos 2016 m.

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2015 metais

Fabijoniškių sąvartyno gręžiniuose, filtrate vis dar stebima tarša.

1. Filtrato lygis (gręžinys Nr. 37422) buvo 0,9 m žemiau nei maksimalus lygis, stebėtas per visą ankstesnį laikotarpį. Požeminio vandens lygis šalia sąvartyno (gręžiniai 20167 ir 20168) buvo 0,2–0,3 m ir atokiau jo (gręžinys 20174) 0,03 m aukščiau nei vidutinis lygis.
2. Gręžinyje Nr. 37422, bendroji mineralizacija siekia 21837 mg/l, jame išlieka labai daug chloridų, hidrokarbonatų, natrio ir kalio. Chloridų koncentracija filtrate iki 5,3 karto viršijo Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.
3. Filtratui būdingas didelis fenolio ir organikos kiekis, kurį rodo permanganato skaičius (PS) ir cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), o taip pat didelė amonio koncentracija (Amonio kiekis (3084 mg/l) DLK viršijo 1186 kartus.
4. Kartu su gruntiniu vandeniu nutekančio filtrato įtaka fiksuojama ir požeminio vandens stebimajame gręžinyje Nr. 20167, kuriame taip pat nustatyta didelė bendroji mineralizacija (3275 mg/l). Taip pat šiame gręžinyje amonio kiekis (14,9 mg/l) DLK viršijo 5,7 karto
5. Gruntinis vanduo šalia sąvartyno (gręžinys 20167) pastoviai patiria šviežią taršą (vertinant pagal amonio kiekį)
6. Taip pat teršalų atskirų pėdsakų randama ir 20168 gręžinyje. Jų vandenyje daug kalio, hidrokarbonatų, chloridų, sulfatų, natrio, amonio ir organinės medžiagos (pagal permanganato skaičių ir ChDS).
7. Gręžiniuose Nr. 20168 ir Nr. 20174 nitrato kiekis atitinkamai sudarė 73,1 mg/l ir 52,7 mg/l bei DLK viršijo 1,5 ir 1,1 karto, tačiau RV neviršijo.
8. Gręžinių 20167 ir 20174 kryptimi tarša nuo sąvartyno tebesklinda siauru ruožu.
9. Gilesni sluoksniai tiesiogiai po sąvartynu taip pat išlieka neužteršti – gręžinio Nr. 2437 vanduo ataskaitiniu laikotarpiu taip pat išliko švarus.
10. Sąvartoje išlieka pakankamai didelė metano dujų koncentracija, kuri sudarė 76,8 % – dujos labai mažai išsiskyrė į atmosferą.
11. Garažų (vieta 2Fd) ir gyvenamojo namo rūsyje (vieta 3Fd) sąvartyno dujų nerasta.
12. Sąvartyno pakraštyje (gręžinys 4Fd) metano koncentracija tik 0,2 % – dujos čia taip pat mažai išsiskiria į atmosferą.

 Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno monitoringo vietos 2015 m.

