Didžiausia Vilniaus miesto upė – Neris, į kurią įteka pora didesnių upių – Vilnia ir Vokė. Neris savivaldybės teritorijoje ar jos riba teka apie 47,1 km, Vilnia – apie 20,2 km. Išskyrus Vilnią, Vokė ir visi kiti upeliai teka atokiau nuo Vilniaus centro. Į Nerį taip pat įteka keli mažesni upeliai tokie kaip,  Antavilis, Varžuvka, Riešė, Upelė (Kaira), Turniškių upelis, Baltupis (Cedronas), Sudervė, o taip pat keli nedideli bevardžiai upeliukai. Vilniaus miesto savivaldybės ribose į Vilnią įteka Murlė.

Vilniaus miesto savivaldybės paviršinio vandens kokybės ir dugno nuosėdų monitoringas buvo pradėtas 2011 m.

Upių vandens kokybė 2022 metais

Upių vandens kokybė 2020 – 2021 metais

Upių vandens kokybė 2019 metais

Upių vandens kokybė 2018 metais

Upių vandens kokybė 2017 metais

Upių vandens kokybė 2016 metais

Upių vandens kokybė 2015 metais

Upių vandens kokybė 2014 metais

Upių vandens kokybė 2012 metais

Upių vandens kokybė 2011 metais

2022 metų duomenys

2022 m., remiantis 2017 – 2022  m. aplinkos monitoringo programa, žiemos ir pavasario sezonų metu buvo vykdomas paviršinio vandens monitoringas Vilnios upės dvejuose skirtingose vietose ir trijuose upeliuose – Antavilio, Riešės bei Sudervės. Taip pat paviršinių nuotekų bandiniai imti ir iš penkių lietaus nuotekų išleidėjų, esančių Neries upėje.

Upių ir upelių paviršinio vandens tyrimai 2022 m. apėmė vandens bendrųjų ir specifinių rodiklių, bendros cheminės sudėties, fizikinių-cheminių kokybės elementų (maistingųjų ir organinių medžiagų) kiekio nustatymą.

Įvertinus gautus upių ir upelių tyrimų rezultatus, matyti, kad pagal bendruosius cheminius rodiklius, Vilnios upės, Antavilio, Riešės bei Sudervės upelių vandens kokybė tirtose vietose buvo pakankamai gera.

Vertinant pagal „Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašą“, žiemos periodo metu, biocheminio deguonies suvartojimas (BDS₇) ribinę vertę viršijo Vilnios upės kontroliuojamose vietose V1 ir V3, atitinkamai 1,62 ir 1,1 karto, Antavilio upelyje – 1,18 karto ir Sudervės upelyje – 1,55 karto, tuo tarpu, pavasario sezono metu, visose tirtose vietose vandens kokybė buvo pakankamai gera ir ribinės vertės nebuvo viršijamos.

Pagal upių ekologinės būklės vertinimo kriterijus „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“, vertinant pagal ištirpusį deguonį (O₂), žiemos ir pavasario metu, upių bei upelių ekologinė būklė buvo labai gera. Vertinant pagal azotą bendrą (N_b), žiemos periodo metu, Vilnios upėje (V1 ir V3) ekologinė būklė buvo vidutinė, Antavilio ir Riešės upeliuose – gera, Sudervės upelyje – labai gera, o pavasario sezono metu, visų upių bei upelių ekologinė būklė buvo labai gera. Vertinant pagal bendrą fosforą (P_b) upių bei upelių ekologinė būklė visose vietose, abejais sezonais, buvo labai gera. Vertinant pagal biocheminį deguonies suvartojimą (BDS₇), žiemą, Riešės upelio ekologinė būklė buvo gera, vienoje Vilnios vietoje (V3) ir Antavilio upelyje – vidutinė, kitoje Vilnios upės vietoje (V1) ir Sudervės upelyje – bloga. Pavasario sezono metu, ekologinė būklė Vilnios V3 vietoje, Antavilio, Riešės, Sudervės upeliuose – labai gera, Vilnios V1 vietoje – vidutinė.

Pastebėtina, kad 2022 m. upių ir upelių vandens paviršiuje nepastebėta jokių naftos produktų plėvelės pėdsakų. Visuose paimtuose vandens bandiniuose aromatinių angliavandenilių ir naftos produktų  kiekio reikšmės buvo mažesnės už nustatymo metodų tikslumo ribas.

Vertinant paviršinių nuotekų išleistuvus, esančius Neries upėje, nustatyta, kad tiek pagal „Nuotekų tvarkymo reglamentą“, tiek pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą“ kontroliuoti teršalai paviršinėse nuotekose nei vienoje iš 5 tirtų vietų neviršijo ribinių verčių.

Plačiau su 2022 m. paviršinio vandens monitoringo duomenų analize – 2022 m. ataskaita.

2020 – 2021 metų duomenys

2020 m. rudens sezono metu paviršinio vandens tyrimai buvo atliekami Antavilio, Riešės, Sudervės upeliuose ir dvejose Vilnios upės vietose. 2021 m. žiemos, pavasario ir vasaros sezonais paviršinio vandens tyrimai buvo atliekami Antavilio, Riešės, Sudervės, Vokės, Kairos ir Varžuvos upeliuose ir dvejose Vilnios upės bei vietose trijose Neries upės vietose.

2021 m. buvo tęsiami paviršinio vandens tyrimai, rudens sezono metu, paviršinio vandens tyrimai buvo atliekami trijose Neries upės vietose (N1, N4 ir N6), Vokės upėje (VK3) ir dvejuose upeliuose – Kaira bei Varžuva.

Vandens kokybės tyrimai

Pagal 2020 – 2021 metais atliktus paviršinio vandens bendrosios cheminės sudėties tyrimų rezultatus ir vertinant juos pagal Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus (toliau – Nuotekų reikalavimai), visų tirtų upelių ir upių vandens kokybė visose tirtose vietose buvo pakankamai gera – nei viename tirtame bandinyje nerasta taršos.

Vertinant pagal specifinius ir bendruosius cheminius komponentus bei rodiklius, daugumoje upių ir upelių 2020 ir 2021 metais imtuose vandens bandiniuose nerasta tokių koncentracijų ar reikšmių, kurios viršytų Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše pateiktų ribinių verčių, net jei jas priimti pagal pakankamai griežtas lašišiniams vandens telkiniams taikomas, išskyrus, tam tikrose vietose ir tam tikru sezono metu, pvz., Sudervės, Varžuvos, Neries ir Vilnios, kuomet nustatytas nitritų kiekio ar Riešės, Kairos ir Vilnios upeliuose, kuomet nustatytas suspenduotų medžiagų vienkartiniai kiekio padidėjimai. Vertinant pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje (toliau – Metodika) nurodytą metinį ištirpusio vandenyje deguonies kiekio vidurkį, visos upės/upeliai atitiko labai gerai ekologinės būklės klasei taikomus reikalavimus.

