Žiūrėti 2021, 2019 – 2020, 2015 – 2018, 2014, 2013, 2012, 2010 – 2011, 2009, 2007 metų apžvalgą.

2021 metai

Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Vilniaus mieste ir rajone veikė 36 įmonės, turinčios stacionarius taršos šaltinius, ir dar šešios įmonės, kurios 2021 m. veiklos nevykdė arba visai neišmetė oro teršalų.

Viso per 2021 m. Vilniaus m. ir rajone išmesta 3454,4 t įvairių oro teršalų, iš kurių pagrindiniai teršalai sudarė: CO – 1345,4 t/metus (apie 38,9 proc.), NO_x – 679,5 t/metus (apie 19,7 proc.), KD – 207,9 t/metus (apie 6 proc.), SO_x – 158,4 t/metus (apie 4,6 proc.), LOJ bendras – 595,4 t/metus (apie 17,2 proc.). Pastaraisiais, 2020–2021 m., nors veikiančių stacionarių taršos šaltinių ir sumažėjo, tačiau bendras emisijų kiekis Vilniaus mieste ir rajone padidėjo 10,5 proc.  Vertinant pagrindinius oro teršalus atskirai, stebima, kad 2021 m. KD ir LOJ kiekiai, lyginant su 2020 m., sumažėjo, atitinkamai 18,5 ir 17,9 proc., tačiau CO, NO_x ir SO_X padidėjo, atitinkamai 48,3, 36,4 ir 32,5 proc.

Vertinat Lietuvos mastu, 2020–2021 m., stebimas nežymus veikiančių stacionarių objektų padidėjimas (9 vienetais) nuo 632 vnt. iki 641 vnt., kas lėmė ir nežymų bendrą išmetamų oro teršalų padidėjimą (apie 0,9 proc.). 2021 m. Lietuvos įmonėse, per stacionarius taršos šaltinius, viso išmesta 59075 t įvairių teršalų, iš kurių pagrindiniai teršalai sudarė: CO – 20538 t/metus (apie 34,8 proc.), NO_x – 8566 t/metus (apie 14,5 proc.), KD – 2736 t/metus (apie 4,6 proc.), SO_x – 9513 t/metus (apie 16,1 proc.), LOJ bendras – 13238 t/metus (apie 22,4 proc.). Vertinant Lietuvos įmonių pagrindinius oro teršalus atskirai, stebima, kad 2021 m. CO ir SO_X kiekiai, lyginant su 2020 m., nežymiai sumažėjo, atitinkamai 0,6 ir 0,9 proc., tačiau NO_x, KD ir LOJ padidėjo, atitinkamai 4,1, 1,6 ir 3,2 proc.

Nors Vilniaus miestas didžiausias Lietuvoje, kuriame ar šalia jo koncentruojasi didelės pramonės įmonės, tačiau 2021 m. teršalų emisijos sudarė tik apie 5,8 proc. visų šalyje išmestų teršalų kiekio.

2019 – 2020 metai

Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pastaraisiais 2019 – 2020 metais, stacionarių taršos šaltinių emisijos Lietuvoje mažėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Vilniaus mieste.

Lietuvos mastu bendri pagrindinių teršalų (anglies monoksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių, sieros oksidų ir lakiųjų organinių junginių) kiekiai 2020 m. sumažėjo apie 8 proc., lyginant su 2019 m., o Vilniaus mastu, šie kiekiai sumažėjo net apie 26 procentus. Nors Vilniaus miestas didžiausias Lietuvoje, kuriame ar šalia jo koncentruojasi didelės pramonės įmonės, tačiau 2019 m. teršalų emisijos sudarė tik apie 7 proc. visų šalyje išmestų teršalų kiekio ir šis santykis 2020 m. dar sumažėjo iki 5,5 proc.

Vertinant 2019 – 2020 m. laikotarpį, nors teršiančių objektų kiekis Vilniuje išaugo 2 vnt., vis dėlto 2020 m. stebime bendrą teršalų kiekio sumažėjimą net apie trečdalį. Šį sumažėjimą lėmė ryškus anglies monoksido sumažėjimas – net per 56,6 proc. arba 1183 tonomis mažiau nei buvo apskaičiuota 2019 m.

