Teršalų emisijos į orą iš mobilių objektų

Vilnių kerta trys europinės magistralės – E28 (Berlynas-Gdanskas-Karaliaučius-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas); E85 (Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Bukareštas-Aleksandropolis); E272 (Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda)  bei Trans European Network (TEN) IXB transporto koridorius ir atšaka (Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda), kurie integruoja Vilnių į tarptautinį kelių tinklą. 2017 m. pabaigoje bendras Vilniaus miesto gatvių tinklas siekė 1424 km, o  2018 m. – 1178 km. Gatvių tinklas sumažėjo dėl pasikeitusios skaičiavimo metodikos – į 2018 m. duomenis nebuvo įtrauktos sodų bendrijose esančios gatvės. Taip pat dėl pasikeitusios skaičiavimo metodikos, sumažėjo bendras gatvių tankis Vilniuje – nuo 4 km/km2 bendro teritorijos ploto 2017 m. iki 3 km/km2 2018 m.

Kelių priežiūrą mieste organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Gatvių priežiūrą Vilniaus mieste ir jo apylinkėse vykdo UAB „Grinda“. Kelkraščių valymą vykdo UAB „Mano aplinka“. Savivaldybė prižiūri apie 1600 km miesto gatvių. Žiemos metu nuolat prižiūrima apie 660 km gatvių. Jos suskirstytos į 36 druskomis ir 12 smėlio ir druskų mišiniais barstomų maršrutų. Gatvių valymui naudojami 36 šlapių druskų barstytuvai, 12 universalių sunkvežimių-savivarčių su valymo ir barstymo įranga, 2 mini barstytuvai. Šiltuoju metų laiku gatvės valomos vakuuminėmis mašinomis bei pagal poreikį plaunamos.

Transportas yra vardijamas, kaip vienas pagrindinių aplinkos oro teršėjų. Transporto priemonės į atmosferą išmeta anglies monoksidą, azoto dioksidą, sieros dioksidą, kietąsias daleles, benzeną, formaldehidą, policiklinius angliavandenilius bei kitus teršalus. Išmetimų dydžiui turi įtakos transporto priemonės eksploatacijos trukmė, naudojamo kuro rūšis bei važiavimo sąlygos.

Lengvųjų automobilių kiekis, tenkantis 1000 gyventojų, Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2014 iki 2018 m. padidėjo 11 proc.  (nuo 324 iki 361).  Bendras lengvųjų automobilių skaičius Vilniaus mieste pateikiamas:

Vietovė 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.
Lietuvos Respublika 1 082 308 1 112 167 1 145 301 1 175 340 1 227 903
Vilniaus miesto savivaldybė 175 542 181 800 187 678 192 086 199 144

Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, automobilių skaičius mieste, kaip ir visoje Lietuvos teritorijoje, pastaruosius penkerius metus kasmet didėja.

Lengvųjų ir sunkiųjų automobilių tarša yra priklausoma nuo automobilio EURO klasės, kuri priskiriama atsižvelgiant į automobilio pagaminimo metus bei kuro rūšį. Vilniaus mieste registruotų automobilių kiekio kitimas pagal EURO klases, pastaraisiais metais matomas:

PRE EURO klasė atitinka automobilius pagamintus iki 1992 m., EURO 6 atitinka automobilius, pagamintus nuo 2014 m. 2015 m.  matomas senesnių automobilių (pagamintų prieš 2000 m.) skaičiaus mažėjimas ir nuoseklus naujų automobilių skaičiaus didėjimas, tačiau populiariausi yra automobiliai, priskiriami EURO 3 klasei, kurių amžius yra 12-17 metų. Daugiau kaip 70 proc. visų Vilniaus miesto lengvųjų automobilių naudoja benziną, 23 proc. – dyzelinį kurą ir apie 4 proc. – dujas. Sudegus vienai tonai dyzelinio kuro, į atmosferą išmetamas didesnis kiekis azoto dioksidų (NO2), negu naudojant benziną ar dujas.

Tiek lengvosiomis, tiek sunkiosiomis transporto priemonėmis labiausiai yra apkrauti pagrindiniai miesto susisiekimo koridoriai: Gariūnų, Ozo, Tūkstantmečio gatvės ir Vilniaus Vakarinis aplinkkelis. Geležinio Vilko g. taip pat stipriai apkrauta lengvosiomis transporto priemonėmis, tačiau sunkiųjų transporto priemonių eismas šia gatve yra ribojamas.

Labiausiai apkrauti gatvių ruožai transporto piko metu yra pagrindinės arterijos susisiekimui su miegamaisiais rajonais, taip pat gatvėse, šalia kurių yra didelė darbo vietų koncentracija: Konstitucijos pr., Ukmergės, T. Narbuto, Geležinio Vilko gatvės, Senamiesčio gatvės ir kt. Intensyviausias eismas fiksuojamas žiedinėse dviejų lygių Geležinio Vilko – T.Narbuto – Konstitucijos ir Geležinio Vilko – Savanorių – Tūkstantmečio gatvių sankryžose, skirtingų lygių Laisvės – T.Narbuto – Pilaitės, Geležinio Vilko – Ukmergės, Oslo – Gariūnų – Vakarinio aplinkkelio, Tūkstantmečio – Žirnių – Dariaus ir Girėno gatvių sankryžose, reguliuojamose Ozo – Kalvarijų – Kareivių ir Žirnių – Liepkalnio – Minsko pl. gatvių sankryžose.

Transporto srautų dinamikai būdingas sezoniškumas bei tokių faktorių kaip mokinių atostogos, valstybinės ir religinės šventės, klimato sąlygos, įtaka. Mažiausi transporto kiekiai per parą fiksuojami sausio ir rugpjūčio mėnesiais, didžiausi – gegužės ir rugsėjo mėnesiais.

Keleivių pervežimo paslaugas Vilniaus mieste organizuoja SĮ „Susisiekimo paslaugos“, paslaugas teikia UAB „Vilniaus viešasis transportas“ bei UAB „Transrevis“. 2018 m. gyventojai buvo aptarnaujami 6 greitųjų autobusų, 81 autobusų ir 18 troleibusų mašrutais. Paslaugoms teikti naudojami 401 įvairios talpos autobusai ir 188 troleibusai. Bendras viešojo transporto tinklo ilgis – 557 km. Viešojo transporto troleibusai ir autobusai per metus nurieda apie 42,6 mln. km.

Vilniaus miesto teritoriją kerta IXB geležinkelio transporto koridorius, jungiantis Minską, Kijevą su Klaipėdos jūros uostu. Keleiviai pervežami vietiniais (Klaipėdos, Marcinkonių, Turmanto, Trakų, Oro uosto kryptimis) bei tarptautiniais (Maskvos-Kaliningrado (Rusija) tranzito koridorius, Daugpilio, Minsko kryptimis) maršrutais.