2020 ir 2021 metais visuose upeliuose ir upėse buvo fiksuojama labai gera ekologinė būklė, jeigu ją atskirai vertinti pagal fosfatų fosforo koncentraciją. Prasčiausia ekologinė būklė buvo vertinama pagal biocheminio deguonies suvartojimo vidutinį metinį rodiklį – visų upelių ir upių vanduo buvo vidutinės, blogos ir labai blogos ekologinės būklės. Taigi vadovaujantis Metodika, Kaira ir Neris visose tirtose vietose 2021 metais buvo blogos ekologinės būklės klasės. Vokės, Riešės bei Sudervės upelių ekologinė būklė 2021 metais buvo vidutinė. Nors pagal azoto ir fosforo junginius 2021 m. Varžuvos upelio ekologinė būklė buvo labai gera, tačiau pagal BDS₇ tenka priskirti labai blogai ekologinei klasei. Antavilio upelyje nustatyta BDS₇ rodiklio vidutinė metinė vertė 8,01 mgO₂/l, todėl šio upelio bendrą ekologinę būklę galima vertinti kaip labai blogą. Vilniai įtekant į miesto teritoriją (vieta V1) jos ekologinė būklė buvo bloga, o Vilnia žemupyje (vieta V3) ekologinė būklė 2020 ir 2021 metais buvo vidutinė.

Bandinių ėmimo metu, tiek 2020 m., tiek ir 2021 m., visų upių ir upelių paviršiuje nepastebėta jokių naftos produktų plėvelės pėdsakų. Visuose paimtuose vandens bandiniuose aromatinių angliavandenilių ir naftos produktų (benzino (C₆-C₁₀) ir dyzelino (C₁₀-C₂₈) eilės angliavandenilių) kiekio reikšmės buvo mažesnės už nustatymo metodų tikslumo ribas.

– – –

Pagal 2021 m. rudenį atliktus paviršinio vandens bendrosios cheminės sudėties tyrimų rezultatus ir vertinant juos pagal Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, visų tirtų upelių ir upių vandens kokybė visose tirtose vietose buvo pakankamai gera – nei viename tirtame bandinyje nerasta taršos.

Vertinant pagal specifinius ir bendruosius cheminius komponentus bei rodiklius, daugumoje upių ir upelių 2021 m. rudenį imtuose vandens bandiniuose nerasta tokių koncentracijų ar reikšmių, kurios viršytų Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše pateiktų ribinių verčių, net lyginant pagal pakankamai griežtas lašišiniams vandens telkiniams taikomas reikšmes. Išskyrus, vertinant pagal ištirpusį deguonį (O₂), Kairos upelyje (K1) ekologinė būklė buvo ne labai gera, o tik gera. Taip pat, vertinant pagal biocheminį deguonies suvartojimą per septynias paras (BDS₇), Varžuvos (VAR1) upelio ekologinė būklė buvo gera, o Neries upėje (N6) ir Vokės upėje (VK3) – vidutinė. Vertinant pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką, pagal bendrą azotą (N_b), visų upių ir upelių ekologinė būklė buvo gera, išskyrus Varžuvos upelis, kur ekologinė būklė – labai gera. Vertinant pagal bendrą fosforą (P_b) upių bei upelių ekologinė būklė visose tirtose vietose buvo labai gera.

Bandinių ėmimo metu visų upių ir upelių paviršiuje nepastebėta jokių naftos produktų plėvelės pėdsakų. Visuose paimtuose vandens bandiniuose aromatinių angliavandenilių ir naftos produktų (benzino (C₆-C₁₀) ir dyzelino (C₁₀-C₂₈) eilės angliavandenilių) kiekio reikšmės buvo mažesnės už nustatymo metodų tikslumo ribas.

Neries upės vandens kokybės tyrimai ties paviršinių nuotekų išleistuvais

2020 m. rudens sezono metu ir 2021 m. žiemos, pavasario ir vasaros sezonais paviršinių nuotekų, išleidžiamų į Neries upę, tyrimai buvo atliekami 5 išleistuvuose.

Vertinant į Neries upę, per lietaus nuotekų išleistuvus, išleidžiamų paviršinių nuotekų koncentracijas, 2020 ir 2021 metais kelis kartus buvo viršijamas tik skendinčių medžiagų kiekis. Didžiausias skendinčių medžiagų kiekis, kuris apie 2,1 karto viršijo didžiausią momentinę koncentraciją (50 mg/l), nustatytą pagal Nuotekų reikalavimus, fiksuotas išleistuve Nr. 47, esančiame prie Gariūnų tilto. Taip pat šioje vietoje daugiausiai (apie 3,1 karto) buvo viršyta ir vidutinė metinė skendinčių medžiagų koncentracija (30 mg/l). Kituose paviršinių nuotekų išleistuvuose į Neries upę, vidutinė metinė skendinčių medžiagų koncentracija nebuvo viršyta.

Nei viename į Neries upę išleidžiamų paviršinių nuotekų bandinyje chloridų koncentracija neviršijo DLK, tačiau išleistuve Nr. 64, kuris yra Žemuosiuose Paneriuose, vieną kartą (apie 1,3 karto) buvo viršyta chloridams nustatyta RV (lygi 500 mg/l). Akivaizdžiai matosi, kad chloridų koncentracijos bandiniuose, kurie buvo imami rudens-žiemos laikotarpiais, yra keliasdešimt kartų didesnės nei kitais sezonais. Atsižvelgiant į tai, kad ir natrio kiekis tuo pat metu fiksuojamas žymiai didesnių  koncentracijų, tampa akivaizdu, kad tokį chloridų bei natrio koncentracijų padidėjimą nulemia kelio dangų barstymas druska – natrio chloridu.

– – –

2021 m. rudens sezono metu paviršinių nuotekų, išleidžiamų į Neries upę, tyrimai buvo atliekami 5 išleistuvuose, bandiniai imti lietingu metu.

Vertinant į Neries upę išleidžiamų paviršinių nuotekų koncentracijas, 2021 m. rudenį nebuvo viršijamos koncentracijos, nustatytos pagal Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus. Pavyzdžiui, chloridų koncentracijos svyravo nuo 12,2 mg/l iki 76,4 mg/l (RV – 500 mg/l).  Vertinant pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, skendinčių medžiagų momentinės vertės (RV – 50 mg/l) tirtose vietose taip pat nebuvo viršytos ir svyravo nuo <2 mg/l iki 8 mg/l.

Upių / upelių bei Neries upės, ties paviršinių nuotekų išleistuvais, dugno nuosėdų tyrimai

Dugno nuosėdų tyrimai 2020 m. rudens sezono metu buvo atliekami visose nurodytose upėse/upeliuose, taip pat ties penkiais Neries upėje esančiais lietaus nuotekų išleidėjais ir ties vienu nuotekų išleidėju, esančiu ties centriniais nuotekų valymo įrenginiais.

Vertinant paviršinių vandens telkinių dugno nuosėdų cheminių tyrimų rezultatus ir juos palyginant su vertinimo kriterijais pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2015 “Pavojingų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje” (toliau – HN 60:2015), akivaizdžiai matosi, kad nei vienas cheminis komponentas 2020 metais neviršijo patikslintų RV. Tačiau, jeigu gautus dugno nuosėdų tyrimo rezultatus palyginti su Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais (toliau – Teritorijų reikalavimai), RV 2020 metais visur viršijo cinkas.

