Oro teršalų poveikis sveikatai ir rekomenduojamos atsargumo priemonės

Paskelbta 2023-12-06

Oro teršalai ir jų poveikis sveikatai

Oro tarša – tai aplinkos užteršimas bet kokiais cheminiais, fiziniais ar biologiniais veiksniais, kurie pakeičia natūralias atmosferos savybes. Oro tarša kenkia žmogaus sveikatai bei ekosistemoms. Didelė gyventojų dalis gyvena dabartinių standartų neatitinkančioje nesveikoje aplinkoje. Siekdama eiti tvariu keliu Europa privalo būti ambicinga ir imtis griežtesnių teisės normų. Tačiau oro tarša yra didžiausias pavojus aplinkai ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, ir daro didelį poveikį gyventojų sveikatai, ypač dideliuose miestuose, kur koncentruojasi pramonė bei dideli transporto srautai. Nors pagrindinių oro teršalų išmetimas ir jų koncentracija aplinkos ore per pastaruosius du dešimtmečius Europoje, tame tarpe ir Vilniuje, labai sumažėjo, tačiau oro kokybė tebėra prasta ir vis dar mažinti oro taršą yra labai svarbu.Motorinės transporto priemonės, pramonės įrenginiai, buitiniai degimo įrenginiai yra dažniausi oro taršos šaltiniai, išmetantys didžiausius įvairių teršalų kiekius. Didžiausią poveikį žmonių sveikatai darantys teršalai yra kietosios dalelės, anglies monoksidas, azoto ir sieros dioksidai, ozonas, kadangi jie sukelia ne tik kvėpavimo takų ligas, bet ir yra svarbūs įvairių kitų ligų sergamumo bei netgi mirtingumo šaltiniai.Pagrindiniai teršalai, galintys įtakoti gyventojų sveikatos būklės pablogėjimą, jų savybės ir poveikis:

Kietosios dalelės – tai ore esančių įvairių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių priemaišų (rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų ir kt.). Į žmogaus organizmą kietosios dalelės patenka kvėpuojant. Kuo dalelės smulkesnės (KD1 ar KD2,5), tuo giliau jos gali prasiskverbti į žmogaus organizmą ir turėti didesnį neigiamą poveikį sveikatai. Pačios smulkiausios dalelės gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijų sutrikimus. Kietųjų dalelių poveikis organizmui priklauso nuo jų frakcijos dydžio, fizikinių ir cheminių savybių bei koncentracijos. Stambesnės kietosios dalelės (KD10) yra sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, sukeldamos kosulį ir čiaudulį, todėl didesnio pavojaus sveikatai gali ir nesukelti. Tuo tarpu mažesnės nei 1 ar 2,5 mikronų dydžio, aerodinaminio skersmens kietosios dalelės (KD1 ar KD2,5), patekusios į plaučius ar kraujotakos sistemą, gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus. Ilgalaikis buvimas tokių dalelių turinčioje aplinkoje didina plaučių vėžio galimybę. Didžiausias smulkių bet labai pavojingų dulkių kiekis telkiasi industrinėse zonose ir miestuose.

Anglies monoksidas – tai bespalvės, bekvapės ir beskonės nuodingos dujos, susidarančios nevisiškai sudegus anglies junginiams, tokiems kaip mediena, benzinas, anglis, gamtinės dujos ir žibalas. Pagrindiniai anglies monoksido (CO) šaltiniai – automobilių išmetamosios dujos, pramonė, energijos gamyba. Aplinkos ore, esant padidėjusiai CO koncentracijai, šis teršalas patenka į plaučius, o vėliau ir į kraują. Kraujyje CO jungiasi su hemoglobinu ir sudaro junginį, kuris trukdo kūno audinius bei organus aprūpinti žmogui reikalingu deguonimi. Šiam teršalui ypač jautrūs yra vaikai bei vyresnio amžiaus asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo organų ligomis. Apsinuodijimo anglies monoksidu pasekmės priklauso nuo teršalo koncentracijos ir kvėpavimo užterštu oru trukmės.