Azoto oksidai buvo kitas oro teršalas, kuris taip pat turėjo mažėjimo tendenciją (apie 5 proc.). Kiti teršalų kiekiai 2020 m. išaugo: kietosios dalelės – 13,4 proc.,  sieros oksidai – apie 83 proc. (arba 54 tonomis daugiau), lakūs organiniai junginiai – apie 33 proc. (arba 178 tonomis daugiau).

 

2015 – 2018 metai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais stacionarių taršos šaltinių emisijos Lietuvoje mažėjo, tačiau Vilniaus mieste nuo 2013 m. stebima augimo tendencija. Lyginant Vilniaus su kitų Lietuvos miestų teršalų išmetimais, Vilniaus miesto stacionarių taršos šaltinių emisijos sudaro apie 5 proc. visų Lietuvos emisijų.

Didžiausios emisijos Vilniuje yra anglies monoksido ir trijų metų laikotarpyje 2016 – 2018 m. jos augo. Lyginant pastarąjį laikotarpį su 2011 – 2014 metų intervalu, anglies monoksido emisijos yra išaugusios apie 50 proc. Lakiųjų organinių junginių emisijos 2016 – 2018 m. laikotarpyje taip pat  augo ir didžiausios buvo 2018 m. – 185 t/m. Azoto dioksido emisijos lyginant su anglies monoksidu sudaro apie trečdalį anglies monoksido emisijų ir 2016 – 2018 m. laikotarpyje buvo panašios, vidutiniškai apie 740 t/m. Lyginant pastarąjį  laikotarpį su 2011 – 2014 m. terminu, emisijos yra išaugusios apie dešimtadalį. Kietųjų dalelių emisijos iš stacionarių taršos šaltinių 2016 – 2018 laikotarpyje nežymiai augo ir vidutiniškai buvo apie 220 t/m, buvo panašios kaip ir 2011 – 2014 m. laikotarpiu. Sieros dioksido emisijos 2016 – 2018 m. intervale didžiausios buvo 2018 m., ir lyginant su 2016 ir 2017 m., praktiškai, padvigubėjo. Lyginant sieros dioksido emisijas su ankstesniu laikotarpiu – jos sumažėjo daugiau nei dvigubai, o lyginant su 2009 – 2010 m. – sumažėjo daugiau nei 10 kartų.

2014 metai

Vienas iš pagrindinių oro taršos šaltinių Vilniaus mieste yra stacionarios įmonės, kurių 2014 metais buvo 30. Emisijos iš stacionarių taršos šaltinių kasmet kinta, lyginant 2001 – 2014 m. laikotarpį, didžiausios jos buvo 2002 metais, 2013 m. buvo mažiausios  ir siekė 2,2 tūkst. tonų per metus, o 2014 m. šiek tiek padidėjo iki 3,01 tūkst. per metus. Nuo 2008 m. stacionarių taršos šaltinių emisijos aplinkos ore augo, tuo tarpu 2011 m. sumažėjo, 2013 m. buvo mažiausios pastarąjį dešimtmetį, o 2014 m. atsidarius naujos katilinėms išmetimai pradėjo augti.

Didžiausios emisijos aplinkos ore 2014 metais buvo anglies monoksido – 615 tonų (AB „Grigiškės“), 2013 metais buvo – 135 tonų (AB „Grigiškės“), 2014 metais sieros dioksido išmetimų kiekis buvo – 376 tonų (UAB „Vilniaus energija“ TEC-3), 2013 metais– 477 tonų (UAB „Vilniaus energija“ TEC-3), 2012 – 735 tonų (UAB „Vilniaus energija“ TEC-3), ir nuo 2012 metų jų emisijos sumažėjo. 2014 m. azoto dioksido emisijos mažėja – 187 tonų (UAB „Vilniaus energija“ TEC-2), 2013 m. – 262 tonų (UAB „Vilniaus energija“ TEC-2), o 2012 m – 289 tonų.

 Bendra teršalų emisija iš stacionarių taršos šaltinių 2001-2014 m. Vilniaus mieste (tonomis per metus)

Stacionarių taršos šaltinių emisijos tonos per 2014 metus.

2013 m. ir 2014 m. teršalų emisijos iš stacionarių taršos šaltinių.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, RAAD.