Lyginant vandens telkinių dugno nuosėdų tyrimų rezultatus su mikroelementų kiekiu, kuris nustatytas Neries baseino dugno nuosėdose, ir kurį galima priimti kaip foninę vertę, 2020 metais tik cinko (Zn) kiekis visuose dugno nuosėdų bandiniuose buvo didesnis už foninę vertę. Vertinant pagal fonines vertes, santykinai švariausios paviršinių vandens telkinių dugno nuosėdos 2020 metais buvo paimtos Antavilių ir Sudervės upeliuose. Šiuose upeliuose fonines vertes viršijo tik cinkas.

Vertinant Neries upės vietų, kur yra išleidžiamos lietaus nuotekos per išleistuvus, dugno nuosėdų cheminių tyrimų rezultatus ir juos palyginant su vertinimo kriterijais pagal HN 60:2015, neaptikta tokių mikroelementų kiekių, kurie viršytų RV. Tačiau lyginant dugno nuosėdų, ties lietaus išleistuvais, cheminių tyrimų rezultatus su Teritorijų reikalavimais, tik varis (iki 1,8 karto) ir cinkas (iki 4,4 karto) viršijo RV. Abiem šiais mikroelementais užterštos dugno nuosėdos buvo paimtos prie išleidėjų, kurių vienas yra žemiau Valakampių tilto (vieta 5), o kiti – Žemuosiuose Paneriuose (vieta 64) ir ties Gariūnų tiltu (vieta 47).

Lyginant dugno nuosėdų, ties lietaus nuotekų išleistuvais, tyrimų rezultatus su mikroelementų kiekiu, kuris nustatytas Neries baseino dugno nuosėdose, ir kurį galima priimti kaip foninę vertę, arseno, vario ir švino kiekiai beveik visuose bandiniuose yra didesnių koncentracijų už foninę, o cinkas – visur viršijo foninę vertę. Dugno nuosėdose prie išleidėjo, kuris yra žemiau Valakampių tilto (vieta 5), foninė vertė pagal varį, molibdeną, šviną ir cinką buvo viršyta 1,6-2,8 kartus. Taip pat dugno nuosėdose foninės vertės viršytos ir prie išleidėjų, kurie yra Goštauto gatvės (vieta 50) ir Vilkpėdės gatvės tęsinyje (vieta 64), bet čia vyrauja arsenas, varis, švinas ir cinkas. Šalia išleidėjo, kuris yra prie Gariūnų tilto (vieta 64), be kitų minėtų mikroelementų buvo fiksuojama nemažai ir nikelio. Vertinant pagal fonines vertes, švariausios dugno nuosėdos yra Neryje žemiau nuotekų valymo įrenginių (vieta 63).

Vertinant pagal suminio užterštumo rodiklį, visų tirtų dugno nuosėdų taršos laipsnis buvo leistinas (nepavojingas).

Visų upių ir upelių dugno nuosėdų bandiniuose, kurie buvo paimti 2020 metais, nerasta naftos produktų. Neries dugno nuosėdų bandiniuose, paimtuose prie paviršinių nuotekų išleistuvų ir žemiau nuotekų valymo įrenginių, taip pat nerasta naftos produktų. Visais atvejais naftos produktų koncentracija yra mažesnė nei jų nustatymo metodo jautrumo riba.

Plačiau su 2020 – 2021 m. paviršinio vandens tyrimų medžiaga ir ataskaita galima susipažinti čia.

– – –

Dugno nuosėdų tyrimai 2021 m. rudens sezono metu buvo atliekami trijose Neries upės vietose (N1, N4 ir N6), Vokės upėje (VK3) ir dvejuose upeliuose – Kaira bei Varžuva, taip pat ties penkiais Neries upėje esančiais lietaus nuotekų išleidėjais ir ties vienu nuotekų išleidėju, esančiu ties centriniais nuotekų valymo įrenginiais.

Vertinant upių ir upelių dugno nuosėdų cheminių tyrimų rezultatus ir juos palyginus su vertinimo kriterijais pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2015 “Pavojingų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje”, matyti, kad daugumoje vietų, nei vienas cheminis komponentas neviršijo patikslintų RV. Tačiau, jeigu gautus dugno nuosėdų tyrimo rezultatus palyginus su Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, cinko RV buvo viršijama Neries upėje (N6) ir Vokės upėje, atitinkamai 1,5 ir 1,3 karto.

Lyginant vandens telkinių dugno nuosėdų tyrimų rezultatus su mikroelementų kiekiu, kuris nustatytas Neries baseino dugno nuosėdose, ir kurį galima priimti kaip foninę vertę, nustatinėjamu periodu kiekiai tam tikruose dugno nuosėdų bandiniuose (arseno penkiuose iš šešių, vario šešiuose iš šešių ir cinko keturiuose iš šešių) buvo didesni už fonines vertes.

Vertinant Neries upės vietų, kur yra išleidžiamos lietaus nuotekos per išleistuvus, dugno nuosėdų cheminių tyrimų rezultatus ir juos palyginant su vertinimo kriterijais pagal HN 60:2015, neaptikta tokių mikroelementų kiekių, kurie viršytų RV. Tačiau lyginant dugno nuosėdų, ties lietaus išleistuvais, cheminių tyrimų rezultatus su Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, tik varis dvejuose iš šešių (nuo 1,4 iki 2,6 karto) ir cinkas trijose iš šešių (nuo 1,8 iki 3,8 karto) vietų viršijo RV.

Lyginant dugno nuosėdų, ties lietaus nuotekų išleistuvais, tyrimų rezultatus su mikroelementų kiekiu, kuris nustatytas Neries baseino dugno nuosėdose, ir kurį galima priimti kaip foninę vertę, arseno (du iš šešių), chromo (vienas iš šešių), vario (šeši iš šešių), švino (trys iš šešių), cinko (trys iš šešių), nikelio (vienas iš šešių) kiekiai bandiniuose buvo didesnių koncentracijų už fonines vertes.

Vertinant pagal suminio užterštumo rodiklį, visų tirtų dugno nuosėdų taršos laipsnis buvo leistinas (nepavojingas).

Visų upių ir upelių dugno nuosėdų bandiniuose, kurie buvo paimti 2021 m. rudenį, nerasta naftos produktų. Neries dugno nuosėdų bandiniuose, paimtuose prie paviršinių nuotekų išleistuvų ir žemiau nuotekų valymo įrenginių, taip pat nerasta naftos produktų. Visais atvejais naftos produktų koncentracija buvo mažesnė nei jų nustatymo metodo jautrumo riba.

Plačiau su 2021 m. rudens paviršinio vandens tyrimų medžiaga ir ataskaita galima susipažinti čia.

