Kviečiame susipažinti su 2022 m., 2021 m.,  2021 m. pavasario sezono, 2010 – 2020 m., 2019 – 2020 m.,  2014 – 2018, 2017-2018, 2015-2016, 2014, 2013, 2012, 2011, 2010, 2009 metų Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės vertinimu ir meteorologine apžvalga už 2019 – 2020 m.

2023 metų aplinkos oro kokybės vertinimas Vilniaus mieste

2023 m. matuotų teršalų koncentracijos daugelyje Vilniaus miesto oro kokybės tyrimų stočių (toliau – OKTS) buvo mažesnės nei ankstesniais metais. Lyginant su 2022 m. aplinkos oro monitoringo duomenimis, aplinkos oro kokybė 2023 m. Vilniuje buvo geresnė.

2023 m. vidutinė metinė kietųjų dalelių KD₁₀ koncentracija Vilniaus tyrimų stotyse svyravo nuo 15 iki 20 μg/m³ ir neviršijo ribinės vertės (40 μg/m³). Palyginus su 2022 m., visose tyrimų stotyse šis rodiklis buvo mažesnis. Didžiausias KD₁₀ paros vidurkis Vilniaus OKTS siekė 42 – 55 μg/m³. Tyrimų duomenys rodo, kad 2023 m. kietųjų dalelių KD₁₀ paros ribinės vertės viršijimai fiksuojami Senamiesčio ir Žirmūnų OKTS, šiltuoju metų laikotarpiu – balandžio – rugsėjo mėn, kuomet KD₁₀ koncentracijos paros ribinė vertė (50 μg/m³) buvo viršyta po 1 dieną. Tačiau reikalavimas, kad vidutinė paros KD₁₀ koncentracija neviršytų 50 μg/m³ daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus, nebuvo pažeistas.

Smulkiųjų kietųjų dalelių vidutinė metinė koncentracija siekė 4,1 – 8,8 µg/m³ ir neviršijo nustatytos normos (20 μg/m³). Nuo 2021 m. visose oro kokybės tyrimų stotyse stebima šių pavojingų sveikatai dalelių koncentracijos mažėjimo tendencija.

Vidutinė metinė azoto dioksido koncentracija Vilniaus miesto OKTS svyravo nuo 14 iki 28 μg/m³ ir neviršijo nustatytos normos (40 μg/m³). NO₂ didžiausia 1 valandos koncentracija taip pat nei vienoje stotyje neviršijo nustatytos ribinės vertės (200 μg/m³) ir siekė 87 – 181 μg/m³.

Ozono didžiausia 8 valandų koncentracija siekė 97 – 147 μg/m³ ir Lazdynų OKTS 8 dienas per 2023 m. viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę (120 µg/m³). Tačiau siektina vertė (120 µg/m³ neturi būti viršyta daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trejų metų vidurkį) Vilniuje neviršyta. Pastarųjų trejų metų (2021 – 2023 m.) laikotarpiu Lazdynų OKTS šis kriterijus buvo viršytas vidutiniškai po 3 dienas per metus, Žirmūnų OKTS – šis kriterijus neviršytas. O₃ didžiausia 1 valandos koncentracija tyrimų stotyse siekė 125 – 168 μg/m³ ir nustatytų informavimo ir pavojaus slenksčių neviršijo.

Sieros dioksido (SO₂), anglies monoksido (CO) ir benzeno koncentracijos taip pat neviršijo ribinių verčių ir išliko stabilios su nežymiais didėjimo ir mažėjimo pokyčiais

Sunkiųjų metalų (švino, arseno, nikelio, kadmio) vidutinė metinė koncentracija neviršijo šiems teršalams nustatytų ribinių verčių bei palyginus su 2022 m., visų teršalų koncentracija sumažėjo.

Vidutinis metinis benzo(a)pireno koncentracijos rodiklis, kurios didžiausios vertės nustatomos šaltuoju metų laiku, siekė 0,31 ng/m³ ir neviršijo siektinos vertės (1 ng/m³). Vertinant ilgojo laikotarpio duomenis, visų policiklinių aromatinių angliavandenilių (benzo(a)pirenas, benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, dibenzo(a,h)antracenas ir indeno(1,2,3-cd)pirenas) vidutinės metinės koncentracijos 2023 m. fiksuotos mažiausios.

Išsami 2023 m. Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės tyrimų apžvalga.

2022 metų aplinkos oro kokybės vertinimas Vilniaus mieste

Vertinant 2022 m. Vilniaus miesto aplinkos oro kokybę, naudoti 2022 m. oro kokybės tyrimų rodikliai, ilgesnio laikotarpio analizei ir oro kokybės pokyčių bei tendencijų stebėjimams, naudoti 2017-2022 m. oro kokybės tyrimų (toliau – OKT) stočių duomenys.

2022 m., kaip ir 2017-2022 m., laikotarpiu oro kokybė Vilniaus mieste buvo stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų (toliau – OKT) stotyse: Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr., Senamiesčio.

Nagrinėjamu laikotarpiu, Vilniaus OKT stotyse buvo matuojami tie patys oro teršalai kaip ir praėjusiais 2021 metais.

Vertinant kietųjų dalelių pokyčius, matyti, kad 2017-2022 m. laikotarpiu, smulkiosios KD_2,5 vidutinės metinės koncentracijos turėjo mažėjimo tendenciją, KD₁₀ vidutinės metinės koncentracijos Žirmūnų ir Senamiesčio OKT stotyse taip pat turėjo mažėjimo tendenciją, tačiau Lazdynų ir Savanorių pr. OKTS šios koncentracijos tai didėjo, tai mažėjo, tačiau visais atvejais neviršijo reglamentuojamos ribinės vertės (RV – 40 mg/m³). Žvelgiant į KD₁₀ maksimalias paros koncentracijas, 2022 m. jos fiksuotos vienos iš mažiausių, tačiau ir šios viršijo apie 1,3 – 1,76 karto, priklausomai nuo stoties. Viršytų parų bendras (per visas OKTS) skaičius 2022 m. padidėjo iki 42 parų (tačiau kiekvienoje stotyje neviršytas 35 parų per metus skaičius), tačiau žvelgiant 6 metų laikotarpiu, yra stebima mažėjimo tendencija. Šis kietųjų dalelių koncentracijų ir parų skaičiaus  mažėjimas sietinas su miesto ir gyventojų autotransporto parko atsinaujinimu (jaunėjimu).

Vertinant CO 8 val. (apskaičiuota slenkančio vidurkio būdu) metines koncentracijas, 2022 m. stebimas koncentracijų sumažėjimas visose OKT stotyse, lyginant su 2021 m. ir 2017-2019 m.

Žvelgiant į NO₂ 1 val. maksimalias koncentracijas, 2022 m. visose OKT stotyse nebuvo fiksuojami ribinių verčių viršijimai (RV – 200 mg/m³), tačiau Savanorių pr. OKTS NO₂ 1 val. koncentracija (198 mg/m³) buvo artima RV.  Lyginant su 2021 m. rezultatais, šios koncentracijos sumažėjo nuo 0,07 karto (Lazdynų OKTS) iki net 2,1 karto (Žirmūnų OKTS). Vertinant NO₂ vidutines metines koncentracijas, 2022 m. jos neviršijo ir siekė iki 70 proc. ribinė vertės (RV – 40 mg/m³). Didžiausias pokytis didėjimo linkme, kaip ir  NO₂ 1 val. maksimalių koncentracijų atveju, buvo stebimas Savanorių pr. OKT stotyje.

Žvelgiant į SO₂ taršą, matyti, kad 2022 m. visos fiksuotos teršalų koncentracijos (vidutinės metinės, paros, 1 val.) neviršijo reglamentuojamų ribinių verčių, tačiau neretu atveju buvo didesnės nei 2021 m. (ypatingai nemažas šuolis pastebimas Lazdynų OKTS, kur SO₂ maksimalios paros koncentracija padidėjo nuo 11,9 mg/m³ iki 42,6 mg/m³, o didžiausios 1 val. koncentracija padidėjo nuo 19,4 mg/m³ iki 79,3 mg/m³).

Kitų oro teršalų, tokių kaip ozonas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai 2022 m. turėjo mažėjimo tendencijas. Likusieji – benzenas, sunkieji metalai (ypatingai kadmis) turėjo didėjimo tendencijas, tačiau neviršijo nustatytų ribinių/siektinų verčių.

2022 m. Vilniaus mieste ženklaus taršos pablogėjimo nestebima. Dauguma kontroliuojamų oro taršos parametrų atitiko jiems reglamentuojamas ribines vertes.

Plačiau su išsamia 2022 m. oro kokybės apžvalga galima susipažinti šioje nuorodoje.

2021 metų aplinkos oro kokybės vertinimas Vilniaus mieste

2020  m. Covid-19 sukelta pandemija tapo kasdieniniu iššūkiu, todėl 2021 m. buvo tie metai kai tiek pramonės apimtys, tiek transporto srautai Vilniaus mieste pradėjo atsistatyti į buvusį priešpandeminį lygį, kas nemaža dalimi galėjo sąlygoti 2021 m. oro kokybės pokyčius.

2021 m. laikotarpiu oro kokybė Vilniaus mieste buvo stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų (toliau – OKT) stotyse:

– Lazdynų, kurios paskirtis yra fiksuoti foninę Vilniaus miesto oro taršą, kadangi ji įrengta šiek tiek atokiau nuo gatvių ir pramonės taršos šaltinių.

– Žirmūnų, kuri įrengta prie Vilniaus mieste esančios Kareivių gatvės, šalia sankryžos su Kalvarijų gatve, todėl ji labiausiai atspindi transporto įtaką Vilniaus oro kokybei.

– Savanorių pr., kuri įrengta prie pakankamai netoli esančios intensyvios eismo gatvės, tačiau šioje miesto dalies vietoje nemažą įtaką oro kokybei turi ne tik transporto, bet ir santykinai netoli esančių pramonės bei energetikos įmonių vykdoma veikla bei jų oro teršalų išmetimai.

– Senamiesčio, kuri įrengta apstatytame, žmonių gausiai lankomame rajone ir atspindi miesto foninę oro taršą.

Nagrinėjamu laikotarpiu, kaip ir 2019 – 2020 m., Vilniaus OKT stotyse buvo matuojamos kietųjų dalelių (KD₁₀ ir KD_2,5), azoto dioksido (NO₂), sieros dioksido (SO₂), anglies monoksido (CO), ozono (O₃), benzeno koncentracijos ir/ar imami jų mėginiai. Be įvardintų pagrindinių Vilniaus miete nustatomų oro teršalų, vienintelėje Žirmūnų OKT stotyje papildomai yra nustatomi ir sunkieji metalai (švinas (Pb), arsenas (As), nikelis (Ni) ir kadmis (Cd)) bei aromatiniai policikliniai angliavandeniliai (benzo(a)pirenas, benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, dibenzo(a,h)antracenas ir indeno (1,2,3-cd)pirenas).

2021 m. Vilniaus mieste ženklaus taršos pablogėjimo nestebima, tačiau didžiausia tarša stebima ties Savanorių pr. ir Žirmūnų OKT stotimis, kurios sąlyginai ir apima pagrindinius mieste esančius oro taršos šaltinius.

Kviečiame susipažinti su pilna 2021 m. oro kokybės apžvalga.   

2019 – 2020 metų aplinkos oro kokybės vertinimas Vilniaus mieste

Vilniaus mieste didelę įtaką teršalų koncentracijoms aplinkos ore turi meteorologinės sąlygos. Susiklosčius nepalankioms oro sąlygoms (silpnas vėjas, orai be kritulių), teršalai kaupiasi priežeminiame oro sluoksnyje. Tuo tarpu esant palankiems orams (stiprus vėjas, intensyvus lietus), teršalai, esantys ore, greitai išsisklaido ir oro kokybės tyrimų (toliau – OKT) stotyse fiksuojamos mažesnės šių teršalų koncentracijos. Kadangi Vilniaus mieste ir jo ribose yra daug ir įvairių oro taršos šaltinių, ne visada galima tiksliai nustatyti, kurio šaltinio įtaka yra didžiausia.

Vilniuje oro kokybė ir toliau buvo tiriama 4-iose OKT stotyse: Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr. ir Senamiesčio. Stotyse buvo matuotos šios teršalų koncentracijos: kietosios dalelės, azoto dioksidas, sieros dioksidas, anglies monoksidas, ozonas, benzenas ir kiti kietosiose dalelėse ištirpę teršalai.

Kietosios dalelės KD_10. Teršalas matuojamos visose 4-iose Vilniaus OKT stotyse. KD₁₀ vertinimui buvo taikomos ribinės vertės (toliau – RV): paros – 50 mg/m³ (ši vertė negali būti viršyta 35 kartus/metus) ir metų – 40 mg/m³. Stebimuoju laikotarpiu, nei vienoje OKT stotyje nebuvo fiksuojamas leidžiamas KD₁₀ viršijimų skaičius (35 kartus/metus).

Vertinant KD₁₀ vidutines metines koncentracijas, trijose iš keturių OKT stočių, rodė, nors ir nedidelę, bet mažėjimo tendenciją. 2020 m. visose OKT stotyse išryškėjo žymiai padidėjusios KD₁₀ paros maksimalios koncentracijos (net iki 3 kartų). Tai lėmė spalio mėn. pradžioje šalyje susiklosčiusios nepalankios teršalų sklaidymuisi sąlygos bei su pietryčių vėjais atkeliavę, Rusijos ir Ukrainos miškų gaisrų metu susidarę, teršalai.

Smulkiosios kietosios dalelės KD_2,5. Teršalo kocnetracija koncentracija matuojama Žirmūnų OKT stotyje, kur 2020 m. vidutinė metinė koncentracija mažėjo apie 15 proc. ir siekė 13.6 mg/m³, kai tuo tarpu taikytina RV sumažėjo net 20 proc. (2019 m. RV – 25 mg/m³, o nuo 2020 m. jau 20 mg/m³). 2020 m. didžiausią įtaką KD_2,5 sumažėjimui, kaip ir KD₁₀ vidutinės metinės koncentracijos Žirmūnų stotyje atveju, turėjo šalyje įsivyravusi Koronaviruso pandemija bei paskelbtas karantinas, kas tiesiogiai įtakojo transporto srautų sumažėjimą.