Azoto dioksidas – tai toksiškos, rausvai rudos spalvos, aštraus kvapo dujos. Azoto junginiai (NOx) dažnu atveju yra degimo procesų produktas ir daugiausia į atmosferą patenka su transporto išmetamosiomis dujomis ir pramonėje, deginant iškastinį kurą, per kurą deginančius įrenginius. Varikliuose, ypač dyzeliniuose, susidarančio cheminio junginio poveikis mažina atsparumą infekcijoms ir yra susijęs su lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis bei ankstyvu plaučių senėjimu. Dažniausiai į aplinką patenka azoto oksidai (NOx), kurie įprastomis atmosferos sąlygomis oksiduojasi iki kenksmingų sveikatai dujų – NO2. Didesnė nei rekomenduoja pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) NO2 koncentracija aplinkos ore gali dirginti plaučius, sumažinti organizmo atsparumą kvėpavimo takų infekcinėms ligoms. Kartu, azoto oksidai yra vieni iš rūgščių kritulių sudarymo komponentų, kenkiančių augmenijai bei žmonių turtui.

Sieros dioksidas – tai bespalvės aštraus kvapo dujos. Sieros dioksidas (SO2) susidaro deginant iškastinį kurą (anglį ir naftą) ir lydant mineralines rūdas, kuriose yra sieros. Pagrindiniai taršos SO2 šaltiniai yra energetikos ir pramonės objektai, ypač naftos produktų perdirbimas, sieros rūgšties gamyba. Sieros dioksidas, esant įprastomis atmosferos sąlygomis, oksiduojasi iki sieros trioksido ir aplinkoje, esant vandens garų, virsta sulfitine arba sieros rūgštimi. Taigi SO2 yra vienas iš rūgščių kritulių sudarymo komponentų, kenkiančių augmenijai bei žmonių turtui. Sieros dioksido poveikis sveikatai priklauso nuo jo koncentracijos ore. Maža jo koncentracija erzina akių ir nosies gleivinę, kvėpavimo takus, sukelia kosulį ir čiaudėjimą, vidutinė – gali būti kvėpavimo takų ligų priežastis, o didelė koncentracija – jau pavojinga gyvybei.

Ozonas – tai bespalvės aštroko kvapo dujos. Tai antrinis teršalas, kadangi jis neišmetamas į atmosferą tiesiogiai gamybinių procesų metu, bet susidaro atmosferoje, vykstant fotocheminėms reakcijoms, kuriose dalyvauja azoto oksidai, lakieji organiniai junginiai bei kiti teršalai, taip vadinami ozono pirmtakai. Padidėjusi ozono (O3) koncentracija aplinkos ore neigiamai veikia žmonių sveikatą – dirgina akis, kvėpavimo takus, gleivinę, gali paaštrinti plaučių ligas, sukelti astmos priepuolius. Padidėjusi O3 koncentracija ypač pavojinga alergine astma sergantiems žmonėms, o kenčiantiems nuo lėtinių kvėpavimo takų, širdies bei kraujagyslių ligų padidėjusi koncentracija gali būti mirtina. Neigiamą poveikį gali pajusti net ir sveiki žmonės, ypač jei yra padažnėjęs jų kvėpavimas, pavyzdžiui, sportuojant ar dirbant fizinį darbą.

Oro taršos (jame esančių teršalų) poveikis gyventojų sveikatai ypatingai pasireiškia:

  • esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms (silpnas vėjas);
  • ilgalaikiam karščiui,
  • besitęsiant sausrai ir dėl jos kilus dideliems gaisrams;
  • suintensyvėjus transporto srautams (ypatingai per piko valandas, per studentų ir mokinių atostogas ar mokslo metų pradžioje bei pabaigoje, per šventinius laikotarpius);
  • prasidėjus individualių namų ir energetikos/pramonės įmonių kūrenimo sezonui;
  • po žiemos kelių/šaligatvių barstymo, autotransportui bei vėjui pakeliant ant jų buvusias nusėdusias kietąsias daleles.