2019 metų duomenys

Vandens kokybės tyrimai

2019 – 2020 m. buvo tira Neries upė, Vokė, Kairos ir Varžuvos upeliai. Upelių ir Neries upės vandens kokybė daugumoje tirtų vietų buvo pakankamai gera. Išskyus Kairos upelyje (vieta K1) rasta nitrito koncentracija, kuri apie 2,3 karto, bandrojo azoto (iki 1,2 karto) viršijo Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus. Išskyrus pavienius skendinčių medžiagų kiekius Neries upėje ir nitritų koncentraciją Kairoje, visuose kituose 2019 ir 2020 metais imtuose vandens bandiniuose nerasta tokių koncentracijų ar reikšmių, kurios viršytų Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše pateiktas ribines vertes.

Bandinių ėmimo metu 2019 ir 2020 metais visų upelių ir Neries vandens paviršiuje nepastebėta jokių naftos produktų plėvelės pėdsakų. Visuose paimtuose vandens bandiniuose aromatinių angliavandenilių ir naftos produktų (benzino (C6-C10) ir dyzelino (C10-C28) eilės angliavandenilių) kiekio reikšmės yra mažesnės už nustatymo metodų tikslumo ribas.

Skendinčios medžiagos

Vertinant pagal turimus rezultatus, paviršinėse nuotekose 2019 ir 2020 metais dažniausiai buvo viršijamas tik skendinčių medžiagų kiekis. Didžiausias skendinčių medžiagų kiekis, kuris apie 9,2 kartus viršija didžiausią momentinę koncentraciją, nustatytą pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reikalavimus, fiksuotas išleistuve Nr. 64, esančiame Vilkpėdės gatvės tęsinyje. Taip pat šioje vietoje daugiausiai (apie 5,3 karto) buvo viršyta vidutinė metinė skendinčių medžiagų koncentracija. Kituose paviršinių nuotekų išleistuvuose vidutinė metinė skendinčių medžiagų koncentracija buvo viršyta 2,3-4,3 kartus

Nei viename paviršinių nuotekų bandinyje chloridų koncentracija neviršijo DLK, kuri yra 1000 mg/l, ir RV (500 mg/l). Tačiau akivaizdžiai matosi, kad chloridų koncentracija bandiniuose, imtuose žiemos laikotarpiu (vasario mėn. 25 d.), keliolika kartų padidėjusi lyginant su jų kiekiu kitu metu. Atsižvelgiant į tai, kad ir natrio kiekis tuo pat metu padidėja, tampa akivaizdu, kad tokį chloridų bei natrio koncentracijų padidėjimą nulemia kelio dangos barstymas druska – natrio chloridu. Kalio kiekis paviršinėse nuotekose visais metų laikais mažai keitėsi. Šis tyrimas taip pat parodė, kad gausiausiai kelio danga barstoma Vilniaus miesto centrinėje dalyje, nes daugiausia natrio ir chloridų buvo rasta paviršinėse nuotekose, kurios į Nerį išteka išleistuvuose Nr. 18 ir 50. Paviršinėse nuotekose chloridų ir natrio mažiausiai buvo rasta išleistuve Nr. 64, kuris yra kairiajame Neries krante Žemuosiuose Paneriuose.

Dugno nuosėdų tyrimai

Dugno nuosėdų tyrimai atlikti 2019 m. rudenį.

Tyrimai atlikti Neryje upėje, taip pat ties lietaus nuotekų išleistuvais, Neryje bei žemiau centrinių valymo įrenginių nuotekų išleistuvo, Kairos ir Vokės upeliuose.

Vertinant paviršinių vandens telkinių dugno nuosėdų cheminių tyrimų rezultatus ir juos palyginant su vertinimo kriterijais pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2015 “Pavojingų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje”, nei vienas cheminis komponentas 2019 metais ne tik neviršijo patikslintų ribinių verčių, bet ir neprilygo joms.

Jeigu gautus paviršinio vandens telkinių dugno nuosėdų tyrimo rezultatus palyginti su Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose, 2019 metais ribinę vertę daugiausia vietų viršijo cinkas. Daugiausia cinko rasta Vokėje (vieta VK3), kur RV buvo viršyta 1,6 karto, o taip pat Neryje (vieta N6).

Ties lietaus nuotekų išleistuvais cheminių tyrimų rezultatus palyginant su  HN 60:2015 “Pavojingų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje”, tik švinas (iki 1,3 karto) ir gyvsidabris (iki 1,8 karto) viršijo ribines vertes.

Lyginant dugno nuosėdų ties lietaus išleistuvais cheminių tyrimų rezultatus su Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, varis (iki 1,7 karto), švinas (iki 2,02 karto), cinkas (iki 2,80 karto) ir gyvsidabris (iki 3,8 karto) viršijo ribines vertes. Dviem minėtais mikroelementais užterštos dugno nuosėdos buvo paimtos prie išleidėjų, kurių vienas yra žemiau Valakampių tilto (vieta 5), o kitas – ties Goštauto gatve (vieta 50). Lyginant dugno nuosėdų ties lietaus nuotekų išleistuvais tyrimų rezultatus su mikroelementų kiekiu, kuris nustatytas Neries baseino dugno nuosėdose, ir kurį galima priimti kaip foninę vertę, vario ir švino kiekis beveik visuose bandiniuose yra didesnės koncentracijos už foninę, o cinkas – visur viršijo foninę vertę, išskyrus išleidėją prie Gariūnų tilto.

Plačiau susipažinti galima tyrimų ataskaitoje už 2019 – 2020 m., upių tyrimų žemėlapis.

2018 metų duomenys

 Vandens kokybės tyrimai

• Pagal bendruosius cheminius rodiklius, Sudarvės, Antavilio, Riešės ir Vilnios upės vandens kokybė visose tirtose vietose buvo pakankamai gera – nei viename tirtame bandinyje nerasta taršos, kuri viršytų Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus.
• Vertinant pagal specifinius ir bendruosius cheminius komponentus bei rodiklius, išskyrus ištirpusio Sudervės upelio vandenyje deguonies kiekį ir suspenduotas medžiagas, kurių didesnė koncentracija buvo fiksuota tik po vieną kartą, ir kai kur viršytą nitritų kiekį, kituose vandens bandiniuose nerasta tokių koncentracijų ar reikšmių, kurios viršytų Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše pateiktas ribines vertes, net jei jas priimti pakankamai griežtas taikomas lašišiniams vandens telkiniams.
• Taikant Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką, pagal ištirpusio vandenyje deguonies kiekį visos upės atitiko labai gerai ekologinės būklės klasei taikomus reikalavimus.
• Gausiausiai kelio danga barstoma Vilniaus miesto centrinėje dalyje, nes daugiausia natrio ir chloridų buvo rasta paviršinėse nuotekose

Skendinčios medžiagos

2018 metais vykdant monitoringo darbus paviršinių nuotekų išleistuvai į Neries upę nebuvo apsemti. Paviršinių nuotekų vandens bandiniai buvo imti lietingu metu. Žiemos laikotarpiu pavyko bandinius paimti atlydžio metu (tirpstant sniego dangai nuo šaligatvių ir kelių, kurie prieš tai buvo barstyti druska).

