Varliagyviai

Šiame puslapyje skaitykite: 

Varliagyviai Vilniaus mieste

Pagrindinės grėsmės ir apsaugos priemonės

Varliagyviai saugomose ir nesaugomose teritorijose

2017 metų monitoringas

2018 metų monitoringas

2021 metų monitoringas

2021 metų monitoringas

Skiauterėtieji tritonai Verkių regioniniame parke sugauti abejose monitoringo vietose. Visgi, Dvarčionių karjere šie tritonai nesugauti. Gaudant standartine metodika, miško kūdroje viso sugauti 5 tritonai – 2 subrendusios patelės, 1 subrendęs patinas ir 2 jauni nesubrendę tritonai. Ežerėlyje „akis“ viso sugauta 10 skiauterėtųjų tritonų – 3 suaugusios patelės, 4 suaugę patinai ir 3 jauni nesubrendę individai.

Pagrindinė grėsmė kylanti tritonams yra krūmų užžėlimas ir vandens telkinio užpavėsinimas. Tritonai gyvena ir vystosi saulės įšildomuose vandens telkiniuose. Užpavėsinus telkinį, buveinės būklė blogėja. Kita svarbi grėsmė yra invazinės rūšys, tokios kaip nuodegulinis grundalas, kuris suėda ne tik ikrelius, jauniklius, bet ir medžioja suaugusius tritonus.

2018 metų monitoringas

Skiauterėtasis tritonas

Dvarčionys – Aukštagiris. Skiauterėtųjų tritonų paieška šioje teritorijoje buvo vykdyta dviejose vietose: kūdroje, numatytame monitoringo taške (588608, 6067223) ir už 2 km esančioje šlapynėje, prie Kairėnų gatvės (geografinės koordinatės (590063, 6068696).

Monitoringo taške – kūdroje prie Dvarčionių (588608, 6067223) tritonų paieška buvo vykdoma naudojant 5 gyvagaudes gaudykles su masalu. Skiauterėtųjų tritonų 2018 m. šioje teritorijoje pagauti nepavyko, nesugauti ir paprastieji tritonai. Tritonų kiaušinių ant augalų taip pat neaptikta. Apskaita vyko liepos mėnesio pirmą dekadą, ši vasara pasižymėjo aukštomis temperatūromis, todėl tyrimo metu jau buvo per vėlu aptikti kiaušinius. Ankstesniais metais čia buvo aptikta gausi skiauterėtųjų tritonų populiacija, taip pat kasmet buvo aptinkami kiaušiniai ant augalų. Vandens telkinys 2018 m. seklėjo, pakrantės gausiai prižėlė vandens augalų, didelė pakrančių tarša (padangos, buteliai ir kt.). Vandens telkinyje aptikta žuvų, jos vienas stipriausių tritonų populiaciją limituojančių faktorių. Tikėtina, kad tritonų populiacija šioje tyrimo vietoje išlikusi, bet jų nepavyko aptikti dėl vandens telkinio pokyčių ir tritonų persiskirstymo. Pakartotiniai gaudymai nebuvo atliekami.

Pagal EB svarbos varliagyvių rūšių monitoringo metodikas (Balčiauskas ir kiti, 2016) apskaičiuotas teritorijos buveinės nerštavietės būklės kokybės koeficientas (bendras buveinės balas) yra B yra 1,83, taigi buveinės nerštavietės būklė patenkinama. Teritorijos sausumos buveinės būklės kokybės koeficientas (bendras buveinės balas) yra BS yra 1,57, taigi sausumos buveinės būklė patenkinama, pagrindinis neigiamas faktorius yra tinkamų buveinių fragmentacija judriais keliais.

Papildomi skiauterėtųjų tritonų tyrimai gyvagaudėmis gaudyklėmis (5 vnt.) buvo atlikti ir kitoje kūdroje, nutolusioje nuo Dvarčionių kūdros apie 2 km. Kūdra yra prie Kairėnų gatvės, susiformavusi pažemėjime, ją supa spygliuočių miškas. Šis vandens telkinys charakteristikom analogiškas Dvarčionių tyrimo vietai, vandens telkinio užimamas plotas yra apie 10 a.

Teritorija pasižymi tuo, kad pastaraisiais metais (2016–2017 m.) ji pilnai nusekdavo nuo birželio pradžios, todėl tritonų tyrimai čia negalėjo būti vykdomi. 2018 m., nepaisant labai sausringos vasaros, išsilaikė pakankamai aukštas vandens lygis ištisus metus, matomai, telkinys maitinamas gruntiniais vandenimis, kurių lygis žymiai pakilo po ypač gausių kritulių 2017 m. rudenį ir žiemą.