2013 metai

Pagrindiniais stacionariais oro taršos šaltiniais Vilniaus mieste buvo apie 40 įmonių. Emisijos iš stacionarių taršos šaltinių kasmet kinta, lyginant 2001 – 2013 m. laikotarpį, didžiausios jos buvo 2002 metais, 2013 m. buvo mažiausios (2,2 tūkst. t per metus). Nuo 2008 m. stacionarių taršos šaltinių emisijos aplinkos ore augo, tuo tarpu 2011 m. sumažėjo ir 2013 m. buvo mažiausios pastarąjį dešimtmetį. 2008 – 2010 m. didelę įtaką emisijų padidėjimui turėjo sieros dioksido išmetimai iš termofikacinės elektrinės. 2013 m. stacionarių taršos šaltinių emisijos buvo mažos, bet tam yra priežastis, nes palengvėjo sąlygos įmonėms dėl atsiskaitymo ir ne visos įmonės atsiskaito už išmetimus, nors emisijos išlieka.

Didžiausias emisijas į aplinkos orą 2013 metais buvo išmesta sieros dioksido – 477 tonų. Lyginant su ankstesniais metais, nuo 2011 m. jų emisijos sparčiai sumažėjo. Azoto dioksido emisijos nuo 2005 m. mažėja ir 2013 m. buvo – 698 t. Vertinant procentaliai 2012 m. didžiausios emisijos (32 proc.) buvo azoto oksidų, sieros oksidų (22 proc.) ir anglies monoksido (22 proc. kaip ir 2012 m., 2011 m.). Kietosios dalelės sudarė 11 proc. Kitų teršalų (tarp jų fluoro, lakiųjų org. junginių) – 13 proc.

2012 metai

Pagrindiniais stacionariais oro taršos šaltiniais Vilniaus mieste buvo apie 60 įmonių. Emisijos iš stacionarių taršos šaltinių kasmet kinta, lyginant 2001 – 2012 m. laikotarpį, didžiausios jos buvo 2002 metais, 2012 m. – mažiausios (2,7 tūks. t per metus). Nuo 2008 m. stacionarių taršos šaltinių emisijos aplinkos ore augo, tuo tarpu 2011 sumažėjo ir 2012 m. buvo mažiausios pastarąjį dešimtmetį. 2008 – 2010 m. didelę įtaką emisijų padidėjimui turėjo sieros dioksido išmetimai iš termofikacinės elektrinės.

Bendra teršalų emisija iš stacionarių taršos šaltinių 2001 – 2012 m. Vilniaus m., tonomis per metus

Didžiausias emisijas į aplinkos orą 2012 metais buvo azoto dioksido – 748 tonų (2011 m. buvo panašiai). Sieros dioksido 2011 m. buvo 950 t (lyginant su 2010 m – dvigubai mažiau ir priartėjo prie 2008 metų emisijų), tuo tarpu 2012 m. buvo 748 t. Anglies monoksido emisijos buvo 589 t, panašiai kaip ir ankstesniais, 2011 m. (apie 600 t). Kietųjų dalelių buvo išmesta 250 t. Lakiųjų organinių junginių, fluoro ir kitų teršalų – apie 326 t. Vertinant procentaliai 2012 m. didžiausios emisijos (29 proc.) buvo azoto dioksido, sieros oksidų (28 proc.) ir anglies monoksido (22 proc. kaip ir 2011 m.). Kietosios dalelės sudarė 9 proc. Kitų teršalų (tarp jų fluoro, lakiųjų org. junginių) – 12 proc.

Stacionarių taršos šaltinių emisijų pasiskirstymas procentais, 2012 m.

Sieros dioksido išmetimai pastaruosius penkis metus augo, tai lėmė padidėjusios emisijos iš termofikacinių elektrinių. 2011, 2012 m. emisijos sumažėjo ir pasiekė 2007 m. lygį, tuo tarpu mažiausios emisijos buvo 2005 – 2006 m. Anglies monoksido emisijos nuo 2002 m. kasmet mažėjo, mažiausios jos buvo 2011 m., 2012 m. nežymiai padidėjo. Azoto oksidų emisijos kasmet svyravo, didžiausios jos buvo 2003 – 2005 m. mažiausios buvo 2001 m. ir nežymiai padidėjo 2012 m. Kietųjų dalelių emisijos nuo 2002 m. mažėjo, o 2011 m. stebimas nedidelis padidėjimas, padidėjimas stebėtas ir 2012 m. lyginant su 2011 m. Vilniaus mieste yra pastebimas atmosferos teršalų, tokių kaip, lakiųjų organinių junginių (LOJ), iš stacionarių taršos šaltinių emisijų, mažėjimas. Ryškus sumažėjimas buvo 2005 m. ir 2007 m. LOJ sumažėjimas nuo 2001 – 2004 m. iki 2008 – 2011 m. sumažėjo beveik 10 kartų.

