Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra apie 2000 gatvių, tik dalį jų – apie 1380 km prižiūri Vilniaus miesto savivaldybė. Už kitų gatvių priežiūrą atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija, gyventojų ir sodininkų bendrijos, nekilnojamojo turto plėtotojai, kiti juridiniai ar fiziniai asmenys.
Vilnių kerta trys Europinės magistralės – E28 (Berlynas – Gdanskas – Karaliaučius – Marijampolė – Prienai – Vilnius – Minskas), E85 (Klaipėda – Kaunas – Vilnius – Lyda – Bukareštas – Aleksandropolis), E272 (Vilnius –Panevėžys – Šiauliai – Palanga – Klaipėda) bei Transeuropinio tinklo (Trans European Network – TEN) IXB transporto koridorius ir atšaka (Kijevas – Minskas – Vilnius – Klaipėda), kurie integruoja Vilnių į tarptautinį kelių tinklą. Suformuotas vidinis miesto integruotas transporto koridorius Gariūnų – Oslo – Tūkstantmečio – Žirnių gatvėmis ir Minsko plentu užtikrina tranzitinius srautus miesto teritorija. Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio dalis Kirtimų gatve dalį tranzitinio transporto srauto nukreipia pietine kryptimi, vengiant Lazdynų tilto ir Savanorių prospekto trasos. Vilniaus vakarinis aplinkkelis leido sumažinti transporto eismą gyvenamuosiuose rajonuose (Laisvės pr., Ukmergės g.) ir miesto centrinėje dalyje (Geležinio Vilko g.)1.
2021 m. I pusmetį bendras Vilniaus miesto gatvių tinklas siekė apie 1380 km, iš jų su kieta (asfalto, betonine ar trinkelių) danga – 1073,4 km bei 306,6 km keliai be kietosios dangos.
Gatvių priežiūrą Vilniaus mieste ir jo apylinkėse vykdo UAB „Grinda“. Už kelkraščių, šaligatvių, skverų, stotelių, gyvenamųjų namų kiemų valymą atsakingos miesto tvarkančios bendrovės UAB „VSA Vilnius“, UAB „Stebulė“ ir UAB „Mano aplinka“, su kuriomis, šiuo metu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis.
Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių bendras ilgis apie 1380 kilometrai. Iš viso Vilniuje pagal patvirtintus gatvių priežiūros lygius / prioritetus žiemos metu yra barstoma ir valoma apie 1670 gatvių. Iškritus sniegui, pirmiausia valomos ir barstomos 739 gatvės, kuriomis vyksta viešojo transporto eismas, vėliau valoma daugiau nei 930 aptarnaujančių ir pagalbinių miesto gatvių.
Įvertinus meteorologines prognozes, sostinėje gatvės barstomos prieš pradedant snigti. Nustojus snigti, sostinės gatvės, vadovaujantis Vilniaus miesto gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūros žiemą reikalavimuose pateiktu „Vilniaus miesto gatvių, mechanizuotai prižiūrimų žiemos metu, sąrašu“ nuvalomos ir pabarstomos per 8 valandas. UAB „Grinda“ pajėgumai žiemą – 60 specialiųjų bendrovės transporto priemonių, iš kurių 4 mažieji barstytuvai, kurie pritaikyti darbui siaurose Senamiesčio gatvėse. Gatvės pagal nustatytus prioritetus barstomos druska, druskos ir smėlio mišiniu arba tiesiog jose nuvalomas sniegas ir ledas. Sostinės gatvių priežiūrai žiemą, priklausomai nuo orų, vidutiniškai sunaudojama apie 20 000 t druskos ir apie 20 000 m3 smėlio ir druskos mišinio.