Panaudojus vandens gaudykles teritorijoje sugauta 17 skiauterėtųjų tritonų ir 3 paprastieji tritonai (Triturus vulgaris). Visi individai buvo suaugę. Vandens telkinio periodiškas išdžiūvimas neleidžia įsikurti žuvims, tačiau toks ankstyvas išdžiūvimas, koks buvo stebimas 2016–2017 metais, nesudaro sąlygų tritonams išneršti ir išsivysti bei augti jų lervoms.

Pagal EB svarbos varliagyvių rūšių monitoringo metodikas (Balčiauskas ir kiti, 2016) apskaičiuotas teritorijos buveinės nerštavietės būklės kokybės koeficientas (bendras buveinės balas) B yra 2, taigi buveinės nerštavietės būklė vertinama kaip patenkinama. Teritorijos sausumos buveinės būklės kokybės koeficientas (bendras buveinės balas) yra BS yra 1,6, taigi sausumos buveinės būklė vertinama kaip patenkinama, pagrindinis neigiamas faktorius yra buveinių fragmentacija keliais.

Ežerėlių BAST. Birželio 18 d. naudojant gyvagaudes gaudykles tyrimai buvo atlikti Ežerėlių BAST, numatytame stebėjimų taške aukštapelkiniame ežerėlyje (584130, 6069329). Tyrimų metu skiauterėtieji tritonai nebuvo sugauti. Aukštapelkiniame ežerėlyje kiaušinių paieška ant augalų nebuvo atliekama, dėl netinkamos šiam tyrimui vandens augalijos ir užpelkėjusių krantų.

Pagal EB svarbos varliagyvių rūšių monitoringo metodikas (Balčiauskas ir kiti, 2016) apskaičiuotas teritorijos buveinės nerštavietės būklės kokybės koeficientas (bendras buveinės balas) B yra 2,16, nerštavietės būklė patenkinama. Teritorijos sausumos buveinės būklės kokybės koeficientas (bendras sausumos buveinės balas) BS yra 1,17, sausumos buveinė vertinama kaip palanki.

Gulbinėlių gatvės balos. Birželio 19 d. buvo atlikti tyrimai stebėjimo taške Gulbinėlių gatvės balose. Buvo atlikta gaudymas vandens graibšteliu ir kiaušinių paieška ant augalų. Skiauterėtųjų tritonų ir jų kiaušinių neaptikta. Teritorijoje labai pakilęs vandens lygis, yra vandens ir antrojoje baloje (583717, 6070798 ), kurioje pastaruosius 10 metų vanduo sparčiai seko, o 2016-2017 m. ji buvo beveik išdžiūvusi. Teritorijoje buvo sandėliuojama mediena. Medienos sukrovimas, išvežimas sunkia technika gali stipriai pakenkti skiauterėtiesiems tritonams, kurie vasaros antroje pusėje įsikuria sausumoje, sukrauti rastai naudojami kaip jų slėptuvės ir žiemavietės. Perkeliant, išvežant medieną ir naudojant techniką, tritonai gali būti fiziškai sunaikinami.

Pagal EB svarbos varliagyvių rūšių monitoringo metodikas (Balčiauskas ir kiti, 2016) apskaičiuotas teritorijos buveinės nerštavietės būklės kokybės koeficientas (bendras buveinės balas) yra B yra 1,4, taigi buveinės nerštavietės būklė vertinama kaip palanki, tačiau nerštavietę stipriai veikia aktyvi antropogeninė veikla. Teritorijos sausumos buveinės būklės kokybės koeficientas (bendras sausumos buveinės balas) yra BS yra 1,67, sausumos buveinė vertinama kaip patenkinama.

Ši teritorija jau daugelį metų pasižymėjo gausia skiauterėtųjų tritonų populiacija, šių metų neigiamas stebėjimo rezultatas dar nerodo, kad populiacija žuvo ar sumažėjo. Skiauterėtųjų tritonų paieška ne visada būna sėkminga, net ir jų apgyvendintoje teritorijoje. Stebėjimai ir toliau turi būti kartojami kasmet, tik keičiant įvairius stebėjimo metodus.

Raudonpilvė kūmutė

Trakų Vokė. Apskaita buvo vykdoma du kartus 2018 05 23 ir 2018 06 09 tvenkinių komplekse (572619, 6055640 – 571844, 6055569 (LKS)). Apskaita buvo vykdoma einant tvenkinių ir juos jungiančių kanalų pakrante, pirmosios apskaitos metu buvo registruoti 10 patinų basai, antrosios apskaitos metu – 6. Varliagyviai aptinkami seklesnėse tvenkinių zonose priaugusiose vandens augalų, jungiamuosiuose kanaluose.