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2014 metais

1. Hidrocheminiai tyrimai buvo atliekami 7 postuose.
2. Filtrato lygis (gręžinys Nr. 37422) buvo 0,1 m aukščiau nei maksimalus lygis, stebėtas per visą ankstesnį laikotarpį. Požeminio vandens lygis šalia sąvartyno (gręžiniai 20167 ir 20168) ir atokiau jo (gręžiniai 20170 ir 20174) buvo apie 0,2–0,3 m aukščiau nei vidutinis lygis.
3. Gręžinyje Nr. 37422, bendroji mineralizacija siekia 22,5 g/l, jame išlieka labai daug chloridų, hidrokarbonatų, natrio ir kalio. Chloridų koncentracija filtrate iki 5,7 karto viršijo Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.
4. Filtratui būdingas didelis fenolio ir organikos kiekis, kurį rodo permanganato skaičius (PS) ir cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), o taip pat didelė amonio koncentracija (490 kartų viršija Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus).
5. Vertinant pagal Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus filtrate bendrasis fosforas normatyvą viršijo apie 3,3 kartus, o fenolis (pagal fenolio skaičių) – apie 2 kartus.
6. Fabijoniškių sąvartos šone (postas 27Fp) išsisunkiančiame tirpale vyrauja tokie patys cheminiai komponentai, kokie randami filtrate, tačiau ataskaitiniu laikotarpiu šis tirpalas buvo švaresnis nei anksčiau fiksuotas – hidrocheminė sudėtis tapo panaši į požeminio vandens, kuris semiamas gręžiniuose šalia Fabijoniškių sąvartyno.
7. Filtratu daugiausiai užterštas požeminis vanduo vis dar išlieka gręžiniuose Nr. 20167 ir 20174, atskirų pėdsakų randama ir 20168 gręžinyje (vandenyje randama daug kalio, hidrokarbonatų, chloridų, sulfatų, natrio, amonio ir organinės medžiagos (pagal permanganato skaičių ir ChDS))
8. Gruntinis vanduo šalia sąvartyno (gręžinys 20167) pastoviai patiria šviežią taršą, o kartais ji pasireiškia ir gręžinyje 20174 (vertinant pagal amonio kiekį)
9. Gręžinyje 20174 rasta chloridų koncentracija, kuri apie 1,5 karto viršija DLK, nustatytą pagal Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus, iki 46 kartų viršijo amonio kiekis.
10. Gręžinių 20167 ir 20174 kryptimi tarša nuo sąvartyno tebesklinda siauru ruožu, nes gręžinio 20170 vanduo, vis dar išlieka santykinai švarus.
11. Gilesni sluoksniai tiesiogiai po sąvartynu taip pat išlieka neužteršti – gręžinio Nr. 2437 vanduo ataskaitiniu laikotarpiu taip pat išliko švarus.
12. Sąvartoje išlieka pakankamai didelė metano dujų koncentracija, kuri sudarė 71 % – dujos labai mažai išsiskyrė į atmosferą.
13. Garažų (vieta 2Fd) ir gyvenamojo namo rūsyje (vieta 3Fd) sąvartyno dujų nerasta.
14. Sąvartyno pakraštyje (gręžinys 4Fd) metano koncentracija tik 0,3 % – dujos čia taip pat mažai išsiskiria į atmosferą.

 Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno monitoringo vietos 2014 m.

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2012 metais

Hidrocheminiai tyrimai 2010 metais buvo atlikti 8 postuose.

Pozeminio vandens naturalu gamtini fona apibudina sulinio vanduo (postas 21aF), kurio chemine sudetis tenkintu ir geriamojo vandens normatyvus, jei nebutu labai didele azoto junginiu koncentracija. Didziausia stebima tarsa yra filtrate (gr. 37422), jame labai daug chloridu, hidrokarbonatu, natrio, kalio ir kai kuriu azoto junginiu. Fabijoniskiu savartos sone issisunkianciame tirpale daug chloridu, hidrokarbonatu, natrio ir kalio bei azoto junginiu – amonio ir nitritu. Daugiausiai filtratu uzterstas pozeminis vanduo 2010 metais rastas greziniuose Nr. 20167 ir 20174. Juose vanduo pagal amoni, bendraji azota ir organines medziagos kieki (pagal permanganato skaiciu ir ChDS) nedaug skiriasi nuo skyscio, kuris issisunkia savartyno papedeje (postas 27Fp).

Vertinant pagal bendrosios mineralizacijos rodiklio kaita, po savartynu ir salia jo esanciuose greziniuose Nr. 20168 ir 20170, o taip pat ir sulinyje (postas 21aF) hidrochemine situacija yra pakankamai stabili. Greziniuose randamos dideles koncentracijos mangano. Labiausiai sunkiaisiais metalais uzterstas filtratas.

Savartyno duju tyrimams buvo isgreztas specialus grezinys Nr. 37422, kurio ilga filtrine dalis yra gerokai auksciau filtrato lygio. Grezinys sandariai uzdaromas dangteliu, kuriame itaisyta sklende tam, kad patikimai matuoti slegi ir duju siurbimo metu i grezinio vidu nepatektu atmosferos oras.