Paviršinėse nuotekose dažniausiai buvo viršijamas skendinčių medžiagų kiekis. Didžiausias skendinčių medžiagų kiekis, kuris apie 4,6 viršija didžiausią momentinę koncentraciją nustatytą pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reikalavimus, fiksuotas išleistuve Nr. 47 (esančiame prie Gariūnų tilto), kuriuo išleidžiamos paviršinės nuotekos nuo teritorijų, esančių dešiniajame Neries krante (Lazdynai, Karoliniškės, ir kt.). Taip pat šioje vietoje daugiausiai (apie 4,2 karto) buvo viršyta vidutinė metinė skendinčių medžiagų koncentracija. Kituose paviršinių nuotekų išleistuvuose vidutinė metinė skendinčių medžiagų koncentracija buvo viršyta 1,8-3,4 kartus.

Dugno nuosėdų tyrimai

Dugno nuosėdų tyrimai atlikti 2018 m. rudenį.

• Kadangi upių dugno nuosėdoms specialių aplinkos apsaugos reikalavimų nėra, jų tyrimo rezultatai lyginami su Lietuvos higienos norma HN 60:2015 “Pavojingų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje”, taip pat taikomos ribinės vertės, kurios nustatytos Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose. Gauti tyrimų rezultatai palyginti su medianiniu mikroelementų kiekiu, kuris nustatytas Neries upės dugno nuosėdose, ir paskaičiuoti suminiai užterštumo rodikliai. Neryje iš lietaus nuotekų išleistuvų imti paviršinių nuotekų bandiniai. Dugno nuosėdų tyrimai atlikti minėtose vietose ir ties lietaus nuotekų išleistuvais Neryje bei žemiau centrinių valymo įrenginių nuotekų išleistuvo.
• Paviršinio vandens ir dugno nuosėdų tarša taip pat vertinama pagal Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus (LAND 9-2009). Tyrimo rezultatai lyginami su ribinėmis vertėmis (RV), nustatytoms pirmajai (labai jautrios) teritorijos grupei, kuriai priskiriama paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos
• Jeigu gautus paviršinio vandens telkinių dugno nuosėdų tyrimo rezultatus palyginti su Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, nustatytais labai jautrioms teritorijoms, ribinę vertę daugiausia vietų viršijo cinkas. Daugiausia cinko rasta Vilnioje (vieta V3). Kitų cheminių komponentų (arseno, vario ir gyvsidabrio) koncentracijos, viršijančios RV iki 1,9 karto, nustatytos tik po vieną kartą ir tik atskiruose vandens telkiniuose. Iš visų vandens telkinių tik trijuose ribinės vertės buvo viršijamos pagal du cheminius komponentus.
• Lyginant vandens telkinių dugno nuosėdų tyrimų rezultatus su mikroelementų kiekiu, kuris nustatytas Neries baseino dugno nuosėdose, ir kurį galima priimti kaip foninę vertę, BDS7 tik cinko (Zn) kiekis daugumoje bandinių buvo didesnis už foninę vertę. Vertinant pagal fonines vertes, santykinai švariausios paviršinių vandens telkinių dugno nuosėdos buvo paimtos Riešės upelyje (vieta R2) ir Vilnios upėje (vieta V1), t.y. jai įtekant i Vilniaus savivaldybės teritoriją. Vilnios upės nuosėdose ties Markučiais (vieta V3) aptikta daugiausia (75 %) mikroelementų, viršijančių nustatytas fonines vertes.

• Lyginant dugno nuosėdų ties lietaus išleistuvais cheminių tyrimų rezultatus su Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, tik varis (iki 1,1 karto) ir cinkas (iki 2,0 karto) viršijo ribines vertes. Abiem šiais mikroelementais užterštos dugno nuosėdos buvo paimtos prie išleidėjų, kurių vienas yra žemiau Valakampių tilto (vieta 5), o kitas – Žemuosiuose Paneriuose (vieta 64).

• Visų upelių dugno nuosėdų bandiniuose, kurie buvo paimti 2018 metais, nerasta naftos produktų.
• Neries dugno nuosėdų bandiniuose, paimtuose prie paviršinių nuotekų išleistuvų ir žemiau nuotekų valymo įrenginių, nerasta naftos produktų. Visais atvejais naftos produktų koncentracija mažesnė nei jų nustatymo metodo jautrumo riba.

2017 metų duomenys

2017 metais paviršinio vandens tyrimai atlikti rudens sezono metu Vokės, Kairos, Varžuvos upėse, trijose vietose Neryje ir ties lietaus nuotekų išleistuvais Neries upėje. Paviršinio vandens dugno nuosėdų tyrimai atlikti minėtose vietose bei žemiau centrinių valymo įrenginių nuotekų išleistuvo Neryje.

 Vandens kokybės tyrimai

Paviršinio vandens bandiniai 2017 metais paimti rudens polaidžio laikotarpyje.

1. Vertinant pagal bendruosius cheminius ir specifinius rodiklius visuose upių monitoringo postuose vandens kokybė buvo pakankamai gera – nei viename paimtame bandinyje nerasta taršos, kuri viršytų Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus ar Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše pateiktas ribines vertes.
2. Vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos nuostatomis ir atsižvelgiant į nustatytos biocheminio deguonies suvartojimo per septynias paras (BDS7) rodiklio vertes, kurios viršijo 6,4 mgO2/l, tirtų upių ekologinę būklę galima vertinti kaip blogą ir labai blogą. Didžiausia BDS7 koncentracija nustatyta Kairos up. (K1) – 10,6 mgO2/l, Varžuvos (VAR1) – 11,0 mgO2/l ir Neries (N6) – 11,3 mgO2/l upių vandens mėginiuose.
3. Bandinių ėmimo metu vandens paviršiuje nepastebėta jokių naftos produktų plėvelės pėdsakų. Aromatinių angliavandenilių ir naftos produktų (benzino (C6-C10) ir dyzelino (C10-C28) eilės angliavandenilių) kiekio reikšmės vandens bandiniuose yra mažesnės už normatyvines reikšmes, kurios pateiktos Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose.
4. Vertinant paviršinių nuotekų (kritulių vandens) tyrimo rezultatus ties visais paviršinių nuotekų išleistuvais Neries upėje normatyvinės vertės viršytos nebuvo.

 Dugno nuosėdų tyrimai

Dugno nuosėdų tyrimai atlikti rudenį.