Azoto dioksidas NO_2. Kocentracijos buvo matuojamos visose Vilniaus OKT stotyse. NO₂ vertinimui buvo taikomos RV: 1 val. – 200 mg/m³ (ši vertė negali būti viršyta 18 kartų/metus) ir metų – 40 mg/m³. Reglamentuojamos RV nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo viršytos nei vienoje OKT stotyje ir, kai kuriose stotyse, 2020 m. turėjo mažėjimo tendenciją dėl Covid-19 situacijos bei Vilniaus miesto senamiestyje įsigaliojusios kilpinio eismo tvarkos.

Anglies monoksidas CO. Teršalo koncentracijos buvo matuotos 3-jose stotyse: Senamiesčio, Žirmūnų ir Savanorių pr. CO vertinimui buvo taikoma maksimali 8 val. slenkančio vidrkio RV – 10 mg/m³, kuri visu laikotarpiu nebuvo ne tik viršyta, bet ir 2020 m. Senamiesčio bei Žirmūnų OKT stotyse buvo stebimi nemaži koncentracijų sumažėjimai, kuriuos lėmė aukščiau minėtos transporto srautų sumažėjimo priežastys.

Sieros dioksidas SO₂. Koncentracijos matuotos 3-jose stotyse: Senamiesčio, Lazdynų ir Savanorių pr. SO₂ vertinimui buvo taikomos RV: 1 val. – 350 mg/m³ (ši vertė negali būti viršyta 24 kartus/metus) ir paros – 125 mg/m³ (ši vertė negali būti viršyta 3 kartus/metus) bei augmenijos apsaugai nustatytas kritinis užterštumo lygis (toliau – UL) ‒ metų – 20 mg/m³. Per 2019 – 2020 m. laikotarpį, SO₂ 1 val. ir paros maksimalios bei metų koncentracijos neviršijo reglamentuojamų RV/UL, tačiau jų rezultatai svyravo netolygiai, priklausomai nuo vidurkinimo laikotarpio bei analizuojamos OKT stoties. Trumpalaikiai (1 val. ir paros) 2020 m. SO₂ koncentracijų padidėjimai labiau stebimi Savanorių pr. OKT stotyje (kas galimai įtakojo dėl netoliese esančios pramonės įmonėse pasitaikančių trumpalaikių gamybos sutrikimų ir su tuo padidėjusia tarša), o ilgalaikis (metų) 2020 m. SO₂ koncentracijos padidėjimas labiau stebimas Lazdynų OKT stotyje, dėl galimai prietvakarinėje Vilniaus miesto dalyje besiplečiančios šilumos ir elektros gamybos veiklos ir į šios stoties pusę vyraujančių vėjų.

Ozonas O₃. Teršalo koncentracijos buvo matuotos dvejose OKT stotyse: Lazdynų ir Žirmūnų. O₃ vertinimui buvo taikomos RV: didžiausia 8 val. periodo koncentracija – 120 mg/m³ (ši vertė negali būti viršyta 25 kartus/metus) ir 1 val. – 240 mg/m³ (pavojaus slenkstis) bei 180 mg/m³ (informavimo slenkstis). Pastaraisiais, 2020 metais, O₃ koncentracijos ne tik, kad neviršijo 120 mg/m³ vertės bei pavojaus ir informavimo slenksčių, bet ir nebuvo fiksuotas nei vienas viršijimas, tad trumpuoju laikotarpiu stebimas ozono koncentracijos sumažėjimas.

Benzenas. Benzeno  koncentracija buvo matuota tik Žirmūnų ir Savanorių pr. OKT stotyse. Benzeno vertinimui taikoma metų RV – 5 mg/m³, kuri nebuvo viršyta visu nagrinėjamu laikotarpiu. Jo koncentracijos buvo nedidelės ir sudarė tik iki 7,6 proc. RV, tačiau 2020 m. Savanorių pr. stotyje stebimas net 31 proc. padidėjimas, ko priežastimi galėjo būti netoliese esančios pramonės bei gamybos įmonėse, turimuose kurą deginančiuose įrenginiuose, kuro nekokybiškas ar nepilnas sudeginimas.

Su išsamesne, 2019 – 2020 m. laikotarpio, Vilniaus miesto oro kokybės stebėsenos rezultatų apžvalga galite susipažinti pateikiamoje ataskaitoje.

2019 – 2020 meteorologinė apžvalga

Oro temperatūra. Nagrinėjamu laikotarpiu Vilniaus miesto vidutinės metinės temperatūros išliko pastovios, tai yra per 2020 m. stebimas tik 0,1 °C temperatūros pakilimas (nuo 8,9 °C iki 9,0 °C), tačiau vertinant pagal LHT internetiniame puslapyje pateiktus daugiamečius Vilniaus miesto metinius oro temperatūros duomenis, matyti, kad 2019 – 2020 m. fiksuotos temperatūros yra maksimalios per visą 1778 – 2020 m. Vilniaus miesto orų stebėjimų laikotarpį, kas rodo, kad miesto temperatūra nuolat kyla aukštyn.

2020 m. tiek maksimalios paros, tiek maksimalios 1 valandos temperatūrų šuoliai buvo apie 3,5 laipsnio žemesni nei 2019 m. Kas stebėtina, tai kad maksimalios paros ir 1 val. temperatūros buvo užfiksuotos vasaros pradžioje, t. y. birželio mėn., kai tuo tarpu pagal 1981 – 2010 m. standartinę klimato normą Lietuvoje (informacija pagal LHT internetiniame puslapyje pateiktus duomenis), šilčiausi ir pasižymintys didžiausiomis paros temperatūromis buvo kiti, liepos – rugpjūčio, vasaros mėnesiai.

Panaši situacija ir su šalčiausia para bei valanda, tik šie 2019 – 2020 m. paskaičiuoti temperatūrų skirtumai dar didesni (nuo 6,1 iki 7,2 laipsnio): 2019 m. šalčiausią parą fiksuota -11,5 °C, o tuo tarpu 2020 m. tik -5,4 °C, 2019 m. minimali 1 val. žiemos temperatūra fiksuota -15,3 °C, o 2020 m. tik -8,1 °C. Šalčiausios paros fiksuotos sausio mėn. (2019 m.) ir gruodžio mėn. (2020 m.), tuo tarpu šalčiausios valandos: 2019 m. – sausio mėn., o 2020 m. net pavasario viduryje, t. y. kovo 24 d.

2019 – 2020 m. laikotarpiu, žiemos sezono mėnesių temperatūrų vidurkiai, taip pat buvo nukrypę nuo 1981 – 2010 m. standartinės klimato normos Lietuvoje, ypatingai 2020 m., kai žiemos mėnesiais (sausį – vasarį) laikėsi teigiama 1,6 – 1,7 °C vidutinė mėn. temperatūra. Standartiškai, pagal 1981 – 2010 m. normą, žiemos mėnesiais vidutinė oro temperatūra laikosi ties -2 – -4 °C padala, tad ši norma fiksuota tik 2019 m. sausio mėn. (-4,4 °C), kitais mėnesiais fiksuota nuo 2 iki 6 laipsnių didesnė temperatūra, kas rodo žiemos sezonų šiltėjimą.

Pastebėtina, kad 2019 m. Vilniuje buvo fiksuojamos 5 karščio bangos, tai dienos, kurių metu iš tropinių lygumų atkeliavęs anticiklonas sušildo oro temperatūrą ir termometro stulpelis šokteli iki 30 °C ir daugiau. Tuo tarpu 2020 m. buvo fiksuojama tik 1 karščio banga, kai oro temperatūra tik porai valandų šoktelėjo iki 30,1°C.  Kalbant apie šalčio bangas ar speigus, Vilniuje, minėtu laikotarpiu, tokių nebuvo, kadangi šalčiausia temperatūra fiksuota tik -15,3 °C, kuri ilgai nesilaikė ir orai netrukus atšilo.

Krituliai. Vertinant 2019 – 2020 m. Vilniaus miesto kritulių kiekį, 2020 m. pastebimas 5,1 procento kritulių kiekio padidėjimas (nuo 535,9 mm iki 563,3 mm), tačiau palyginus su 1981 – 2010 m. standartine klimato norma Vilniaus mieste (informacija pagal LHT internetiniame puslapyje pateiktus duomenis), jis vis dar mažesnis per 87 – 137 mm.

Kalbant apie 2019 – 2020 m. fiksuotus išskirtinius (per 1 val. ir parą iškritusius maksimalius kritulių kiekius) reiškinius, nustatyta, kad 2019-08-21 d. per 1 val. iškrito 13,1 mm kritulių (13,1 proc. rugpjūčio mėn. kritulių kiekio), 2019-08-08 d. per parą iškrito 34,6 mm kritulių (34,5 proc. rugpjūčio mėn. kritulių kiekio), 2020-07-27 d. per 1 val. iškrito 20,6 mm (31 proc. liepos mėn. kritulių kiekio) ir 2020-08-30 d. per parą iškrito 38,6 mm kritulių, kas sudarė net pusę  rugpjūčio mėn. kritulių kiekio (77,3 mm).

Vėjas. Vilniuje vyravusių vėjų vidutinis metinis greitis buvo panašus į Vilniaus krašte vyraujančią standartinę vėjo normą (3,0 – 3,5 m/s) ir lygus apie 3 m/s (2019 m. – 2,99 m/s, o 2020 m. – 2,97 m/s). Nagrinėjamuoju laikotarpiu išmatuoti maksimalūs 1 val. greičiai taip pat nebuvo labai dideli (2019 m. – 8,9 m/s, 2020 m. – 11 m/s), kurie galėtų kelti didesnę grėsmę žmonėms bei jų turtui.

Su išsamesne, 2019 – 2020 m. Vilniaus miesto meteorologinės stebėsenos rezultatų apžvalga, galima susipažinti pateikiamoje ataskaitoje.

2014 – 2018 m. aplinkos oro kokybės apžvalga Vilniaus mieste

2017 – 2018 metų oro vertinimas Vilniaus mieste

2017-2018 metais Vilniaus mieste aplinkos oro kokybė buvo stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse (OKTS), kurios nepertraukiamai matuoja oro teršalų koncentracijas.

Kietosios dalelės. Kietųjų dalelių (KD₁₀) paros ribinė vertė yra 50 μg/m³ ir ši riba negali būti viršijama daugiau nei 35 dienas per kalendorinius metus. Vidutinė metinė koncentracijos ribinė vertė yra 40 μg/m³.

2015-2018 metais kietųjų dalelių koncentracijos buvo matuojamos visose OKTS. Stebėjimo duomenys rodo, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis kasmet kinta, 2015-2018 m. praktiškai visose OKT stotyse buvo viršijamos paros ribinės vertės.

2018 m. Žirmūnų OKTS buvo viršyta leidžiama 35 dienų riba, viso buvo 37 tokios dienos. Vertinant 2013 – 2018 m. laikotarpį, blogiausia situacija buvo 2014 – 2015 m. kuomet buvo viršijamos 81 ir atitinkamai 56 dienos. Senamiesčio OKT stotyje paros ribinė vertė 2015 m. viršyta 31 dieną ir tai buvo didžiausias rezultatas 2013 – 2018 m. laikotarpyje. Savanorių pr. OKTS dienų skaičius lyginant su 2015 m., kuomet jis buvo didžiausias ir siekė 20 d., sumažėjo iki 9 dienų, tačiau lyginant su 2017 m. nuo 3 dienų išaugo iki 9 dienų. Tiek Senamiesčio, tiek Žirmūnų, Savanorių pr. OKTS 2017 – 2018 m. rodo dienų, kuomet viršytos paros ribinės vertės – augimą. Tuo tarpu mažiausias koncentracijas ir dienų skaičių, kuomet paros ribinės vertės buvo viršijamos fiksuotos Lazdynų OKTS, 2018 užfiksuota nebuvo.

Smulkiųjų kietųjų dalelių (KD_2,5) koncentracijos matuojamos tik Žirmūnų OKTS nuo 2007 m. Tendencija rodo, kad vidutinės etinės koncentracijos auga. Didžiausios jos buvo 2013 – 2015 m. metais ir siekė 23 μg/m³, ribinė vertė 25 μg/m³ nebuvo viršyta.

Azoto dioksidas. Azoto dioksido koncentracija buvo matuojama visose OKT stotyse. 2010 metais įsigaliojo vidutinė metinė ribinė vertė 40 μg/m³, o vienos valandos – 200 μg/m³ (vienos valandos norma neturi būti viršijama daugiau nei 18 kartų per kalendorinius metus), 2015-2016 m. ribinės vertės nebuvo viršytos.

Stebint azoto dioksido pokyčius septynių metų laikotarpyje (2012 – 2018 m.) vidutinės metinės koncentracijos yra pakankamai stabilios. Nežymus mažėjimas pastebėtas Senamiesčio OKTS, Lazdynų OKTS koncentracijos išlieka stabilios.

Sieros dioksidas. Didžiausiai paros koncentracijai nustatyta ribinė vertė – 125 μg/m³, didžiausiai vienos valandos vertinimui taikoma ribinė vertė – 350 μg/m³. Vidutinė metinė sieros dioksido ribinė vertė nėra taikoma. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama vidutinė metinė ribinė koncentracija – 20 μg/m³. Sieros dioksido koncentracijos 2015 – 2018 metais buvo matuojamos Senamiesčio, Lazdynų ir Savanorių OKT stotyse.

Didžiausios vidutinės metinės sieros dioksido koncentracijos aštuonių metų laikotarpyje išmatuotos Savanorių pr. OKTS po 5 μg/m³ 2009 ir 2011 m. Didžiausio koncentracijos 2012 – 2018 m. laikotarpyje išmatuotos 2017 – 2018 metais.

