Pavasarį bundanti gamta, šiltesni saulės spinduliai, pirmieji žiedai, grįžusių paukščių trelės džiugina žmones. Kovo 4-ąją minima Kovarnio, varnėnų diena. Kovarniai – liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję (dalis žiemoja Lietuvoje). Varnėnų ir kovų dienos progai paukščių pagerbimui moterys kepdavo saldžias bandeles – „špokiukus“. Šeimynai valgant sakralinę vakarienę tos bandelės būdavo atnašaujamos lietuvių (sarmatų, aisčių, baltų) gamtos dievybėms paukščiams. Kovo 4-ąją švenčiama ir Kaziuko diena, organizuojamos mugės. Lietuviškose sakmėse, padavimuose pasakojama, kad trys paukščiai – kovas, gandras ir kregždė – nešė žmogui ugnį į jo šaltą ir nejaukų būstą…
Kovo 10 dieną sakoma, kad jau būna parlėkę 40-ies rūšių paukščių. Ir ši diena yra skirta paukščių pagerbimui. Nuo seniausių laikų kiekvienuose lietuvių namuose būdavo kepama 40 bandelių su kiaušinių įdaru, o sėliai tada kepdavo ir sakralinį paplotį. 40-ties paukščių dieną būdavo žaidžiami įvairūs žaidimai, dainuojamos dainos. Liaudies patirtis skelbė, kad jei tą naktį pašąla, tai dar 40 parų šals. Buvo net tikima, kad kovo 10 dieną negalima toli važiuoti, reikia būti savo „lizde“, nes bus susipykta ne tik su kaimynais, bet ir su saviškiais.
Kovo 19 dieną mūsų protėviai švęsdavo pempės grįžimo dieną, nes tai dienai parskrenda pempės. Mūsų proseneliai žemdirbiai buvo nustatę ir žinojo, kad jeigu tą dieną geras oras, tai bus geri metai karvėms ir jaučiams. Net jei kiaulės žiemos sunkmečiu būdavo iššeriamos iki pempės grįžimo dienos, žmonės sakydavo, jog vėliau „ant šluotražio išvilktos nedvės badu“. Nuo tos dienos ir dabar dar sakoma – „lydeka nerštan, o gervė – raistan“. Būtent nuo šios dienos lietuviai imdavo tvarkytis apie namus – taisyti darželius, sėti daržoves daigams.
Lietuvoje visi paukščiai mėgstami ir mylimi, nors atsitinka ir taip, kad kai kurių jų miesto žmonės pradėjo nemėgti. Žmones erzina kovų, varnų kaimynystė – keliamas triukšmas ir teršiama aplinka. Kiekvieną pavasarį pasipila gyventojų skundai su prašymais naikinti kovų lizdus. Tačiau kiekvienas gamtos gyventojas yra svarbus ir reikalingas, negalima jų naikinti. Kovai ypač padeda žemdirbiams. Jie suartoje dirvoje ieško grambuolių lervų, kurios kovams yra skanėstas, o žemdirbių auginamam derliui – priešas.
Štai ką apie kovus rašo ornitologai:
Perinti, žiemojanti, traukianti rūšis. Kovas yra varnos dydžio. Už panašios spalvos kranklį gerokai mažesnis, snapas laibesnis, suaugusių paukščių snapo pamatinė dalis balsva.
Patinas ir patelė juodi, melsvo metalo žvilgesio. Snapas juodas, jo pamatine dalis neplunksnota, balsvos spalvos. Kojos juodos. Rainelė ruda. Jaunikliai matinei juodos spalvos, snapo pamatas plunksnotas. Rainelė melsva. Išsirita apaugę retais trumpais (nugara ir blauzdos), rausvai pilkos spalvos pūkais. Žiotys iš pradžių oranžiškos, vėliau raudonos. Lietuvoje gyvena nominalinis kovo porūšis Corvus frugilegus frugilegus. Migracija. Tikrasis artimas migrantas. Dalis kovų Lietuvoje lieka žiemoti. Lietuvoje žieduotų kovų žiemos mėnesiais aptikta tarp Oderio ir Luaros upių bei… http://www.pauksciai.lt/zvirbliniai/kovas/ .
Nuotraukoje kuosa ir kovas, juos dažnai žmonės painioja (nuotrauka iš knygos Pažinkime Lietuvos paukščius, kurios autoriai V. Jusys, S. Karalius, L. Raudonikis. Vilnius, 2019. LOD)
Kovo 25 dieną Lietuvoje nuo senų senovės švenčiamos Gandrinės. Šią dieną į Lietuvą parskrenda gandrai. Gandras tarsi išvaiko paskutinius žiemos ledus. Lietuvių tautosakoje baltasis gandras dar vadinamas busilu, starkumi, gužučiu, bacionu. Gandras – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikytas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą. Jis – dangaus antspaudo saugotojas, galįs žmonių ligas paimti, nudanginti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti.
Galimybė reguliuoti kovų gausą numatyta medžioklės taisyklių nustatytu metu – nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d.
Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos ornitologų draugija savivaldybėms, užuot draskius lizdus, siūlo alternatyvą – rudenį ir žiemą genėti medžius, kaip nurodo pasaulinė praktika.
Kovai, kaip ir visos kitos Lietuvoje natūraliai paplitusios paukščių rūšys, yra saugomi. Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas draudžia juos tyčia žudyti, gaudyti, pažeisti, naikinti jų lizdus ir kiaušinius, trikdyti, ypač perėjimo ir jauniklių auginimo metu.
Lietuvoje perinčių kovų populiacija per 30 metų sumažėjo daugiau nei dvigubai. Rūšies pagrindinė nykimo priežastis siejama su kolonijų naikinimu, neretai išmetant lizdus su kiaušiniais arba jau išsiritusiais jaunikliais. https://am.lrv.lt/lt/naujienos/naikinti-kovu-lizdus-per-velu-triuksma-reikia-reguliuoti-rudeni.
Pavasarinei gamtos atbudimo nuotaikai nelieka abejingų, tad globokime, puoselėkime gamtą. Lietuvių liaudies patirtis byloja: „Paukštį plunksnos gražina, o žmogų – protas“.
Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris