Šiame puslapyje skaitykite:
Saugomų rūšių sutinkamumas reprezentatyviose saugomų ir nesaugomų teritorijų vietose
Ornitologiniu požiūriu vertingiausios vandens pelkių komplekso buveinės
2013 – 2014 m. stebėti paukščiai
Paukščiai Vilniaus mieste
Duomenų apie Vilniaus miesto paukščius iš prieškario ir carinės Rusijos laikotarpiu nerasta. Pirmų po karo ornitologinių tyrimų Vilniaus mieste rezultatai pasirodė 1953 metais. Nuo 1970 metų atliekami jau pastovūs Vilniaus miesto ir jo apylinkių paukščių tyrimai. Vilniaus mieste ir jo priemiesčiuose gyvena apie 100 rūšių perinčių paukščių, 50 rūšių žiemoja. Pavasarį ir rudenį, migracijos metu, Vilniaus mieste pastebima apie 200 praskrendančių rūšių.
Nuo XX a. vidurio iki dabar Vilniuje perėjo 27 paukščių rūšių, kurios dabar yra Lietuvos Raudonosios knygos (LRK) arba Europos Sąjungos (ES) svarbos rūšių sąrašuose, tame tarpe 1 rūšis – griežtai saugomų rūšių sąraše. 16 rūšių patenka į LRK ir 20 rūšių į ES svarbos paukščių rūšių sąrašus. Į abu sąrašus patenka 11 rūšių. Šešių rūšių paukščių perėjimas nepatvirtintas, tačiau yra didelė tikimybė, kad jos peri, nes yra tam tinkamų buveinių.
Šiuo metu reguliariai peri 11 rūšių, nereguliariai peri 3 rūšys, 6 rūšys perėjo, bet šiuo metu nepakanka informacijos, kad jas galėtume priskirti prie perinčiųjų, bent viena rūšis (žalvarnis) liovėsi perėti, dar 6 rūšims yra tinkamų buveinių. 4 rūšis, galima priskirti prie naujų Vilniaus paukščių faunos atstovų – tai juodakaklis kragas, didysis baublys, nendrinė lingė ir gulbė giesmininkė
Perėję ir potencialiai galinčios perėti saugomos paukščių rūšys
Saugomų perinčių paukščių rūšių būklės pokyčiai
Nustatyta, kad saugomos paukščių rūšys peri daugelyje Vilniaus vietų, kurios nėra saugomos. Šiuo metu turima informacija apie 12 tokių vietų. Tai dažniausiai nedidelio ploto buveinės, kuriose sutinkama ir tokių rūšių, kurių nėra arba kurios retos netgi saugomose teritorijose. Ypač tai tinka vandens ir pelkių buveinių rūšių bei dirvoninio kalviuko ir sodinės startos (abi LRK ir ES rūšys) atveju. Visumoje, paukščių saugomų rūšių sutinkamumas, praktiškai nepriklauso nuo saugomos teritorijos tipo ir rūšies – svarbiausia, šiuo požiūriu, kokios teritorijoje yra buveinės, visų pirma, jų medynų rūšinė-amžinė sudėtis, bei vandens telkinių ir pelkių buvimas. Dalis nesaugomų teritorijų yra jautrios sukcecijai.
Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkiniuose ir greta esančiame Papio ežere stebima gausi ornitofauna (1996 – 1998 m.). Migracijų metu šioje vietovėje užregistruota virš 200 paukščių rūšių, iš jų net 90 perinčių rūšių. 1998 m. čia pastebėtos dvi Lietuvai naujos rūšys – juodagalvis kiras ir trumpapirštis vieversys.
Ornitofaunos tyrimų metu (2003 m. duomenys) Verkių Pavilnių regioniniame parke stebėtos 126 paukščių rūšys, Pavilnių – 117 rūšys. Iš retesnių paukščių, gyvenančių šiose gamtinėse teritorijose, galima paminėti sakalą keleivį, smailiauodegę antį, kuoduotąjį vieversį, žuvininką. Kiek dažnesni yra pilkoji žąsis ir šaukštasnapė antis, mažasis erelis rėksnys, sketsakalis, putpelė, gervė, tulžys, žalioji meleta ir plėšrioji medšarkė.
Rūšis |
Buveinės ir sutikimo vietos |
Grėsmės |
Juodakaklis kragas | Eutrofinis Gineitiškių tvenkinys su gausia viršvandenine, plūduriuojančia ir dugno augalija | Kanadinės audinės plėšikavimas, dėl kanadinės audinės veiklos sunykusi rudagalvių kirų kolonija (juodakakliai kragai dažnai pasitraukia iš vandens telkinių liovusis juose perėti smukiosioms kirų rūšims) |
Juodasis gandras | Miesto ribose Ežerėlių geomorfologinio draustinio ežerėliai, ypač, kai juose nukrinta vandens lygis, lankomi maitinimosi tikslais | Realios maitinimosi buveinių kokybės suprastėjimo grėsmės nenustatyta |
Gulbė giesmininkė | Neries upės atkarpos silpnai urbanizuotose Vilniaus miesto dalyse | Drevėtų medžių mažėjimas |
Šaukštasnapė antis | Sekliosios Also ežero dalys Verkių reg. parke; eutrofinis Gineitiškių tvenkinys su gausia viršvandenine, plūduriuojančia ir dugno augalija |
Reali grėsmė mitybinių vietų biotopams migracinių sustojimų vietose nenustatyta |
Pievinė lingė | Atsitiktiniai praskridimai nebūtinai susiję su rūšiai specifinėmis buveinėmis | Neaktualu |
Juodoji žuvėdra | Eutrofinis Gineitiškių tvenkinys su gausia viršvandenine plūduriuojančia ir dugno augalija; Vienas iš Buivydiškių tvenkinių grupės tvenkinių su gausia plūduriuojančia augalija | Sunkiai apibrėžiamos (perėjimo vietos neprognozuojamai atsiranda ir išnyksta) |
Saugomų rūšių sutinkamumas reprezentatyviose saugomų ir nesaugomų teritorijų vietose
Baniškių pieva ir gretimas Dvarčionių karjeras
Patvirtintas LRK ir PD I rūšių – griežlės ir švygždos, perėjimas pievoje. Ši vertinga buveinė jautri sukcesijai. Dabar, kai liautasi šienauti ir ganyti, jos būklei palaikyti reikalingas periodiškas sumedėjusios ir aukštosios žolinės augalijos šalinimas. Tokie darbai jau kartą atlikti. Todėl reikalingas jų poveikio saugomoms rūšims stebėjimas.