Anglies monoksidas. Anglies monoksido ribinė vertė, tai didžiausia 8 valandų koncentracija, paskaičiuota slenkančio vidurkio būdu – 10 mg/m³. 2013-2016 m. anglies monoksido koncentracijos neviršijo leidžiamų ribinių verčių. 2016 m. koncentracijos Senamiesčio ir Žirmūnų OKTS buvo didesnės už 2015 m.

Didžiausios koncentracijos stebėjos Senamiesčio OKTS 2016 m (7,4 mg/m³). Mažiausios koncentracijos – Savanorių pr. OKTS

2015 – 2016 metų oro vertinimas Vilniaus mieste

2015-2016 metais Vilniaus mieste aplinkos oro kokybė buvo stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse (OKTS), kurios nepertraukiamai matuoja oro teršalų koncentracijas.
Oro užterštumas priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių: meteorologijos (vėjo krypties, greičio ir kt.), kuri lemia teršalų sklaidą, pernešimą; teršalų šaltinių, kurie gali būti tiek gamtiniai, tiek antropogeniniai (autotransportas, pramones, energetikos objektai ir pan.) ir kt.

Kietosios dalelės

Kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė yra 50 μg/m3 ir ši riba negali būti viršijama daugiau nei 35 dienas per kalendorinius metus. Vidutinė metinė koncentracijos ribinė vertė yra 40 μg/m3.
2015-2016 metais kietųjų dalelių koncentracijos buvo matuojamos visose OKTS. Stebėjimo duomenys rodo, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis kasmet kinta, 2015-2016 m. visose OKT stotyse buvo viršijamos paros ribinės vertės. 2015 m. Žirmūnų OKTS buvo viršyta leidžiama 35 dienų riba. Senamiesčio OKT stotyje paros ribinė vertė 2015 m. viršyta 31 dieną, o 2016 m. – 14 dienų. 2015 m. Savanorių pr. OKT stotyje 2015 m. užfiksuota 20 dienų, o 2016 m. – 12 dienų, kai buvo viršyta paros ribinė vertė. Lazdynų OKT stotyje 2015 m. tokių viršijimų buvo užfiksuota 5 dienos, tuo tarpu 2016 m. – 7 dienos. Žirmūnų OKTS buvo užfiksuota daugiausia viršijimų – 63 dienos (2015 m.) ir 34 dienos (2016 m.) (tuo tarpu 2014 m. – 81 diena). Lyginant su ankstesniais, 2014 metais, 2015 m. paros ribinių verčių viršijimų padidėjo Senamiesčio ir Savanorių pr. OKTS, sumažėjo Lazdynų ir Žirmūnų OKTS. 2016 m. paros ribinių verčių viršijimai sumažėjo visuose OKTS, išskyrus Lazdynus, kur lyginant su 2015 m. įvyko padidėjimas.

Kietųjų dalelių viršijimai atskiromis dienomis 2007 – 2014 metais (Aplinkos apsaugos agentūros duomenys)

2015-2016 m. OKT stotyse išmatuota vidutinė metinė koncentracija neviršijo vidutinės metinės ribinės vertės: 16 ir 24 μg/m3 Lazdynų OKTS (pagal metus), 39 μg/m3 ir 34 μg/m3 Žirmūnų OKT stotyje, Senamiesčio ir Savanorių pr. OKT stotyse vidutinė metinė koncentracija atitinkamai buvo 30 μg/m3 ir 23 μg/m3 bei  27 μg/m3 ir 21 μg/m3 (vidutinė metinė ribinė vertė – 40 μg/m3). 2015 m. didžiausia paros koncentracija buvo fiksuota Žirmūnų OKT stotyje – 130 μg/m3, tuo tarpu 2016 m. didžiausia paros koncentracija buvo fiksuojama Senamiesčio OKTS – 158 μg/m3. Vidutinės kiekvieno mėnesio kietųjų dalelių koncentracijos (ir smulkiųjų dalelių KD2,5) 2015-2016 m.

KD10 vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos viršuje 2015 m. ir žemiau 2016 m. Senamiesčio, Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr. OKT stotyse ir vidutinė mėnesio KD2.5 koncentracija išmatuota Žirmūnų OKT stotyje (Aplinkos apsaugos agentūros duomenys)

Ankstyvą pavasarį, kol nebūna sulapojusi augalija, pravažiuojantis autotransportas ir stiprus vėjas pakelia kietąsias daleles nuo pakelių, kur yra susikaupęs purvas, smėlis, kiti teršalai. Didžiausios vidutinės mėnesio koncentracijos buvo sausio – gegužės mėnesiais. 2015 m. didžiausios vidutinės kiekvieno mėnesio kietųjų dalelių koncentracijos stebėtos kovo ir spalio mėnesiais, mažiausios – liepos mėnesį. Tuo tarpu 2016 m. sausio mėnesį stebėtos didžiausios koncentracijos visose OKTS, išskyrus Žirmūnų OKTS, kur didžiausios koncentracijos stebėtos gegužę.
Nuo 2007 metų Žirmūnų OKT stotyje buvo pradėtos matuoti smukiosios kietosios dalelės (KD2,5), tai dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo yra iki 2,5 mikronų. Smulkiosioms kietosioms dalelėms galiojanti vidutinė metinė ribinė vertė 2015-2016 metais – 25 μg/m3.
Iki 2015 m. smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija kasmet tendencingai didėjo: 2009 metais – 12 μg/m3, 2012 m. -19 μg/m3, 2014 ir 2015 metais koncentracija siekė 23 μg/m3. Situacija kiek pagarėjo 2016 m., kuomet smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo iki 20 μg/m3.
Didžiausia vidutinė mėnesio koncentracija 2015 m. buvo vasario mėnesį – 37 μg/m3, o 2016 m. sausio mėnesį – 42 μg/m3. 2015 m. Mažiausios vidutinės mėnesio koncentracijos buvo stebimos birželio – liepos mėnesiais – 16 μg/m3 – 15 μg/m3, 2016 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais – 14 μg/m3 ir 13 μg/m3.

Azoto dioksidas

Azoto dioksido koncentracija buvo matuojama visose OKT stotyse. 2010 metais įsigaliojo vidutinė metinė ribinė vertė 40 μg/m3, o vienos valandos – 200 μg/m3 (vienos valandos norma neturi būti viršijama daugiau nei 18 kartų per kalendorinius metus), 2015-2016 m. ribinės vertės nebuvo viršytos.
Stebint azoto dioksido pokyčius penkerių metų laikotarpyje (2012 – 2016 m.) yra stebima vidutinės metinės koncentracijos augimo tendencija Žirmūnų, Savanorių pr. OKTS, šiose stotyse 2016 m. koncentracijos buvo didžiausios per pastaruosius trejus metus. Nežymus mažėjimas pastebėtas Senamiesčio OKTS, Lazdynų OKTS koncentracijos išlieka stabilios.

Vidutinės metinės azoto dioksido koncentracijos 2012 – 2016 metais Senamiesčio, Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr.  OKT stotyse

2015-2016 m. didžiausios metinės, vidutinės mėnesio koncentracijos stebimos Žirmūnų OKTS, kuri atspindi autotransporto srautų įtaką ir yra šalia intensyvaus eismo Kareivių g. – 38 μg/m3 – 39 μg/m3 (vid. metinės koncentracijos 2015-2016 m.), mažiausios – Lazdynų OKTS, kuri atspindi Vilniaus miesto foninę situaciją 14 μg/m3 – 15 μg/m3 (vid. metinės koncentracijos 2015 – 2016 m.). Senamiesčio OKTS stebėjimai buvo nutraukti 2010 m. ir vėl pradėti nuo 2011 m. rugsėjo mėn. 2015-2016 m. koncentracija šioje OKTS siekė – 22 μg/m3 – 21 μg/m3.
2015 m. didžiausios kiekvieno mėnesio koncentracijos buvo stebėtos Žirmūnų OKTS – balandžio, gegužės ir gruodžio mėn. (43 μg/m3 – 41 μg/m3 – 40 μg/m3). 2016 m. didžiausios kiekvieno mėnesio koncentracijos buvo stebėtos Žirmūnų OKTS – sausio, balandžio, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. (44 μg/m3 – 44 μg/m3 – 42 μg/m3 – 43 μg/m3).

NO2 vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos 2015 m. (viršuje )ir 2016 m. (apačioje)

2014 metų oro ertinimas Vilniaus mieste

2014 metais Vilniaus mieste aplinkos oro kokybė buvo stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse (OKT), kurios nepertraukiamai matuoja oro teršalų koncentracijas. Lyginant oro kokybę su 2013 m., 2014 m. oro kokybė buvo labai bloga.

Oro užterštumas priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių: meteorologijos (vėjo krypties, greičio ir kt.), kuri lemia teršalų sklaidą, pernešimą; teršalų šaltinių, kurie gali būti tiek gamtiniai, tiek antropogeniniai (autotransportas, pramones, energetikos objektai ir pan.) ir kt.

Kietosios dalelės

Kietųjų dalelių (KD₁₀) paros ribinė vertė yra 50 μg/m³ ir ši riba negali būti viršijama daugiau nei 35 dienas per kalendorinius metus. Vidutinė metinė koncentracijos ribinė vertė yra 40 μg/m³. 2014 metais kietųjų dalelių koncentracijos buvo matuojamos visose OKT stotyse. Stebėjimo duomenys rodo, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis kasmet kinta, 2014 m. Didžiausias paros vidurkis skirtingose stotyse siekė 89–132 µg/m3 ir viršijo paros ribinę vertę 1,8–2,6 karto. Transporto įtaką oro kokybei atspindinčioje Žirmūnų OKT stotyje buvo viršijama paros ribinė vertė viršyta leidžiamą 35 dienų ribą. Žirmūnų OKT stotyje buvo užfiksuota daugiausia viršijimų net 81 dienos (2014 m. – 81 d. 2012 m. – 43 d.), Senamiesčio OKT stotyje paros ribinės vertės viršijimai buvo  2014 m. – 25 dienos, 2013 m.– 22 dienos, Savanorių pr. OKT stotyje užfiksuota  dienų (2014 m. 12d., 2013 m. 13 d.), kai buvo viršyta paros ribinė vertė, Lazdynų OKT stotyje tokių viršijimų buvo užfiksuota 6 dienos (2014 m. – 6 d., 2013 m. – 9 d. ). Lyginant su ankstesniais 2014 metais, paros ribinių verčių viršijimų padidėjo Senamiesčio, Žirmūnų, Savanorių pr. OKT stotyse, sumažėjo Lazdynų OKT stotyse. 2014 m. daugiausia KD₁₀ paros ribinės vertės viršijimo atvejų užfiksuota sausio–balandžio ir spalio–gruodžio mėn. Šiuo laikotarpiu Žirmūnų, Savanorių prospekto ir Senamiesčio stotyse nustatyta po 80–90 % viso metinio viršijimo atvejų skaičiaus, o Lazdynų – 100 %. Žiemos metu (sausio mėn.), kuomet suintensyvėja tarša iš energetikos įmonių ir individualių namų šildymo įrenginių, padidėjęs oro užterštumas buvo didžiausias. Įtakos turėjo ir pakeltoji tarša bei atneštiniai teršalai iš kitų Europos valstybių. Ankstyvą pavasarį, kol augmenija dar nesužaliavusi, pravažiuojantis autotransportas ir stiprus vėjas pakelia kietąsias daleles nuo pakelių, kur yra susikaupęs purvas, smėlis, kiti teršalai.

Kietųjų dalelių KD_2,5 koncentracija Vilniuje matuojama Žirmūnų OKT stotyje. Pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus KD_2,5 koncentracijos vertinimui taikoma metinė ribinė vertė (25 µg/m³), kurios įsigaliojimo data – 2015 m. sausio 1 d. Iki 2015 m. taikomas kasmet mažėjantis nukrypimo nuo ribinės vertės dydis, taigi 2014 m. metinė ribinė vertė kartu su leistinu nukrypimo dydžiu smulkiosioms kietosioms dalelėms KD2,5 buvo lygi 26 µg/m³. Didžiausią įtaką šio teršalo  koncentracijos padidėjimui turi kuro deginimas pramonės ir energetikos įmonėse, individualių namų šildymo įrenginiuose, autotransporto priemonių išmetimai. 2014 m., kaip ir 2013 m.  Vilniaus Žirmūnų OKT stotyje vidutinė metinė KD_2,5 koncentracija siekė 23 µg/m3 ir neviršijo nustatytos normos. Didžiausia smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija nustatyta vasarį– kovą ir spalį–gruodį, kai vidutinė mėnesio koncentracija svyravo nuo 28 iki 36 µg/m. Palyginti su 2013 m., oro užterštumo lygis šiuo teršalu nepasikeitė, tačiau vertinant 2007–2014 m. duomenis, Vilniuje pastebima ryškus KD_2,5 koncentracijos didėjimas.

1 pav. Kietųjų dalelių viršijimai atskiromis dienomis 2007 – 2014 metais (Aplinkos apsaugos agentūros duomenys)

2 pav. KD₁₀ vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos 2014 m. Senamiesčio, Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr. OKT stotyse ir vidutinės  mėnesio KD_2.5 koncentracija išmatuota Žirmūnų OKT stotyje. (Aplinkos apsaugos agentūros duomenys)

Azoto dioksidas

Azoto dioksido koncentracija buvo matuojama visose OKT stotyse. 2010 metais įsigaliojo vidutinė metinė ribinė vertė 40 μg/m³, o vienos valandos – 200 μg/m³ (vienos valandos norma neturi būti viršijama daugiau nei 18 kartų per kalendorinius metus), 2014 m. ribinės vertės nebuvo viršytos. 2014 m. tyrimų duomenimis, šių teršalų koncentracija Vilniuje neviršijo nustatytų normų. Transporto įtaką atspindinčioje Žirmūnų OKT stotyje stebėtos didesnės nei kitose stotyse NO₂ vertės – metinis vidurkis čia siekė 33 µg/m³, kas sudarė 83 % nuo metinės ribinės vertės dydžio, kitose stotyse svyravo nuo 14 iki 24 µg/m³.

