Įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės tyliųjų zonų reglamentą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-12-14 sprendimu Nr. 1-341 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tyliųjų zonų nustatymo, Vilniaus miesto savivaldybės tyliųjų ir triukšmo prevencijos zonų ribų metodinių rekomendacijų ir reglamentų tvirtinimo“ bei Vilniaus miesto savivaldybės triukšmo kartografavimo, prevencijos ir mažinimo 2014–2018 m. programą, buvo  atliktas kasmetinis triukšmo sklaidos modeliavimas tyliųjų zonų teritorijose pagal 2015 m. atliktus autotransporto srautų stebėjimo rezultatus gatvėse ir jų atkarpose aplink tyliąsias zonas. 2015 m. (kaip ir ankstesniais metais) buvo atnaujintos 36 sankryžos, išskirtinai, įtakojančios tyliųjų zonų akustinę aplinką, iš viso atnaujinta 151 gatvių atkarpos. Pagal išmatuotus gatvių atkarpų automobilių srautų duomenis buvo atlikti 7 triukšmo modeliavimai esamų tyliųjų zonų teritorijų ribose: Gulbinų tylioje zonoje, Tapelių tylioje gamtos zonoje, Viršuliškių tylioje viešoje zonoje, Karoliniškių tylioje viešoje zonoje, Baltupių tylioje viešoje zonoje, Fabijoniškių  tylioje viešoje zonoje bei Ozo tylioje viešoje zonoje.

Atlikus triukšmo modeliavimą pagal realius 2015 metų autotransporto srautų duomenis, nustatyta, kad pagal naudota modeliavimo metodiką „NMPB-Routes-96“, kurioje nėra naudojami ir įvertinami apželdinimo sprendiniai, visose tyliosiose zonose  nustatyti teoriniai  triukšmo viršijimai.  Lyginant  su 2014 m. rezultatais  akustinė situacija tyliųjų zonų teritorijose išlieka stabili ir teigiama:

Lyginant su 2014 m. triukšmas nežymiai sumažėjo tik tyliosiose gamtos zonose:

• Gulbinų tylioji gamtos zona – maksimali Ldvn  vertė pagal modeliavimo sumažėjo 1,76 dBA. Žemiau esančiame grafike pateikiami zonos maksimalios ribinės vertės pokyčiai 3 metų laikotarpyje:

• Tapelių tylioji gamtos zona – maksimali Ldvn  vertė pagal modeliavimo rezultatus sumažėjo 1,21 dBA. Žemiau esančiame grafike pateikiami zonos maksimalios ribinės vertės pokyčiai 3 metų laikotarpyje:

Lyginant su 2014 m. triukšmas nežymiai padidėjo šiose tyliosiose zonose:

• Karoliniškių tylioji viešoji zona – maksimali Ld  vertė pagal modeliavimo rezultatus padidėjo vos 0,54 dBA, maksimali Lv  vertė pagal modeliavimo rezultatus padidėjo tik 0,59 dBA . Žemiau esančiame grafike pateikiami zonos maksimalių ribinių verčių pokyčiai 3 metų laikotarpyje:

• Viršuliškių tylioji viešoji zona – maksimali Ld  vertė pagal modeliavimo rezultatus padidėjo 1,04 dBA, maksimali Lv  vertė pagal modeliavimo rezultatus padidėjo 0,79 dBA. Žemiau esančiame grafike pateikiami zonos maksimalių ribinių verčių pokyčiai 3 metų laikotarpyje:

• Baltupių tylioji viešoji zona – maksimali Ld  vertė pagal modeliavimo padidėjo 1,49 dBA, maksimali Lv  vertė pagal modeliavimo rezultatus padidėjo 0,59 dBA. Žemiau esančiame grafike pateikiami zonos maksimalių ribinių verčių pokyčiai 3 metų laikotarpyje:

• Fabijoniškių tylioji viešoji zona – maksimali Ld  vertė pagal modeliavimo rezultatus padidėjo 1,28 dBA, maksimali Lv  vertė pagal modeliavimo rezultatus padidėjo 0,74 dBA. Žemiau esančiame grafike pateikiami zonos maksimalių ribinių verčių pokyčiai 3 metų laikotarpyje:

• Ozo tylioji viešoji zona – maksimali Ld  vertė pagal modeliavimo rezultatus padidėjo 0,67 dBA (13 lentelė)“,  maksimali Lv  vertė pagal modeliavimo rezultatus padidėjo tik 0,03 dBA. Žemiau esančiame grafike pateikiami zonos maksimalių ribinių verčių pokyčiai 3 metų laikotarpyje:

Tyliųjų zonų pokyčiai rodo, kad situacija svyruoja nedidelėse aprėptyse nuo– 2 dBA sumažėjimo iki + 2 dBA padidėjimo, tam įtakos turi ir duomenų įvesties paklaidos, duomenų surinkimo laikas bei skaičiavimo paklaidos. Vilniaus mieste pastebima minimali transporto srautų didėjimo tendencija, nors ir dalis srautų yra perskirstomi aplinkkeliams, tačiau bendroji akustinė tyliųjų zonų situacija išlieka stabili. Nedidelė triukšmo augimo tendencija buvo fiksuojama visose tyliosiose viešosiose zonose, tuo tarpu, abiejuose tyliosiose gamtos zonose buvo užfiksuotas nežymus akustinės situacijos pagerėjimas (žr. aukščiau esančiuose grafikuose).

Gulbinų, Tapelių gamtines ir Karoliniškių, Fabijoniškių, Baltupių viešąsias zona supa tankus miškų masyvas, todėl vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl dokumento „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Kelių eismo triukšmo mažinimas APR-T 10“ patvirtinimo“ „X SKIRSNIS. ŽELDINIAI“, pagal kurį triukšmo lygis gali sumažėti 4–8 dBA, jei apsauginių želdinių juostos plotis  >= 10 m, teoriškai šiose zonose triukšmo lygis neturėtų viršyti leistinų nustatytų ribinių verčių. Vidutinis prevencijos juostų plotis su miškų masyvu aplink tyliąsias zonas yra nuo  30 m iki 65 m tyliųjų viešųjų zonų pakraščiuose ir nuo 65 m iki 115 m tyliųjų gamtos zonų pakraščiuose. Svarbu pažymėti, kad maksimalus miškų zonų poveikis yra juntamas šiltuoju metu laiku, kuomet lapija yra plačiai išsikerojusi.

Ozo tylioji viešoji zona nėra apsupta natūralių želdinių apsaugos juostos, todėl modeliavimo rezultatai negali būti teoriškai perskaičiuojami. Maksimali triukšmo vertė zonos pietiniame pakraštyje viršija leistiną normą 4,05 dBA vakaro metu (riba Lv = 56 dBA). Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas Ozo tyliajai gamtos zonai, rekomenduojama, pirmiausia, numatyti prevencijos priemones vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl dokumento „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Kelių eismo triukšmo mažinimas APR-T 10“ patvirtinimo“, jei priemonės yra per brangios arba mažai efektyvios (pvz.: eismo, greičio ribojimas sunkiai įgyvendinamas judriose gatvėse aplink tyliąją Ozo zoną arba gali būtų mažai efektyvus), turėtų būti svarstomas tyliosios zonos naikinimo/ keitimo (siūloma Verkių zona) klausimas.

Ozo teritorijai, vienas iš racionaliausių triukšmo prevencinių priemonių siūlymų išlieka tyliosios zonos juostos aplinka zoną apželdinimas.