1. Pagal Lietuvos higienos normos HN 60:2015 “Pavojingų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje” vertinimo kriterijus nei vienas paviršinių vandens telkinių dugno nuosėdų cheminis komponentas neviršijo patikslintų ribinių verčių. Vertinant Neries dugno nuosėdų ties lietaus nuotekų išleistuvais cheminių tyrimų rezultatus tik vienoje vietoje, kuri yra Žemuosiuose Paneriuose (64), chromo, vario ir cinko koncentracijos ribines vertes viršijo 1,6-3,1 karto. Taip pat cinko kiekis labai nedaug (1,1 karto) viršijo ribinę vertę viename bandinyje, kuris buvo paimtas Neries kairiajame krante ties Šilo tiltu (18).
2. Vertinant pagal Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus, ribinę vertę Vokės dugno nuosėdų bandinyje 1,1 karto viršijo cinko (Zn) kiekis. Daugiausia cheminių komponentų, viršijančių ribines vertes, fiksuota ties lietaus nuotekų išleistuvais Žemuosiuose Paneriuose (64). Čia chromo, vario ir cinko kiekis ribines vertes viršija 4,9-6,6 kartus, o gyvsidabris – apie 1,8 karto. Beveik visose tirtose vietose dugno nuosėdos ties vandens išleistuvais užterštos variu. Švariausios dugno nuosėdos ties lietaus vandens išleistuvais 2017 metais fiksuojamos Neryje, žemiau Valakampių tilto (5) ir ties Goštauto gatve (50).
3. Lyginant vandens telkinių dugno nuosėdų tyrimų rezultatus su Neries baseino dugno nuosėdų foninėmis vertėmis, tik arseno (As) kiekis beveik visuose bandiniuose yra didesnis už foninius. Vario (Cu), molibdeno (Mo), švino (Pb) ir cinko (Zn) koncentracijos tik pavieniuose bandiniuose didesnės už fonines. Vertinant pagal fonines vertes, santykinai švariausios paviršinių vandens telkinių dugno nuosėdos 2017 metais fiksuojamos Neryje (N4), o Kairos upelyje – tik cinko (Zn) koncentracija foninę vertę viršijo apie 1,04 karto. Dugno nuosėdose, ties lietaus nuotekų išleistuvais, Žemuosiuose Paneriuose (64), visi tirti komponentai viršijo fonines vertes. Daugiausia cheminių komponentų, viršijančių fonines vertes fiksuojama žemiau Valakampių tilto (5) ir ties Šilo tiltu (18). Vertinant pagal fonines vertes, švariausios dugno nuosėdos ties lietaus vandens išleistuvais fiksuojamos tik ties Goštauto gatve (50).
4. Vertinant pagal suminio užterštumo rodiklį, leistino (nepavojingo) laipsnio tarša rasta beveik visuose bandiniuose, kurie paimti dugno nuosėdose Neryje ties lietaus išleistuvais. Tik viename dugno nuosėdų bandinyje, paimtame Žemuosiuose Paneriuose Vilkpėdės gatvės tęsinyje, yra pavojinga tarša – rodiklio Zd reikšmė siekia 38,3. Neries kairiajame krante ties Šilo tiltu paimtose dugno nuosėdose rodiklio Zd reikšmė artima vidutinio pavojingumo laipsniui.
5. Naftos produktų koncentracijos palyginamos su Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais (LAND 9-2009) I grupės (labai jautrių taršai) ribinėmis vertėmis (RV). Paviršinių vandens telkinių dugno nuosėdose tarša naftos produktais nustatyta Vokės upėje (ribinė vertė viršijama apie 7 kartus), Kairos upelį (ribinė vertė viršijama 1,9 karto) bei dvejose Neries upės mėginiuose iš trijų (ribinė vertė viršijama iki 4,8 karto). Taip pat naftos produktų viršijimai fiksuojami visuose Neries dugno nuosėdų bandiniuose, paimtuose prie lietaus išleistuvų. Daugiausia naftos produktų rasta prie išleistuvo ties Šilo tiltu ir Žemuosiuose Paneriuose (18 ir 64), kur ribinės vertės buvo viršijamos 6,9-10,1 kartų.

2016 metų duomenys

2016 metais tyrimai buvo atlikti Neries, Vilnios, Antavilio, Sudervės ir Vokės upėse. Paviršinio vandens tyrimai buvo atlikti žiemos, pavasario, vasaros ir rudens sezono metu. Dugno nuosėdos – vieną kartą per metus.

 Vandens kokybės tyrimai

Paviršinio vandens kokybė buvo pakankamai gera.

1. Vokės upės paviršinio vandens poste Nr. VK1 nitritų kiekis 2016-05-30 sudarė 0,394 mg/l ir RV viršijo 3,9 karto.
2. Stebėjimo periodu biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7) koncentracijos, kurios viršija Vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše nurodytas RV, nustatytos daugelyje mėginių. Didžiausios BDS7 koncentracijos nustatytos Vilnios (Nr. V1), Vokės (VK1) ir Neries (N2) upių vandens mėginiuose.
3. Suspenduotų medžiagų kiekis normatyvus viršijo tik viename bandinyje Antavilio upėje vasaros sezonu.
4. Bandinių ėmimo metu vandens paviršiuje nepastebėta jokių naftos produktų plėvelės pėdsakų.

 Dugno nuosėdų tyrimai

Vertinant pagal suminio užterštumo rodiklį, dugno nuosėdos sunkiaisiais metalais nėra labai užterštos, daugumoje mėginių užterštumo laipsnis sunkiaisiais metalais leistinas (nepavojingas).

1. Visuose paimtuose dugno nuosėdų mėginiuose visų tirtų sunkiųjų metalų ir kitų teršalų nustatyti kiekiai neviršijo RV reikšmių nei pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2004 “Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos dirvožemyje”, nei pagal „Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuos“.
2. Iš visų analizuotų upių dugno nuosėdų mėginių, 2016 metais naftos produktų koncentracija, kuri viršijo ribines vertes nustatyta tik Vokės up. (VK1), vertinant pagal  Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais (LAND 9-2009), I grupės (labai jautrių taršai) ribines vertes. Naftos produktų kiekis ribines vertes viršijo 6,6 karto.

 Dugno nuosėdų tyrimai ties valymo įrenginių ir lietaus nuotekų kolektorių išleistuvais

Dugno nuosėdų tyrimai ties valymo įrenginių ir lietaus nuotekų kolektorių išleistuvais  Neryje atlikti vieną kartą metuose.

1. Vertinant pagal pateiktus dugno nuosėdų ties lietaus išleistuvais cheminių tyrimų palyginimo su vertinimo kriterijais rezultatus, tik švinas (Pb), alavas (Sn) ir cinkas (Zn), viršijo ribines vertes pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2004 “Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos dirvožemyje”.
2. Lyginant dugno nuosėdų ties lietaus išleistuvais cheminių tyrimų rezultatus su Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, nei viename bandinyje neužfiksuota cheminių komponentų viršijančių ribines vertes.
3. Keturiuose iš šešių Neries dugno nuosėdų bandiniuose, paimtuose prie lietaus išleistuvų, buvo rasta naftos produktų, kurių kiekis viršijo Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais (LAND 9-2009) nustatytas I grupės (labai jautrių taršai) ribines vertes. Daugiausia naftos produktų rasta prie išleistuvo žemiau Valakampių tilto (nr. 5), kur ribinės vertės buvo viršijamos 10 kartų.

Dugno nuosėdų užterštumas arsenu, chromu, variu, gyvsidabriu, manganu, molibdenu, švinu, alavu, cinku.

2015 metų duomenys

2015 metais tyrimai buvo atlikti Kairos, Varžuvos upėse ir trijose vietose Neryje. Paviršinio vandens tyrimai buvo atlikti žiemos, pavasario, vasaros ir rudens sezono metu. Dugno nuosėdos – vieną kartą per metus.

Vandens kokybės tyrimai

Paviršinio vandens kokybė buvo pakankamai gera.