3 pav. Vidutinės metinės azoto dioksido koncentracija 2007-2014 metais Senamiesčio, Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr. OKT stotyse. ( Aplinkos apsaugos duomenys) 

 4 pav. Azoto dioksido didžiausia vienos valandos koncentracija 2014 metais Senamiesčio, Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr. OKT stotyse. ( Aplinkos apsaugos duomenys)

5 pav. Azoto dioksido didžiausia vienos valandos koncentracija kiekvieną mėnesį Senamiesčio, Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr. OKT stotyse. ( Aplinkos apsaugos duomenys)

Sieros dioksidas

Didžiausiai paros koncentracijai nustatyta ribinė vertė – 125 μg/m3, didžiausiai vienos valandos vertinimui taikoma ribinė vertė – 350 μg/m3. Vidutinė metinė sieros dioksido ribinė vertė nėra taikoma. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama vidutinė metinė ribinė koncentracija – 20 μg/m3. Sieros dioksido koncentracijos 2014 metais buvo matuojamos Senamiesčio, Lazdynų ir Savanorių OKT stotyse. Beveik visose OKT stotyse nustatyta SO₂ buvo kiek mažesnė nei 2013 m. tačiau Lazdynų OKT stotyje apie 1,5 karto padidėjo sieros dioksido metinis vidurkis. 2014 metais didžiausios vidutinės metinės sieros dioksido koncentracijos ir didžiausia paros koncentracija matuotos Lazdynų OKT stotyje po 2,9 μg/m³ didžiausia paros koncentracija – 11,2 μg/m³, 2013 metais Savanorių pr. 2,4 μg/m³ didžiausia paros koncentracija – 8,1 μg/m³.

6 pav. Vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija 2007-2014 metais Senamiesčio, Lazdynų. Savanorių pr. OKT stotyse. ( Aplinkos apsaugos duomenys)

7 pav. Kiekvieno mėnesio vidutinė sieros koncentracija 2014 metais Senamiesčio, Lazdynų. Savanorių pr. OKT stotyse. ( Aplinkos apsaugos duomenys)

8 pav. Vidutinės kiekvieno mėnesio maksimali 1 valandos sieros koncentracija 2014 metais Senamiesčio, Lazdynų. Savanorių pr. OKT stotyse. ( Aplinkos apsaugos duomenys)

Anglies monoksidas

Anglies monoksido ribinė vertė, tai didžiausia 8 valandų koncentracija, paskaičiuota slenkančio vidurkio būdu – 10 mg/m3. 2014 m. stebint kiekvieno mėnesio didžiausias 8 val. koncentracijas, paskaičiuotas slenkančio vidurkio būdu, didžiausios buvo vasario, balandžio, spalio, lapkričio, mėnesiais, mažiausios – gegužės – rugsėjo mėnesiais. Didžiausios koncentracijos fiksuotos Senamiesčio OKTS. 2013 m. anglies monoksido koncentracijos neviršijo leidžiamų ribinių verčių. 2014 m. koncentracijos, nors ir nežymiai, bet buvo mažesnės nei 2013 m. 2010 – 2011 metais matavimai Senamiesčio OKTS nebuvo atliekami.

9 pav. Didžiausios anglies monoksido koncentracijos 2007-2014 metais, paskaičiuotos slenkančio vidurkio būdu. ( Aplinkos apsaugos duomenys)

10 pav. Anglies monoksido vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos 2014 m., paskaičiuotos slenkančio vidurkio būdu. ( Aplinkos apsaugos duomenys)

 Ozonas

Ozono ribinei vertei taikoma didžiausia 8 val. periodo koncentracija, apskaičiuota slenkančio vidurkio būdu – 120 μg/m³. Ozono siektina vertė, kuri po jos įsigaliojimo datos (2010 01 01) neturi būti viršyta daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trijų metų vidurkį. Teršalui taip pat taikoma didžiausia vienos valandos koncentracija, kurios ribinė vertė – 180/ 240 μg/m³. Pažemio ozono koncentracijos Vilniaus mieste stebimos Lazdynų ir Žirmūnų OKT stotyse. 2014 m. ozono koncentracija Vilniuje, palyginti su 2013 m., padidėjo. Maksimali 8 valandų vidurkio vertė Lazdynų stotyje siekė 149 µg/m³, Žirmūnų – 135 µg/m³. Lazdynuose pavasarį ir vasarą užfiksuotos 6 dienos, kai 8 valandų O3 koncentracijos vidurkis viršijo 120 µg/m³, Žirmūnuose nustatyti 5 tokie atvejai. Nors buvo viršyta ilgalaikius tikslus atitinkanti vertė, siektina vertė (120 µg/m³ neturi būti viršijama daugiau nei 25 dienas per kalendorinius metus) Vilniuje neviršyta – pastarųjų trijų metų (2012–2014 m.) laikotarpiu šis kriterijus Lazdynuose buvo viršijamas vidutiniškai po 4 dienas, Žirmūnų OKT stotyje – po 2 dienas kasmet. Maksimali 1 valandos koncentracija Vilniaus OKT stotyse siekė 146–159 µg/m3. Kaip ir ankstesniais metais, informavimo ir pavojaus slenksčiai nebuvo viršyti. Vertinant ilgesnio periodo duomenis pastebima, kad ozono koncentracija Vilniaus aplinkos ore kinta nedaug.

11 pav. Didžiausia 8 val. periodo ozono koncentracijos, paskaičiuotos slenkančio vidurkio būdų, 2007-2014 m. ( Aplinkos apsaugos duomenys)

12 pav. Didžiausia 8 val. periodo ozono koncentracijos, paskaičiuotos slenkančio vidurkio būdų, kiekvieno mėnesio vidurkiai. ( Aplinkos apsaugos duomenys)

Benzenas

Benzeno koncentracija buvo matuojama Lazdynų, Žirmūnų ir Savanorių pr. OKT stotyse. Savanorių pr. (visose matuotose stotyse surinkta mažiau nei 90 procentų duomenų). Nė vienoje OKT stotyje vidutinė metinė koncentracija neviršijo galiojusių normų, kur vidutinė metinė ribinė vertė – 5 μg/m³. Vidutinė metinė koncentracija Lazdynų OKT stotyje siekė apie 0,03 μg/m³, Žirmūnų OKTS – 0,12 μg/m³, Savanorių pr. – 0,19 μg/m³. Nors koncentracijos kasmet kinta, lyginant su 2013 m. jos yra sumažėjusios Lazdynų, Žirmūnų OKT stotyse, Savanorių OKT stotyje šiek tiek padidėjo.

13 pav. Vidutinės metinės koncentracijos 2007-2014 metais. ( Aplinkos apsaugos duomenys)

Kiti teršalai

Vilniaus miesto Žirmūnų OKT stotyje yra matuojamos sunkiųjų metalų (Pb, As, Cd, Ni) ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos. Matuojamo švino (Pb) koncentracijos metinis vidurkis 2014 m. buvo 0,004 μg/m³, kaip ir 2013 m. ir neviršijo galiojusių normų (0,5 μg/m³).

Kitų sunkiųjų metalų vidutinės metinės koncentracijos neviršijo siektinų ribinių verčių, kurios įsigaliojo nuo 2012-12-31. Arsenui (As) yra taikoma 6 ng/m³ ribinė vertė, nikeliui (Ni) – 20 ng/m³, kadmiui (Cd) – 5 ng/m³. Vidutinė metinė arseno koncentracija, palyginti su 2013 m., padidėjo, švino – nepasikeitė, o nikelio ir kadmio sumažėjo. Beveik visų matuojamų policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracija buvo didesnė nei ankstesniais metais. Ilgesnio periodo (2007–2014 m.) tyrimų duomenys rodo skirtingas šių teršalų kitimo tendencijas.

Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija Žirmūnų OKT stotyje koncentracijos vidurkis 2014 m. siekė 1,16 ng/m³ ir, nors ir nežymiai, bet viršijo siektiną vertę (1 ng/m3 ). Palyginti su 2013 m., šio teršalo koncentracija nepakito. Didžiausia B(a)P koncentracija nustatyta lapkričio mėnesį – 4,12 ng/m³. Didesnė nei 1 ng/m³ benz(a)pireno koncentracija fiksuota penkis mėnesius per metus (sausio–vasario ir spalio– gruodžio mėn.). Likusiais mėnesiais šio teršalo koncentracija buvo ne didesnė nei 0,78 ng/m³. Vertinant ilgesnio – 2007–2014 m. periodo duomenis Vilniuje pastebima benz(a)pireno koncentracijos didėjimo tendencija. Padidėjusios emisijos susijusios su individualiu šildymu, autotransportu, pramonės, energetikos veikla.

 14 pav. Policiklinių aromatinių angliavandenilių pokyčiai 2007-2014 metais. ( Aplinkos apsaugos duomenys )

2013 metų oro vertinimas Vilniaus mieste

Oro užterštumas priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių: meteorologijos (vėjo krypties, greičio ir kt.), kuri lemia teršalų sklaidą, pernešimą; teršalų šaltinių, kurie gali būti tiek gamtiniai, tiek antropogeniniai (autotransportas, pramones, energetikos objektai ir pan.) ir kt. 2013 metais Vilniaus mieste aplinkos oro kokybė buvo stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse (OKTS), kurios nepertraukiamai matuoja oro teršalų koncentracijas. Lyginant oro kokybę su ankstesniais, 2012 m., 2013 m. oro kokybė buvo panaši.

Kietosios dalelės

Kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė yra 50 μg/m³ ir ši riba negali būti viršijama daugiau nei 35 dienas per kalendorinius metus. Vidutinė metinė koncentracijos ribinė vertė yra 40 μg/m³.

2013 metais kietųjų dalelių koncentracijos buvo matuojamos visose OKTS. Stebėjimo duomenys rodo, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis kasmet kinta, 2013 m. visose OKT stotyse buvo viršijamos paros ribinės vertės, Žirmūnų OKTS buvo viršyta leidžiama 35 dienų riba. Senamiesčio OKT stotyje paros ribinė vertė 2010 m. buvo viršyta 41 dieną, 2011 m. buvo viršyta – 25 dienas, 2012 m – 16 dienų, tuo tarpu 2013 m. – 22 dienas. Savanorių pr. OKT stotyje užfiksuota 13 dienų (2011 m. – 10 d.), kai buvo viršyta paros ribinė vertė, Lazdynų OKT stotyje tokių viršijimų buvo užfiksuota 3 dienos (2011 m. – 12 d., 2012 m. – 9 d. ), Žirmūnų OKTS buvo užfiksuota daugiausia viršijimų – 43 dienos (2011 m. – 34 d. 2012 m. – 31 d.). Lyginant su ankstesniais, 2012 metais, paros ribinių verčių viršijimų padidėjo visose OKTS, sumažėjo tik Lazdynų OKTS. OKT stotyse išmatuota vidutinė metinė koncentracija neviršijo vidutinės metinės ribinės vertės: 16 μg/m³ Lazdynų OKTS, 38 μg/m³ Žirmūnų OKT stotyje, Senamiesčio ir Savanorių pr. OKT stotyse vidutinė metinė koncentracija atitinkamai buvo 29 ir 23 μg/m³. Didžiausia vidutinė paros koncentracija buvo fiksuota Senamiesčio OKT stotyje – 118 μg/m³ (užfiksuota sausio mėnesį), mažesnės: Žirmūnų – 111 μg/m³ (užfiksuota sausio mėnesį), Savanorių pr. – 106 μg/m³ (užfiksuota balandžio mėnesį), Lazdynų – 56 μg/m³ (užfiksuota sausio mėnesį). Ankstyvą pavasarį, kol nebūna sulapojusi augalija, pravažiuojantis autotransportas ir stiprus vėjas pakelia kietąsias daleles nuo pakelių, kur yra susikaupęs purvas, smėlis, kiti teršalai. Didžiausios vidutinės mėnesio koncentracijos buvo sausio – gegužės mėnesiais. Daugiausia kietųjų dalelių paros ribinių verčių viršijimų užfiksuota šaltuoju metų laiku (šildymo sezonu), kaip ir ankstesniais metais.

Nuo 2007 metų Žirmūnų OKT stotyje buvo pradėtos matuoti smukiosios kietosios dalelės (KD_2,5), tai dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo yra iki 2,5 mikronų. Smukiosioms kietosioms dalelėms galiojanti vidutinė metinė ribinė vertė 2013 metais – 26 μg/m³ (nuo 2015 m. įsigaliosianti ribinė vertė – 25 μg/m³). Nei pagal 2013 m. galiojusią, nei pagal 2015 m. įsigaliosiančią ribinę vertę, smulkiųjų dalelių koncentracija 2013 metais neviršijo vidutinės metinės ribinės vertės ir siekė 23 μg/m³, kasmet smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija didėja: 2012 m. buvo 19 μg/m³, 2009 metais – 12 μg/m³. Didžiausia vidutinė mėnesio koncentracija buvo vasario mėnesį – 36 μg/m³, mažiausios vidutinės mėnesio koncentracijos buvo stebimos liepos – rugsėjo mėnesiais – 17 – 18 μg/m³.

Azoto dioksidas

Azoto dioksido koncentracija buvo matuojama visose OKT stotyse. 2010 metais įsigaliojo vidutinė metinė ribinė vertė 40 μg/m³, o vienos valandos – 200 μg/m³ (vienos valandos norma neturi būti viršijama daugiau nei 18 kartų per kalendorinius metus), 2013 m. ribinės vertės nebuvo viršytos.

Stebint azoto dioksido pokyčius septynių metų laikotarpyje, yra stebimos vidutinės metinės koncentracijos augimo tendencijos. Žirmūnų, Lazdynų OKTS koncentracijos buvo didžiausios per pastaruosius septynerius metus. Savanorių pr. OKTS 2013 m. koncentracija, kaip ir 2011 m., buvo didžiausia. Didžiausios metinės, vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos yra stebimos Žirmūnų OKTS, kuri atspindi autotransporto srautų įtaką ir yra šalia intensyvaus eismo Kareivių g. – 35 μg/m³, mažiausios – Lazdynų OKTS, kuri atspindi Vilniaus miesto foninę situaciją 15 μg/m³. Senamiesčio OKTS stebėjimai buvo nutraukti 2010 ir pradėti nuo 2011 m. rugsėjo mėn., 2013 m. koncentracija siekė – 23 μg/m³.