Fabijoniskiu sąvartyne 2010 metais paimtame duju bandinyje rasta chlororganiniu junginiu, kuriu koncentracijos, vertinant pagal normatyva HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos ore teršiančių medziagu koncentraciju ribines vertes”, nedaug virsijamos pagal trichloretilena ir tetrachloretilena, o pagal vinilo chlorida – daugiau nei 600 kartu. Suprantama, pastarasis normatyvas taikytinas tik uzdarai gyvenamajai aplinkai, todel savartyno duju kontakte su atmosfera chlororganiniu junginiu dujose koncentracija turi prasiskiesti oru, panasiai kaip metano duju, iki visiskai nezymiu dydziu.

 Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens būklė ir jos kaita 2004 – 2010 m. (0.7 MB)

Aplinkos kokybė ir jos kaita 2010 – 2012 metais

1. Filtrate rasta daug chloridų, hidrokarbonatų, natrio, kalio, kai kurių azoto junginių.
2. Filtrate nikelio, chromo ir chloridų koncentracijos (5,6-19,0 kartus) viršijo cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.
3. Filtrato lygis (gręžinys Nr. 37422) vidutiniškai 0,3 m aukščiau nei maksimalus lygis stebėtas per ankstesnių penkerių metų laikotarpį.
4. Nuo sąvartyno pakraščio į rytus apie 400 m ilgio siaurame ruože, gruntinis vanduo išlieka paveiktas taršos – natrio, chloridų, amonio ir nitratų koncentracijos viršija geriamojo vandens normatyvą.
5. Vertinant pagal bendrosios mineralizacijos kaitą, filtrate ir iš sąvartos išsisunkiančiame skystyje esančių druskų kiekis turi mažėjimo tendenciją.
6. Šalia sąvartyno gruntinio vandens hidrocheminė situacija išlieka stabili – nuo sąvartyno sklindančios taršos intensyvėjimo ir jos platesnės sklaidos nepastebėta.
7. Tarpsluoksnis vanduo po sąvartynu išliko neužterštas.
8. Sąvartoje išlieka pakankamai didelė metano dujų koncentracija, tačiau sąvartos paviršiuje (postas 37422p) metano dujų nė karto nebuvo aptikta.
9. Esančių prie sąvartyno garažų (postas 2Fd) ir gyvenamojo namo rūsyje (postas 3Fd) sąvartyno dujų taip pat nerasta.
10. Sąvartyno dujose nuolatos randama chlororganinių junginių
11. Vertinant dujų koncentracijų kaitą laike, pamažu didėja anglies dvideginio koncentracija, o pastaruoju metu augo ir metano koncentracija.

 Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens būklė ir jos kaita 2004 – 2012 m. (0.8 MB) 

 Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens būklė ir jos kaita 2004 – 2011 m. (0.7 MB)

 Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens būklė ir jos kaita 2004 – 2010 m. (0.7 MB)

Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos kokybė ir jos kaita 2004-2009 m.

Pateikiami pagrindiniai 2004–2009 metų Vilniaus miesto uždaryto Fabijoniškių sąvartyno požeminio vandens kokybės ir jos kaitos vertinimo rezultatai, gauti remiantis Geologijos ir geografijos instituto 2008 m. atliktų darbų ataskaitos „Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų aplinkos monitoringas“ duomenimis ir apibendrinimais.