Teritorija šiuo metu varliagyviams tinkama. Teritorijoje yra žuvų, tai yra limituojantis varliagyvius faktorius, teigiami faktoriai tai, kad yra seklesnių ir gilesnių vandens zonų, vandens buveinė gerai įšildoma saulės, nors buveinė prie kelio, juo nevyksta intensyvus judėjimas.

Pagal EB svarbos varliagyvių rūšių monitoringo metodikas (Balčiauskas ir kiti, 2016) apskaičiuotas teritorijos buveinės būklės kokybės koeficientas (bendras buveinės balas) BB yra 2,08, taigi buveinės būklė vertinama kaip patenkinama.

Mūrinė Vokė – Bališkės. Ši teritorija (570715, 6057031) yra svarbi vieta raudonpilvėms kūmutėms. Apskaita buvo vykdoma du kartus 2018 05 23 ir 2018 06 09. Apskaita buvo vykdoma einant kanalo pakrante, pirmosios apskaitos metu buvo registruoti 20 patinų basai, antrosios apskaitos metu -10. Teritorija šiuo metu yra optimalios būklės šiems varliagyviams, tačiau didėja jos izoliacija. Prieš dešimtmetį šie varliagyviai buvo aptinkami daugelyje balų visoje teritorijoje (Mūrinė Vokė – Bališkės) rajone, dabar jis yra aktyviai urbanizuojamas, plečiasi statybos, išlikę vandens telkinukai sutvarkomi atsižvelgiant tik į jų estetinį vaizdą, nepritaikant gyvajai gamtai. Nemažai varliagyvių žūsta ant kelių po automobilių ratais.

Pagal EB svarbos varliagyvių rūšių monitoringo metodikas (Balčiauskas ir kiti, 2016) apskaičiuotas teritorijos buveinės būklės kokybės koeficientas (bendras buveinės balas) BB yra 1,82, taigi buveinės būklė vertinama kaip patenkinama.

Išvados: Saugomo varliagyvio skiauterėtojo tritono būklė per pastaruosius kelis monitoringo metus nepakito. Šios rūšies apsaugai labai svarbu išsaugoti net mažiausius vandens telkinius fiziškai bei nuo taršos. Raudonpilvė kūmutė paplitusi tik antropogenizuotose buveinėse pietiniame Vilniaus savivaldybės pakraštyje, kas riboja rūšies apsaugos galimybes.

2017 metų monitoringas

Retųjų varliagyvių 2017 m. monitoringo rezultatai

Stebima rūšis Individų Stebėjimo būdas/vieta Stebėjimų data Koordinatės (LKS) Grėsmės Apsauga
Skiauterėta-sis tritonas (Triturus cristatus) 25

Kiaušiniai 3 ėminiuose

Kaušinių apskaita nerštavietėje/ Dvarčionys- Aukštagiris Nesaugomoje teritorijoje 2017 06 08 588608, 6067223 Buveinės degradacija, tarša Teritorijai parengtas skiauterėtojo tritono apsaugos veiksmų planas
Skiauterėta-sis tritonas (Triturus cristatus) 25

Kiaušiniai 3 ėminiuose

Kiaušinių apskaita nerštavietėje/ iškastinės kūdros prie Gulbinėlių g. Verkių RP 2017 06 09 583720, 6070806 Buveinės užaugimas, tarša, mažėjantis nerštavietės plotai Teritorijai parengtas skiauterėtojo tritono apsaugos veiksmų planas

Viena gausiausių , radaviečių Vilniuje

Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) 0

Kiaušinių skaičius 3 ėminiuose, labai sudėtingos sąlygos kiaušinių apskaitai

Kiaušinių apskaita nerštavietėje/Ežerėlių BAST , aukštapelkinis ežerėlis Verkių regioninis parkas, Ežerėlių BAST 2017 06 09 584130, 6069329 Buveinės užaugimas, sausumos buveinėje trūksta slėptuvių Vykdomas gamtotvarkos planas

Buvo stebimi keliose pelkėtos teritorijos vietose, tačiau dalis nerštaviečių, kurios buvo susiformavusios dėl bebrų veiklos, šiais metais sunyko

Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina) 5 Patinų balsų apskaita/Trakų Vokė 2017 06 08 572619, 6055640 (LKS) Tarša, žuvų įveisimas
Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina) 15 Patinų balsų apskaita/Trakų Vokė 2017 06 08 571844, 6055569 Tarša, žuvų įveisimas
Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina) 5 Patinų balsų apskaita/Mūrinė Vokė, Bališkės 2017 06 08 570715, 6057031 Statybų plėtra, tarša, buveinės užaugimas, buveinės fragmentacija Rūšis buvo paplitusi visose Mūrinės Vokės – Bališkių teritorijos tinkamose buveinėse, mažuose stovinčio vandens telkiniuose, kurie nyksta dėl užstatymo

 Skiauterėtasis tritonas

2017 m. tyrimai buvo vykdomi „tausojančiuoju“ būdu – vykdant tritonų kiaušinių paiešką nerštavietėse ant vandens augalų, stebėjimai vykdyti kūdroje prie Gulbinėlių gatvės (533720, 6070806), Ežerėlių BAST (584130, 6069329), kūdroje prie Dvarčionių (588608, 6067223). Kiaušiniai aptikti stebėjimo vietose prie Dvarčionių ir Gulbinėlių g. Ežerėlių BAST kiaušiniai neaptikti, nes šis vandens telkinys yra aukštapelkinio ežerėlio tipo, pelkėtais krantais su specifine vandens augalija, ant kurios sudėtinga aptikti kiaušinius. Tyrimai su gyvagaudėmis gaudyklėmis 2017 m. nevykdyti, nes Ežerėlių BAST jie buvo vykdomi 2016 m., o kasmet tokių tyrimų vykdyti nerekomenduojama.

Stebėjimo vietoje prie Dvarčionių buveinės būklė yra bloga, vandens telkinys ir jo pakrantės teršiamos, tarša patenka nuo kelio, pakrantėse per daug prižėlę krūmų, vandens telkinio dugnas dumblėja. Vandens telkinys dažnai nusenka vasaros antroje pusėje, todėl jame neįsikuria žuvys ar jų populiacijos išlieka nedidelės, tai yra teigiamas faktorius tritonų buveinėms. 2017 m. vasara buvo lietinga, todėl vandens telkinys nenuseko, jo vandens lygis pakilęs, dėl gausių kritulių padidėja tarša nuo šalia esančio kelio.

Ežerėlių BAST monitoringo tyrimo vietų buveinės būklė gera ir labai gera, prieš kelis metus gamtotvarkos priemonėmis buvo labai pagerinta buveinės būklė. Tačiau toliau nuo ežerėlio buvusios balos, kurios buvo susiformavusios dėl bebrų veiklos, jau nebetinkamos tritonams, jos užaugo, nerštavietė išnyko. Teritorijoje trūksta slėptuvių sausumos buveinėje. Pagrindinės nerštavietės būklė yra stabili, sausumos buveinė mažai įtakojama žmogaus veiklos.

Iškastinės kūdros prie Gulbinėlių gatvės (583726, 6070828 ) už BAST ribų, išsiskiria skiauterėtųjų tritonų gausa. Tai gana izoliuota buveinė, sausumos buveinės būklę blogina dvi kūdras skiriantis kelias. Nerštavietė labai užteršta įvairiomis atliekomis, nors RP darbuotojų pastangomis organizuojami tvarkymo darbai. Į vandenį primėtyta plastikinių ir stiklinių indų, įvairių sendaikčių lūženų, kurie gerai matomi kai vandens lygis nuslūgsta. Vandens telkinyje prasideda eutrofikacija, pakrantės užauga krūmais. 2015 m. dėl sausringos vasaros ir rudens vandens telkinio vandens lygis ir 2016 m. buvo sumažėjęs, kas didino vandens telkinio užžėlimą. 2017 m. dėl lietingos vasaros vandens lygis pakilo. Šalia nerštavietės, buvo sandėliuojama mediena, išvežant ją, gali būti fiziškai sunaikinami tritonai, kurie antroje vasaros pusėje ieško slėptuvių ir dažnai įsikuria po nuvirtusiais medžiais, šakų krūvomis. Jei būtų sunaikintas šis vandens telkinys, žūtų labai ženkli skiauterėtųjų tritonų dalis Verkių RP. Šis vandens telkinys yra ir kaip pievinių varlių, pilkųjų rupūžių nerštavietė.

2017 m. buvo parengti skiauterėtųjų tritonų apsaugos veiksmų planai Dvarčionių ir Gulbinėlių g. nerštavietei. Numatytos gamtotvarkos priemonės: šiukšlių rinkimas, pakrantės atvėrimas, praretinant sumedėjusius augalus. Buvo numatytas Gulbinėlių g. nerštavietės gilinimas ir greta esančio vandens telkinio atkūrimas, kurie negalės būti įgyvendinami, dėl netobulų miškotvarkos planų, kuriuose nėra pažymėti šie vandens telkiniai.