2013 m. didžiausios kiekvieno mėnesio koncentracijos buvo stebėtos Žirmūnų OKTS, balandžio, spalio ir lapkričio mėn. (39 – 38 μg/m³). Kitose stotyse vidutinės mėnesio koncentracijos neviršijo 25 μg/m³, išskyrus Savanorių pr. OKTS sausio mėn. (25 μg/m³) ir Senamiesčio OKTS spalio mėn (μg/m³). Apibendrintai vertinant azoto dioksido koncentracijos Žirmūnų OKTS vidutiniškai buvo 11 – 16 μg/m³ didesnės nei kitose OKTS stotyse. Didžiausios vienos valandos koncentracijos buvo sausio mėnesį Žirmūnų OKTS buvo 192 μg/m³, Savanorių OKT – 166 μg/m³, Senamiesčio OKTS buvo – 123 μg/m³, Lazdynų – 96 μg/m³. Mažesnės azoto dioksido koncentracijos yra stebimos šiltuoju metų laiku – nuo gegužės iki spalio.

Sieros dioksidas

Didžiausiai paros koncentracijai nustatyta ribinė vertė – 125 μg/m3, didžiausiai vienos valandos vertinimui taikoma ribinė vertė – 350 μg/m3. Vidutinė metinė sieros dioksido ribinė vertė nėra taikoma. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama vidutinė metinė ribinė koncentracija – 20 μg/m3. Sieros dioksido koncentracijos 2009 metais buvo matuojamos Senamiesčio, Lazdynų ir Savanorių OKT stotyse, tuo tarpu 2010 metais buvo matuojamos tik Lazdynų ir Savanorių pr. OKTS, nuo 2011 m. rugsėjo mėn. sieros dioksido koncentracijos pradėtos matuoti ir Senamiesčio OKTS.

Didžiausios vidutinės metinės sieros dioksido koncentracijos matuotos Savanorių pr. po 5 μg/m³ 2009 ir 2011 m. Didžiausia vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija ir didžiausia paros koncentracija 2013 m. išmatuota Savanorių pr. OKT stotyje (vidutinė metinė koncentracija 2,4 μg/m³, didžiausia paros koncentracija – 8,1 μg/m³). Didžiausia paros ir vienos valandos koncentracija, neviršijo nustatytų ribinių verčių taikomų sieros dioksidui. Didžiausia paros koncentracijos buvo vasario mėnesį Savanorių OKTS ir siekė 8,1 μg/m³. Lyginant vidutines kiekvieno mėnesio koncentracijas, jos kito visų metų bėgyje . Didžiausios buvo užfiksuotos sausio – kovo mėnesiais. Didžiausia vidutinė mėnesio koncentracija užfiksuota Savanorių pr. OKTS kovo mėnesį ir siekė – 4,1 μg/m³. Didžiausios vienos valandos koncentracijos išmatuotos Savanorių pr. OKTS – 29,3 μg/m³, Lazdynų – 18,6 μg/m³, Senamiesčio – 15,7 μg/m³.

Anglies monoksidas

Anglies monoksido ribinė vertė, tai didžiausia 8 valandų koncentracija, paskaičiuota slenkančio vidurkio būdu – 10 mg/m3. 2013 m. stebint kiekvieno mėnesio didžiausias 8 val. koncentracijas, paskaičiuotas slenkančio vidurkio būdu,  didžiausios buvo žiemos, pavasario mėnesiais, mažiausios – gegužio – rugsėjo mėnesiais. Didžiausios koncentracijos fiksuotos Žirmūnų OKTS. 2013 m. anglies monoksido koncentracijos neviršijo leidžiamų ribinių verčių. 2013 m. koncentracijos, nors ir nežymiai, bet buvo mažesnės nei 2012 m. 2010 – 2011 metais matavimai Senamiesčio OKTS nebuvo atliekami. 

Ozonas 

Ozono ribinei vertei taikoma didžiausia 8 val. periodo koncentracija, apskaičiuota slenkančio vidurkio būdu – 120 μg/m³. Ozono siektina vertė, kuri po jos įsigaliojimo datos (2010 01 01) neturi būti viršyta daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trijų metų vidurkį. Teršalui taip pat taikoma didžiausia vienos valandos koncentracija, kurios ribinė vertė – 180/ 240 μg/m³.

Pažemio ozono koncentracijos Vilniaus mieste stebimos Lazdynų ir Žirmūnų OKT stotyse. Dienų skaičius, kai buvo viršyta 8 valandų ozono siektina vertė 2013 m. Lazdynų OKT stotyje buvo 1 kartai, Žirmūnų OKT stotyje nė vienos. Vidutinis metinis parų skaičius, kai buvo viršyta 8 val. ozono siektina koncentracija 2011 – 2013 m. laikotarpiu Lazdynų OKTS buvo – 4 kartai, Žirmūnų OKTS nevieno. Didžiausia 8 valandų periodo koncentracija, apskaičiuota slenkančio vidurkio būdu 2013 m. Lazdynų OKT stotyje buvo 123 μg/m³, Žirmūnų – 109 μg/m³. Didžiausia vienos valandos koncentracija užfiksuota Lazdynų OKT stotyje buvo 130 μg/m³, Žirmūnų – 126 μg/m³. Didžiausios koncentracijos buvo fiksuojamos balandžio – rugpjūčio mėnesiais. Didžiausios mėnesių vidurkių ozono koncentracijos buvo stebimos šiltuoju metų laiku: koncentracijos žymiai padidėja kovo mėnesį, išlieka aukštos ir žymiai sumažėja rugsėjo mėn.

Benzenas

Benzeno koncentracija buvo matuojama Lazdynų, Žirmūnų OKT stotyse. Savanorių pr. OKTS duomenys yra nuo rugpjūčio mėnesio, visose matuotose stotyse surinkta mažiau nei 90 procentų duomenų. Nė vienoje OKT stotyje vidutinė metinė koncentracija neviršijo galiojusių normų, kur vidutinė metinė ribinė vertė – 5 μg/m³. Vidutinė metinė koncentracija Lazdynų OKTS siekė apie 0,09 μg/m³, Žirmūnų OKTS – 0,15 μg/m³, Savanorių pr. – 0,18 μg/m³. Nors koncentracijos kasmet kinta, lyginant su 2007 m. jos yra žymiai sumažėjusios ir mažiausios fiksuojamos Lazdynų OKTS, nors pastaruosius du metus, pradėjo augti. Didžiausios kiekvieno mėnesio koncentracijos stebėtos Savanorių pr. OKTS. Žirmūnų OKTS jos buvo stabilios, Lazdynų OKTS padidėjimas buvo liepos – rugsėjo mėnesiais.

Kiti teršalai

Vilniaus miesto Žirmūnų OKT stotyje yra matuojamos sunkiųjų metalų (Pb, As, Cd, Ni) ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos. Matuojamo švino (Pb) koncentracijos metinis vidurkis 2013 m. buvo 0,005 μg/m³ ir neviršijo galiojusių normų (0,5 μg/m³).

Kitų sunkiųjų metalų vidutinės metinės koncentracijos neviršijo siektinų ribinių verčių, kurios įsigaliojo nuo 2012-12-31. Arsenui (As) yra taikoma 6 ng/m³ ribinė vertė, nikeliui (Ni) – 20 ng/m³, kadmiui (Cd) – 5 ng/m³. Sunkiųjų metalų koncentracijos aplinkos ore pastaraisiais metais išlieka stabilios ir neviršija ribinių verčių. Arseno koncentracija per pastaruosius septynis metus 2013 m. buvo mažiausia.

Policiklinių aromatinių angliavandenilių vidutinės metinės koncentracijos šešių metų laikotarpyje didžiausios buvo 2010 m. Tačiau vertinant bendrą tendenciją – koncentracijos nuo 2007 m. didėja. Kasmet didėja benzo(a)pireno koncentracijos, nors 2013 m. buvo mažesnės nei 2012 m. Nuo 2010 m. benzo(a)pireno koncentracijų siektinos vertės buvo viršijamos, neišimtis ir 2013 m.

Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija 2013 m. buvo 1,16 ng/m. Didžiausios vidutinės kiekvieno mėnesio benzo(a)pireno koncentracijos buvo užfiksuotos šaltuoju metų laiku: sausį – kovą ir lapkritį – gruodį. Padidėjusios emisijos susijusios su individualiu šildymu, autotransportu, pramonės, energetikos veikla.

2012 metų oro vertinimas Vilniaus mieste

2012 metais Vilniaus mieste aplinkos oro kokybė buvo stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse (OKTS), kurios nepertraukiamai matuoja oro teršalų koncentracijas. Lyginant oro kokybę su 2011 m., sąlyginai 2012 m. oro kokybė buvo geresnė.

Oro užterštumas priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių: meteorologijos (vėjo krypties, greičio ir kt.), kuri lemia teršalų sklaidą, pernešimą; teršalų šaltinių, kurie gali būti tiek gamtiniai, tiek antropogeniniai (autotransportas, pramones, energetikos objektai ir pan.) ir kt.

Kietosios dalelės

Kietųjų dalelių (KD₁₀) paros ribinė vertė yra 50 μg/m³ ir ši riba negali būti viršijama daugiau nei 35 dienas per kalendorinius metus. Vidutinė metinė koncentracijos ribinė vertė yra 40 μg/m³.

2012 metais kietųjų dalelių koncentracijos buvo matuojamos visose OKTS. Stebėjimo duomenys rodo, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis kasmet kinta, 2012 m. visose OKT stotyse buvo viršijamos paros ribinės vertės, bet nebuvo viršyta leidžiama 35 dienų riba. Senamiesčio OKT stotyje paros ribinė vertė 2010 m. buvo viršyta 41 dieną, 2011 m. buvo viršyta – 25 dienas (2011 m. Senamiesčio OKTS buvo perkelta į ŠMC vidinį kiemelį), 2012 m – 16 dienų. Savanorių pr. OKT stotyje užfiksuota 10 dienų (2011 m. – 21 d.), kai buvo viršyta paros ribinė vertė, Lazdynų OKT stotyje tokių viršijimų buvo užfiksuota 9 dienos (2011 m. – 12 d.), Žirmūnų OKTS buvo užfiksuota daugiausia viršijimų – 31 diena (2011 m. – 34 diena). Lyginant ankstesniais, 2010, 2011 metais paros ribinių verčių viršijimų sumažėjo, visose OKTS sumažėjo (žr. 1 pav.).

OKT stotyse išmatuota vidutinė metinė koncentracija svyravo nuo 16 μg/m³ Lazdynų iki 32 μg/m³ Žirmūnų OKT stotyje, Senamiesčio ir Savanorių pr. OKT stotyse vidutinė metinė koncentracija atitinkamai buvo 23 ir 20 μg/m³ (vidutinė metinė ribinė vertė – 40 μg/m³). Didžiausia vidutinė paros koncentracija buvo fiksuota Senamiesčio OKT stotyje – 114 μg/m³ (užfiksuota vasario mėnesį), mažesnės: Žirmūnų – 110 μg/m³ (užfiksuota vasario mėnesį), Savanorių pr. – 103 μg/m³ (užfiksuota kovo mėnesį), Lazdynų – 106 μg/m³ (užfiksuota vasario mėnesį).

Vidutinės kiekvieno mėnesio kietųjų dalelių koncentracijos (ir smulkiųjų dalelių KD_2,5) 2012 m., išmatuotos kiekvienoje OKT stotyje, pavaizduotos žemiau pateiktoje diagramoje (žr. 2 pav.). Nuo 2007 metų Žirmūnų OKT stotyje buvo pradėtos matuoti smukiosios kietosios dalelės (KD2,5), tai dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo yra iki 2,5 mikronų. Smukiosioms kietosioms dalelėms galiojanti vidutinė metinė ribinė vertė 2012 metais – 27 μg/m³ (nuo 2015 m. įsigaliosianti ribinė vertė – 25 μg/m³). Nei pagal 2012 m. galiojusią, nei pagal 2015 m. įsigaliosiančią ribinę vertę, smulkiųjų dalelių koncentracija 2012 metais neviršijo vidutinės metinės ribinės vertės, bet buvo surinkta mažiau nei 90 proc. duomenų. 2012 metais matuojama vidutinė metinė smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija – 19 μg/m³ (tai 3 mikrogramais daugiau nei 2011 m., dviem mikrogramais daugiau nei 2010 m., ir 4 mikrogramais daugiau nei 2009 metais). Didžiausia vidutinė mėnesio koncentracija buvo vasario mėnesį – 39 μg/m³, mažiausios vidutinės mėnesio koncentracijos buvo stebimos birželio – rugpjūčio mėnesiais – 10 – 12 μg/m³.

Didžiausios koncentracijos buvo stebėtos vasario mėnesį, kuomet orai būna šaltesni, kai padidėja emisijos iš energetikos įmonių, namų ūkių subjektų, autotransporto. Priešingai nei 2011, 2010 m., kuomet didžiausios vidutinės mėnesio koncentracijos buvo stebėtos sausio ir balandžio mėnesiais. Ankstyvą pavasarį, kol nebūna sulapojusi augalija, pravažiuojantis autotransportas ir stiprus vėjas pakelia kietąsias daleles nuo pakelių, kur yra susikaupęs purvas, smėlis, kiti teršalai. Didžiausios vidutinės mėnesio koncentracijos buvo vasario – balandžio mėnesiais. Daugiausia kietųjų dalelių paros ribinių verčių viršijimų užfiksuota šaltuoju metų laiku (šildymo sezonu), kaip ir ankstesniais metais.

Azoto dioksidas

Azoto dioksido koncentracija buvo matuojama visose OKT stotyse. 2010 metais įsigaliojo vidutinė metinė ribinė vertė 40 μg/m³, o vienos valandos – 200 μg/m³ (vienos valandos norma neturi būti viršijama daugiau nei 18 kartų per kalendorinius metus). 2012 m. galiojusios ribinės vertės nebuvo viršytos.