1. Nei viename paimtame bandinyje nerasta taršos, kuri viršytų  nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus.
2. Vertinant pagal specifinius ir bendruosius cheminius komponentus bei rodiklius, išskyrus ištirpusio vandenyje deguonies kiekį, Kairos upelyje imtuose vandens bandiniuose labai nedaug (iki 1,2 karto) viršijo bendrasis azotas.
3. Suspenduotų medžiagų kiekis normatyvus viršijo tik Neries upės vandens bandiniuose, kurie buvo imti pavasario laikotarpiu.
4. Bandinių ėmimo metu vandens paviršiuje nepastebėta jokių naftos produktų plėvelės pėdsakų.

Dugno nuosėdų tyrimai

Vertinant pagal suminio užterštumo rodiklį, dugno nuosėdos sunkiaisiais metalais nėra labai užterštos, daugumoje mėginių užterštumo laipsnis sunkiaisiais metalais leistinas (nepavojingas).

1. Vertinant pagal gautus dugno nuosėdų cheminių tyrimų rezultatus, viename bandinyje, paimtame Neryje aukščiau miesto (vieta N1), mangano (Mn) kiekis apie 4,0 kartus viršijo didžiausią leistiną koncentraciją (DLK) pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2004 “Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos dirvožemyje”.
2. Lyginant paviršinių vandens telkinių dugno nuosėdų tyrimo rezultatus su Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, ribines vertes atskiruose vandens telkiniuose nuo 1,03 iki 5,95 karto viršijo arsenas (As), varis (Cu), manganas (Mn), cinkas (Zn) ir gyvsidabris (Hg). Gyvsidabrio (Hg) koncentracija iki 1,4 karto minėtus aplinkos apsaugos reikalavimus viršijo tik Neries dugno nuosėdų bandinyje, kuris buvo paimtas žemiau Vilniaus (N6).
3. Visuose analizuotuose Neries dugno nuosėdų mėginiuose 2015 metais nustatyta naftos produktų koncentracija, kuri iki 2,82 karto viršija Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais (LAND 9-2009) nustatytas I grupės (labai jautrių taršai) ribines vertes.

Dugno nuosėdų tyrimai ties valymo įrenginių ir lietaus nuotekų kolektorių išleistuvais

Dugno nuosėdų tyrimai ties valymo įrenginių ir lietaus nuotekų kolektorių išleistuvais  Neryje atlikti vieną kartą metuose.

1. Vertinant pagal pateiktus dugno nuosėdų ties lietaus išleistuvais cheminių tyrimų palyginimo su vertinimo kriterijais rezultatus, tik arsenas (As) ir manganas (Mn) viename bandinyje, paimtame Neryje žemiau išleistuvo prie Šilo tilto (vieta 18), iki 1,37 karto viršijo didžiausią leistiną koncentraciją (DLK) pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2004 “Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos dirvožemyje”.
2. Lyginant dugno nuosėdų ties lietaus išleistuvais cheminių tyrimų rezultatus su Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, daugiausia cheminių komponentų viršijančių ribines vertes fiksuota prie Valakampių ir Šilo tiltų (vietos 5 ir 18). Visose tirtose vietose dugno nuosėdos ties vandens išleistuvais užterštos cinku (Zn), jeigu taip pat lyginti su minėtais aplinkos apsaugos reikalavimais.
3. Fonines vertes daugumoje tirtų dugno nuosėdų ties lietaus išleistuvais viršija arsenas (As), varis (Cu), švinas (Pb), ir cinkas (Zn).
4. Visuose Neries dugno nuosėdų bandiniuose, paimtuose prie lietaus išleistuvų, buvo rasta naftos produktų, kurių kiekis viršijo Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais (LAND 9-2009) nustatytas I grupės (labai jautrių taršai) ribines vertes. Daugiausia naftos produktų rasta prie išleistuvo žemiau Valakampių tilto ir Žemuosiuose Paneriuose (vietos 5 ir 64), kur ribinės vertės buvo viršijamos 7,3-9,3 kartų.

Dugno nuosėdų užterštumas arsenu, chromu, variu, gyvsidabriu, manganu, molibdenu, švinu, alavu, cinku.

2014 metų duomenys

2014 metais tyrimai buvo atlikti Vokės, Sudervės, Riešės, Vilnios upėse ir dvejose vietose Neryje. Paviršinio vandens tyrimai buvo atlikti vasaros, rudens ir žiemos sezono metu. Dugno nuosėdos – vieną kartą per metus.

Vandens kokybės tyrimai

Paviršinio vandens kokybė buvo pakankamai gera.

1. Neries upėje vasaros sezono metu pagal nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus ribines vertes nežymiai viršijo bendrasis azotas. Vilnios upėje, taip pat vasaros sezono metu, 1,1 k. viršijo bendrasis azotas, rudens sezono metu 1,3 k. viršijo bendrasis fosforas.
   
2. Vilnios upėje žiemos sezono metu 1,2 k. viršijo suspenduotos medžiagos vadovaujantis paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys apsaugos reikalavimų aprašu. Vadovaujantis tuo pačiu aprašu biocheminio deguonies suvartojimo po septynių parų (BDS7) žiemos sezono metu viršijimai fiksuoti visuose mėginiuose.
3. Bandinių ėmimo metu vandens paviršiuje nepastebėta jokių naftos produktų plėvelės pėdsakų.
4. Aromatinių angliavandenilių ir naftos produktų kiekio reikšmės yra mažesnės už nustatymo metodų tikslumo ribas.

Dugno nuosėdų tyrimai

Vertinant pagal suminio užterštumo rodiklį, dugno nuosėdos sunkiaisiais metalais nėra labai užterštos, daugumoje mėginių laipsnis sunkiaisiais metalais leistinas (nepavojingas). Išskyrus bandiniuose prie lietaus išleistuvų, žemiau Valakampių tilto ir  Žemuosiuose Paneriuose, kur užterštumo pavojingumo laipsnis vertinamas kaip vidutinio pavojingumo.

1. Vadovaujantis cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais Vilnios upėje ribinę vertę viršijo: arsenas (As) 1,1 k., manganas (Mn) 3,3 k., cinkas (Zn) 1,5 k., gyvsidabris (Hg) – 1,6 k. Neryje ribinę vertę viršijo: gyvsidabris (Hg) 1,3 k.,  Riešės up. ribinę vertę 1,8 k. viršijo gyvsidabris (Hg), Vokės up. ribinę vertę 1,5 k. viršijo cinkas (Zn).
   
2. Vertinant pagal Lietuvos higienos norma HN 60:2004 “Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos dirvožemyje”, ribinę vertę Vilnios up. 1,1 k. viršijo aresnas (As) ir 2,2 k. viršijo manganas (Mn).
3. Lyginant dugno nuosėdų tyrimus su Neries upės foninėmis vertėmis, mangano koncentracijos viršytos visuose mėginiuose. Daugiausia viršijimų lyginant su kitomis upėmis buvo Sudarvės, Vokės ir Vilnios upėse.
4. Naftos produktų upių nuosėdų bandiniuose, kurių kiekis viršijo naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus (LAND 9-2009) nustatytas I grupės (labai jautrių taršai) ribines vertes, Neries upėje 3,7 k. viršijo ir Vokės upėje ribines vertes viršijo nežymiai.

