Šiuolaikinių technologijų kūrimas ir naudojimas skatina visuomenės vis didėjantį atotrūkį nuo gamtos. Norint išugdyti sumanios visuomenės atsakingą ir kūrybišką pilietį, būtina skatinti jaunos kartos domėjimąsi aplinkos išsaugojimu, asmens gamtamokslinės kompetencijos ugdymu.
Lapkričio 12 dieną Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazijoje įvyko Vilniaus miesto visuomenės aplinkosauginio švietimo konferencija „Visuomenės gamtamokslinės kompetencijos ugdymas“. Konferencija buvo organizuojama įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Mokinių ir pedagogų gamtamokslinės kompetencijos ugdymas“, kurį inicijavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Aplinkos apsaugos skyrius. Konferencijos tikslas – tobulinti visuomenės gamtamokslinę kompetenciją, didinant aplinkosauginio švietimo efektyvumą, gamtamokslinio ugdymo patrauklumą, formuojant visuomenės aplinkai palankų gyvenimo būdą.
Konferencijoje dalyvavo Vilniaus lopšelių-darželių, pradinių, pagrindinių, vidurinių mokyklų bei gimnazijų atstovai.
Konferencijos dalyvius pasveikino ir prasmingo bei turiningo darbo palinkėjo Vilniaus J.I. Kraševskio gimnazijos direktorė Gelena Juchnevič, Projekto vadovė ir koordinatorė Jolanta Šalkovska.
Konferencijos aplinkai kūrybiškumo atmosferą suteikė Vilniaus Saulėtekio vidurinės mokyklos ir Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazijos mokinių kūrybiniai darbai iš atliekų:
Konferencijos dalyviai turėjo progą pasisemti patirties žaliųjų edukacinių aplinkos kūrimo klausimais, kuriuos savo pranešime „Edukacinių erdvių kūrimas švietimo įstaigų aplinkoje“ gvildeno doc.dr. Ona Motiejūnaitė (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė). Ji akcentavo, kad Vilniaus gamtos ir kultūros paveldas turtingas, todėl miesto aplinka yra itin tinkama žaliosioms edukacinėms erdvėms kurti. Tačiau, kaip paaiškėjo iš Respublikinio Žaliųjų edukacinių erdvių konkurso rezultatų, Vilniaus švietimo įstaigoms šioje srityje dar reikia nemažai padirbėti. Kuriant Žaliąsias edukacines erdves svarbu kūrybiškai pritaikyti edukacijai esamą fizinę mokyklos aplinką (materialiuosius išteklius: aplinkos komponentai; infrastruktūra; informacinė sistema; didaktinė medžiaga), šiam procesui pajungti žmogiškuosius išteklius. Žaliosios edukacinės erdvės aspektai: atversta žalioji knyga-vadovėlis; daugiadiscipliniškumas; integruotumas; žinių šaltinis; gamtos laboratorija; gamtos spektaklis; memorialinis; pilietiškumo; techninis; kultūrinis; istorinis; socialinis ir t.t. Žaliojoje edukacinėje erdvėje realizuojami ugdymo(si) tikslai ir uždaviniai, joje kartu veikia besimokantysis ir edukatorius. Mokymas(sis) gamtoje ir iš gamtos glaudžiai siejasi su “Mokykla be sienų” iniciatyva.
Mokyklos daržo vaidmenį pranešime „Mokyklos sodas ir daržas – edukacinė erdvė“ nagrinėjo doc. dr. Giedrė Kmitienė, (Verkių mokykla-daugiafunkcinis centras). Pranešėja nuodugniai išaiškino pakeltų lysvių gaminimo procesą ir jų naudą. Pavilnių ir Verkių regioninio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėja dr. Jolanta Radžiūnienė supažindino konferencijos dalyvius su galimybėmis pravesti netradicinio pobūdžio pamokas bei iškylas Vilnios rekreacinėse zonose, Sapieginės pažintiniame poilsio take, Rokantiškių pilies kalne bei neseniai sutvarkytame Naujos Vilnios pilkapyne.
Mokyklose įgyvendinamus aplinkosauginio švietimo projektus bei mokinių refleksijas pranešimų metu pristatė Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokyklos mokytojos Jovita Ponomariovienė ir Milda Černiauskaitė (pranešimas „Čia upės, medžio, paukšio ir mano namai“), Šv. Juozapo mokyklos mokytoja Miglė Vaškelytė („Vabzdžių buveinės ir vaikų refleksija“).
Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos pedagogė Dovilė Šliuželytė savo pranešime pasakojo kaip mokyklos visuomenė yra skatinama aktyviai prisidėti prie švarios aplinkos kūrimo Vilniaus mieste, kaip galima vykdyti taršos prevenciją ir ugdyti aplinkai draugišką gyvenimo būdą, kuris prisidėtų prie Vilniaus miesto kraštovaizdžio išsaugojimo. Savo patirtimi įrengiant dendrologinį taką dalinosi Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos atstovė Jurgita Steponaitienė.
Antrinių žaliavų panaudojimo galimybes bei darnaus vystymosi principų įtaką kasdieniniam gyvenimui pranešimuose nagrinėjo Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos mokytojos bei mokiniai – Karina Banelytė, Aleksandra Dubinina, Marija Goloviuk, Jekaterina Glužniova, Valerija Šaradina, Beata Lelko.
Konferencijos dalyviai stendiniuose pranešimuose galėjo susipažinti su kitose švietimo įstaigose vykdomais projektais, skirtais aplinkos saugojimui ir puoselėjimui. Džiugu, kad mūsų darželių darbuotojai skatina mažuosius piliečius nuo vaikystės branginti ir gerbti aplinką. Ypatingo dėmesio sulaukė Vilniaus lopšelių-darželių stendiniai pranešimai: „Pipiriukas“– pažįsta, saugo, tausoja!“ (lopšelis-darželis “Pipiras”), „Mažais žingsneliais švarios aplinkos link“ (lopšelis-darželis „Rytas“), „Draugiškos gamtai aplinkos kūrimas ir panaudojimas“ (lopšelis-darželis „Coliukė“). Mokiniai ir studentai taip pat pristatė savo aplinkos apsaugos veiklas: „Idėjų laboratorija ir aplinkosauginis švietimas. Studentų mokslinis klubas“ (Lietuvos edukologijos universitetas) bei „Aš išvien su gamta. Lietuvos raudonosios knygos augalų kolekcijos kūrimo gimnazijos teritorijoje subtilybės“ (Vilniaus J.I. Kraševskio gimnazija).
Konferencijos dalyviai diskusijų bei refleksijų metu aptarė 2015 metų aplinkosauginio švietimo Vilniaus mieste prioritetus. Paaiškėjo, kad švietimo įstaigų specialistai išskiria šias 2015 metų prioritetines visuomenės aplinkosauginio švietimo kryptis:
Atliekų tvarkymas (atliekų mažinimas ir rūšiavimas, praktiniai užsiėmimai kuriant iš atliekų gaminius);
Aplinkos kokybės klausimai:
Žaliųjų edukacinių erdvių kūrimas.
Vilniaus miesto aplinkosauginio švietimo konferencijoje dalyvavusių dalyvių skaičius, jų aktyvumas, žingeidumas, aplinkos apsaugos problemų suvokimas, įrodė, kad visuomenei rūpi kokioje aplinkoje gyvename ir gyvens būsimoji karta. Visi dalyviai pritarė lektorių nuomeonei, kad šioje srityje reikia bendradarbiauti, dalintis gerąja darbo patirtimi. Todėl išsiskirdami vieni kitiems sakė – iki susitikimo!
Aplinkos apsaugos skyrius