Dujinių teršalų ir kietųjų dalelių emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių Vilniaus mieste (tonomis per metus), 2005 – 2012 metais

2010 – 2011 metai

Pagrindiniais stacionariais Vilniaus miesto oro taršos šaltiniais 2010, 2011 metais atitinkamai buvo 74, 72 įmonės. Emisijos iš stacionarių taršos šaltinių kasmet kinta, didžiausios jos buvo 2002 metais, lyginant pastarąjį dešimtmetį, nors emisijos kasmet kinta, bet jų stebima mažėjimo tendencija. Mažiausios emisijos iš stacionarių taršos šalinių buvo 2011 m., kuomet emisijos sudarė apie 2,5 tūkst. tonų ir tai yra beveik 2,5 karto mažiau nei lyginant su didžiausiomis emisijomis 2002 metais.

Bendra teršalų emisija iš stacionarių taršos šaltinių 2002 – 2011 m. Vilniaus m., tonomis per metus. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

2010 metais stacionarių oro teršimo šaltinių emisijas sudarė: 95,2 proc. (3669,3 t) skystieji ir dujiniai teršalai (bendro emisijų kiekio), o likusią dalį 4,8 proc. (187,3 t) – kietieji teršalai. Didžiausią dujinių teršalų išmetimų dalį, kaip ir 2009 m. sudarė sieros dioksidas (SO₂) – 1964 t (51 proc.). Azoto oksidai (NO_x) sudarė 844,2 t (22 proc.). Lakiųjų organinių junginių emisijos pastaraisiais metais mažėja ir 2010 metais buvo 234,4 t (sudarė 6 proc. visų teršalų kiekio). Anglies monoksido (CO) emisijos buvo 602 t (16 proc. visų teršalų kiekio). Kietųjų dalelių emisijos buvo 164 t (5 proc. visų teršalų kiekio). Vilniaus mieste yra pastebimas atmosferos teršalų, tokių kaip, lakiųjų organinių junginių emisijų mažėjimas. Sieros dioksido emisijos, penkių metų laikotarpyje labai padidėjo. Lyginant su ankstesniais, 2009 metais, visų kitų teršalų emisijos padidėjo. Lakiųjų organinių junginių (LOJ) išmetimai 2006 metais lyginant su 2007 metais sumažėjo dvigubai ir kasmet mažėja.

Dujinių teršalų emisija į atmosferą Vilniaus mieste 2006 – 2010 metais (tonomis per metus). Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

 

2009 metai

Pagrindiniais stacionariais Vilniaus miesto šaltiniais 2009 metais buvo 73 įmonės. Statistikos departamento duomenimis, tarša iš stacionarių taršos šaltinių pastaruosius tris metus didėja. 2007 metais buvo išmesta mažiau nei trys tūkstančiai tonų teršalų, tuo tarpu 2009 metais emisijos sudarė pusketvirto tūkstančio tonų.

Bendra teršalų emisija iš stacionarių taršos šaltinių 2001 – 2009 m. Vilniaus m., tonomis per metus. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

2009 metais stacionarių oro teršimo šaltinių emisijas sudarė: 95% (3386,5 t) skystieji ir dujiniai teršalai (bendro emisijų kiekio), o likusią dalį 5% (163,5 t) – kietieji teršalai. Didžiausią dujinių teršalų išmetimų dalį sudarė sieros dioksidas (SO₂) – 1803 t (51 proc.). Azoto oksidai (NO_x) sudarė 774,4 t (22 proc.) ir lyginant su ankstesniais metais jų emisijos sumažėjo. Lakiųjų organinių junginių emisijos sumažėjo ir 2009 metais buvo 242 t (7 proc.). Anglies monoksidų (CO) emisijos buvo 554 t (16 %). Kietųjų dalelių emisijos taip pat sumažėjo ir buvo 164 t (4 %).