Dugno nuosėdų tyrimai ties valymo įrenginių ir lietaus nuotekų kolektorių išleistuvais 

2014 metais tyrimai buvo atlikti ties lietaus nuotekų išleidėjais Neries upėje – vieną kartą metuose. Bandiniuose prie lietaus išleistuvų, žemiau Valakampių tilto ir  Žemuosiuose Paneriuose, kur užterštumo pavojingumo laipsnis vertinamas kaip vidutinio pavojingumo, kitose vietose – kaip leistinas.

1. Lyginant dugno nuosėdų ties lietaus išleistuvais cheminių tyrimų rezultatus su cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, daugiausia cheminių komponentų viršijančių ribines vertes fiksuota prie Valakampių tilto ir Žemuosiuose Paneriuose. Daugumoje tirtų vietų dugno nuosėdos ties vandens išleistuvais užterštos cinku (Zn) ir gyvsidabriu (Hg).
2. Naftos produktų upių nuosėdų bandiniuose prie lietaus išleistuvų, buvo rasta naftos produktų, kurių kiekis viršijo naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Visose vietose ties išleistuvais buvo viršytos ribinės vertės.

Dugno nuosėdų užterštumas chromu, variu, manganu, molibdenu, švinu, alavu, cinku, gyvsidabriu.

 Atsisiųsti žemėlapį (0,5 MB)

2012 metų duomenys

2012 m. paviršinio vandens kokybės tyrimai atlikti mažosiose Upelės, Riešės, Varžuvos, Sudervės Vilniaus upėse (4 mėginiai), taip pat dugno nuosėdų tyrimai atlikti minėtose upėse ir Neryje (16 mėginių).

Vandens kokybės tyrimai

Upių vandens kokybė 2012 m. buvo pakankamai gera – nei viename nerasta taršos, kuri viršytų cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos, nuotekų tvarkymo reglamento, paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimus.

Dugno nuosėdų tyrimai

Pagal cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus, ribinės vertės viršytos Sudervės  (cinku (Zn) iki 1,2 didžiausios leistinos koncentracijos (DLK)), Riešės (variu (Cu)  iki 1,4 DLK) upelių dugno nuosėdose. Neryje, dugno nuosėdose žemiau buitinių nuotekų valymo įrenginių ir ties lietaus nuotekų išleistuvais viršyti sunkiųjų metalų kiekiai – dažniausiai viršijo cinkas (Zn), varis (Cu), gyvsidabris (Hg) ir alavas (Sn), o švino (Pb) ir kadmio (Cd) rasta tik vienoje vietoje – prie išleistuvo, kuris yra prie Valakampių tilto. Naftos produktų, kurie viršytų naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus, buvo rasta Upelės (viršijo iki 1,1 karto) ir Sudervės (viršijo iki 1,6 karto) upėse.

Naftos produktų rasta Neries dugno nuosėdose žemiau valymo įrenginių ir visose tirtose vietose ties lietaus išleidėjais. Daugiausia naftos produktų rasta ties lietaus išleidėju, kuris yra prie Valakampių tilto, kur išteka Žirmūnų mikrorajono paviršinės nuotekos ir Gariūnų tiltu, kur išleidžiamos paviršinės Lazdynų mikrorajono nuotekos.

Neryje žemiau buitinių nuotekų valymo įrenginių ir ties lietaus nuotekų išleistuvais, nerasta reikšmių, kurios viršytų didžiausią leistiną koncentraciją (DLK) pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2004 “Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos dirvožemyje”.

 Sunkiųjų metalų poveikis sveikatai (0,2 MB)

 Atsisiųsti žemėlapį (1,7 MB)

2011 metų duomenys

Neries upės apie 47,1 km atkarpoje, esančios Vilniaus miesto savivaldybės ribose, paimti 7 vandens ir dugno nuosėdų bandiniai, o Vilnios upės apie 20,2 km atkarpoje – 4 atitinkami bandiniai.

Vandens kokybės tyrimai

Neries ir Vilnios vandens kokybė pakankamai gera  – nei viename nerasta taršos, kuri viršytų cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos ar kitus, taikomus paviršiniam vandeniui, reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės ribose Neries vandens bandiniuose nerasta  bendro azoto ir fosforo kiekio, kuris viršytų didžiausią leistiną koncentraciją (DLK), ją vertinant pagal nuotekų tvarkymo reikalavimus, išskyrus bendrąjį azotą, kuris Vilnios vandenyje iki 1,2 karto viršijo didžiausią leidžiamą koncentraciją ties Naująja Vilnia ir Vilniaus senamiesčiu. Vertinant pagal bendrosios mineralizacijos kaitą, Neries ir Vilnios vanduo Vilniaus savivaldybės ribose nežymiai, bet tolygiai praturtėja vandenyje ištirpusiomis druskomis.

Dugno nuosėdų tyrimai

2011 metais buvo paimta 11 dugno nuosėdų mėginių. Tik viename bandinyje, paimtame aukščiau Vilniaus, arseno (As) ir mangano (Mn) kiekiai viršijo didžiausią leistiną koncentraciją (DLK) pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2004 “Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos dirvožemyje”. Visuose dugno nuosėdų bandiniuose suminio užterštumo rodiklio Zd reikšmė nesiekia nė pusės leistinos (nepavojingos) ribos.

Vertinant pagal cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, Neries dugno nuosėdose ties Žvėrynu ir žemiau Bukčių ribines vertes viršijo manganas ir cinkas. Vienintelis arsenas beveik visuose tirtuose bandiniuose apie 2,5 karto viršijo fonines vertes.

Pavojingų elementų sankaupos dugno nuosėdose nėra lemiamos vien miesto gyventojų sukuriamos antropogeninės apkrovos. Nemažą vaidmenį sukuriant anomalias dugno nuosėdose lemia gamtinė dugno nuosėdų sudedamoji dalis, net nedideliu atstumu esančios vandens telkinio molingosios-dumblingos nuogulos yra kaičios dėl juose esančios smėlingosios sudedamosios dalies. Dvylikos potencialiai pavojingų elementų kiekių geocheminės būklės paveikslai (arsenas, baris, chromas, varis, manganas, molibdenas, nikelis, švinas, selenas, talis, vanadis, cinkas) parodo, kad kai kurių pavojingų cheminių elementų sankaupas labiau lemia antropogeninė veikla (Pb, Zn, Cu, Cr, Ni), kitiems sunkiesiems metalams, esminę įtaką turi gamtinės geologinės sąlygos. Nors ribinės normos, skirtos nuosėdų būklės vertinimui nėra viršijamos, išsėmus kai kurias dugno nuosėdas ir paskleidus jas dirvožemio paviršiuje, gali formuotis As, Mn (ir kai kurių kitų elementų) anomalijos, viršijančios normatyvus, nurodytus HN 60:2004.

 Sunkiųjų metalų poveikis sveikatai (0,2 MB)

  Atsisiųsti žemėlapį (1,7 MB)