Žaliųjų ežerų valstybinis kraštovaizdžio draustinis
Žvalgybiniai tyrimai patvirtino teritorijos svarbą jerubės (PD I), juodosios meletos (PD I), žaliosios meletos (LRK), vidutinio margojo genio (PD I) perėjimui.
Vietovė prie Zujūnų gyvenvietės ir žvyro karjero (Gelažių ir Balandinės kaimai)
Aptikta didžiausia Vilniuje ir jo apylinkėse sodinių startų perėjimo vieta. Ji galimai yra tarp svarbiausių Lietuvoje. Ypatinga vietovės buveinių specifika lemia didelę rūšies perinčių porų koncentraciją.
Šeškučių pelkė ir ežeras
Sudėtingas aukštapelkės, žemapelkės, ežero ir nendrynų kompleksas sukuria buveinių įvairovę ištisam kompleksui saugomų rūšių. Aptiktos perint LRK ir PD I rūšys didysis baublys ir gulbė giesmininkė, PD I rūšys nendrine lingė ir juodoji žuvėdra, ekspertiškai vertinant gali perėti LRK ir PD I rūšys švygžda ir plovinė vištelė.
Zujūnų žvyro karjeras
Peri PD I rūšis – dirvoninis kalviukas. Teritorijoje yra didelio ploto buveinė, būdinga šiai rūšiai, peri kelios poros.
Kitos vietos
- Ežerėlių geomorfologinis draustinis
- Zujūnų-Gineitiškių tvenkinys: be anksčiau aptiktų saugomų rūšių (nendrinės lingės ir upinės žuvėdros) dar aptiktas ir LRK ir PD I rūšis – didysis baublys (tačiau nėra informacijos, kad peri pastoviai). Ekspertiškai sprendžiant pagal buveinių pobūdį, dar gali perėti LRK ir PD I rūšys švygžda ir griežlė, tačiau tai reikia dar patikrinti atliekant papildomus tyrimus.
- Balčio ežeras ir paežerės: be anksčiau aptiktų saugomų rūšių (nendrinės lingės ir didžiojo baublio) ekspertiškai sprendžiant pagal buveinių pobūdį dar gali perėti švygžda ir griežlė (abi LRK ir PD I rūšys)
- Vingio parkas: pastaruoju metu neaišku ar peri LRK rūšis pelėsakalis, nors anksčiau čia jis perėjo
- Neries kairio kranto paupyje ties Valakampių klonio valstybinis draustinis: perėjo LRK rūšis kukutis
Tirtos saugomos ir nesaugomos teritorijos, kuriose peri arba perėjo saugomos paukščių rūšys
Neištirtos saugomos teritorijos, kuriose yra saugomoms rūšims tinkamos buveinės
Ornitologiniu požiūriu vertingiausios vandens pelkių komplekso buveinės
Gineitiškių – Zujūnų tvenkinys
Tvenkinyje peri juodosios (PD1) ir upinės (PD1) žuvėdros, didysis baublys (PD1), nendrinė lingė (PD1). Yra tikimybė, kad peri švygžda ir plovinė vištelė (abi PD1), mažasis kragas, gausiai peri (iki 20 porų) laukiai, šeriasi ir jauniklius vedžioja didžiosios antys, yra rudagalvių kirų kolonija, nereguliariai peri pilkoji antis (LRK) ir juodakaklis kragas (LRK), dryžgalvė kryklė, gali pereti rudagalvė ir kuoduotoji antys, lankosi klykuolės, migracijų metu apsistoja šaukštasnapės (LRK) ir smailiauodegės (LRK) antys, cyplės.
Pagrindinės grėsmės paukščiams – labai teršiamas vanduo, prie vandens telkinio priartėjusios statybos.
Buivydiškių devynių tvenkinių grupė
Tvenkinyje nereguliariai peri juodoji žuvėdra (BD1), mažasis kragas, 2-3 poros ausuotųjų kragų, 10-15 porų laukių, 2-3 poros gulbių nebylių, keliolika porų didžiųjų ančių, maitintis atskrenda upinės žuvėdros (BD1), 7-se iš 9 tvenkinių peri nendrinės vištelės, įprastos perinčios didžiosios krakšlės, ežerinės nendrinukės. Tvenkinius supa Buivydiškių parko ir Sudervės upelio šlaitų seni lapuotynai, kuriuose peri retos genių rūšys (vidutinysis genys (BD1), žalioji meleta (LRK)), naminė pelėda.
Pagrindinės grėsmės paukščiams – kai kurie tvenkiniai stipriai teršiami, brakonieriai perėjimo metu nuleidžia vandenį, prie tvenkinių artėja statybos.
Dvarčionių molio karjeras prie Baniškės pievos
Nereguliariai peri gulbė ir upinė žuvėdra (BD1), reguliariai peri mažasis kragas, 2-3 poros nendrinių vištelių, peri ir vedžioja jauniklius didžioji antis, 4-6 laukių poros, 2-3 vadas vedžioja klykuolės.
Pagrindinės grėsmės paukščiams – laipsniškas užaugimas, užpelkėjimas.
Baniškių pieva
Peri didžiosios antys, griežlė (LRK, PD1), švygžda (LRK, PD1), pempė, perkūno oželis.
Pagrindinės grėsmės paukščiams – teritorijos užaugimas krūmais ir nendrėmis.
Sauso ežeras Verkių Regioniniame parke
Peri, jauniklius vedžioja ir šeriasi didžiosios antys ir laukiai, gulbių pora, peri ir jauniklius vedžioja klykuolės, nendrinės vištelės, lankosi ir maitinasi juodieji gandrai (PD1, LRK), pradėjo perėti didysis baublys (PD1, LRK). Greta, miškuose peri juodoji meleta (PD1), jerubė (PD1) yra buveinių tinkamų perėti baltnugariui ir tripirščiui geniams (abu PD 1, LRK).
Pagrindinės grėsmės paukščiams – kenčia nuo neaiškios kilmės didelių vandens nuosmukių.
Visi Neries paupio šlaitų lapuočių ir mišrūs medynai
Medelynai yra labai svarbūs retoms genių rūšims (vidutinysis genys (BD1), žalioji meleta (LRK)).
Pagrindinės grėsmės paukščiams – senų medžių kirtimas.
2013 – 2014 m. stebėti paukščiai
Didysis baublys
Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Tas pats didžiojo baublio patinas veisomosi sezono metu užimdavo teritorijas Sauso ir Naujųjų Verkių ežeruose, perskridinėdami iš vieno į kitą. Vertinant metodiškai tai galėjo būti 1-2 pateles prižiūrintis vienas patinas. Bet kuriuo atveju, galima spręsti, jog Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje buvo mažiausiai 1 didžiųjų baublių lizdas.
