Žmogaus gyvenimo kokybei, sveikatai, jo asmenybės ugdymui lemiamą reikšmę turi gyvenimo aplinka (plačiąja prasme) ir įgyjama patirtis. Per žmogaus sąveiką su gamta formuojama jo vertybinės nuostatos, gamtamokslinis mąstymas, ekologinė kultūra. Mokyklų mokinių ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas sveikos ugdymo(si) aplinkos kūrimui, asmenybės vertybinių nuostatų, gamtamokslinio mąstymo ugdymui, aplinkai palankaus gyvenimo būdo formavimui. Gerosios mokyklos koncepcijoje numatytas mokymasis tyrinėjant, eksperimentuojant, atrandant ir išrandant, kuriant, bendraujant, o ugdymo(si) aplinka dinamiška, atvira ir funkcionali: „klasės be sienų“, „klasės lauke“. Jau ne vienerius metus mokyklų aplinkoje kuriamos edukacinės erdvės sudaro sąlygas įgyvendinti Gerosios mokyklos koncepcijos nuostatas. Svarbią reikšmę ir esminį postūmį šiame procese atliko kas du metai organizuojamas Mokyklų edukacinių erdvių konkursas. Šį konkursą inicijuoja LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendina Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, aktyviai dalyvauja mokslininkai, pedagogai, įvairių sričių specialistai. Pradiniuose etapuose buvo aiškinamasi kas ta edukacinė erdvė, kokia ji turi būti, vyko tokių erdvių kūrimas. Vėliau dėmesys sutelktas į tikslingą ir planingą edukacinių erdvių naudojimą ugdymo(si) procese.
Nacionaliniame 2020 metų konkurso etape dalyvavo 80 mokyklų. Iš Vilniaus miesto mokyklų dalyvavo Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelis-darželis, kuris pateko į geriausiai edukacines erdves kuriančių ir naudojančių mokyklų sąrašą. Džiugu, kad šio darželio bendruomenė ne vieną edukacinę erdvę sukūrė vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės aplinkosauginio švietimo projektus.
https://www.lmnsc.lt/naujiena/isrinktos-geriausiai-edukacines-erdves-kuriancios-mokyklos/
Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos poskyrio vedėjas Vytautas Račkauskas, ekologė dr. Ona Motiejūnaitė, savaitraščio „Žaliasis pasaulis“ redaktorius Augustas Uktveris susipažino su Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvinėlis“ lauko edukacinėmis erdvėmis, su direktore Janina Gaučiene ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Petrokiene aptarė edukacinių erdvių kūrimo ypatumus, naudojimą, perspektyvas. Užsimezgusi Aplinkos apsaugos poskyrio specialistų ir „Žilvinėlio“ bendruomenės partnerystė įgyvendinant aplinkosauginio švietimo projektus reikšminga yra jaunųjų vilniečių ekologinės savimonės ugdymui, vaikams skirtų patrauklių edukacinių erdvių kūrimui. Nuotraukose Vilniaus „Žilvinėlio“ l/d edukacinių erdvių fragmentai:
Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos poskyrio ekologė dr. Ona Motiejūnaitė jau gerą dešimtmetį prisideda prie edukacinių erdvių kūrimo plėtotės. Keletas įžvalgų iš 2020 metų Mokyklų edukacinių erdvių konkurso.
2020 metų Nacionalinio edukacinių erdvių konkurso rezultatai patvirtino, kad edukacinių erdvių kūrimas mokyklų aplinkoje sparčiai plėtojamas, kuriama šių erdvių infrastruktūra, edukacijai kūrybingai ir tikslingai naudojami įvairūs mokyklos aplinkos komponentai. Į šią veiklą vis dažniau įsijungia visa mokyklos bendruomenė, dalyvauja ir vietos bendruomenės nariai. Ugdymo procesas mokyklos aplinkoje sudaro sąlygas patyriminio ugdymo(si) plėtotei tobulinant kompetencijas, susietas su kūrybingumu, technologiniais praktiniais žinių pritaikymo gebėjimais, bendravimu, verslumu, organizuotumu ir t.t. Edukacinių erdvių kūrimas ir naudojimas ugdymo procese jau pradedamas planuoti, vadovaujamasi visuminiu požiūriu, vykdoma gerosios patirties sklaida.
