Aplinkos monitoringas pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos monitoringo įstatymą yra apibrėžiamas kaip sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė. Vykdant valstybinį aplinkos monitoringą yra stebima, vertinama ir prognozuojama oro būklė.

Oro kokybė yra svarbus darnaus vystimosi prioritetas. Oro kokybė įtakoja žmonių sveikatą, pasaulio klimato kaitą, žemės ūkio, kultūrinius objektus. Pagrindiniai oro teršėjai yra mobilus transportas, energetikos objektai, pramonės įmonės ir kiti.

2005 – 2010 metais Lietuvos Respublikos monitoringo programoje numatytas aplinkos oro kokybės vertinimas aglomeracijoje ir zonose. Pagrindiniai uždaviniai susijęs su oro kokybe – vertinti aplinkos oro užterštumą urbanizuotose teritorijose, prognozuoti oro kokybę, vertinti šalies klimatinius pokyčius, vertinti ozono sluoksnio pokyčius, nustatyti aerozolinių radionuklidų šaltinius, vertinti į atmosferą išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį, apkrovų ekosistemoms mastą, išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio dujų kiekį ir kt.

2011 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programos patvirtinimo“. Ši programa reglamentuoja Valstybinio aplinkos monitoringo įgyvendinimo sistemą. Programoje apibrėžiami tikslai ir uždaviniai, tame tarpe susiję ir su aplinkos oro tarša. Pagrindinis programos tikslas susijęs su aplinkos oro tarša – vertinti aplinkos oro taršos užterštumo lygį, prognozuoti aplinkos oro kokybę, vertinti šalies klimato pokyčius.

2018 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 996 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2018-2023 metų programos patvirtinimo“. Ši programa, kaip ir prieš tai patvirtintos, be kitų stebimų aplinkos komponentų, padeda įgyvendinti aplinkos oro taršos ir jos poveikio, klimato kaitos padarinių grėsmės žmonių sveikatai ir ekosistemoms numatytus uždavinius. Jos pagrindinis tikslas, susijęs su oro tarša, išlieka tas pats – vertinti aplinkos oro taršos užterštumo lygį, prognozuoti aplinkos oro kokybę, vertinti šalies klimato pokyčius.

Aplinkos oro kokybei stebėti ir vertinti skirtas valstybinis aplinkos oro monitoringas Lietuvoje vykdomas nuo 1967 m. 1999 – 2004 m. laikotarpyje miestų aplinkos oro kokybės monitoringo tinklas buvo modernizuotas ir 2004 m. jį sudarė 13 automatizuotų oro kokybės tyrimo stočių (OKTS). Nuo 2017 m. aplinkos oro kokybei stebėti ir vertinti skirtą valstybinio aplinkos oro monitoringo Lietuvoje tinklą jau sudarė 14 OKTS, pagal tokių stočių tinklui keliamus reikalavimus išdėstytų didžiausiuose šalies miestuose ir pramonės centruose ir atspindinčių tiek foninį atskirų miestų oro užterštumą, darantį poveikį didžiausiai miestų gyventojų daliai, tiek transporto, tiek pramonės ir kitų stambių stacionarių taršos šaltinių galimą įtaką oro kokybei.

Šiuo metu Vilniaus mieste oro kokybė yra stebima keturiose automatinėse OKT stotyse.