Balčio ežeras. Patinas reguliariai buvo užėmęs teritoriją ežero užžėlusios dalies. Perinčios populiacijos dydis – 1 pora.
Turniškės kraštovaizdžio draustinis. Užpelkėjusiame vandens telkinyje įsikūręs patinas. Jeigu visdėlto perėjo, tai ne daugiau 1 pora.
Nendrinė lingė
Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Viena pora perėjo Sauso ežere ir kita pora nesekmingai bandė perėti Alsos ežere. Ežerėlių geomorfologinio draustinio perinčių lingių populiaciją sudarė 2 poros.
Balčio ežeras. Viena pora perėjo ežero užžėlusios dalies centre. Perinčios populiacijos dydis 1 pora.
Turniškės kraštovaizdžio draustinis. Bandė perėti 1 pora: nešė lizdui. Tačiau vėliau nestebėta jauniklių masitinimui būdingų skrydžių (maisto nešimo). Taip pat nematyta lizdą palikusių jauniklių, kurie kurį laiką būna lizdui gretimoje teritorijoje. Bet kuriuo atveju, nendrinę lingę galima vertinti, kaip nepastoviai perinčią Turniškės kraštovaizdžio draustinyje, o jos vietinė populiacija neviršija 1 poros.
Jerubė
Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Populiacija susideda iš 3 porų
Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis. Po 1 paukštį registruota 2 vietose. Populiacija susideda iš min 2 porų.
Verkių architektūriniame draustinis. Perėjo 1 pora.
Turniškės kraštovaizdžio draustinis. Susideda iš 1 perinčios poros.
Juodoji meleta
Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Populiacija susideda iš 2-3 perinčių porų.
Kalvarijų istorinis draustinis. Stebėtas 1 paukštis.
Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis. Perėjo 1 pora.
Turniškės kraštovaizdžio draustinis. Populiacija susideda iš 2 perinčių porų.
Žalioji meleta
Kalvarijų istorinis draustinis. Stebėtas 1 paukštis.
Verkių architektūriniame draustinis. Perėjo 1 pora pirmame.
Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis. Perėjo 1 pora arčiausiai.
Turniškės kraštovaizdžio draustinis. Populiacija susideda iš 1 perinčios poros.
Vidutinis margasis genys
Kalvarijų istorinis draustinis. Stebėtas 1 paukštis.
Verkių architektūrinis draustinis. Perėjo 1 pora.
Turniškės kraštovaizdžio draustinis. 1 perinto pora.
Griežlė
Baniškių pieva. Pievoje perėjo minimaliai 1 patelė.
Švygžda
Baniškių pieva. Pievoje perėjo ne daugiau 1 pora.
Balčio ežeras. Perėjo 1 pora.
Plovinė vištelė
Sauso ežeras. Perėjo ne daugiau 1 poros.
Gineitiškių-Zujūnų tvenkinys. Viena pora perėjo tvenkinio šiauriniame pakraštyje.
Upinė žuvėdra
Gineitiškių-Zujūnų tvenkinys. Viena pora perėjo tvenkinio vakariniame pakraštyje.
2015 m. stebėti paukščiai
Didysis baublys
Didžiojo baublio šaukiantys patinai 2013-2014 m. girdėti trejuose iš septynių monitoringui atrinktų teritorijų. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir Turniškių kraštovaizdžio draustinyje 2013 metais užregistruota po 1 šaukiantį patiną. Pirmojoje teritorijoje tas pats patinas lankėsi 2 gretimuose ežeruose – Naujųjų Verkių ir Sauso. Tačiau tuoktuvinės vokalizacijos trukmė buvo trumpa – patinų balsai registruoti tik 1 (pačios pirmosios) iš 4 apskaitų metu. Tai reiškia, kad patinai, galėjo teritorijas užimti tik laikinai. 2014 m. didžiųjų baublių nei vienoje teritorijoje nebuvo užregistruota. 2015 m. didysis baublys trumpai girdėtas Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir Turniškių kraštovaizdžio draustinyje bei prie Baniškių pievos esančiame karjere. Gali būti, kad patinai neprisiviliojo patelių, nors buvo užėmę teritorijas.
Nendrinė lingė
Rūšis 2013-2014 m. neperėjo jos monitoringui parinktoje teritorijoje – Zujūnų Gineiškių tvenkinyje. Nebuvo aptikta perint ir kitų rūšių monitoringui atrinktose vietose.
2015 m. perėjo Turniškių kraštovaizdžio draustinyje esančiame stipriai užžėlusiame tvenkinyje.
Jerubė
2013-2014 m. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje monitoringo taškuose suskaičiuotos atitinkamai 2 ir 3 jerubės, Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje po 2 jerubes, Turniškių kraštovaizdžio draustinyje po 1 jerubę. 2015 m. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje aptikta tik 1 pora, Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje perėjo 1 pora daugiau nei 2013-2014 m., tačiau pirmą kartą per 3 metus perėjimas nenustatytas Turniškių kraštovaizdžio draustinyje.
Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Populiacija susideda iš 1 poros
Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis. Populiacija susideda iš 3 porų.
Juodoji meleta
2013 ir 2014 m. aptikta Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje (atitinkamai, 1 ir 1 pora), bei Žaliųjų ežerų (1 ir 2 poros) ir Turniškės kraštovaizdžio (1 ir 1 pora) draustiniuose. Be to, 2014 metais 1 pora perėjo Kalvarijų istoriniame draustinyje. 2015 m. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje perėjo 1 pora daugiau nei 2013-2014 m., vėl liovėsi perėti Kalvarijų istoriniame draustinyje, užtat pradėjo perėti Verkių architektūriniame draustinyje, perinti populiacija sumažėjo 1 pora Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje, situacija nepasikeitė Turniškės kraštovaizdžio draustinyje.
Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Populiacija susideda iš 2 perinčių porų.
Verkių architektūrinis draustinis. Perėjo 1 pora.
Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis. Perėjo 1 pora.
Turniškės kraštovaizdžio draustinis. Perėjo 1 pora.
Žalioji meleta
2013 ir 2014 m perėjo visose Kalvarijų istorinio, Verkių, architektūrinio, Žaliųjų ežerų ir Turniškių kraštovaizdžio draustiniuose. Visose teritorijose suskaičiuota po 1 perinčią porą. 2015 m. papildomai pradėjo perėti Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje, o Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje aptikta 1 pora daugiau nei 2013-2014 m.
Kalvarijų istorinis draustinis. Perėjo 1 pora.
Verkių architektūriniame draustinis. Perėjo 1 pora.
Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis. Perėjo 2 poros.
Turniškės kraštovaizdžio draustinis. Populiacija susideda iš 1 perinčios poros.
Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Perėjo 1 pora.
Vidutinis margasis genys
2013-2014 m. užregistruotas perint visose trejose rūšies monitoringui pasirinktose vietose – Verkių architektūriniame, Žaliųjų ežerų ir Turniškių kraštovaizdžio draustiniuose. Labiausiai paplitęs Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje kur 2013 ir 2014 m. monitoringo apskaitų taškuose stebėtos 2 ir 3 poros. Likusiose dvejose teritorijose kasmet registruota po vieną porą. 2015 m. pradėjo perėti Kalvarijų istoriniame draustinyje, o Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje užregistruota 1 pora daugiau nei 2013-2014 m. Likusiose teritorijose situacija liko tokia pati, kaip 2013-2014 m..
Kalvarijų istorinis draustinis. Perėjo 1 pora.
Verkių architektūrinis draustinis. Perėjo 1 pora.
Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis. Perėjo 1 pora.
Turniškės kraštovaizdžio draustinis. Perėjo 1 pora.
Griežlė
2013-2015 m. kasmet perėjo po 1 porą Baniškių pievoje.
Baniškių pieva. Perėjo 1 pora.
Švygžda
2013-2015 m. perėjo po vieną porą Baniškių pievoje. 2015 m. pirmą kartą perėjo Sauso ežero užpelkėjusiame pakraštyje.
Baniškių pieva. Perėjo 1 pora.
Sausas ežeras. Perėjo 1 pora.
Plovinė vištelė
2013 m po 1 porą perėjo Zujūnų-Gineitiškių tvenkinyje ir užaugančiame apleistame molio karjere Baniškių pievoje, tačiau 2014 m. šiose vietose neperėjo. Užtat 2014 m. nauja radimvietė nustatyta Sauso ežerėlyje Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje. 2015 m. po 1 porą perėjo visose aukščiau minėtose trijose teritorijose. Šie faktai gali reikšti rūšies pagausėjimą užpelkėjančiuose Vilniaus vandens telkiniuose, tačiau, kad tai būtų galima patvirtinti reikalingas ilgesnis stebėjimų laikotarpis.
Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Perėjo 1 pora
Gineitiškių-Zujūnų tvenkinys. Perėjo 1 pora.
Baniškių pieva. Perėjo 1 pora.
Upinė žuvėdra
2013 m. 3 poros perėjo rūšies monitoringui parinktoje vietoje – Zujūnų-Gineitiškių tvenkinyje, tačiau 2014 upinės žuvėdros čia neįsikūrė. 2015 m. nesėkmingai perėjo Zujūnų-Gineiškių tvenkinyje.
Gineitiškių-Zujūnų tvenkinys. Nesėkmingas bandymas įsikurti.
Juodoji žuvėdra
2015 m. Zujūnų-Gineitiškių tvenkinyje rūšis perint nepastebėta.
Baltnugaris genys
2013-2015 m. monitoringo vietose, kuriose yra rūšiai potencialiai tinkamos buveinių – užpelkėjusio miško ar (prie Sauso ežero) kirtavietės (Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir Turniškių kraštovaizdžio draustinyje) rūšis perint nepastebėta.
Tripirštis genys
2013-2015 m. monitoringo vietose, kuriose, yra rūšiai potencialiai tinkamos buveinės – vakarų taigos tipo eglynai (Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir Turniškių kraštovaizdžio draustinyje) rūšis perint nepastebėta.
2016 m. stebėti paukščiai
Didysis baublys
Didžiojo baublio šaukiantys patinai 2013-2014 m. girdėti trejuose iš septynių monitoringui atrinktų teritorijų. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir Turniškių kraštovaizdžio draustinyje 2013 metais užregistruota po 1 šaukiantį patiną. Pirmojoje teritorijoje tas pats patinas lankėsi 2 gretimuose ežeruose – Naujųjų Verkių ir Sauso. Tačiau tuoktuvinės vokalizacijos trukmė buvo trumpa – patinų balsai registruoti tik 1 (pačios pirmosios) iš 4 apskaitų metu. Tai reiškia, kad patinai, galėjo teritorijas užimti tik laikinai. 2014 m. didžiųjų baublių nei vienoje teritorijoje nebuvo užregistruota. 2015-2016 m. balandžio pradžioje didysis baublys trumpai girdėtas Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir Turniškių kraštovaizdžio draustinyje bei prie Baniškių pievos esančiame karjere. Sprendžiant iš vokalizacijos trumpos trukmės patinai neprisiviliojo patelių, nors buvo užėmę teritorijas.
Nendrinė lingė
Rūšis 2013-2014 m. neperėjo jos monitoringui parinktoje teritorijoje – Zujūnų Gineiškių tvenkinyje. Nebuvo aptikta perint ir kitų rūšių monitoringui atrinktose vietose. 2015 m. perėjo Turniškių kraštovaizdžio draustinyje esančiame stipriai užžėlusiame tvenkinyje. 2016 m. nesėkmingai bandė perėti toje pat vietoje, kaip ir 2015: stebėtos nešant lizdams medžiagą, tačiau, vėliau, jauniklių nepastebėta.
Jerubė
2013-2014 m. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje monitoringo taškuose suskaičiuotos atitinkamai 2 ir 3 jerubės, Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje po 2 jerubes, Turniškių kraštovaizdžio draustinyje po 1 jerubę. 2015 m. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje aptikta tik 1 pora, Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje perėjo 1 pora daugiau nei 2013-2014 m., tačiau pirmą kartą per 3 metus perėjimas nenustatytas Turniškių kraštovaizdžio draustinyje. Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Populiacija susideda iš 1 poros. Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis. Populiacija susideda iš 3 porų. 2016 m jerubės perėjo Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio (3 poros) ir Ežerėlių geomorfologiniame draustiniuose (1 pora).
Juodoji meleta
2013 ir 2014 m. aptikta Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje (atitinkamai, 1 ir 1 pora), bei Žaliųjų ežerų (1 ir 2 poros) ir Turniškės kraštovaizdžio (1 ir 1 pora) draustiniuose. Be to, 2014 metais 1 pora perėjo Kalvarijų istoriniame draustinyje. 2015 m. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje perėjo 1 pora daugiau nei 2013-2014 m., vėl liovėsi perėti Kalvarijų istoriniame draustinyje, užtat pradėjo perėti Verkių architektūriniame draustinyje, perinti populiacija sumažėjo 1 pora Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje, situacija nepasikeitė Turniškės kraštovaizdžio draustinyje. 2016 m. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje perėjo 2 poros, rūšis vėl neperėjo Kalvarijų istoriniame draustinyje, 1 pora daugiau nei praeitais metais perėjo Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje, situacija jau ketvirtus metus iš eilės nesikeitė Turniškės kraštovaizdžio draustinyje – čia perėjo 1 pora.
Žalioji meleta
2013 ir 2014 m perėjo visose Kalvarijų istorinio, Verkių, architektūrinio, Žaliųjų ežerų ir Turniškių kraštovaizdžio draustiniuose. Visose teritorijose suskaičiuota po 1 perinčią porą. 2015 m. papildomai pradėjo perėti Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje, o Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje aptikta 1 pora daugiau nei 2013-2014 m. 2016 metais sumažėjo perėjimo vietų – rūšis jau nesutikta Kalvarijų istoriniame ir Verkių architektūriniame draustiniuose, likusiose rūšies monitoringui parinktose vietose perinčių porų skaičius išliko toks, kaip ir 2014-2015 metais, o Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje, kaip 2015 m.
Vidutinis margasis genys
2013-2014 m. užregistruotas perint visose trejose rūšies monitoringui pasirinktose vietose – Verkių architektūriniame, Žaliųjų ežerų ir Turniškių kraštovaizdžio draustiniuose. Labiausiai paplitęs Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje kur 2013 ir 2014 m. monitoringo apskaitų taškuose stebėtos 2 ir 3 poros. Likusiose dvejose teritorijose kasmet registruota po vieną porą. 2015 m. pradėjo perėti Kalvarijų istoriniame draustinyje, o Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje užregistruota 1 pora daugiau nei 2013-2014 m. Likusiose teritorijose situacija liko tokia pati, kaip 2013-2014 m. 2016 m. rūšis pirmą kartą per keturis metus pastebėta Ežerėlių morfologiniame draustinyje, tačiau pirmą kartą neužregistruota Turniškių kraštovaizdžio draustinyje, vėl neperėjo Kalvarijų istoriniame draustinyje. Likusiose monitoringo vietose perėjo 1-2 poros.
Griežlė
2013-2016 m. kasmet perėjo po 1 porą Baniškių pievoje.
Švygžda
2013-2015 m. perėjo po vieną porą Baniškių pievoje. 2015 m. pirmą kartą perėjo Sauso ežero užpelkėjusiame pakraštyje. Baniškių pieva. Perėjo 1 pora. Sausas ežeras. Perėjo 1 pora. 2016 m. švygžda vėl perėjo tik Baniškių pievoje, bet jau 2 poros.
Plovinė vištelė
2013 m po 1 porą perėjo Zujūnų-Gineitiškių tvenkinyje ir užaugančiame apleistame molio karjere Baniškių pievoje, tačiau 2014 m. šiose vietose neperėjo. Užtat 2014 m. nauja radimvietė nustatyta Sauso ežerėlyje Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje. 2015 m. po 1 porą perėjo visose aukščiau minėtose trijose teritorijose. Šie faktai gali reikšti rūšies pagausėjimą užpelkėjančiuose Vilniaus vandens telkiniuose, tačiau, kad tai būtų galima patvirtinti reikalingas ilgesnis stebėjimų laikotarpis. Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Perėjo 1 pora. Gineitiškių-Zujūnų tvenkinys. Perėjo 1 pora. Baniškių pieva. Perėjo 1 pora. 2016 m. Ežerėlių geomorfologinis draustinis:perėjo 1 pora. Gineitiškių-Zujūnų tvenkinys: perėjo 1 pora. Baniškių pieva: perėjo 1 pora.
Upinė žuvėdra
2013 m. 3 poros perėjo rūšies monitoringui parinktoje vietoje – Zujūnų-Gineitiškių tvenkinyje, tačiau 2014 upinės žuvėdros čia neįsikūrė. 2015 m. nesėkmingai perėjo Zujūnų-Gineiškių tvenkinyje. 2016 m. 1 pora nesėkmingai bandė perėti Alsos ežere, Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje, 2 poros perėjo Zujūnų-Gineitiškių tvenkinyje.
Juodoji žuvėdra
Tik Zujūnų-Gineitiškių tvenkinys panašus į potencialiai tinkamą buveinę, bet iki šiol rūšis perint čia dar neužregistruota, tačiau stebimas lankymasis (2013 ir 2016 m.).
Baltnugaris genys
2013-2016 m. monitoringo vietose, kuriose yra rūšiai potencialiai tinkamos buveinių – užpelkėjusio miško ar (prie Sauso ežero) kirtavietės (Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir Turniškių kraštovaizdžio draustinyje) rūšis perint nepastebėta.
Tripirštis genys
2013-2016 m. monitoringo vietose, kuriose, yra rūšiai potencialiai tinkamos buveinės – vakarų taigos tipo eglynai (Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje ir Turniškių kraštovaizdžio draustinyje) rūšis perint nepastebėta.
2017 metų tyrimai
2017 m. retųjų paukščių monitoringo duomenys patvirtino, kad sąlyginai stabiliomis buvo miško paukščių (jerubės, juodosios ir žaliosios meletų, vidutiniojo margojo genio) ir griežlės vietinės perinčios populiacijos, kurių pokyčiai vyko siaurose metinių svyravimų ribose. Miško paukščių rūšių gausos stabilumas aiškintinas miško natūralioms buveinėms būdingų elementų (brandos amžių pasiekusių medžių, sausuolių, stuobrių, virtuolių, kelmų) gausa.
2017 m. negausiomis ir nestabiliomis išliko upinės ir juodosios žuvėdrų vietinės perinčios populiacijos, kas aiškintinas rūšių negausumu dėl tinkamų vandens telkinių stokos Vilniaus mieste ir lizdams krauti tinkamų vietų jautrumu natūraliai sukcesijai. Upinės ir juodosios žuvėdrų apsaugos klausimai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į konkretaus vandens telkinio fizines ir biologines ypatybes ir lizdams krauti tinkamų vietų būklę jame. Netikslinga įrengti dirbtines perėjimo vietas (plaustus, salas) mažesniuose nei 5 ha vandens telkiniuose ir telkiniuose kuriuose nebus draudžiama plaukioti valtimis balandžio-birželio mėnesiais.
Saugomų miško paukščių gausai padidinti palankus sanitarinių kirtimų ribojimas ir plynų kirtimų draudimas brandžiuose medynuose, miško užpelkėjusiuose sklypuose, pelkių ir vandens telkinių pakraščiuose (bent 50 m spinduliu), žemesnių ardų augalijos (eglaičių, lazdynų ir kitų krūmų) išsaugojimas. Griežlės buveinių stabilumą garantuotų periodiškas (bent kas 5 metai sumedėjusios ir aukštosios žolinės augalijos šalinimas) pievose, kuriose nėra ganoma ir šienaujama ūkiniais tikslais.