Nuotraukose edukacinių erdvių fragmentai įvairių Lietuvos mokyklų aplinkoje:
Viena plačiausiai ugdymosi procese naudojamų edukacinių erdvių – žalioji ugdymosi aplinka; daugumoje mokyklų yra įrengtos pakeltos lysvės, šiltnamiai, žaliuoja sodai, informacija apie augalus pateikiama etiketėse, parengtose metodinėse priemonėse, tačiau dar retokai augalų įvairovė siejama su ugdymo programomis; vabzdžių viešbučiai tapo įprastu elementu mokyklų aplinkoje, pasigendama įdomios, žaidimu pagrįstos informacijos apie vabzdžius ir jų gyvenimą; grybų pasaulis vis dar laukia dėmesio edukacinėse erdvėse; mažai dėmesio skiriama uolienų, mineralų pasaulio pažinimui, tačiau ir šios erdvės jau pradėtos naudoti mokyklų aplinkoje; svarbią pažintinę reikšmę turi sukurtos pievų, pelkių ekosistemos, kuriose tiriama biologinė įvairovė ir sistemos funkcionavimo ypatumai; pelkėse augantys kiminai ir iš jų susidariusios durpės yra puikūs tyrimo objektai ir turėtų būti plačiau naudojami, o medgrinda gali tapti ir smagia pramoga; orų prognozavimas, vėjų rožės sudarymas, kritulių tyrimai, saulės laikrodžių įrengimas ir stebėjimas bei kita veikla gamtoje sudaro sąlygas besimokantiems tyrinėti, eksperimentuoti, atrasti ir išrasti, bendrauti, analizuoti ir lyginti, kurti; tyrimo erdvėse daugėja priemonių eksperimentams atlikti (įvairūs didinimo, matavimo prietaisai ir kt.), hidrolatų iš aromatinių augalų gamybą jau galima sieti ir su verslumo ugdymu; edukacinėse erdvėse reikšmingą vietą užima kankorėžių, augalų vaisių, gyvūnų veiklos pėdsakų, ekskrementų, paukščių lizdų ir kitos ekspozicijos; prasminga yra gamtos objektų ir literatūros, matematikos, fizikos, chemijos, kalbų mokymosi ir kitų dalykų integracija.
Edukacinės erdvės kuriamos įvairiame kraštovaizdyje, kurio tyrimai gali būti atliekami įvairiais aspektais (istoriniu, estetiniu, ekologiniu, socialiniu, architektūriniu, teritorijų planavimo, rekreaciniu ir kt); pedagogai rengia aplinkos tyrimo metodikas, dalijasi patirtimi seminaruose ir konferencijose; tobulėjimui perspektyvų yra daug – turimi mokyklos aplinkoje tvenkiniai, rieduliai, parkai ir kiti gamtos objektai dar ne visada planingai ir tikslingai naudojami edukacijai, o juk tai didžiulė gamtos dovana, tikras edukacijos objektų lobynas.
Vis įvairesnės, spalvingesnės ir patrauklesnės mokyklose yra poilsio erdvės, kuriose sudarytos sąlygos ir aktyviam poilsiui.
Puikios sąlygos edukacinėse erdvėse yra mokinių meniniam ugdymuisi, atsižvelgiant į jų estetinio suvokimo, meninio mąstymo, kūrybinės vaizduotės ypatumus.
Apie edukacinių erdvių komponentus ir naudojimo galimybes informacijos galima rasti mokyklų interneto puslapiuose, tačiau ne visada ji būna susisteminta ir atspindi tikslingą ir planingą šių erdvių naudojimą.
Tenka pripažinti, kad spalvingiausios ir įvairiausios edukacinės erdvės sukurtos vaikų lopšelių-darželių aplinkoje, o labiausiai jų pasigendama gimnazijose.
Užsimezga prasminga ir turininga partnerystė tarp edukacinių erdvių kūrėjų – vyksta susitikimai, seminarai, konferencijos, kurių metu dalijamasi gerąja patirtimi, tobulinama kvalifikacija. Pagarba pedagogams, kurie profesionaliai vadovauja edukacinių erdvių kūrimui ir naudojimui, yra kūrybingi ir atviri inovacijoms.
Nuotraukose įvairių mokyklų aplinkoje sukurtos edukacinės erdvės. Nuotraukos O.Motiejūnaitės.
Aplinkos apsaugos poskyris