Išmatuota vidutinė metinė koncentracija OKT stotyse svyravo nuo 21 μg/m³ Lazdynų iki 26 μg/m³ Žirmūnų OKT stotyse, Senamiesčio ir Savanorių pr. OKT stotyse vidutinė metinė koncentracija buvo 24 μg/m³ (vidutinė metinė ribinė vertė – 40 μg/m³). Didžiausia paros koncentracija fiksuota Žirmūnų OKT stotyje – 105 μg/m³. Visos didžiausios paros koncentracijos buvo užfiksuotos 2009 metų sausio 1d.

Dujinių teršalų emisija į atmosferą Vilniaus mieste 2001 – 2007 metais, tonomis per metus. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Vilniaus mieste yra pastebimas atmosferos teršalų, tokių kaip, lakiųjų organinių junginių (LOJ), anglies monoksido (CO), azoto oksidų (NO_x), kietųjų dalelių (KD₁₀) emisijų mažėjimas.

Lakiųjų organinių junginių (LOJ) išmetimai 2006 metais lyginant su 2007 metais sumažėjo dvigubai. Anglies monoksido emisijos kinta kiekvienais metais, ryškaus teršalų išmetimų sumažėjimo ar padidėjimo nėra, bet po truputį emisijos mažėja. Yra pastebima azoto oksidų emisijų mažėjimo tendencija. Sieros dioksido (SO₂) emisijos pastaruosius metus didėjo, lyginant su 2006 metais sieros dioksido emisijos išaugo beveik šešis kartus.

2007 metai

Pagrindiniais stacionariais Vilniaus miesto šaltiniais 2007 metais buvo 73 įmonės. Statistikos departamento duomenimis, tarša iš stacionarių taršos šaltinių mažėja. 2002 metais į atmosferą buvo išmetama daugiau nei šeši tūkstančiai tonų, tuo tarpu 2006 metais – perpus mažiau, o 2007 metais buvo išmesta mažiau nei trys tūkstančiai tonų.

Bendra teršalų emisija iš stacionarių taršos šaltinių 2001 – 2007 m. Vilniaus m., tonomis per metus. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

2007 metais stacionarių oro teršimo šaltinių emisijas sudarė: 93% (2544,3 t) skystieji ir dujiniai teršalai (bendro emisijų kiekio), o likusią dalį 7% (205,6 t) – kietieji teršalai. Didžiausią dujinių teršalų išmetimų dalį sudarė azoto oksidai (NO_x) 816,2 t (32 %), sieros dioksidas (SO₂) 702,2 t (28 %), anglies monoksidas (CO) 687,92 t (27 %), lakūs organiniai junginiai (LOJ) 314,4 t (13 %).

Išmatuota vidutinė metinė koncentracija OKT stotyse svyravo nuo 21 μg/m³ Lazdynų iki 26 μg/m³ Žirmūnų OKT stotyse, Senamiesčio ir Savanorių pr. OKT stotyse vidutinė metinė koncentracija buvo 24 μg/m³ (vidutinė metinė ribinė vertė – 40 μg/m³). Didžiausia paros koncentracija fiksuota Žirmūnų OKT stotyje – 105 μg/m³. Visos didžiausios paros koncentracijos buvo užfiksuotos 2009 metų sausio 1d.

Vilniaus mieste yra pastebimas pagrindinių atmosferos teršalų, tokių kaip, lakiųjų organinių junginių (LOJ), anglies monoksido (CO), azoto oksidų (NO_x), emisijų mažėjimas.

Dujinių teršalų emisija į atmosferą Vilniaus mieste 2001 – 2007 metais, tonomis per metus. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Lakiųjų organinių junginių (LOJ) išmetimai pradėjo mažėti nuo 2004 m. Vėlesniais metais – 2005 – 2006 teršalo išmetimai buvo tolygūs, o 2007 metais sumažėjo dvigubai. Anglies monoksido emisijos kinta kiekvienais metais, ryškaus teršalų išmetimų sumažėjimo ar padidėjimo nėra, bet 2004 metų po truputį emisijos mažėja. Mažiausios azoto oksidų emisijos buvo 2001 – 2002 metais, vėliau stebimas teršalo išmetimų didėjimas, nuo 2005 metų stebima azoto oksidų emisijų mažėjimo tendencija. Sieros dioksido (SO₂) emisijos pastaruosius du metus didėjo, nors daugiausia sieros dioksidų į orą buvo išmetama 2002 metais, jos padidėjo tris kartus lyginant 2006 ir 2007 metus.