Kaip žinia, sausis ir vasaris yra patys šalčiausi žiemos sezono mėnesiai, kurių metu didelę įtaką teršalų koncentracijoms aplinkos ore turi šildymo sezonas ir su juo susijusios miesto gyventojų ir energetikos įmonių ūkinės veikos. Šiuo šaltuoju periodu, ne tik individualių namų savininkai intensyviau kūrena krosnis, bet ir energetikos įmonės maksimaliu pajėgumu apkrauna savo kurą deginančius įrenginius, kad centralizuotai patiektų ne tik šilumą į kiekvieno gyventojo namų radiatorius, bet taip pat ir karštą vandenį, kurio šiuo periodu taip pat sunaudojama daugiau, ypač karantino metu.
Taigi apžvelkime, kaip 2021 m. sausio – vasario mėn. kito oro tarša Vilniaus mieste, kuri buvo tiriama 4-iose OKT stotyse: Lazdynų, Žirmūnų, Savanorių pr. ir Senamiesčio.
Kietosios dalelės. Kietosios dalelės (KD10) sausio ir vasario mėn. buvo matuojamos visose 4-iose Vilniaus OKT stotyse. KD10 taikoma 50 mg/m3 paros ribinė vertė (toliau – RV). Stebimuoju laikotarpiu paros RV viršijimų kiekis buvo 12 kartų: sausio mėn. fiksuotas tik 1 kartas Senamiesčio stotyje (1,24 karto didesnis), o vasario mėn. jau net 11 kartų ir viršijimai fiksuoti jau visose OKT stotyse nuo 1,1 karto (Lazdynų ir Savanorių pr. stotyse) iki 2,1 karto (Žirmūnų stotyje). Sausio mėn. vidutinė paros KD10 koncentracija OKT stotyse svyravo apie 21,7 mg/m3, tuo tarpu vasario mėn. jau apie 7,2 mg/m3 didesnės vidutinės paros koncentracijos. Šį vasario mėn. KD10 paros koncentracijų vidurkio padidėjimą ypatingai lėmė vasario 22 – 25 d. vyravusios nepalankios teršalų sklaidymuisi meteorologinės sąlygos ir nešvari oro teršalų masės pernaša iš Europos, kur tuo metu vyravo didelis oro užterštumas. Žinoma, kadangi vasario mėn. buvo šaltesnis nei sausio mėn., todėl oro kokybė buvo prasta ir dėl vietinių taršos šaltinių – individualių namų šildymo įrenginių bei energetikos įmonių. Žvelgiant į paskutines vasario mėn. dienas, oro tarša KD10 normalizavosi ir nusistovėjo ties įprasta, apie 13 mg/m3,paros koncentracija.
Jeigu vertinsime kitas labai pavojingas sveikatai kietąsias daleles – KD2,5, kurioms nėra nustatyta paros RV, tačiau, jei jas vertinant pagal RV, kuri taikytina vidutinei metinei koncentracijai (lygi 20 mg/m3), stebime ne labai džiuginančią situaciją, kadangi nurodyta metų RV per sausio-vasario mėn. buvo viršyta net 19 kartų (10 kartų per sausio mėn. ir 9 kartus – vasario mėn.). Visi šie viršijimai fiksuoti tik vienintelėje matuojamoje Žirmūnų OKT. Kaip ir KD10 atveju, KD2,5 vidutinės paros koncentracijos vasario mėn. buvo fiksuojamos apie 4 mg/m3 didesnės nei sausio mėn., o maksimali reikšmė fiksuota net 3,1 karto didesnė (vasario 22 d. – 62mg/m3).
Azoto dioksidas. Azoto dioksido (NO2) koncentracijos buvo matuojamos visose Vilniaus OKT stotyse. NO2 vertinimui buvo taikoma 1 val. RV – 200 mg/m3. Ši reglamentuojama 1 val. RV nagrinėjamuoju sausio-vasario mėn. laikotarpiu buvo viršyta 1 kartą (iki 1,2 karto) Žirmūnų OKT stotyje, kai tuo tarpu 2020 m. ji visai nebuvo viršyta. Kaip ir kietųjų dalelių atveju, taip ir su NO2 koncentracijomis, matome, kad vasario mėn. turime fiksuotas iki 24,9 mg/m3 didesnes vidutines 1 val. koncentracijas. Vasario mėn. koncentracijų padidėjimui įtakos turėjo šaltesnis, temperatūrų atžvilgiu, mėnuo ir su tuo susiję didesni transporto, pramonės (tame tarpe ir energetikos) bei gyventojų šilumos šaltinių išmetimai.
Anglies monoksidas ir sieros dioskidas. Anglies monoksido (CO) koncentracijos buvo matuotos 3-jose stotyse: Senamiesčio, Žirmūnų ir Savanorių pr. CO vertinimui buvo taikoma 8 val. RV – 10 mg/m3, kuri nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo viršyta, o maksimalios koncentracijos fiksuotos iki 23 proc. RV (Žirmūnų OKT stotis – 2,3 mg/m3). Sieros dioksido (SO2) koncentracijos taip pat matuotos 3-jose stotyse: Senamiesčio, Lazdynų ir Savanorių pr. SO2 vertinimui buvo taikoma paros RV – 125 mg/m3 ir didžiausia 1 val. RV – 350 mg/m3. Per sausio – vasario mėn. paros ir 1 val. maksimalios koncentracijos neviršijo reglamentuojamų RV, ir maksimaliai siekė iki 9,2 proc. RV. Tačiau tiek CO, tiek SO2 teršalų koncentracijos vasario mėn., buvo didesnės nei sausio, o maksimalios reikšmės buvo pasiektos minėtomis vasario 22-23 d., kuomet vyravo nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos, vyravo atneštinė tarša iš Europos ir, žinoma, prisidėjo vietiniai taršos šaltiniai, kurie vasario 27-28 d. buvo išsklaidyti, įsivyravus palankesnėms meteorologinėms sąlygoms.