Stebint azoto dioksido pokyčius šešių metų laikotarpyje, buvo stebimos skirtingos tendencijos, išskyrus Lazdynų OKTS, kur vidutinė metinė koncentracija kasmet buvo panaši – apie 11 – 15 μg/m³ (žr. 3 pav.). Didžiausios metinės, vidutinės mėnesio koncentracijos buvo stebimos Žirmūnų OKTS, kuri atspindi autotransporto srautų įtaką ir yra šalia intensyvaus eismo Kareivių g., mažiausios – Lazdynų OKTS, kuri atspindi Vilniaus miesto foninę situaciją. Senamiesčio OKTS stebėjimai buvo nutraukti 2010 m. ir pradėti nuo 2011 m. rugsėjo mėn.

Didžiausios vienos valandos koncentracijos Žirmūnų OKTS buvo 166 μg/m³, Savanorių OKT – 152 μg/m³, Senamiesčio OKTS buvo – 105 μg/m³, Lazdynų – 100 μg/m³. Mažesnės azoto dioksido koncentracijos yra stebimos šiltuoju metų laiku – nuo gegužės iki rugsėjo, tačiau Žirmūnų OKTS jos išliko gan didelės (žr. 4 pav.).

Sieros dioksidas

Sieros dioksido koncentracijos 2009 metais buvo matuojamos Senamiesčio, Lazdynų ir Savanorių OKT stotyse, tuo tarpu 2010 metais buvo matuojamos tik Lazdynų ir Savanorių pr. OKTS. Nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio sieros dioksido koncentracijos pradėtos matuoti ir Senamiesčio OKTS. Didžiausiai paros koncentracijai nustatyta ribinė vertė – 125 μg/m³, didžiausiai vienos valandos vertinimui taikoma ribinė vertė – 350 μg/m³. Vidutinė metinė sieros dioksido ribinė vertė nėra taikoma. 2012 metais ribinės vertės nebuvo viršytos.

Didžiausios vidutinės metinės sieros dioksido koncentracijos matuotos Savanorių pr. po 5 μg/m³ 2009 ir 2011 m., 2008 – 2012 m. jos svyravo nuo 1 iki 1,8 μg/m³. Didžiausia vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija išmatuota Lazdynų OKT stotyje 2012 m. siekė 2,9 μg/m³ (žr. 5 pav.). Didžiausia vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija buvo išmatuota Senamiesčio OKTS ir siekė 2,7 μg/m³. Didžiausia paros ir vienos valandos koncentracija, neviršijo nustatytų ribinių verčių taikomų sieros dioksidui. Didžiausios paros koncentracijos buvo gruodžio mėnesį ir siekė 9 – 13 μg/m³.

Lyginant vidutines kiekvieno mėnesio koncentracijas, jos kito visų metų bėgyje OKTS. Didžiausios koncentracijos Savanorių OKTS buvo užfiksuotos lapkričio, gruodžio mėnesiais (žr. 6 pav.). Didžiausia vidutinė mėnesio koncentracija užfiksuota Lazdynų OKTS gruodžio mėnesį ir siekė – 4,5 μg/m³. Didžiausios vienos valandos koncentracijos išmatuotos Senamiesčio OKTS – 28,5 μg/m³, Lazdynų – 22,1 μg/m³, Savanorių pr. – 19,2 μg/m³.

Anglies monoksidas

Anglies monoksido ribinė vertė, tai didžiausia 8 valandų koncentracija, paskaičiuota slenkančio vidurkio būdu – 10 mg/m³. 2012 m. anglies monoksido koncentracijos neviršijo leidžiamų ribinių verčių. 2010 – 2011 metais matavimai Senamiesčio OKTS nebuvo atliekami. Vertinant šešių metų laikotarpį, didžiausios koncentracijos buvo išmatuotos 2011 m. – 5,3 ir 5,6 mg/m³ (žr. 7 pav.).

Stebint kiekvieno mėnesio didžiausias 8 val. koncentracijas, paskaičiuotas slenkančio vidurkio būdu,  didžiausios buvo žiemos, pavasario, rudens mėnesiais, mažiausios – gegužio – rugsėjo mėnesiais (žr. 8 pav.).

Ozonas

Ozono ribinei vertei taikoma didžiausia 8 val. periodo koncentracija, apskaičiuota slenkančio vidurkio būdu, kuri yra 120 μg/m³. Ozono siektina vertė, kuri po jos įsigaliojimo datos (2010 01 01) neturi būti viršyta daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trijų metų vidurkį. Pažemio ozonui taip pat taikoma didžiausia vienos valandos koncentracija, kurios ribinė vertė – 180/ 240 μg/m³.

Pažemio ozono koncentracijos Vilniaus mieste stebimos Lazdynų ir Žirmūnų OKT stotyse. Dienų skaičius, kai buvo viršyta 8 valandų ozono siektina vertė 2012 m. Lazdynų OKT stotyje buvo 6 kartai, Žirmūnų OKT stotyje nė vienos. Vidutinis metinis parų skaičius, kai buvo viršyta 8 val. ozono siektina koncentracija 2010 – 2012 m. laikotarpiu Žirmūnų OKTS buvo – 4 kartai, Lazdynų OKTS nė vieno.

Didžiausia 8 valandų periodo koncentracija, apskaičiuota slenkančio vidurkio būdu 2012 m. Lazdynų OKT stotyje buvo 145 μg/m³, Žirmūnų – 111 μg/m³. Didžiausia vienos valandos koncentracija užfiksuota Lazdynų OKT stotyje buvo 158 μg/m³, Žirmūnų – 127 μg/m³. Koncentracijos išlieka panašios šešių metų laikotarpyje (žr. 9 pav.).

Didžiausios 2012 m. koncentracijos buvo fiksuojamos balandžio – rugpjūčio mėnesiais (žr. 10 pav.). Didžiausios mėnesių vidurkių ozono koncentracijos buvo stebimos šiltuoju metų laiku: koncentracijos žymiai padidėjo kovo mėnesį, išliko aukštos ir žymiai sumažėjo rugsėjo mėn.

Benzenas

Benzeno koncentracija buvo matuojama Lazdynų, Žirmūnų OKT stotyse. Savanorių pr. OKTS duomenų nebuvo surinka dėl prietaiso gedimo. Nė vienoje OKT stotyje vidutinė metinė koncentracija neviršijo galiojusių normų, kur vidutinė metinė ribinė vertė – 5 μg/m³. Vidutinė metinė koncentracija Lazdynų OKTS siekė apie 0,05 μg/m³, Žirmūnų OKTS –  0,26 μg/m³. Lyginant šešių metų laikotarpį, išmatuojamos koncentracijos Žirmūnų ir Lazdynų OKTS sumažėjo lyginant su 2007 m., tačiau lyginant 2008 – 2009 m. laikotarpį – koncentracijos išaugo (žr. 11 pav.).

Kiti teršalai

Vilniaus miesto Žirmūnų OKT stotyje yra matuojamos sunkiųjų metalų (Pb, As, Cd, Ni) ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos. Matuojamo švino koncentracijos metinis vidurkis buvo 0,005 μg/m³ ir neviršijo galiojusių normų (0,5 μg/m³).

Kitų sunkiųjų metalų vidutinės metinės koncentracijos neviršijo siektinų ribinių verčių, kurios įsigalioja nuo 2012-12-31. Arsenui (As) yra taikoma 6 ng/m³ ribinė vertė, nikeliui (Ni) – 20 ng/m³, kadmiui (Cd) – 5 ng/m³. Lyginant tirtus metalus šešių metų laikotarpyje, vidutinės metinės koncentracijos 2012 m. buvo mažiausios (žr. 12 pav.)

Policiklinių aromatinių angliavandenilių vidutinės metinės koncentracijos šešių metų laikotarpyje didžiausios buvo 2010 m. (žr. 13 pav). Tačiau vertinant bendrą tendenciją – koncentracijos didėja. Kasmet didėja benzo(a)pireno koncentracijos. Nuo 2010 m. benzo(a)pireno koncentracijų siektinos vertės buvo viršijamos, neišimtis ir 2012 m.

Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija 2012 m. buvo 1,26 ng/m³ ir tai yra didžiausia išmatuota vidutinė metinė koncentracija per pastaruosius šešis metus (žr. 13 pav.). Didžiausios vidutinės kiekvieno mėnesio benzo(a)pireno koncentracijos buvo užfiksuotos šaltuoju metų laiku: sausį – balandį ir lapkritį – gruodį. Tai labiausiai susiję su individualiu šildymu, autotransportu, pramonės, energetikos veikla.

2011 metų oro vertinimas Vilniaus mieste

2011 metais Vilniaus mieste oro kokybė buvo stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse (OKTS), kurios nepertraukiamai matuoja aplinkos oro teršalų koncentracijas. Lyginant oro kokybę su 2010 m., sąlyginai 2011 m. oro kokybė buvo geresnė: sumažėjo kietųjų dalelių ir smulkiųjų kietųjų dalelių, sunkiųjų metalų, dalies policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos. 2011 metais padidėjo sieros dioksido, anglies monoksido, azoto dioksido, benzo(a)pireno koncentracijos, lyginant su 2010 m.

Kietosios dalelės 

Kietųjų dalelių (KD₁₀) paros ribinė vertė yra 50 μg/m³ ir ši riba negali būti viršijama daugiau nei 35 dienas per kalendorinius metus. Vidutinė metinės koncentracijos ribinė vertė yra 40 μg/m³. 2011 metais kietųjų dalelių koncentracijos buvo matuojamos visose OKTS. Stebėjimo duomenys rodo, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, kasmet kinta, 2011 m. visose OKT stotyse buvo viršijamos paros ribinės vertės, bet nebuvo viršyta leidžiama 35 dienų riba. Senamiesčio OKT stotyje paros ribinė vertė 2010 m. buvo viršyta 41 kartą, tuo tarpu 2011 m. buvo viršyta – 25 kartus (2011 m. Senamiesčio OKTS buvo perkelta į ŠMC vidinį kiemelį). Savanorių pr. OKT stotyje užfiksuoti 21 diena, kai buvo viršyta paros ribinė vertė, Lazdynų OKT stotyje tokių viršijimų buvo užfiksuota 12 kartų, Žirmūnų OKTS buvo užfiksuota daugiausia viršijimų – 34 dienos. Lyginant ankstesniais, 2010 metais, paros ribinių verčių viršijimų sumažėjo, išskyrus Žirmūnų OKTS.

Kietųjų dalelių viršijimai atskiromis dienomis 2007 – 2011 metais

OKT stotyse išmatuota vidutinė metinė koncentracija svyravo nuo 21 μg/m³ Lazdynų iki 31 μg/m³ Žirmūnų OKT stotyje, Senamiesčio ir Savanorių pr. OKT stotyse vidutinė metinė koncentracija atitinkamai buvo 26 ir 24 μg/m³ (vidutinė metinė ribinė vertė – 40 μg/m³). Didžiausia vidutinė paros koncentracija buvo fiksuota Senamiesčio OKT stotyje – 137 μg/m³ (užfiksuota vasario mėnesį), mažesnės Žirmūnų – 128 μg/m³ (užfiksuota kovo mėnesį), Savanorių pr. – 103 μg/m³ (užfiksuota kovo mėnesį), Lazdynų – 84 μg/m³ (užfiksuota kovo mėnesį).

Vidutinės mėnesio kietųjų dalelių koncentracijos (ir smulkiųjų dalelių KD_2,5), išmatuotos kiekvienoje OKT stotyje, yra pavaizduotos žemiau pateiktoje diagramoje. Didžiausios koncentracijos buvo stebimos pirmaisiais žiemos mėnesiais, kuomet orai būna šaltesni, kai padidėja emisijos iš energijos įmonių, namų ūkių subjektų, autotransporto, balandžio mėnesį, kuomet yra pakeliamos dulkės, kol lapija nesulapojusi.

Ankstyvą pavasarį, kol nebūna sulapojusi augalija, pravažiuojantis autotransportas ir stiprus vėjas pakelia kietąsias daleles nuo pakelių, kur yra susikaupęs purvas, smėlis, kiti teršalai. Daugiausia dienų, kuomet kietųjų dalelių koncentracija viršijo 50 μg/m³ buvo vasario – balandžio mėnesiais. Nuo gegužės mėnesio tarša sumažėjo ir gegužę, birželį, liepą, bei rugsėjo mėnesiais dienų, kuomet oro tarša kietosiomis dalelėmis viršytų paros ribinę vertę užfiksuota nebuvo, vidutinės mėnesio koncentracijos taip pat sumažėjo.

Nuo 2007 metų Žirmūnų OKT stotyje buvo pradėtos matuoti smukiosios kietosios dalelės (KD_2,5) tai dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo yra iki 2,5 mikronų. Smukiosioms kietosioms dalelėms galiojanti vidutinė metinė ribinė vertė 2011 metais – 28 μg/m³ (nuo 2015 m. įsigaliosianti ribinė vertė – 25 μg/m³). Nei pagal 2011 m. galiojusią, nei pagal 2015 m. įsigaliosiančią ribinę vertę, smulkiųjų dalelių koncentracija 2011 metais neviršijo vidutinės metinės ribinės vertės, bet buvo surinkta mažiau nei 90 proc. duomenų.

2011 metais matuojama vidutinė metinė smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija – 16 μg/m³ (tai dviem mikrogramais daugiau nei praėjusiais, ir 4 mikrogramais daugiau nei 2009 metais). Didžiausia vidutinė mėnesio koncentracija buvo vasario, kovo mėnesiais – 28 ir 22 μg/m³, mažiausios vidutinės mėnesio koncentracijos buvo stebimos birželio – rugsėjo mėnesiais – 10 – 11 μg/m³, tuo tarpu 2010 m. nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio, kai koncentracija svyravo 6 – 7 μg/m³.