Susidarant sąlygoms, kuomet šie aukščiau įvardinti reiškiniai vienas kitą perdengia, aplinkos ore fiksuojamos didesnės nei įprastai teršalų koncentracijos, dažnu atveju viršijančios nustatytas ribines vertes. Pablogėjusi oro kokybė didina sergančiųjų kvėpavimo sistemos ligomis gyventojų skaičių. Karšti orai įtakoja sergamumo širdies-kraujagyslių sistemų ligomis padidėjimą. Sausas oras ir oro teršalai padidina alerginių susirgimų skaičių. Pakilusi oro temperatūra ir susidaręs smogas blogina psichikos ligomis sergančių ligonių būklę. Esant pašaliniams kvapams ir kitiems dirgikliams, dėl pablogėjusios kvėpuojamojo oro kokybės, sutrinka poilsio režimas, atsiranda nerimas, įtampa, padidėja stresinių būklių atsiradimo tikimybė visų gyventojų tarpe.

Šaltiniai: EAA ir PSO.

Remiantis Europos aplinkos agentūros analize, oro tarša toliau kelia didelę riziką sveikatai Europoje ir būtent oro tarša yra lėtinių ligų ir ankstyvų mirčių priežastis. 2020 m. 96 proc. ES miestų gyventojų poveikį darė smulkios kietosios dalelės (KD2,5), kurių koncentracija viršijo PSO rekomenduojamą 5 mikrogramų viename kubiniame metre (µg/m3) oro lygį, dėl šio poveikio ne mažiau kaip 238 000 žmonių mirė anksčiau laiko. Dėl azoto dioksido taršos ES anksti mirė ne mažiau kaip 49 000 žmonių, o dėl ozono poveikio – ne mažiau kaip 24 000 žmonių.

Lentelėje pateikiamos oro taršai jautriausios gyventojų grupės ir rekomendacijos, atsižvelgiant į esamą oro užterštumą:

Pastaba. Nurodytos sveikatos atsargumo priemonės yra rekomendacinio pobūdžio. Šie patarimai yra įvairių literatūros šaltinių (Miesto plaučiai (vilnius.lt); AP3, Air Pollution in World: Real-time Air Quality Index Visual Map (aqicn.org) apibendrintos rekomendacijos ir jokiu būdu nepakeičia kvalifikuotų gydytojų patarimų, kuriais pirmiausia ir reikėtų vadovautis.  


Rekomenduojamos atsargumo priemonės, esant padidėjusiam oro užterštumui 

  • Stebėti faktinį miesto oro užterštumą interaktyviose interneto svetainėse (Miesto plaučiai (vilnius.lt); AP3; Air Pollution in World: Real-time Air Quality Index Visual Map (aqicn.org)) ir pagal esamus realius taršos duomenis planuotis dienos veiklas lauke.
  • Sergantiems lėtinėmis ligomis (astma, širdies ar plaučių ligomis) reikėtų likti namuose ir stebėti savo sveikatą.
  • Lauke, esant didelei teršalų koncentracijai, reikia neatidarinėti orlaidžių, langų ir durų, ir sandariai uždaryti visas vėdinimo angas. Patalpų vėdinimui naudoti rekuperatorius ar kitas oro valymo sistemas su filtrais.
  • Dirbantiems ir sportuojantiems reikia riboti fizinį aktyvumą lauke, būti vietose, kurios yra atokiau nuo judrių gatvių, kitų aplinkos oro taršos šaltinių.
  • Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose, reikia saugoti kvėpavimo takus, pridengiant kvėpavimo takus apsaugos priemonėmis (veido kauke/respiratoriumi).
  • Rekomenduojama atsisakyti kelionių automobiliu ir naudotis viešuoju transportu. Nesant galimybės atsisakyti automobilio, važiuojant autotransporto priemone reikia sandariai uždaryti langus.
  • Esantiems sodybose, soduose ar individualiuose namuose reikia nekurti laužų, nedeginti žolės bei atliekų; jei yra galimybė, vengti šildyti patalpas kietu kuru kūrenamais įrenginiais.
  • Užterštoje vietovėje blogėjant situacijai, rekomenduojama šeimoms, auginančioms mažus vaikus, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis, alerginiais susirgimais, išvykti iš užterštų zonų.
  • Blogai pasijutus, nedelsiant kreiptis į gydytoją.