Raudonpilvė kūmutė

Raudonpilvės kūmutės monitoringas Vilniaus m. saugomose teritorijose 2017 m.

Buveinė, koordinatės Individų skaičiaus vidurkis Metodas Pastabos
Mūrinė Vokė – Bališkės

570715  6057031

5 Apskaita pagal balsus einant vandens telkinio pakrantes ruožu Būklė stabili
Trakų Vokė

572619  6055640

5 Apskaita pagal balsus einant vandens telkinio pakrantes ruožu Būklė stabili
Trakų Vokė

571844  6055569

15 Apskaita pagal balsus einant vandens telkinio pakrantes ruožu Būklė stabili

Raudonpilvės kūmutės monitoringas vykdytas Vilniaus priemiesčiuose Mūrinėje Vokėje – Bališkėse ir Trakų Vokėje.

Mūrinėje Vokėje gyvybinga raudonpilvių populiacija išliko vandens kanale prie Bališkių. Mūrinės Vokės gyvenvietė plečiasi ir naujos statybos išstūmė smulkius vandens telkinius, kuriuose anksčiau buvo išsilaikiusi fragmentuota raudonpilvių kūmučių populiacija, gyveno žaliosios rupūžės. Prieš dešimtmetį raudonpilvė kūmutė buvo paplitusi visame Mūrinės Vokės-Bališkių balų komplekse. Dauguma raudonpilvės kūmutės buveinių išnyko dėl gyvenamųjų kvartalų plėtros. Išlikusi populiacija yra gyvybinga, buveinė pakankamai didelė, kad joje galėtų išgyventi raudonpilvė kūmutė. Jei buveinė nebus keičiama, teršiama, populiacija gali išlikti gyvybinga, tačiau plitimo galimybės yra ribotos, populiacija yra izoliuojama besiplečiančiomis statybomis.

Trakų Vokėje populiacija išlieka gyvybinga, kūmutės gali laisvai judėti susisiekiančiais tvenkiniais, jos koncentruojasi seklesnėse, geriau saulės įšildomose vietose, vietose kur daugiau vandens augalų, didžiausia grėsmė – žuvų ūkio intensyvios veiklos atnaujinimas.

Išvados. Saugomo varliagyvio skiauterėtojo tritono būklė per pastaruosius kelis stebėsenos metus nepakito. Šios rūšies apsaugai labai svarbu išsaugoti net mažiausius vandens telkinius fiziškai bei nuo taršos. Raudonpilvė kūmutė paplitusi tik antropogenizuotose buveinėse pietiniame Vilniaus savivaldybės pakraštyje, kas riboja rūšies apsaugos galimybes.

Skiauterėtojo tritono būklė Vilniaus apylinkėse vertinama tarp geros ir patenkinamos. Vilniaus savivaldybės ribose daug įvairių vandens telkinių, kur gyvena ar gali įsikurti šis varliagyvis. Viena natūraliausių ir mažiausiai kintančių skiauterėtojo tritono gyvenamų vietų – aukštapelkinis ežerėlis Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje, tačiau jis yra palyginti nedidelio ploto ir izoliuotas nuo kitų vandens telkinių, tad esant atsitiktinei taršai ši populiacijos dalis gali būti sunaikinta. 2013-2015 m. monitoringo metu skiauterėtasis tritonas buvo randamas aukštapelkiniame ežerėlyje kiekvienais metais (2016 m. šiame taške buvo atliekamas valstybinis monitoringas, kurį vykdė Verkių ir Pavilnių RP specialistai, jo metu skiauterėtasis tritonas buvo aptiktas sausumoje). Ežerėlį supančioje šlapžemėje 2014-2015 m. dėl bebrų veiklos buvo susiformavusios vandens „akutės“, kuriuose taip pat buvo aptinkami skiauterėtieji tritonai, bet po sausringų 2015 m. jos išdžiūvo. Siekiant apsaugoti šią populiaciją reikia saugoti teritoriją nuo taršos, nevykdyti jokių sausinimo darbų, palikti ją esamoje natūralioje būklėje.

