Vilniuje gyventi patinka ir paukščiams

Mūsų kraštas ypatingas tuo, kad mes galime gėrėtis gamta visais metų laikais. Štai šiuo metu gamta ramybės būsenoje, o jai savo baltus patalus paklojo žiema. Tačiau paukščiai vis tiek nerimsta. 2016 metais „Metų paukščiu“ buvo paskelbtas juodasis čiurlys – miestų ir miestelių paukštis, noriai užimantis tinkamose vietose iškeltus „varnėninius“ inkilus. Įdomu, koks gi paukštis taps 2017 metų paukščiu?

Vilniuje paukščių gana didelė įvairovė. Vilniaus miesto savivaldybė remia Lietuvos ornitologų draugijos veiklą ir skatina ornitologinių pažintinių takų mieste kūrimą, siekia, kad vilniečiai kuo geriau pažintų miesto biologinę įvairovę. Miestiečiai mielai lanko jų organizuojamus renginius, dalyvauja akcijose.

Lapkričio 22 dieną LMA Vrublevskių bibliotekoje ornitologas Gediminas Petkus skaitė paskaitą, skirtą Vilniaus miesto parkuose ir vandens telkiniuose žiemojantiems paukščiams pažinti, jų globos žiemą ypatumams aptarti. Renginys organizuotas Lietuvos ornitologų draugijai įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės Ekologinio švietimo programos projektą „Ornitologiniai takai ir paukščiams, ir vilniečiams“.
Gedimino Petkaus nuotraukose svilikas ir juodgalvė sniegena (patinas):

Nors šaltuko didelio ir nėra, bet pirmasis gausiai iškritęs sniegas ir trumpėjanti dienos trukmė rodo, kad galima po truputį pradėti lesinti mūsų krašte žiemojančius sparnuočius. Smulkiems žvirbliniams paukščiams, ypač vabzdžialesiams, iškritus sniegui ir paspaudus stipresniam šalčiui žymiai pablogės mitybinės sąlygos. Svarbiausi ornitologo patarimai dėl paukščių globos žiemą:
• pasodinti augalų, kurių vaisiais paukščiai galėtų maitintis (šermukšniai, šaltalankiai, gudobelės, sausmedžiai, vynvyčiai, įvairūs vaismedžiai bei vaiskrūmiai ir pan.);
• lesinimui tinka nekepintos ir nesūdytos saulėgrąžos, kiti vaisiai ir sėklos (obuoliai, avižos, aguonos, soros, sėmenys, grūdai, žemės riešutai, kukurūzai, kanapių, arbūzų, moliūgų ir spygliuočių medžių sėklos ir kt.), naminiams gyvūnams ir namie laikomiems paukščiams skirtas konservuotas maistas, specialūs mišiniai;
• maisto produktai turi būti nesūdyti (lašiniai, taukai, margarinas, varškė, duona, kruopos, aliejuje mirkytas pyragas, virti ryžiai, avižiniai dribsniai, virtos bulvės);
• lesalui skirti produktai turi būti be cheminių medžiagų, švieži; per šalčius drėgnas lesalas greitai sukietėja, todėl duonos trupinius geriausia maišyti su aliejumi – tuomet jie išlieka minkšti.
Lesyklų įvairovė didelė. Įdomios ir originalios pačių sukurtos iš antrinių žaliavų lesyklos. tam naudojant plastmasinę tarą, medienos apdirbimo atliekas ir kt.
Renginio akimirkos (Vrublevskių bibliotekos nuotraukos):

Padiskutavę ir išsiaiškinę paukščių gyvenimo ypatumus mieste renginio dalyviai su Gediminu ir Vilniaus valstybinio pilių kultūrinio rezervato direkcijos tvarkymo skyriaus vedėju Stanislovu Patkausku patraukė į Vilniaus pilių parką. Čia stebėtas paukščių gyvenimas, aptarti kam kokie inkilai tinka. Parke galima matyti daug įvairių inkilų, ant kurių yra spalvotos žymos. Spalvos nurodo kokiems paukščiams gyventi skirtas inkilas. Parke gyvena geniai, sniegenos, karklažvirbliai, alksninukai, bukučiai, lipučiai, įvairių rūšių zylės, varniniai paukščiai. Medžių žievėje aptikome paukščių paslėptų saulėgrąžų. Su Stanislovu aptarti ir gamtos-kultūros paveldo išsaugojimo klausimai.
Vilniaus pilių parke stebime paukščius (nuotraukos O. Motiejūnaitės):