Oras / Bendroji dalis

 

Mes rūpinamės aplinkos oru:

2023 m.:

2022 m.:

2021 m.:

2020 m.:

2019 m.

Oro kokybės apsauga yra viena iš prioritetinių aplinkos apsaugos sričių. Oro užterštumas priklauso nuo dviejų pagrindinių faktorių:

  • išmetamų teršalų kiekio,
  • meteorologinių sąlygų.

Oro taršos šaltinių fiziniai duomenys, tokie kaip įrenginio galingumas, darbo laikas, išmetamų dujų srauto greitis, temperatūra, naudojama kuro rūšis ir kita, apsprendžia išmetamų teršalų kiekį, o meteorologinės sąlygos, tokios, kaip vėjas, krituliai, rūkas, nulemia teršalų sklidimo kryptį bei sklaidymosi intensyvumą. Silpnas vėjas, orai be kritulių arba labai silpnas lietus (dulksna) bei rūkas sudaro palankias sąlygas teršalams kauptis priežeminiame oro sluoksnyje. Tuo tarpu stiprus, gūsingas vėjas bei intensyvus lietus greitai išsklaido aplinkos ore esančius teršalus, ir esant tokiems orams, jų koncentracija būna pakankamai nedidelė. Keičiantis vėjo krypčiai bei greičiui, tam tikrų mieste esančių taršos šaltinių įtaka gali sustiprėti, kitų – susilpnėti.

Mieste, kur palyginti nedidelėje teritorijoje yra daug taršos šaltinių (pvz., transportas, pramonės bei šilumos ir elektros gamybos įmonės, kiti ūkio subjektai, individualūs gyvenamųjų namų kvartalai, lauke vykdomi įvairūs statybos bei griovimo / rekonstrukcijos darbai), dažniausiai oro užterštumo lygį įtakoja daugelio taršos šaltinių išmetami teršalai ir ne visada be papildomų tyrimų galima tiksliai nustatyti, kurio šaltinio įtaka yra didžiausia.

Oro taršą apibūdinančios pagrindinės sąvokos:

Teršalai – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai.

Oro tarša – tai medžiagų / teršalų, kurie yra kenksmingi žmonėms, kitiems organizmams bei aplinkai, išmetimas į atmosferą.

Oro taršos šaltinis – tai įrenginys, žaliavų ar produkcijos paskirstymo aikštelė ir pan., iš kurio išsiskiria teršalai.

Organizuotas taršos šaltinis – įrenginys, skirtas specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti (pvz., kaminas).

Neorganizuotas taršos šaltinis – įrenginys ar vieta, neskirti specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti, tačiau jų naudojimo metu yra išmetami teršalai. Tai gali būti atviros žaliavų ar atliekų saugojimo aikštelės bei mobilūs, teršalus išskiriantys, įrenginiai ir panašiai.

Mobilus taršos šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, naudojantys degalus.

Kas sukelia oro taršą (šaltiniai)?

Oro tarša gali būti sukeliama:

  • natūralių (gamtinių) procesų metu,
  • antropogeniniu būdu.

 Natūralių gamtinių procesų metu, oro tarša gali padidėti dėl savaime kylančių ir nesuvaldomų miškų gaisrų, vykstančios natūralios dirvožemio erozijos, kylančių didelių vėjų, pakeliančių didelius dulkių kiekius ir pan. Antropogeninės oro taršos atveju, kuri atsiranda jau dėl tiesioginės žmonių veiklos, tokios kaip kuro ar atliekų deginimas, mobilių transporto priemonių naudojimas, įvairi pramonės gamyba ir pan.

Oro teršalai

Oro teršalai yra skirstomi į:

  • pirminius,
  • antrinius.

Pirminiai oro teršalai, tai tokie teršalai, kurie susidaro pačiame įrenginyje (pvz., kurui degant katile, degimo proceso metu, susidaro azoto ir sieros oksidai, anglies monoksidas, anglies dioksidas ir kiti) ir į aplinką išmetami tiesiogiai iš taršos šaltinio (pvz., kamino). Antrinių teršalų grupei priskiriami tie teršalai, kurie susidaro jau po įvykusių cheminių reakcijų (pvz., pirminiams oro teršalams sureagavus su aplinkoje esančiomis cheminėmis medžiagomis ar jų junginiais).

Vertinant oro kokybę miestuose, dažniausiai yra kontroliuojami šie pagrindiniai pirminiai oro teršalai:

  • Anglies monoksidas (CO),
  • Azoto dioksidas (NO2),
  • Sieros dioksidas (SO2),
  • Kietosios dalelės (KD).