Kita svarbi buveinė, kurioje tritonai stebimi nuo 2000 m. – iškastinis tvenkinys prie Gulbinėlių gatvės, Also ežero, ši vieta labai teršiama buitinėmis atliekomis. Šios buveinės privalumas – nėra žuvų ir laikas nuo laiko ji išdžiūna. Labai gausi populiacija (didžiausias pagautų individų skaičius 44 individai 2014 m.) skiauterėtųjų tritonų stebėta 2005, 2013-2016 m. monitoringo metu. Pastarojo dešimtmečio stebėjimai rodo vis dar didelį tritono gausumą šiame stebėjimo taške, bet buveinės būklė blogėja ir ne tik dėl antropogeninės taršos, bet ir dėl natūralios sukcesijos: krūmai apauga pakrantes, vandens telkinys senka, dumblėja dugnas, 2000-2008 m. stebėjimų metu buveinę sudarė dviejų balų kompleksas, pastaraisiais metais mažesnysis vandens telkinys pilnai užžėlė. Planuojama šioje buveinėje vykdyti skiauterėtojo tritono rūšies apsaugos planą, numatyti būklės gerinimo darbai.

2016 m. aptikta nauja skiauterėtojo tritono radavietė netoli Dvarčionių, kurios būklė tai pat nėra gera, vandens telkinys dumblėja, užauga krūmais, šalia nerštavietės yra judrus kelias, nuo kurio patenka teršalai, išropoję į sausumą varliagyviai gali patekti po automobilių ratais.

Dėl rekreacinio krūvio Vilniaus mieste ir apylinkėse, buveinių fragmentacijos ir taršos skiauterėtasis tritonas išliks reta ir reikalaujančia pastovios stebėsenos ir apsaugos priemonių rūšimi. Šios rūšies apsaugai labai svarbu išsaugoti net mažiausius vandens telkinius fiziškai bei nuo taršos, nes tik tokie yra optimalūs jiems vystytis.

Raudonpilvė kūmutė pastaruoju metu gausiausiai randama žmonių veiklos pasėkoje atsiradusiose buveinėse – įvairios paskirties tvenkiniuose, patvankose ar melioracijos grioviuose. Mūrinės Vokės apylinkėse ir Trakų Vokės tvenkiniai yra labai svarbūs kūmutės apsaugai Vilniaus regiono mastu. Mūrinės Vokės apylinkėse daugėja užstatytų plotų, izoliuojamos ar net sunaikinamos nedidelės balutės, kūdros, tai taip pat neigiamai veikia kūmutės būklę. Nedidelių balų, kuriose buvo girdimos kūmutės 2005-2010 m. šiuo metu nebeliko. Raudonpilvės kūmutės gyvybinga populiacija išliko kanale, kurį supa šlapia pieva, čia jos stebėtos 2015 ir 2016 m. 2014 m. šioje vietoje kūmutės neaptiktos, tam įtakos galėjo turėti blogai parinktas stebėjimo laikas ir netinkamos oro sąlygos.

Trakų Vokėje, nors buveinę sudaro visas kompleksas didelių tvenkinių sujungtų tarpusavyje, tačiau kūmutės sutinkamos seklesnėse pakraščiuose, tarp vandens augalų. 2013-2014 m. čia monitoringas nevykdytas, 2015 iš viso girdėta apie 60 individų balsai (susumavus kelių pakartojimų duomenis), 2016 m. atliktas vienas pakartojimas girdėta 6 individų balsai, šie svyravimai nerodo populiacijos nykimo, yra natūralus stebimo aktyvumo svyravimai. Tvenkiniuose yra žuvų, tai stiprus limituojantis kūmučių gausumą faktorius, Jei ateityje bus sumanyta reguliuoti vandens lygį, papildomai įveisti žuvų ar kitaip pertvarkyti šį tvenkinių kompleksą gali būti sunaikinta visa čia gyvenanti nelabai gausi populiacija.

Pastebėta, kad vandens kokybė gal ir yra svarbi, bet vizualiai nėra lemiamas veiksnys įtakojantis arealo mažėjimą. Suaugusios kūmutės ne kartą buvo stebėtos net labai užterštose organinėmis atliekomis buveinėse. Tačiau nėra įrodyta, kad tose buveinėse jos ir veisėsi. Atsižvelgiant į bendras raudonpilvės kūmutės dabartinę būklę ir stebimas tendencijas, tikėtina, kad perspektyvoje kūmučių populiacija mažės kaip ir jos paplitimo ribos šalyje.

Raudonpilvių kūmučių plitimą ir išgyvenimą riboja Vilniaus apylinkių plėtra, kurios metu sunaikinamos ar stipriai suskaldomos, apribojamos (keliais, statiniais) kūmučių buveinės. Raudonpilvės kūmutės paplitę tik pietiniame Vilniaus savivaldybės pakraštyje. Šios rūšies arealo siaurėjimas ir paplitimas tik antropogenizuotose buveinėse riboja apsaugos galimybes, kadangi tvenkiniai gali būti tvarkomi ir taip sunaikinama tinkama buveinė.

