Aplinkos monitoringas – tai sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė. Pagrindiniai aplinkos monitoringo uždaviniai:

– nuolat ir sistemingai stebėti gamtinės aplinkos ir jos elementų būklę;

– sisteminti, vertinti ir prognozuoti gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius ir dėl antropogeninio poveikio atsirandančius pokyčius, gamtinės aplinkos kitimo tendencijas ir galimas pasekmes;

– kaupti, analizuoti ir teikti institucijoms, visuomenei informaciją apie gamtinės aplinkos būklę, reikalingą darniam vystymuisi užtikrinti, teritorijų planavimo, socialinės raidos sprendimams priimti, mokslo ir kitoms reikmėms;

– analizuoti ir vertinti vykdomų aplinkosaugos priemonių veiksmingumą;

– užtikrinti tarptautinius aplinkos monitoringo informacijos mainus.

Visą Lietuvos aplinkos monitoringo sistemą sudaro trys skirtingų lygių (dydžių) aplinkos stebėjimai: valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų.

Pagrindiniai teisės aktai, kurie reglamentuoja ir kuriais yra vadovaujamasi vykdant savivaldybių aplinkos monitoringą yra:

• Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas;
• Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas;
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. vasario 26 d. įsakymas Nr.D1-117 „Dėl bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“.

Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2004 m. iki šiol vykdo savivaldybės lygio aplinkos monitoringą, kurį vykdant yra kaupiama ir analizuojama informacija apie gamtinės aplinkos elementų būklę ir jos pasikeitimus savivaldybės lygmeniu. Vilniaus miesto savivaldybė yra parengusi penkias aplinkos monitoringo programas: 2004 – 2006 m., 2007 – 2009 m., 2010 – 2012 m., 2013 – 2016 m., 2017 – 2022 m.

Vilniaus miesto aplinkos monitoringo vykdymo pradžioje aplinkos monitoringo apimtys buvo kiek mažesnės, tai yra buvo pradėtas vykdyti tik požeminio vandens ir praeities taršos šaltinių (uždarytų sąvartynų) užterštumo lygių monitoringas, pradėti kaupti duomenys oro užterštumo modeliavimui ir triukšmo lygių strateginiam kartografavimui. Įgyvendinant antrąją – ketvirtąją aplinkos monitoringo programas, Vilniaus aglomeracijoje jau buvo vykdomas oro užterštumo, triukšmo lygių modeliavimas, atliekamas požeminio ir paviršinio vandens, uždarytų sąvartynų, viešųjų teritorijų dirvožemio, bioįvairovės monitoringas.

Aplinkos monitoringo informacinė duomenų bazė kasmet yra pildoma naujais duomenimis, tai sudaro sąlygas kompleksiškai juos naudoti, ne tik stebint Vilniaus miesto aplinkos kokybinių parametrų kaitą, bet kartu padeda įvertinti ir prognozuoti gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius ir dėl antropogeninio poveikio atsirandančius pokyčius, gamtinės aplinkos kitimo tendencijas ir galimas pasekmes, bei padeda kryptingai imtis atitinkamų priemonių, mažinant triukšmą, aplinkos oro taršą, paviršinio ir požeminio vandens telkinių, dirvožemio/grunto taršą.

2005 – 2016 m. Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos monitoringo apžvalga.

Aplinkos monitoringo švieslentės (požeminio vandens monitoringas 2004-2022 m. ir praeities taršos šaltinių monitoringas 2004-2023 m.).