Anglies monoksidas (CO) – tai bespalvės, bekvapės, lengvesnės už orą ir labai toksiškos dujos. Anglies monoksidas dažnu atveju vadinamas „smalkėmis“, kadangi jis susidaro krosnyse, esant aukštai temperatūrai bei deguonies trūkumui, ir kai degančios medžiagos oksiduojasi ne iki galo.

Azoto dioksidas (NO2) – tai rausvai rudos, turinčios aštrų kvapą dujos. Daugiausia azoto dioksido susidaro, vykstant degimo procesams ir esant aukštoms temperatūroms, kurą deginančiuose įrenginiuose, taip pat deginant kurą automobiliuose.

Sieros dioksidas (SO2) – tai bespalvės, aštraus, erzinančio kvapo dujos. Šios dujos yra pagrindinis sieros junginių turinčių medžiagų degimo produktas. Kadangi akmens anglis ir naftos produktai turi įvairių sieros junginių, jų degimo metu išsiskiria sieros dioksidas. Taigi jis pagrinde susidaro deginat kurą tiek individualiuose namuose, tiek energetikos įmonėse.

Kietosios dalelės (KD) – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai, rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai ir kita. Pagal kietųjų dalelių aerodinaminį skersmenį, kietosios dalėlės yra skaidomos į:

  • kietąsias daleles KD10 – tai dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 10 mikrometrų;
  • kietąsias daleles KD2,5 – tai dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 2,5 mikrometro.

Oro taršos kietosiomis dalelėmis pagrindiniai šaltiniai yra:

  • motorinis transportas,
  • namų ūkiai,
  • katilinės,
  • įvairūs pramoniniai procesai.

Katilinės bei namų ūkiai kietąsias daleles išmeta degindami kietąjį kurą (biokurą, malkas) ar iškastinį kurą (anglis, mazutą ir kitą skystąjį kurą) katiluose. Taip pat pramonės įmonėse, įvairių gamybinių procesų metu (pvz., saugant, smulkinat, rūšiuojant įvairias medžiagas ar žaliavas) yra išmetamos dulkės, suodžiai. Didelis taršos šaltinis kietosiomis dalelėmis yra motorinis transportas, kuris ne tik tiesiogiai į aplinką išmeta kietąsias daleles, bet kartu jas pakelia ir nuo kelio dangos ir tai yra vadinama „pakeltąja tarša“. Pakeltoji tarša ypatingai pasireiškia pavasarį, po žemos sezono, jei gatvėse lieka nenuvalytas smėlio bei druskos mišinys.

Oro monitoringas (stebėjimas)

Vilniaus mieste oro kokybė stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse, kurios išsidėsčiusios skirtingose miesto dalyse ir yra pavadintos pagal rajonų pavadinimus:

  • Lazdynų– įrengta toliau nuo įvairių taršos šalinių ir atspindi miesto foninę taršą.
  • Žirmūnų– įrengta netoli intensyvios Kareivių ir Kalvarijų gatvių sankryžos, ši OKT stotis reprezentuoja autotransporto įtaką miesto oro kokybei.
  • Senamiesčio– įrengta gausiai žmonių lankomame, gyvenamaisiais namais apstatytame rajone. Ši OKT stotis, taip pat labiau atspindi miesto foninę taršą.
  • Savanorių pr.– įrengta tarp gyvenamųjų namų, bet kartu yra ir netoli nuo intensyvaus eismo gatvės. Šios OKT stoties matavimų rezultatams nemažą įtaką gali turėti netoliese esančios pramonės ir energetikos įmonės.

Visose OKT stotyse, remiantis Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) internetiniame puslapyje pateikta informacija, matuojamos šios teršalų koncentracijos: kietosios dalelės KD10 ir KD2,5, azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas (SO2), anglies monoksidas (CO), ozonas (O3), benzenas, švinas (Pb), kadmis (Cd), nikelis (Ni), arsenas (As), benzo(a)pirenas, benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, dibenzo(a,h)antracenas ir indeno(1,2,3-cd)pirenas. Pagrindiniai oro kokybės duomenys OKT stotyse yra fiksuojami ir atnaujinami kas valandą.

Faktinius, realiu laiku, Vilniaus miesto oro kokybės duomenis galima stebėti:

  • AAA internetiniame puslapyje – http://193.219.53.11/ap3/, kurioje yra pateikiami Lietuvos, tame tarpe ir visų keturių Vilniaus OKT stočių, oro kokybės duomenys;

Su kitomis, Vilniaus miesto, apibendrintomis metinėmis oro kokybės duomenų ataskaitomis, galima susipažinti šio internetinio puslapio Oro dalies skyriuje – Paskutinių metų oro užterštumo vertinimas, esančiomis šioje nuorodoje: https://aplinka.vilnius.lt/aplinkos-kokybe/oras/paskutiniu-metu-oro-uzterstumo-vertinimas/