Mokytojo dieną pedagogai pažymėjo tobulindami gamtamokslinę kompetenciją

Paskelbta 2016-10-07

2016 m. spalio mėn. 5 d. Vilniaus švietimo įstaigų pedagogai seminare „Aplinkos bioindikaciniai tyrimo metodai“ nagrinėjo aplinkos kokybės klausimus.
Seminarą organizavo Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto kraštotvarkos katedros bendruomenė, įgyvendinanti Vilniaus miesto savivaldybės Ekologinio švietimo programos projektą „Vilniaus visuomenės ekologinės savimonės ugdymas tiriant aplinką“.
Dr. Rimantė Kondratienė aptarė dirvos erozijos priežastis ir pasekmes. Seminaro dalyviai atliko dirvos erozijos stebėjimo bandymus, kuriuos lengva bei smagu bus atlikti ir mokiniams. Gamta tarsi pagelbėjo aplinkos tyrėjams – pasiuntė lietų, tereikėjo jį paversti liūtimi ir stebėti vandens sukeltą skirtingo tipo šlaitų eroziją (variantai: šlaite įrengtos terasos, lygus šlaitas be augalų, apželdintas šlaitas).


Pertraukėlių metu dalyviai skanavo naminę duoną su medumi, ragavo įvairių žolelių arbatą. O temos keitė viena kitą. Su aplinkos tyrimo bioindikaciniais metodais supažindino dr. Ona Motiejūnaitė. Dalyviai supažindinti su oro kokybe Vilniaus mieste, patarta ją nuolat domėtis, informaciją gaunant svetainėse: http://oras.gamta.lt/cms/index ir https://aplinka.vilnius.lt/aplinkos-kokybe/oras/ . Buvo aptartos kerpės – švaraus oro indikatoriai. Aiškintasi kerpių sandara, susipažinta su krūmiškomis, lapiškomis, žiauberiškomis kerpėmis. Išsiaiškinta, kad didėjant oro taršai (ypač didėjant sieros dioksido koncentracijosm ore) pirmiausia pradeda nykti krūmiškosios kerpės (švaraus oro indikatoriai – uosinė ramalina, sodinė briedragė), dar didėjant taršai nyksta ir lapiškosios kerpės (kežai, plynkežiai), esant dideliai oro taršai telieka ant medžių kamienų geltonkerpės, lekanora. Jeigu oro tarša labai didelė kerpės išnyksta, ant medžių kamienų stebima „kerpių dykuma“, telieka žaliadumbliai.

Mokėmės pažinti ant lapų susidariusias chlorozes, nekrozes. Išsiaiškinome kaip pasyviaisiais sorbentais (šiuo atveju – kiminai) tirti oro kokybę.

Grybai taip pat gali būti oro kokybės bioindikatoriais. Klevinio žvynoko paplitimas ant klevo lapų byloja apie švarų orą (grybas ypač jautrus sieros oksidams).

Seminaro dalyviai rinko vaistinio kietagrūdžio sėklas (Lietuvos raudonosios knygos augalą išsiaugins savo įstaigų edukacinėje erdvėje), nustatinėjo nitritus ir nitratus daržovėse bei vandenyje. Džiugina, kad dauguma produktų buvo be nitratų.

Grybų pasaulis paslaptingas ir intriguojantis. Su pedagogais aptarta grybo samprata, jų įvairovė, kokių grybų vaisiakūnius matome ant medžių kamienų ir šakų, kas sukelia miltliges, kokios grybų vaisiakūnių augimo ratais priežastys:

Aiškintasi ar galima valgyti supelijusius produktus ir sūrius su pelėsiais, nagrinėta mikroskopinių grybų plitimo problema patalpose, kas yra „tinko grybelis” (Cladosporium genties grybai), pelėjūno ir galvenio sandaros savitumai, kokie grybai parkeliauja su derliumi į mūsų namus (Alternaria, Botrytis ir kt.):

Seminaro pabaigoje, vadovaujant Tomui Čižokui ir Alinai Rokienei, visi išmokome pasigaminti ežiukus:


Šis seminaras tęstinis, tai jau antras seminaras iš ekologinio švietimo seminarų ciklo. Kitas seminaras įvyks spalio 12 dieną.

Aplinkos apsaugos poskyris