Pasibaigus žiemos sezonui ir nusistovėjus šiltesniems ir sausesniems orams yra atliekami pavasariniai gatvių valymo darbai nuo žiemos metu gatvėse užsilikusių smėlio, druskos ir kitų sąnašų. Praktikoje darbai atliekami per 2 savaites, surenkant pagrindinį išbarstytą smėlio ir druskų kiekį nuo dangų. Atėjus šiltajam metų laikui, pagrindinės Vilniaus miesto gatvės yra prižiūrimos pagal patvirtintus Vilniaus miesto gatvių drėkinimo šiltuoju metų laiku reikalavimus ir valomos UAB „Grinda“ vakuuminėmis mašinomis bei pagal poreikį plaunamos. Paminėtina, kad 2019 m. miesto savivaldybė įsigijo 10 naujų daugiafunkcių gatvių valymo mašinų, kurios ne tik sudrėkina valomą gatvių paviršių, taip neleisdamos dulkėms pakilti nuo kelio paviršiaus, bet taip pat turi galimybę išvalyti nuotekų šulinius nuo sąnašų. Kitos likusios Vilniaus miesto gatvės šiltojo sezono metu yra prižiūrimos bendrovių UAB „VSA Vilnius“, UAB „Stebulė“ ir UAB „Mano aplinka“, su kuriomis Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis.
Transportas yra vardijamas, kaip vienas pagrindinių aplinkos oro teršėjų. Transporto priemonės į atmosferą išmeta anglies monoksidą, azoto dioksidą, sieros dioksidą, kietąsias daleles, benzeną, formaldehidą, policiklinius angliavandenilius bei kitus teršalus. Išmetimų dydžiui turi įtakos transporto priemonės eksploatacijos trukmė, jos būklė, naudojamo kuro rūšis bei važiavimo sąlygos, tokios kaip greitis, pagreitis.
Kaip parodė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu, 2021 m. vasaros sezono metu vykdyti Vilniaus miesto transporto išmetamų teršalų tyrimai, matyti, kad transportas yra vis dar per didelis oro taršos šaltinis. Transporto pagrindinė taršos priežastis – netvarkingi ir neprižiūrimi automobiliai. Labiausiai sostinės orą teršia dyzelinu varomos transporto priemonės, kurių mieste yra daugiau nei benzininių. Pradėjus taikyti Europos transporto priemonių išmetamųjų teršalų standartus (EURO), transporto sukeliama oro tarša sumažėjo, tačiau tyrimų duomenys rodo, kad neretais atvejais automobiliai išmeta daugiau taršos nei nurodoma standarte (pvz., dyzeliniai automobiliai azoto oksidų išmeta iki 4 kartų daugiau nei EURO 4 standarto norma, EURO 5 – iki 9 kartų, EURO 6 – iki 7 kartų; kietųjų dalelių išmeta iki 6 kartų daugiau nei EURO 3 ir EURO 4 standartų normos, iki 4 kartų daugiau nei EURO 5 standarto norma). Didžioji dalis (net apie 96 proc.) Vilniaus gatvėmis važiavusių transporto priemonių yra lengvieji automobiliai, iš kurių apie 2 – 4 proc. sukuria net iki pusės visos sostinės eismo taršos. Jie sugeneruoja 16 proc. visos azoto oksidų, 31 proc. kietųjų dalelių, 52 proc. anglies monoksido ir 29 proc. angliavandenilių taršos. Taip pat didelį susirūpinimą kelia didelė sunkiųjų transporto priemonių ir autobusų keliama tarša. Matavimai parodė, kad vidutiniškai viena sunkioji krovininė transporto priemonė atitinkamų teršalų išmeta tiek, kiek 11 lengvųjų dyzelinu varomų automobilių. Kai kurių jų išmetimai, ypač azoto oksidų, kiekis sostinės gatvėse kelis ar net keliolika kartų viršijo EURO standartą. Taip gali būti dėl nepakankamos techninės priežiūros, neveiksmingos ar galimai klastojamos išmetamų teršalų kontrolės sistemos.