Iki šiol neaptikta perint baltnugario ir tripirščio genių, kas, tikėtina, susiję su nepakankamai dideliu jų buveinių plotu – faktoriumi, kuris urbanistiniame kraštovaizdyje rūšiai gali būti labiau aktualus nei labiau natūralaus kraštovaizdžio buveinėse.
Pagal perinčių vietinių populiacijų stabilumą Vilniaus tirtose teritorijose saugomos rūšys pasiskirsto taip: nereguliariai peri didysis baublys, nendrinė lingė, upinė žuvėdra; reguliariai, tačiau mažam skaičiuje vietų peri griežlė, švygžda, plovinė vištelė; stabiliausiai peri miško paukščiai jerubė, juodoji ir žalioji meletos, vidutinysis margasis genys; rečiausi Lietuvoje baltnugaris ir tripirštis genys neperėjo, nors potencialios perėjimo buveinės identifikuotos.
2018 metų tyrimai
Retųjų perinčių paukščių monitoringo 2018 m. apskaitų duomenys:
Rūšis | Perinčių porų skaičiai atskirų apskaitų metu ir galutinis vietinės perinčios populiacijos konkrečios teritorijos stebėsenos imtyje dydis | Perėjimo/pastebėjimo koordinatės (LKS) | |||
1 apskaita | 2 apskaita | 3 apskaita | Vietinė imties populiacija | ||
Didysis baublys | Ežerėlių geomorfologinis draustinis | ♂ ♂ balsai:Alsos ež ( 584166, 6070640) ir N. Verkių ežerėlis (584475, 6070794) | |||
2 | 0 | 1 | 2 | ||
Turniškės kraštovaizdžio draustinis | |||||
0 | 0 | 0 | 0 | ||
Zujūnų – Gineitiškių (Naujas pavadinimas Buivydiškių VI) tvenkinys | |||||
0 | 0 | 0 | 0 | ||
Nendrinė lingė | Ežerėlių geomorfologinis draustinis | Pora: N. Verkių ežerėlis (584475, 6070794) | |||
0 | 1 | 1 | 1 | ||
Turniškės kraštovaizdžio draustinis | Pora tvenkinyje (585280, 6069685 ) | ||||
0 | 0 | 1 | 1 | ||
Zujūnų – Gineitiškių (Naujas pavadinimas Buivydiškių VI) tvenkinys | Pora: tvenkinyje (577128, 6067088) | ||||
1 | 1 | 1 | 1 | ||
Plovinė vištelė | Ežerėlių geomorfologinis draustinis | ||||
0 | 0 | 0 | 0 | ||
Karjeras Baniškių pievoje | |||||
0 | 0 | 0 | 0 | ||
Zujūnų – Gineitiškių (Naujas pavadinimas Buivydiškių VI) tvenkinys | |||||
0 | 0 | 0 | 0 | ||
Švygžda | Turniškės kraštovaizdžio draustinis | ||||
0 | 0 | 0 | 0 | ||
Baniškių pieva | |||||
0 | 0 | 0 | |||
Zujūnų – Gineitiškių (Naujas pavadinimas Buivydiškių VI) tvenkinys | |||||
0 | 0 | 0 | 0 |
Didysis baublys. Rūšies būklė gerėjo Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje. 2018 m. lizdines teritorijas buvo užėmę 2 šaukiantys patinai. Pirmą kartą perėjo iš karto 2 draustinio vandens telkiniuose – Alsos ir N. Verkių (kartais nurodomas, kaip Bevardis) ežerėliuose.
Nendrinė lingė. Stebimas rūšies būklės pagerėjimas lyginant su ankstesniais metais. 2018 m. pirmą kartą patikimai nustatyta, jog rūšis perėjo Zujūnų – Gineitiškių (Buivydiškių VI) tvenkinyje. Ankstesni bandymai buvo nesėkmingi. Taip pat pirmą kartą perėjo Turniškių kraštovaizdžio draustinyje.
Švygžda. Pirmi metai, kai neperėjo Baniškių pievoje. Kadangi neįsikūrė ir kitose dvejose, tai 2018 m. neperėjo nei vienoje iš trijų rūšies monitoringo vietų.
Plovinė vištelė. Pirmi metai, kai neperėjo nei vienoje iš trijų rūšies monitoringo teritorijų, nors iki tol jų vietinės perinčios populiacijos buvo santykinai stabilios – beveik kasmet perėjo po 1 porą.
Išvada. Trumpas stebėjimų laikotarpis, nedidelis stebimų vandens telkinių skaičius ir nedideli perinčių didžiųjų baublių, nendrinių lingių, švygždų ir plovinių vištelių skaičiai kol kas leidžia daryti tik preliminarias išvadas apie retųjų vandens ir pelkių paukščių rūšių būklės pokyčius Vilniuje.
2020 metų tyrimai
Reguliarus saugomų retų paukščių rūšių gausos Vilniaus mieste monitoringas vykdomas nuo 2013 m. Tačiau dalis ankstesnių apskaitų vyko kitose nei 2020 m. vietose, todėl daugiamečių tyrimų rezultatų palyginimui tinkamų vietų skaičius nedidelis. Visos jos yra Verkių regioniniame parke.
Vandens ir pelkių buveinėse perinčios rūšys
2018 m. užfiksuota geriausia per 2013-2020 m. stebėjimų laikotarpį didžiojo baublio būklė Verkių regioniniame parke: pirmą kartą rūšis vienu metu perėjo dvejuose vandens telkiniuose (Also ir Bevardis ežerėliai) Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje. Tais pačiais metais užfiksuotas nendrinės lingės perėjimas 2 draustiniuose: be Ežerėlių geomorfologinio rūšis pradėjo perėti ir Turniškės kraštovaizdžio draustinyje. Nuo 2018 m Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje pastoviai peri plovinė vištelė. Palyginti trumpas stebėjimų laikotarpis, nedidelis stebimų vandens telkinių skaičius ir nedideli atskiruose monitoringo vietose perinčių didžiųjų baublių, nendrinių lingių, švygždų ir plovinių vištelių skaičiai kol kas leidžia daryti tik prelimimarias išvadas apie šių rūšių būklės pokyčius. Sunku patikimai atskirti ilgalaikius gausos pokyčius nuo jos metinių svyravimų. Ekspertiškai vertinant, besitęsiantis vandens telkinių pelkėjimas būtų palankus didžiajam baubliui, nendrinei lingei, plovinei vištelei daugumoje monitoringo vietų, išskyrus labiausiai užpelkėjusį Bevardį ežerėlį Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje. Grėsmę didžiųjų baublių, nendrinių lingių ir plovinių vištelių gausai keltų pernelyg ankstyvas (kol dar užaugimas ar užpelkėjimas labiau palankus saugomoms rūšims nei žalingas) ir/ar perteklinis vandens telkinių valymas pritaikant juos rekreacinėms reikmėms. Labiausiai pažeidžiamos yra švygždų buveinės – jos mažos ir sparčiai užauga sumedėjusia augalija.