KD₁₀ vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos 2011 m., Senamiesčio, Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr. OKT stotyse ir vidutinė kiekvieno mėnesio KD_2.5 koncentracija išmatuota Žirmūnų OKT stotyje

Azoto dioksidas

Azoto dioksido koncentracija buvo matuojama Lazdynų, Žirmūnų ir Savanorių pr. OKT stotyse ir nuo rugsėjo mėn. – Senamiesčio OKTS. 2010 m. azoto dioksido koncentracijos buvo matuojamos trijose – Lazdynų, Žirmūnų ir Savanorių pr. OKT stotyse, 2010 m. koncentracijos nebuvo matuojamos Senamiesčio OKTS. 2010 metais įsigaliojo vidutinė metinė ribinė vertė 40 μg/m³, o vienos valandos – 200 μg/m³ (vienos valandos norma neturi būti viršijama daugiau nei 18 kartų per kalendorinius metus), 2011 m. ribinės vertės nebuvo viršytos.

Stebint azoto dioksido pokyčius penkių metų laikotarpyje, buvo pastebimas vidutinių metinių koncentracijų mažėjimas Savanorių pr. OKTS 2007 – 2010 m., Žirmūnų OKTS 2007 – 2009 m., tuo tartu matuojamos azoto dioksido koncentracijos Lazdynų OKTS lyginant su 2007 – 2009 metais augo, žymiai sumažėjo 2010 m. ir padidėjo 2011 m. Lyginant 2010 ir 2011 m. vidutinės metinės azoto dioksido koncentracijos jos padidėjo matuojamoje Žirmūnų OKTS ir buvo – 28 μg/m³, ir Savanorių pr. OKTS ir buvo – 22 μg/m³ (buvo surinkta mažiau nei 90 proc. duomenų). Vidutinė metinė koncentracija Lazdynų OKTS lyginant su praėjusiais 2010 m. sumažėjo 1 μg/m³ ir buvo 12 μg/m³ (buvo surinkta mažiau nei 90 proc. duomenų).

Vidutinė metinė azoto dioksido koncentracija 2007 – 2011 metais, Senamiesčio, Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr. OKT stotyse

Didžiausios valandinės koncentracijos buvo Žirmūnų OKTS – 188 μg/m³, ir Lazdynų OKT – 118 μg/m³ (surinkta mažiau nei 90 proc. duomenų), Savanorių pr. OKTS buvo – 175 μg/m³ (surinkta mažiau nei 90 proc. duomenų). Didžiausios vidutinės mėnesio azoto dioksido koncentracijos buvo stebimos Žirmūnų OKTS, kuri atspindi autotransporto įtaką oro kokybei ir yra šalia intensyvaus eismo Kareivių g. Mažiausios koncentracijos – Lazdynų OKTS. Mažesnės azoto dioksido koncentracijos yra stebimos šiltuoju metų laiku – nuo gegužės iki rugsėjo.

Azoto dioksido vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos 2011 m.

Sieros dioksidas

Sieros dioksido koncentracijos 2009 metais buvo matuojamos Senamiesčio, Lazdynų ir Savanorių OKT stotyse, tuo tarpu 2010 metais buvo matuojamos tik Lazdynų ir Savanorių pr. OKTS, nuo 2011 m. rugsėjo mėn. sieros dioksido koncentracijos pradėtos matuoti ir Senamiesčio OKTS. Didžiausiai paros koncentracijai nustatyta ribinė vertė – 125  μg/m³, didžiausiai vienos valandos vertinimui taikoma ribinė vertė – 350 μg/m³.

2011 m. vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija išmatuota Lazdynų OKT stotyje buvo didesnė nei 2010 m. ir siekė 2,9 μg/m³, Savanorių pr. sieros dioksido koncentracija buvo apie 4 kartus didesnė nei 2010 m. ir siekė 5 μg/m³. Didžiausia paros ir vienos valandos koncentracija, neviršijo nustatytų ribinių verčių taikomų sieros dioksidui, Senamiesčio OKTS išmatuota vidutinė sieros dioksido koncentracija rugsėjo – gruodžio mėn. buvo 2,8 μg/m³.

Lyginant vidutines mėnesio koncentracijas, jos labai kito visų metų bėgyje abejose OKTS. Didžiausios koncentracijos Savanorių OKTS buvo užfiksuotos pirmojoje metų pusėje – sausio, gegužės, liepos mėnesiais. Didžiausia vidutinė mėnesio koncentracija užfiksuota Lazdynų OKTS buvo liepos mėn. ir siekė – 6,5 μg/m³. Nuo rugsėjo mėn., pradėjus matuoti sieros dioksido koncentracijas Senamiesčio OKTS, jos buvo žymiai didesnės nei išmatuotos Lazdynų ir Savanorių OKTS, ir rugsėjo – gruodžio mėn. siekė 2,2 – 3,4 μg/m³.

Sieros dioksido vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos 2011 m.

Didžiausia paros koncentracija buvo Savanorių OKT stotyje – 72,8 μg/m³, Lazdynų OKT stotyje – 2,9 μg/m³. Maksimali vienos valandos koncentracija OKT stotyse buvo Savanorių pr. stotyje – 128,6  μg/m³, Lazdynų – 50 μg/m³. 2011 m. išmatuotos koncentracijos neviršijo ribinių verčių.

Pažemio ozonas

Pažemio ozono koncentracijos Vilniaus mieste stebimos Lazdynų ir Žirmūnų OKT stotyse. Dienų skaičius, kai buvo viršyta 8 valandų ozono siektina vertė Lazdynų OKT stotyje buvo 4 kartai, Žirmūnų OKT stotyje – 1. Parų skaičius, kai buvo viršyta 8 val. ozono siektina koncentracija 2009 – 2011 m. laikotarpiu, Žirmūnų OKTS buvo – 1 kartas, Lazdynų OKTS – 4 kartai.

Didžiausia 8 valandų periodo koncentracija, apskaičiuota slenkančio vidurkio būdu, 2011 m. Lazdynų OKT stotyje buvo 135 μg/m³, Žirmūnų – 123 μg/m³. Didžiausia vienos valandos koncentracija užfiksuota Lazdynų OKT stotyje buvo 142 μg/m³, Žirmūnų – 141 μg/m³. Didžiausios koncentracijos buvo fiksuojamos balandžio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Didžiausios mėnesio vidurkių ozono koncentracijos buvo stebimos kovo – rugpjūčio mėnesiais: koncentracijos žymiai padidėja kovo mėnesį, išlieka aukštos šiltuoju metų laiku ir žymiai sumažėja rugsėjo mėn.

Didžiausios 8 valandų periodo ozono koncentracijos, paskaičiuotos slenkančio vidurkio būdu, kiekvieno mėnesio vidurkiai, 2011 metais

Benzenas ir kiti teršalai

Benzeno koncentracija buvo matuojama Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr. OKT stotyse. Nė vienoje OKT stotyje vidutinė metinė koncentracija neviršijo galiojusių normų (visose OKTS buvo surinkta mažiau nei 90 proc. duomenų). Vidutinė metinė koncentracija Lazdynų OKTS siekė apie 0,01 μg/m³, Žirmūnų OKTS –  0, 4 μg/m³, Savanorių pr. – 0,2 μg/m³.

Vilniaus miesto Žirmūnų OKT stotyje yra matuojamos sunkiųjų metalų (Pb, As, Cd, Ni) ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos. Matuojamo švino koncentracijos metinis vidurkis buvo 0,005 μg/m³ ir neviršijo galiojusių normų (0,5 μg/m³). Kitų sunkiųjų metalų vidutinės metinės koncentracijos neviršijo siektinų ribinių verčių, kurios įsigalioja nuo 2012-12-31.

Policiklinių aromatinių angliavandenilių vidutinės metinės koncentracijos 2011 m. lyginant su 2010 m. sumažėjo, išskyrus dibenzo(a,h)antracenas, kuris nuo 2007 m. kasmet po truputį didėja. Kasmet didėja ir Benzo(a)pireno koncentracijos, didžiausias šuolis buvo 2008 – 2010 m. 2011 m. buvo viršyta  benzo(a)pieno siektina vertė, kuri yra 1 ng/m³, o vidutinė metinė koncentracija 2011 m. buvo 1,17 ng/m³.

Sunkiųjų metalų ir Benzo(a)pireno pokyčiai 2007 – 2011 metais

Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija 2011 m. buvo 1,17 ng/m³ ir viršijo siektiną vertę, kuri yra 1 μg/m³ ir įsigalioja nuo 2012-12-31. Didžiausios vidutinės kiekvieno mėnesio benzo(a)pireno koncentracijos buvo užfiksuotos šaltuoju metų laiku – sausį – vasarį ir lapkritį – gruodį.

Benzo(a)pieno vidutinės mėnesio koncentracijos 2011 m. 

2010 metų oro vertinimas Vilniaus mieste

2010 metais Vilniaus mieste oro kokybė buvo stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse, kurios nepertraukiamai matuoja oro teršalų koncentracijas.

Oro užterštumas priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių: meteorologijos (vėjo krypties, greičio ir kt.), kuri lemia teršalų sklaidą, pernešimą ir kitų teršalų šaltinių, kurie gali būti tiek gamtiniai, tiek antropogeniniai (autotransportas, pramones, energetikos objektai ir pan.).

Kietosios dalelės

Kietųjų dalelių (KD₁₀) paros ribinė vertė yra 50 μg/m³ ir ši riba negali būti viršijama daugiau nei 35 dienas per kalendorinius metus. Vidutinė metinės koncentracijos ribinė vertė yra 40 μg/m³.

2010 metais kietųjų dalelių koncentracijos buvo matuojamos visose OKTS. Stebėjimo duomenys rodo, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, lyginant su ankstesniais metais, didėjo. Senamiesčio OKT stotyje paros ribinė vertė buvo viršyta – 41 kartą, Savanorių pr. OKT stotyje buvo pasiekta ribinė vertė – 35 dienos. Lazdynų OKT stotyje viršijimų buvo užfiksuota 18 kartų, Žirmūnų OKTS – 19 kartų.

Kietųjų dalelių viršijimai atskiromis dienomis 2007 – 2010 metais. Priklausomybė nuo koncentracijos μg/m³.

OKT stotyse išmatuota vidutinė metinė koncentracija svyravo nuo 24 μg/m³Lazdynų iki 29 μg/m³ Senamiesčio OKT stotyse, Žirmūnų ir Savanorių pr. OKT stotyse vidutinė metinė koncentracija atitinkamai buvo 25 ir 27 μg/m³ (vidutinė metinė ribinė vertė – 40 μg/m³). Didžiausia valandos koncentracija buvo fiksuota Savanorių OKT stotyje – 152 μg/m³, Senamiesčio – 141 μg/m³, Lazdynų – 102 μg/m³, Žirmūnų – 116 μg/m³. Visos didžiausios valandos koncentracijos buvo užfiksuotos sausio mėnesį.

Vidutinės mėnesio koncentracijos, išmatuotos kiekvienoje OKT stotyje, yra pavaizduotos žemiau pateiktoje diagramoje. Didžiausios koncentracijos buvo stebimos pirmaisiais žiemos mėnesiais, kuomet orai būna šaltesni, kai padidėja emisijos iš energijos įmonių, namų ūkių subjektų, autotransporto, ir balandžio mėnesį.

KD₁₀ vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos 2010 m., Senamiesčio, Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr. OKT stotyse ir vidutinės mėnesio KD_2.5 koncentracija išmatuota Žirmūnų OKT stotyje. .

Ankstyvą pavasarį, kol nebūna sulapojusi augalija, pravažiuojantis autotransportas ir stiprus vėjas pakelia kietąsias daleles nuo pakelių, kur yra susikaupęs purvas, smėlis, kiti teršalai. Daugiausia dienų, kuomet kietųjų dalelių koncentracija viršijo 50 μg/m³ buvo sausio mėnesį. Nuo gegužės mėnesio tarša sumažėjo, ir gegužę, birželį, liepą, bei rugsėjo mėnesiais dienų, kuomet oro tarša kietosiomis dalelėmis viršytų paros ribinę vertę užfiksuota nebuvo.

Nuo 2007 metų Žirmūnų OKT stotyje buvo pradėtos matuoti smukiosios kietosios dalelės (KD_2,5) tai dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo yra iki 2,5 mikronų. Smukiosios kietosios dalelės galiojanti vidutinė metinė ribinė vertė 2010 metais – 29 μg/m³ (nuo 2015 m. įsigaliosianti ribinė vertė – 25 μg/m³ ). Nei pagal 2010 m. galiojusią, nei pagal 2015 m. įsigaliosiančią ribinę vertę, smulkiųjų dalelių koncentracija 2010 metais neviršijo vidutinės metinės ribinės vertės.

2010 metais matuojama vidutinė metinė smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija – 14 μg/m³ (tai dviem mikrogramais daugiau nei praėjusiais, 2009 metais). Didžiausia vidutinė mėnesio koncentracija buvo sauso mėnesį – 28 μg/m³ (2009 m. sausio mėnesį – 22 μg/m³), mažiausios koncentracijos buvo stebimos nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio, kai koncentracija svyravo 6 – 7 μg/m³.

Azoto dioksidas

Azoto dioksido koncentracija buvo matuojama ne visose Vilniaus miesto OKT stotyse kaip 2009 metais, o trijose – Lazdynų, Žirmūnų ir Savanorių pr. OKT stotyse, Senamiestyje azoto dioksido koncentracijos nebuvo matuojamos. 2009 metais azoto dioksido vertinimui taikoma vidutinė metinė ribinė vertė kartu su leistinu nukrypimo dydžiu buvo 42 μg/m³, o vienos valandos – 211 μg/m³, 2010 metais įsigaliojusi vidutinė metinė ribinė vertė 40 μg/m³, o vienos valandos – 200 μg/m³ (vienos valandos norma neturi būti viršijama daugiau nei 18 kartų per kalendorinius metus).

Stebint azoto dioksido pokyčius kelių metų laikotarpyje yra pastebimas vidutinių metinių koncentracijų mažėjimas Savanorių pr., Žirmūnų OKT stotyse, tuo tartu matuojamos azoto dioksido koncentracijos Lazdynų OKTS lyginant su 2009 metais padidėjo ir buvo tokios pat kaip 2008 metais (13 μg/m³ (AAA duomenimis 2010 m. Lazdynų OKTS stotyje buvo surinkta mažiau nei 90 proc. duomenų).