Žvelgiant į Vilniaus miesto situaciją, lengvųjų automobilių kiekis, tenkantis 1000 gyventojų, savivaldybėje nuo 344 (2016 m.) padidėjo iki 383 (2020 m.) ir tai sudarė apie 11 proc. augimą. Lengvųjų automobilių skaičiaus kaita Vilniaus mieste pateikiama žemiau esančioje lentelėje.
| Lengvųjų automobilių skaičius pagal vietovę | 2016 m. | 2017 m. | 2018 m. | 2019 m. | 2020 m. |
| Automobilių sk. /automobilių sk. 1000 gyventojų | |||||
| Vilniaus miesto savivaldybė | 187 678 / 344 | 192 086 / 351 | 199 144 / 361 | 209440 / 373 | 218 264 / 383 |
Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, automobilių skaičius mieste pastaruosius penkerius metus kasmet didėjo. Lengvųjų ir sunkiųjų automobilių tarša yra priklausoma nuo automobilio EURO klasės, kuri priskiriama atsižvelgiant į automobilio pagaminimo metus bei kuro rūšį.
PRE EURO klasė atitinka automobilius pagamintus iki 1992 m., EURO 6 atitinka automobilius, pagamintus nuo 2014 m. 2015 m. pradedamas stebėti senesnių automobilių, pagamintų 2000 m. ir anksčiau, skaičiaus mažėjimas ir nuoseklus naujų automobilių skaičiaus didėjimas, tačiau 2019 m. populiariausi automobiliai buvo priskiriami EURO 3 klasei, kurių amžius buvo 12-17 metų. 2020 m. apie 52 proc. visų Vilniaus miesto lengvųjų automobilių naudojo dyzelinį kurą, 39 proc. – benziną ir likusi dalis sudarė kitos kuro rūšys. Kaip rodo duomenys, automobilių amžius po truputį jaunėja, tačiau Vilniaus miesto gatvėmis vis dar rieda ne nauji ir kartu taršūs automobiliai.
Tiek lengvosiomis, tiek sunkiosiomis transporto priemonėmis labiausiai yra apkrauti pagrindiniai miesto susisiekimo koridoriai: Gariūnų, Ozo, Tūkstantmečio gatvės ir Vilniaus Vakarinis aplinkkelis. Geležinio Vilko g. taip pat stipriai apkrauta lengvosiomis transporto priemonėmis, tačiau sunkiųjų transporto priemonių eismas šia gatve yra ribojamas.
Labiausiai apkrauti gatvių ruožai transporto piko metu yra pagrindinės arterijos susisiekimui su miegamaisiais rajonais, taip pat gatvėse, šalia kurių yra didelė darbo vietų koncentracija: Konstitucijos pr., Ukmergės, T. Narbuto, Geležinio Vilko gatvės, Senamiesčio gatvės ir kt. Intensyviausias eismas fiksuojamas žiedinėse dviejų lygių Geležinio Vilko – T.Narbuto – Konstitucijos ir Geležinio Vilko – Savanorių – Tūkstantmečio gatvių sankryžose, skirtingų lygių Laisvės – T.Narbuto – Pilaitės, Geležinio Vilko – Ukmergės, Oslo – Gariūnų – Vakarinio aplinkkelio, Tūkstantmečio – Žirnių – Dariaus ir Girėno gatvių sankryžose, reguliuojamose Ozo – Kalvarijų – Kareivių ir Žirnių – Liepkalnio – Minsko pl. gatvių sankryžose.
Transporto srautų dinamikai būdingas sezoniškumas bei tokių faktorių kaip mokinių atostogos, valstybinės ir religinės šventės, klimato sąlygos, įtaka. Mažiausi transporto kiekiai per parą fiksuojami sausio ir rugpjūčio mėnesiais, didžiausi – gegužės ir rugsėjo mėnesiais.
Vilniaus miesto teritoriją kerta IXB geležinkelio transporto koridorius, jungiantis Minską, Kijevą su Klaipėdos jūros uostu. Keleiviai pervežami vietiniais (Klaipėdos, Marcinkonių, Turmanto, Trakų, Oro uosto kryptimis) bei tarptautiniais (Maskvos-Kaliningrado (Rusija) tranzito koridorius, Daugpilio, Minsko kryptimis) maršrutais.