Požeminio vandens būklė uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkoje apibūdinama pagal hidrocheminių tyrimų rezultatus iš 9 tyrimų vietų: dviejų šulinių, vienos filtrato ištakos ir 7 gręžinių:

Postas	Identifi-kavimo Nr.	Objektas	Tyrimai		Žiotys, m NN	Gylis, m	Filtro gylis (nuo-iki),m
			hidrocheminiai	dujų
1Fdf	37422	gręžinys	+	+	203,00	16,0	2,0-14,0
2Fd		statinys		+
3Fd		statinys		+
9F	20167	gręžinys	+		182,90	32,1	2-31,8
10F	20168	gręžinys	+		179,35	25,0	0,7-24,7
16FD	35331	gręžinys		+	178,80	10,5	5,5-8,5
17FD	35332	gręžinys		+	179,60	10,0	5,0-8,0
21aF		šulinys	+		197,10	42,3
23F	20170	gręžinys	+		177,04	29,0	19,0-28,0
24F	20174	gręžinys	+		181,25	181,25	25,0-40,0
27Fp		ištaka	+		~185,0
2437		gręžinys	+		195,0	74,0

Vandens kokybė apibūdinama cheminių ar fizikinių savybių rodiklius gretinant su lietuvos higienos normoje HN 48:2001 teikiamų pavojingų cheminių medžiagų leidžiamomis vertėmis (DLK) arba leidžiamomis analičių vertėmis (LAV). Ataskaitoje „Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų aplinkos monitoringas“ pateiktos ir kituose normatyviniuose dokumentuose nurodytos normuojančios analičių vertės.

Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens kokybė

Ji įvertinta analizuojant 2004-2009 m. bėgyje nustatytas vidurkines cheminių ar fizikinių komponenčių vertes ir lyginant jas sunormuojančiomis vertėmis,pateiktomis HN 48:2001.
Kokybės apibendrinime, siekiant palyginamumo, yra pateikiami tik tie rodikliai, kurių vidurkiai 2004-2009 m. pateikti visose tyrimų vietose. Šias sąlygas tenkina 8 rodikliai:

• Chloras (Cl),
• Sulfatai (SO4, grafikuose – SO4),
• Natris (Na),
• Savitasis elektrinis laidis (SEL),
• Nitritai (NO2, grafikuose – NO2),
• Nitratai (NO3, grafikuose – NO3),
• Amonis (NH4, grafikuose – NH4),
• Permanganato indeksas (PI).

Pirmieji 4 yra bendrieji, likusieji 4 – biogeniniai.
Vandens kokybės pažeidimo koeficientų KVKP vidurkinės vertės 2004-2009 metais yra parodytos grafike:

Vidurkinės vandens kokybės pažeidimo koeficientų KVKP vertės uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens tyrimų vietose 2004-2009 metais

Parodyta, kiek kartų yra viršijama rodiklio DLK (arba LAV) arba, jei ji neviršijama, kokią dalį nuo DLK (arba LAV)sudaronustatytoji vertė (kaip arti ji yra prie ribinės reikšmės). Santrumpos: Cl – chloras, SO4 – sulfatai, Na – natris, SEL – savitasis elektrinis laidis, NO2 – nitritai, NO3 – nitratai, NH4 – amonis, PI – permanganato indeksas.

Šulinys 28F yra netoli anksčiau tirto gręžinio 26F.

Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens kokybės kaita

Vandens kokybė jos kaitos analizei vertinta pagal vandens kokybės kompleksinius ir monokomponentinius rodiklius.
Skaičiuojant vandens kokybės kompleksinius rodiklius, siekiant jų verčių palyginamumo įvairiose tyrimų vietose skirtingais laikotarpiais, buvo sumuojami tik rodiklių, kurių vidurkiai nustatyti visose tyrimų vietose visų keturių periodų (2004-2006 m., 2007 m., 2008 m. ir 2009 m.) metu, balai. Kadangi gręžiniuose 23F ir 26F biogeninių rodiklių 2004-2006 m. vidurkiai ataskaitoje nepateikti, vandens kokybės kompleksiniai rodikliai skaičiuoti tik pagal šiuos 4 bendruosius rodiklius:

• Chloras (Cl),
• Sulfatai (SO4, grafikuose – SO4),
• Natris (Na),
• Savitasis elektros laidis (SEL).