Vidutinė metinė azoto dioksido koncentracija 2007 – 2010 metais, Senamiesčio, Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr. OKT stotyse. Priklausomybė nuo koncentracijos μg/m³.

Didžiausia vidutinė metinė koncentracija buvo fiksuojama Žirmūnų OKT stotyje – 25 μg/m³, mažiausia – 13 μg/m³ Lazdynų OKT stotyje ir 16 μg/m³ Savanorių OKT stotyje. Didžiausios valandinės koncentracijos buvo stebimos Žirmūnų ir Lazdynų OKT stotyse 153 μg/m³ ir 129 μg/m³, Savanorių pr. buvo – 115 μg/m³.

Didžiausios vidutinės mėnesio azoto dioksido koncentracijos buvo stebimos Žirmūnų OKTS, kuri atspindi autotransporto įtaką oro kokybei ir yra šalia intensyvaus eismo Kareivių g. Mažiausios koncentracijos – Lazdynų OKTS. Mažesnės azoto dioksido koncentracijos yra stebimos šiltuoju metų laiku – nuo gegužės iki spalio.

NO2 vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos 2010 m.

Sieros dioksidas

Sieros dioksido koncentracijos 2009 metais buvo matuojamos Senamiesčio, Lazdynų ir Savanorių OKT stotyse, tuo tarpu 2010 metais buvo matuojamos tik Lazdynų ir Savanorių pr. OKTS. Sieros dioksido vidutinės metinės koncentracijos vertinimui ribinė vertė yra 20 μg/m³. Didžiausiai paros koncentracijai nustatyta ribinė vertė – 125 μg/m³, didžiausiai vienos valandos vertinimui taikoma ribinė vertė – 350 μg/m³.

Vidutinė koncentracija išmatuota Lazdynų OKT stotyje buvo 1,6 μg/m³, Savanorių pr. – 1,2 μg/m³. Didžiausia paros ir vienos valandos koncentracija, bei vidutinė metinė vertės neviršijo nustatytų ribinių verčių taikomų sieros dioksidui.

Didžiausia paros koncentracija buvo Savanorių OKT stotyje – 19 μg/m³, Lazdynų OKT stotyje – 10,3 μg/m³. Maksimali vienos valandos koncentracija OKT stotyse buvo Savanorių pr. stotyje – 30,4 μg/m³, Lazdynų – 21,6 μg/m³.

Pažemio ozonas

Ozono koncentracijos Vilniaus mieste stebimos Lazdynų ir Žirmūnų OKT stotyse. Dienų skaičius, kai buvo viršyta 8 valandų ozono siektina vertė Lazdynų OKT stotyje buvo 2 kartai, Žirmūnų OKT stotyje tokių viršijimų neužfiksuota. Didžiausia 8 valandų periodo koncentracija, apskaičiuota slenkančio vidurkio būdu, Lazdynų OKT stotyje buvo 133 μg/m³, Žirmūnų – 120 μg/m³. Didžiausia vienos valandos koncentracija užfiksuota Lazdynų OKT stotyje buvo 147 μg/m³, Žirmūnų – 139 μg/m³. Didžiausios koncentracijos buvo fiksuojamos balandžio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

Ozono koncentracijos Vilniaus mieste stebimos Lazdynų ir Žirmūnų OKT stotyse. Dienų skaičius, kai buvo viršyta 8 valandų ozono siektina vertė Lazdynų OKT stotyje buvo 2 kartai, Žirmūnų OKT stotyje tokių viršijimų neužfiksuota. Didžiausia 8 valandų periodo koncentracija, apskaičiuota slenkančio vidurkio būdu, Lazdynų OKT stotyje buvo 133 μg/m³, Žirmūnų – 120 μg/m³. Didžiausia vienos valandos koncentracija užfiksuota Lazdynų OKT stotyje buvo 147 μg/m³, Žirmūnų – 139 μg/m³. Didžiausios koncentracijos buvo fiksuojamos balandžio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

Didžiausios 8 valandų periodo ozono koncentracijos, paskaičiuotos slenkančio vidurkio būdu, 2010 metais. Priklausomybė nuo koncentracijos μg/m³.

Pažemio ozonas

Benzeno koncentracija buvo matuojama Lazdynų, Žirmūnų, OKT stotyse. Nė vienoje OKT stotyje vidutinė metinė koncentracija neviršijo galiojusių normų. Vidutinė metinė koncentracija Lazdynų OKTS siekė apie 0,01 μg/m³ (buvo surinka mažiau nei 90 proc. duomenų), Žirmūnų OKTS – 0,004 μg/m³.

Vilniaus miesto Žirmūnų OKT stotyje yra matuojamos sunkiųjų metalų (Pb, As, Cd, Ni) ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos. Matuojamo švino koncentracijos metinis vidurkis buvo 0,006 μg/m3 ir neviršijo galiojusių normų (0,5 μg/m³), bet buvo didesnis lyginant su 2008 (0,004 μg/m³) ar 2009 (0,005 μg/m³) metais. Kitų sunkiųjų metalų vidutinės metinės koncentracijos neviršijo siektinų ribinių verčių, kurios įsigalioja nuo 2012-12-31. Kitų sunkiųjų metalų koncentracijos lyginant su ankstesniais, 2009 metais, taip pat padidėjo.

Sunkiųjų metalų ir Benzo(a)pireno pokyčiai 2007 – 2010 metais.

Benzo(a)pireno vidutinė metinė vertė buvo 1,1 ng/m3 ir viršijo siektiną vertę, kuri yra 1 μg/m3 ir įsigalioja nuo 2012-12-31.

Benzo(a)pieno vidutinės mėnesio koncentracijos 2010 m.

2009 metų oro vertinimas Vilniaus mieste

2009 metais Vilniaus mieste oro kokybė buvo stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse, kurios nepertraukiamai matuoja oro teršalų koncentracijas.

Oro teršalų pasiskirstymą aplinkoje įtakoja taršos šaltinių emisijos vietos, emisijų kiekis, meteorologinės sąlygos, nes nuo jų priklauso ar į aplinką patekę teršalai kaupsis šalia taršos šalinio ar bus išsklaidyti didesnėje erdvėje.

Kietosios dalelės

2009 metais kietųjų dalelių (KD₁₀) koncentracijos buvo matuojamos visose Vilniaus miesto OKT stotyse. Stebėjimo duomenys rodo, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis analizuojamais metais atskiromis dienomis buvo viršijamas visose stotyse, bet neviršijo leistinos 35 dienų ribinės vertės.

Kietųjų dalelių viršijimai atskiromis dienomis 2007 – 2009 metais. Priklausomybė nuo koncentracijos μg/m³. Šaltinis aplinkos apsaugos agentūra.

Daugiausia viršijimų buvo užfiksuota Savanorių pr. OKT stotyje – 22 kartai, mažiausiai Lazdynų OKT stotyje, kuri atspindi miesto foninę taršą, – 12 kartų. Lyginant su ankstesniais 2008 metais daugiau viršijimų užfiksuota Senamiesčio, Lazdynų ir Savanorių pr. OKT stotyse, sumažėjimas stebimas Žirmūnų OKT stotyje.

Išmatuota vidutinė metinė koncentracija OKT stotyse svyravo nuo 21 μg/m³ Lazdynų iki 26 μg/m³ Žirmūnų OKT stotyse, Senamiesčio ir Savanorių pr. OKT stotyse vidutinė metinė koncentracija buvo 24 μg/m³(vidutinė metinė ribinė vertė – 40 μg/m³). Didžiausia paros koncentracija fiksuota Žirmūnų OKT stotyje – 105 μg/m³. Visos didžiausios paros koncentracijos buvo užfiksuotos 2009 metų sausio 1d.

KD10 Vidutinė metinė koncentracija ir didžiausia paros koncentracija Vilniaus OKT stotyse, 2009 metais. Priklausomybė nuo koncentracijos μg/m³. Šaltinis aplinkos apsaugos agentūra.

Vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos išmatuotos kiekvienoje OKT stotyje yra pavaizduotos žemiau pateiktoje diagramoje. Didžiausios koncentracijos stebimos pirmaisiais žiemos mėnesiais ir pavasarį – kovo, balandžio mėnesiais, kuomet orai būna šaltesni, padidėja emisijos iš energijos įmonių, namų ūkių subjektų.

KD10 vidutinės kiekvieno mėnesio koncentracijos 2009 m., 4-iose OKT stotyse. Priklausomybė nuo koncentracijos μg/m³. Šaltinis aplinkos apsaugos agentūra.

Ankstyvą pavasarį, kol nebūna sulapojusi augalija, pravažiuojantis autotransportas ir stiprus vėjas pakelia kietąsias daleles nuo pakelių, kur yra susikaupęs purvas, smėlis, kiti teršalai. Daugiausia dienų, kuomet kietųjų dalelių koncentracija viršijo 50 μg/m³buvo sausio, vasario, kovo, balandžio ir gruodžio mėnesiais. Nuo gegužės mėnesio tarša sumažėjo, viršijimų po 1 buvo užfiksuota Žirmūnų OKT stotyje gegužės ir spalio mėnesiais.

Nuo 2007 metų Žirmūnų OKT stotyje pradėta matuoti smukiosios kietosios dalelės (KD_2,5) tai dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo iki 2,5 μg/m³. 2009 metais matuojama vidutinė metinė smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija – 12 μg/m³. Didžiausia vidutinė koncentracija buvo sauso mėnesį 22 μg/m³, mažiausia – nuo gegužės iki spalio mėnesio, kai koncentracija svyravo 6 – 8 μg/m³.

Azoto dioksidas

Azoto dioksido koncentracija buvo matuojama visose Vilniaus miesto OKT stotyse. 2009 metais azoto dioksido vertinimui vidutinė metinė ribinė vertė kartu su leistinu nukrypimo dydžiu buvo 42 μg/m³, o vienos valandos – 211 μg/m³. Nė vienoje OKT stotyje nebuvo viršytos nei 2009 metais galiojusios, nei nuo 2010 įsigaliosiančios normos.

Didžiausia vidutinė metinė koncentracija buvo fiksuojama Žirmūnų OKT stotyje – 32 μg/m³, mažiausia – 9 μg/m³ Senamiesčio OKT stotyje ir atitinkamai 11 ir 18 μg/m³, Lazdynų ir Savanorių OKT stotyse. Didžiausios valandinės koncentracijos buvo stebimos Žirmūnų ir Savanorių OKT stotyse 170 μg/m³ir 156 μg/m³, Lazdynuose buvo 111 μg/m³, Senamiestyje – 93 μg/m³.

Stebint azoto dioksido pokyčius kelių metų laikotarpyje yra pastebimas teršalų koncentracijų mažėjimas. Lyginant Lazdynų, Savanorių OKT stočių matavimus 2007 – 2009 metais, fiksuojamos vidutinės metinės koncentracijos mažėjimas. Žirmūnų OKT stoties matavimai rodo, kad NO₂ vidutinė metinė koncentracija padidėjo 2008 metais, 2009 metais ji išliko stabili.

Vidutinė metinė azoto dioksido koncentracija 2007 – 2009 metais, 4-iose OKT stotyse. Priklausomybė nuo koncentracijos μg/m³. Šaltinis aplinkos apsaugos agentūra.

Sieros dioksidas

Sieros dioksido koncentracijos yra matuojamos Senamiesčio, Lazdynų ir Savanorių OKT stotyse. Vidutinė koncentracija išmatuota Senamiesčio ir Lazdynų OKT stotyje buvo 1 μg/m³, Savanorių pr. – 5 μg/m³. Didžiausia paros ir vienos valandos koncentracija neviršijo nustatytų ribinių verčių.

Didžiausia paros koncentracija buvo Savanorių OKT stotyje – 40 μg/m³, Senamiesčio OKT stotyje – 30 μg/m³, Lazdynų OKT stotyje – 13 μg/m³. Maksimali vienos valandos koncentracija OKT stotyse buvo Savanorių stotyje – 66 μg/m³, Senamiesčio – 44 μg/m³, Lazdynų – 13 μg/m³.

Anglies monoksidas

Anglies monoksido koncentracijos yra stebimos Senamiesčio, Žirmūnų ir Savanorių OKT stotyse. Anglies monoksido koncentracijos neviršijo leidžiamų metinių verčių. Didžiausia 8 valandų koncentracija, paskaičiuota slenkančių vidurkių būdu buvo 1 mg/m³ Senamiesčio ir Savanorių pr. OKT stotyse, ir 2 mg/m³ Žirmūnų OKT stotyje.

Pažemio ozonas

Ozono koncentracijos Vilniaus mieste stebimos Lazdynų ir Žirmūnų OKT stotyse. Dienų skaičius, kai buvo viršyta paros ribinė vertė Lazdynų OKT stotyje buvo 5 kartai, Žirmūnų – 1 kartas. Didžiausia 8 valandų periodo koncentracija, apskaičiuota slenkančio vidurkio būdu, Lazdynų OKT stotyje buvo 149 μg/m³, Žirmūnų – 121 μg/m³, šios koncentracijos buvo užfiksuotos balandžio mėnesį. Didžiausia vienos valandos koncentracija užfiksuota Lazdynų OKT stotyje – 156 μg/m³, Žirmūnų – 129 μg/m³, užfiksuotos balandžio mėnesį.

Didžiausios 8 valandų periodo ozono koncentracijos, paskaičiuotos slenkančio vidurkio būdu, 2009 metais. Priklausomybė nuo koncentracijos μg/m³. Šaltinis aplinkos apsaugos agentūra.

Benzenas

Benzeno koncentracija buvo matuojama Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr. OKT stotyse. Nė vienoje OKT stotyje vidutinė metinė koncentracija neviršijo galiojusių normų. Vidutinė metinė koncentracija siekė apie 0,01 μg/m³ ir mažiau.

Vilniaus miesto Žirmūnų OKT stotyje yra matuojamos sunkiųjų metalų (Pb, As, Cd, Ni) ir policiklinių aromatinių angliavandenilių metinės koncentracijos. Matuojamo švino koncentracijos metinis vidurkis buvo 0,005 μg/m³ ir neviršijo galiojusių normų.