Miško paukščių rūšys
Jerubė. Jerubė 2013-2020 m. kasmet perėjo Ežerėlių geomorfologiniame ir Žaliųjų ežerų bei Turniškės kraštovaizdžio draustiniuose. Tyrimų 6 metų laikotarpiu gausa kito sąsiaurose metinių svyravimų ribose. Populiacija stabili. Tyrimų laikotarpiu buveinių kokybės esminių pokyčių nenustatyta. Paukščių registracijos vietoms būdingi natūralių buveinių bruožai, kurių netransformuoja sanitariniai ar plyni kirtimai.
Juodoji meleta. 2013-2017 m. gausa Ežerėlių geomorfologinio, Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio ir Turniškės kraštovaizdžio draustiniuose svyravo siaurose 1-2 porų ribose. Vietinės perinčios populiacijos šiuose draustiniuose stabilios. Tačiau nereguliariai peri Kalvarijų istoriniame ir Verkių architektūriniame draustiniuose. Visumoje Verkių regioniniame parke juodosios meletos būklė buvo stabili. 2013-2020 m. juodosios meletos buveinių kokybės esminių pokyčių nenustatyta. Paukščių registracijos vietoms būdingi natūralių buveinių bruožai, kurių netransformuoja sanitariniai ar plyni kirtimai. Šiuo metu specialių apsaugos priemonių rūšiai nereikia. Tačiau rekomenduojame nevykdyti sanitarinių kirtimų pribręstančiuose ir brandžiuose miškuose kovo-liepos mėn., siekti, kad negyvos medienos plotas vyresniuose nei 60 m. medynuose sudarytų ne mažiau nei 20 % (geriau 30-40%) viso mišku užaugusios teritorijos ploto, vengti sanitarinių kirtimų. Brandžių medynų plotas turi sudaryti ne mažiau 20 ha vienai porai.
Žalioji meleta. Veisimosi metu stebėta visuose 5 Verkių regioninio parko draustiniuose (25 lentelė). Sprendžiant pagal situaciją monitoringo teritorijose, žaliosios meletos būklė Verkių regioniniame parke 2013-2020 m. buvo stabili. Rūšies buveinių kokybė nepablogėjo. Paukščių registracijos vietoms būdingi natūralių buveinių bruožai, kurių netransformuoja sanitariniai ar plyni kirtimai. Svarbu išsaugoti kuo daugiau senų lapuočių medžių medynų pakraščiuose, upių šlaituose.
Vidutinysis margasis genys. 2013-2020 m. veisimosi metu stebėtas visuose 5 parko draustiniuose. Iš jų: Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio (1-3 poros) ir Verkių architektūriniame (1 pora) draustiniuose sutiktas kiekvienais metais, Turniškių kraštovaizdžio draustinyje (0-1 pora) neperėjo tik vienerius metus, Kalvarijų istoriniame draustinyje peri nereguliariai, Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje veisimosi metu stebėtas tik kartą (1 pora). Sprendžiant pagal situaciją monitoringo teritorijose – vidutinio margojo genio būklė 2013-2020 m Verkių regioniniame parke buvo stabili.
2023 metų tyrimai
Didysis baublys (Botaurus stellaris). Pagal monitoringo planą 2023 m. buvo numatytos dvi stebėjimų vietos – Zujūnų-Gineitiškių tvenkinys ir teritorija Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje. Zujūnų-Gineitiškių tvenkinio teritorijoje, stebėjimų metu numatytose tyrimo vietose, didysis baublys neaptiktas, balsų nefiksuota. Didžiausią neigiamą efektą rūšies buveinei turi didelis antropogeninis poveikis – trikdymas, iš visų pusių tankiai užstatyta gyvenamaisiais pastatais, vyksta statybos, vyksta mėgėjiška žūklė. Tikėtina, kad dėl nuolatinio trikdymo (statybų) rūšies buveinė sunaikinta. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje, stebėjimų metu numatytose tyrimo vietose, didysis baublys neaptiktas, balsų nefiksuota. Didžiausią neigiamą efektą rūšies buveinei turi antropogeninis trikdymas – vietovė gausiai lankoma žmonių.
Griežlė (Crex crew). Stebėjimai vykdyti Baniškių pievoje. Nustatyta viena perinti pora, patinas aktyviai skleidė teritorinius signalus. Pagrindinė grėsmė – pievos užžėlimas krūmais, vandens režimo pokyčiai, siekiant apsaugoti šią rūšį būtina palaikyti buveinės stabilumą.
Jerubė (Bonasa bonasia). Stebėjimai vykdyti trejose – Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio, Ežerėlių geomorfologinio draustinio, Turniškių kraštovaizdžio draustinio teritorijose. Vilniaus teritorijoje retai sutinkama rušis. Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje girdėjosi 2 teritoriniai balsai. Daroma prielaida, kad paukščiai perėjo. Pagrindinės grėsmės šioje teritorijoje yra trikdymas perėjimo metu, tinkamų buveinių mažėjimas. Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje jerubės balsų nebuvo girdėti. Pagrindinė grėsmė šioje teritorijoje yra antropogeninis trikdymas – vietovė gausiai lankoma žmonių, tinkamų buveinių stoka. Turniškių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje jerubės balsų nebuvo girdėti. Pagrindinės grėsmės šioje teritorijoje yra antropogeninis trikdymas – vietovė gausiai lankoma žmonių.
Juodoji meleta (Dryocopus martius). Stebėjimai vykdyti trejose – Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio, Ežerėlių geomorfologinio draustinio, Turniškių kraštovaizdžio draustinio teritorijose. Vilniaus teritorijoje jai tinkamose buveinėse yra dažna rūšis. Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje stebėti vietovėje besilaikantys perintys paukščiai, girdėti teritoriniai balsai. Stebėti 2 individai. Pagrindinė grėsmė – senų medynų mažėjimas, miškų kirtimo ir tvarkymo darbai perėjimo metu. Ežerėlių geomorfologinio draustinio vietovėje lankėsi trys perinčios poros, aktyviai maitinosi, aktyviai skleidė garsus. Pagrindinė grėsmė – senų medynų mažėjimas, miškų kirtimo ir tvarkymo darbai perėjimo metu. Siekiant apsaugoti juodąją meletą būtinas paukščiams tinkamų buveinių išsaugojimas, negyvos medienos ir skruzdėlynų apsauga. Turniškių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje neaptikti nei skraidantys individai, nei buvo girdėti balsų. Tikėtina priežastis dėl ko juodoji meleta šioje vietovėje negyvena – tinkamų buveinių trūkumas (negyvos medienos išvežimas, konkurencija su kitais paukščiais).
Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger). Vilniaus teritorijoje labai retai sutinkama rušis. Stebėjimams numatyta viena teritorija – Zujūnų-Gineitiškių tvenkinys. Tvenkinys su nendrėmis ir karklais apaugusiu krantu. Aplinkui daug gyvenamųjų namų. Pakrantės augalija kertama. Individų neaptikta. Daroma prielaida, kad juodoji žuvėdra neperi dėl itin didelio antropogeninio poveikio – iš visų pusių užstatyta gyvenamaisiais pastatais, vyksta statybos, plėšrūnų įtaka, pjaunama pakrantės augalija, vyksta mėgėjiška žūklė.
Kurapka (Perdix perdix). Stebėjimai vykdyti trejose – Turniškių kraštovaizdžio draustinio, Verkių architektūrinio draustinio ir Kalvarijų istorinio draustinio teritorijose. Vilniaus teritorijoje labai retai sutinkama, nykstanti rūšis. Visose tirtose teritorijose kurapkų nebuvo aptikta. Priežastys – didelis antropogeninis poveikis, trikdymas, buveinių sukcesija, beglobių naminių gyvūnų įtaka. Siekiant pagerinti buveinės sąlygas būtinos gamtotvarkos priemonės – tinkamų buveinių išsaugojimas, sukcesijos stabdymas. Taip pat benamių gyvūnų kontrolė.
Nendrinė lingė (Circus aeruginosus). Stebėjimai vykdyti trejose – Turniškių kraštovaizdžio draustinio, Zujūnų-Gineitiškių tvenkinio ir Ežerėlių geomorfologinio draustinio vietose. Vilniaus teritorijoje labai retai sutinkama rušis. Turniškių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, gausiai nendrėmis apžėliusiame tvenkinyje, stebėta perinti pora. Pagrindinės grėsmės lingei – antropogeninis trikdymas. Zujūnų-Gineitiškių tvenkinio teritorijoje nendrinė lingė neaptikta. Pakrantėje nėra pakankamų nendrių sąžalynų, tipiškų šios rūšies buveinei. Ežerėlių geomorfologinio draustinio teritorijoje nendrinė lingė neaptikta. Didžiausią grėsmę kelia antropogeninis trikdymas – vietovė gausiai lankoma žmonių.
Plovinė vištelė (Porzana parva). Vilniaus teritorijoje labai retai sutinkama rušis. Tyrimai atlikti vienoje monitoringo plane numatytoje vietoje – Zujūnų-Gineitiškių tvenkinyje. Aplinkui daug gyvenamųjų namų. Pakrantės augalija kertama. Tvenkinys su nendrėmis ir karklais apaugusiu krantu. Plovinių vištelių neaptikta. Neigiamą poveikį rūšies buveinei daro didelis antropogeninis poveikis – iš visų pusių užstatyta gyvenamaisiais pastatais, vyksta statybos, pjaunama pakrantės augalija, vyksta mėgėjiška žūklė. Tikėtina, dėl nuolatinio trikdymo, (statybų) buveinė sunaikinta.
Švygžda (Porzana porzana). Vilniaus teritorijoje labai retai sutinkama rušis. Tyrimai atlikti dvejose monitoringo plane numatytose teritorijose – Zujūnų-Gineitiškių tvenkinyje ir Baniškių pievoje. Zujūnų-Gineitiškių tvenkinio teritorijoje švygžda rasta, bet tik vieną kartą (05-15), vėliau teritorijoje neaptikta. Didžiausią poveikį švygždos buveinei daro antropogeninis poveikis, iš visų pusių užstatyta gyvenamaisiais pastatais, vykstančios statybos, pakrantės augalijos šalinimas, mėgėjiška žūklė. Tikėtina, dėl nuolatinio trikdymo (statybų) buveinė sunaikinta. Baniškių pievos teritorijoje švygždų neaptikta. Didžiausią poveikį švygždos buveinei daro vandens telkinio augalijos šalinimas, vandens režimo pokyčiai. Būtinas buveinės stabilumo palaikymas.
Upinė žuvėdra (Sterna hirundo). Tyrimai atlikti vienoje monitoringo plane numatytoje vietoje – Zujūnų-Gineitiškių tvenkinyje. Tvenkinys su nendrėmis ir karklais apaugusiu krantu. Aplinkui daug gyvenamųjų namų. Pakrantės augalija šalinama. Trijų stebėjimų laikotarpiu, viso stebėta 20 individų, kurie tikėtina peri kitame vandens telkinyje, o čia atskrenda maitintis. Neigiamą poveikį upinės žuvėdros buveinei daro didelis antropogeninis poveikis (iš visų pusių užstatyta gyvenamaisiais pastatais, vyksta statybos, šalinama pakrantės augalija, vyksta mėgėjiška žūklė). Siekiant pagerinti upinių žuvėdrų buveinės būklę rekomenduojama įrengti dirbtines salas, skirtas perėjimui. Taip pat būtina benamių gyvūnų kontrolė.
Vidutinysis margasis genys (Dendrocopos medius). Stebėjimai vykdyti dvejose monitoringo plane numatytose – Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio ir Turniškių kraštovaizdžio draustinio teritorijose. Vilniaus teritorijoje labai retai sutinkama rušis. Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio teritorijoje stebėtas vienas individas. Didžiausią neigiamą poveikį daro senų medynų mažėjimas, miškų kirtimo ir tvarkymo darbai perėjimo metu. Būtinas rūšiai tinkamų buveinių išsaugojimas, negyvos medienos didinimas ir skruzdėlynų apsauga. Turniškių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje individų neaptikta. Didžiausią neigiamą poveikį daro negyvos medienos išvežimas, konkurencija su kitais paukščiais. Būtinas rūšiai tinkamų buveinių išsaugojimas, negyvos medienos didinimas ir skruzdėlynų apsauga.
Vištvanagis (Accipiter gentilis). Stebėjimai vykdyti dvejose monitoringo plane numatytose -Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio ir Ežerėlių geomorfologinio draustinio teritorijose. Vilniaus teritorijoje retai sutinkama rūšis. Abejose tyrimų teritorijoje, stebėjimų metu, vištvanagių neaptikta. Didžiausią neigiamą poveikį daro trikdymas, antropogeniniai procesai (medžių kirtimas, tvarkymo darbai). Būtinas miško kirtimo ir tvarkymo darbų stabdymas perėjimo metu.