Vandens kokybės kaitai analizuoti kompleksiniai rodikliai skaičiuoti tiek atskiroms tyrimų vietoms, tiek ir jų grupėms. Pirmuoju atveju buvo skaičiuojamiperiodų suminiai vidurkiniai vandens kokybės pažeidimo rodikliai RSV, o antruoju atveju – periodų normuoti suminiai vidurkiniai vandens kokybės pažeidimo rodikliai. Visi jie rodo vandens bendrą kokybę ir vaizduojami atitinkamose diagramose.

Vandens kokybės monokomponentinių rodiklių dabartinės kaitos tendencijos tirtos, lyginant paskutiniojo periodo (2009 m.) ir ankstesniojo periodo (2004-2008 m.) vidurkius ir skaičiuojant vidurkių kaitos koeficientus Kkvid. Juos galima buvo suskaičiuoti tik tiems rodikliams, kurių vidurkiai buvo nustatyti abiejų periodų metu. Tai šie 8 rodikliai: chloras, sulfatai, natris, savitasis elektros laidis, nitritai, nitratai, amonis ir permanganato indeksas. Šiems rodikliams apskaičiuoti KKvid. Šių rodiklių dabartinės kaitos bendrosios tendencijos vaizduojamos diagramoje.

Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens bendros kokybės kaita tyrimų vietose

Apibendrinimas
Pagal keturių periodų duomenis šulinyje 21aF ir daugelyje gręžinių (2437, 10F, 23F, 26F) bendra vandens kokybė buvo stabili. Iš šių stebėjimo postų ji buvo geriausia gręžiniuose 2437, 23F ir 26F, blogesnė šulinyje 21aF bei gręžinyje 10F. Šiek tiek blogesnė bendra vandens kokybė buvo gręžinyje 9F, ten ji buvo stabili per tris pirmuosius periodus, o 2009 m. šiek tiek pagerėjo. Labiausiai vandens kokybė svyravo gręžinyje 1Fdf, ištakoje 27Fp ir gręžinyje 24F. Pastarajame ji blogėjo iki 2008 m., tačiau 2009 m. pagerėjo. Pagrindiniame sąvartyno gręžinyje 1Fdf ir filtrato ištakoje 27Fp bendra vandens kokybė yra blogiausia. Ji pablogėjo 2007 ir 2009 m., o 2004-2006 m. ir 2008 m. buvo geresnė.

Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens bendros kokybės kaita tyrimų vietų grupėse

Apibendrinimas
Šulinyje vandens kokybė buvo stabili ir geriausia. Gręžiniuose vandens bendra kokybė blogėjo iki 2007 m., o po to pradėjo gerėti ir 2009 m. buvo geriausia. Ištakoje blogiausia vandens kokybė buvo 2007 m. ir 2009 m., o geriausia – 2004-2006 m.

Uždaryto Fabijoniškių sąvartyno aplinkos vandens kokybės monokomponentinių rodiklių 2009 m. pokyčiai

Santrumpos: Cl – chloras, SO4 – sulfatai, Na – natris, SEL – savitasis elektros laidis, NO2 – nitritai, NO3 – nitratai, NH4 – amonis, PI – permanganato indeksas.

Apibendrinimas
Daugelyje postų (šulinyje 21aF, ištakoje 27Fp ir gręžiniuose 1Fdf, 9F, 10F, 24F) išaugo nitritų NO2, jų pastebimai sumažėjo tik gręžinyje 23F. Užtat nitratų išaugo tik ištakoje 27Fp, o gręžiniuose 1Fdf, 23F, 26F jų sumažėjo. Amonio išaugo tik gręžinyje 26F, o daugumoje postų pastebimai sumažėjo. Rodiklis PI išaugo tik gręžinyje 1Fdf, o daugumoje postų irgi sumažėjo. Chloro išaugo tik gręžiniuose 2437 ir 23F, gręžiniuose 9F, 24F ir 26F jo sumažėjo. Tuose pačiuose gręžiniuose sumažėjo ir Na, jo išaugo tik gręžinyje 2437. Sulfatų išaugo tik šulinyje 21aF, o sumažėjo gręžiniuose 1Fdf ir 23F.