Varliagyviai Vilniaus mieste

Pagrindinės ir svarbiausios buveinės varliagyviams yra susijusios su vandens telkiniais – kūdromis, tvenkiniais, upių senvagėmis, miško balomis ir kita. Pagrindinės sąlygos reikalingos užtikrinti varliagyvių populiacijų gausumą ir gyvybingumą yra tinkamų nerštaviečių buvimas, žiemavietės (sausumos ir vandens), vasaros maitinimosi teritorijų kokybė ir maistas. Pagrindiniais Vilniaus miesto varliagyviai – paprastasis ir skiauterėtasis tritonas, česnakės, pilkoji ir žalioji rupūžė.

Vilniaus mieste varliagyvių gausiausia priemiesčių miškuose, pievose (ypač drėgnesnėse krūmuotose), kolektyvinių sodų teritorijose, vandens telkinių pakrantėse. Miesto urbanizuotoje dalyje varliagyviai praktiškai nesutinkami. Nors jų dar galima rasti ir Šeškinės parke, Karoliniškes – Pilaitę jungiančiame miško masyve ir Salotės paežerėse, Šnipiškės vandens telkiniuose, „Siemens“ arenos kaimynystėje esančiuose vandens telkiniuose, kurie šiuo metu yra ypač blogoje būsenoje (tarša, žmonių srautai, fragmentuota sausumos buveinė). Vingio parkas yra išsidėstęs pačiame miesto centre, tačiau šioje didelėje teritorijoje yra sąlygos varliagyviams veistis ir pasklisti po teritoriją vasaros metu. Didžiausia varliagyvių įvairove pasižymi Vilniaus pakraščiai – kolektyviniai sodai, miškai ir vandens telkinių pakrantės. Vertingiausios yra teritorijos kuo mažiau betono danga ar statiniais, su dideliu tinklu natūralių vandens telkinukų. Tokius kriterijus atitinka Kairėnų Dvarčionių – Turniškių teritorija. 

Rūšis

Gausumas

Buveinės ir sutikimo vietos

Grėsmės

Skiauterėtasis tritonas Reta saugoma rūšis šalies ir Europos mastu Žinomos kelios radvietės Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir jo apylinkėse. Gausi populiacija, svarbi Lietuvai Nerštaviečių tarša, vandens telkinių įžuvinimas yra vienos pagrindinių grėsmių. Taip pat sausumos buveinių fragmentacija ir transformacija.
Pievinė varlė Gausiausia varliagyvių rūšis Dažna kolektyviniuose soduose, paežerėse, paupiuose, drėgnose pamiškėse, raistuose Vandens telkinių nerštaviečių tarša, tvenkinukų užpylimas, krantų įtvirtinimas. Daug varliagyvių žūva pavasarinių migracijų metu ant kelių.
Smailiasnukė varlė Gausi rūšis, tinkamose buveinėse Aptinkama paežerėse, žemapelkėse, raistuose Vandens telkinių nerštaviečių tarša, tvenkinukų užpylimas, krantų įtvirtinimas. Daug varliagyvių žūva pavasarinių migracijų metu ant kelių.
Didžioji kūdrinė varlė Vidutinio gausumo rūšis Aptinkama didesniuose, pastoviuose vandens telkiniuose miesto pakraščiuose Vandens telkinių tarša
Pilkoji rupūžė Gausi rūšis Aptinkama miškuose, kapinėse, soduose, parkuose Nerštaviečių tarša, daug varliagyvių žūva pavasarinių migracijų metu. Taip pat žalingą poveikį daro cheminių medžiagų naudojimas kolektyviniuose soduose.
Paprastasis tritonas Trūksta duomenų Sutinkamas nedideliuose, gerai įšylančiuose vandens tekinukuose Eutrofikacija, vandens tarša, sausumos buveinių fragmentacija
Česnakė Reta rūšis, sutinkama Vilniaus r., netoli miesto ribų Žinomos radvietės Nemenčinės miškuose ir Avižienių apylinkėse, tikėtinos radvietės Kairėnuose Nerštaviečių tarša, buveinių užaugimas, asfaltavimas, betonavimas

Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) Lietuvoje saugomas nuo 1991 m. Rūšis įtraukta į Berno konvencijos II priedą ir ES Buveinių direktyvos II, IV priedą, Vilniuje randama Verkių regioniniame parke, yra duomenų apie radvietę Turniškėse. Verkių RP Ežerėlių geomorfologinis draustinis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-302, 2005 06 15 įtrauktas į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą. Ši teritorija išskirta skiauterėtojo tritono apsaugai. 2005 m. Verkių miške buvo rasta nauja skiauterėtųjų tritonų radvietė. Čia varliagyviai neršia, yra sąlygos jų vasaros ir žiemos slėptuvėms. Tame pačiame vandens telkinyje gyvena ir veisiasi ir paprastasis tritonas. Rasta populiacija gausi ir turi svarbią reikšmę visos Lietuvos mastu. Šiuo metu teritorijos būklė gera, didžiausią grėsmę kelia keliukas, einantis šalia buveinės. Tačiau bet koks teritorijos pasikeitimas gali atnešti nepataisomą žalą šiam gyvūnui (statybos, vandens telkinio hidrologinio režimo pakeitimas, žuvų įveisimas ir pan.).

Raudonpilvė kumūtė (Bombina bombina) sutinkama Vilniaus apylinkėse Kalniškėse, Mūrinėje Vokėje, Trakų Vokėje, senesnių tyrimų duomenimis rasta ir Verkių RP.

Žalioji rupūžė (Bufo viridis) sutinkama Pilaitės apylinkėse, Juodšiliuose.

Pagrindinės grėsmės ir apsaugos priemonės

Pagrindinės grėsmės varliagyviams yra nerštaviečių užteršimas, sunaikinimas (nusausinimas, išgilinimas, užpylimas), natūrali eutrofikacija. Didelį pavojų kelia ir žalą populiacijos gausumui padaro autotransporto srautai varliagyvių (rudųjų varlių, rupūžių) pavasarinės migracijos keliuose. Varliagyvių plitimui pagrindinė grėsmė yra buveinių fragmentacija. Mažose populiacijos grėsmė yra ir vandens paukščių gausa. Pagrindinė grėsme skiauterėtiesiems tritonams – nerštaviečių tarša ir žuvų įveisimas.

Apsaugos priemonės – nerštaviečių apsauga nuo taršos, naujų nerštaviečių įkūrimas. Retų rūšių subpopuliacijų radviečių apsauga pagal konkrečios rūšies apsaugos reglamento reikalavimus. Svarbi varliagyvių apsaugos priemonė – dirbtinių užvarų ir pralaidų įrengimas varliagyvių migracijų keliuose. Įrengiant naujus vandens telkinius reikia, kad pietinis krantas butų nuožulnus tolygiai gilėjantis, kad vandens telkinyje būtų ir seklesnių ir gilesnių zonų, zonų su vandens augalais, pakrantės turi būti kuo natūralesnės. Užsienio praktikoje varliagyvių apsaugai ir tuo pat metu vairuotojų saugumui įrengiamos apsauginės tvorelės, tuneliai po keliu, statomi įspėjamieji ženklai vairuotojams.

Varliagyviai saugomose ir nesaugomose teritorijose

BAST ribose sutinkama pievinė varlė (Rana temporaria), smailiasnukė varlė (Rana arvalis), paprastasis tritonas (Triturus vulgaris), skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus), pilkoji rupūžė (Bufo bufo), žalioji rupūžė (Bufo viridis). Visos minėtos rūšys yra gausios BAST teritorijoje, išskyrus žaliąją rupūžę.

Verkių regioniniame parke vandens telkiniuose ir jų pakrantėse gyvena 11 varliagyvių rūšių, iš kurių 3 (kūmutė, nendrinė rupūžė ir skiauterėtasis tritonas) įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Be minėtų rūšių šioje teritorijoje gyvena – paprastasis tritonas, paprastoji ir žalioji rupūžės, česnakė, smailiasnukė, pievinė ir kūdrinės varlės. Pastarosios minėtos rūšys gyvena ir Pavilnių regioniniame parke (8 rūšys). Varliagyviai miesto teritorijose smarkiai kenčia nuo transporto srautų. Daug jų pavasarinių ir rudeninių migracijų metu žūva keliuose.

Riešės apylinkės pasižymi atvirų biotopų gausa. Anksčiau teritorija buvo naudojama žemės ūkio reikmėms, dabar dideli plotai dirvonuoja. Teritorijoje yra nemažai vandens telkinukų, kanalų, kur koncentruojasi varliagyviai (žaliosios varlės, neršia rudosios varlės), tačiau teritorija dabar sparčiai užstatoma gyvenamosios ir ūkinės paskirties pastatais.