Vilniaus kolegijos kraštotvarkos katedros bendruomenė, įgyvendindama Vilniaus miesto savivaldybės Ekologinio švietimo programos projektą „Vilniaus visuomenės ekologinės savimonės ugdymas tiriant aplinką“, organizavo jau trečią seminarą pedagogams. Šis seminaras – „Aplinkos tyrimai jauniesiems tyrėjams“. Seminare dalyvavo per 30 lopšelių-darželių ir pradinių klasių pedagogų. Buvo nagrinėjamos aplinkos tyrimo metodikos, kurias kūrybiškai galima taikyti aplinkosauginio vaikų ugdymo procese Žaliosiose edukacinėse erdvėse. Lektorė dr. Ona Motiejūnaitė pabrėžė Žaliųjų edukacinių erdvių daugiadiscipliniškumą, reikšmingumą asmens gamtamokslinės kompetencijos ugdymui. Ugdymasis (mokymasis) tyrinėjant, eksperimentuojant, atrandant ir išrandant, kuriant, bendraujant akcentuojamas ir Geros mokyklos koncepcijoje: „Ugdymasis (mokymasis) pagrįstas dialogu (mokinių su mokiniais, mokinių ir mokytojų, mokinių ir už mokyklos erdvių esančių mokymosi partnerių) ir jo metu gaunama informacija, gimstančiomis idėjomis, sukuriamomis prasmėmis. Jis persikelia už mokyklos virsdamas gyvenimo būdu – tęsiasi namuose, draugų būryje, neformalaus švietimo įstaigose, taip pat dalyvaujant socialiniuose tinkluose ir naudojant kitas šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes“.
Pirmiausia pradėtos nagrinėti artimosios aplinkos tyrimo metodikos, kurios nukreipia tyrinėtoją aprėpti kuo daugiau aplinkos komponentų ir joje veikiančių reiškinių, nustatant kuo daugiau tarpusavio ryšių. Aplinka tiriama naudojant visas abėcėlės raides (kiek tai įmanoma) ir surandant aplinkoje objektą, reiškinį prasidedantį iš tos raidės. Rastas objektas suteikia biologinės – cheminės – fizikinės – geografinės ir kitokios informacijos apie tą vietą. Žodžiai gali apibūdinti unikalią vietos biologinę įvairovę, klimatą, žmonių papročius, išvaizdą ir pan. Tai bus ir kriauklė, augalas, akmuo, skruzdėlynas, voratinklis ir kt. Taip stebėdami aplinką atrasime daug objektų, kurių paprastai nė nepastebime. Aktualu kraštovaizdžio tyrimai, kai stebint kraštovaizdį įžvelgiami jo komponentai, kurie skirstomi į gamtos ir žmogaus sukurtus, gamtos reiškinius, nepamirštant kraštovaizdžio spalvų ar net ir kvapų, stebima kraštovaizdžio kaita skirtingais sezonais ar skirtingomis dienomis (saulėta, lietinga ir pan.). Aptariamos emocijos, patiriamos stebint kraštovaizdį – kas ir kodėl nuteikia teigiamai, ko ir kodėl nenorėtų matyti stebimame kraštovaizdyje. Siūloma stebėtojui nupiešti norimą matyti kraštovaizdį. Nemaža dalis aplinkos tyrimų skirta pagarbos gyvybei ugdymui. Tai stebėjimas organizmų vystymosi, jų funkcionavimo, gilesnis pažinimas gamtos gyvenimo, supratimas, kad gamta yra tobuliausia kūrėja, iš jos tereikia mokytis. Pranešėja pateikė konkrečius pavyzdžius, aptarė tyrimų metodikas, projektus. Aptarta sėklų daiginimas, asiūklio vystymosi stebėjimas ir sandaros tyrimas, pušūnų skyriaus augalų sandaros lyginimas:
Dr. Gražina Palaitytė su seminaro dalyviais nagrinėjo dirvožemio kokybės klausimus, nustatinėjo dirvožemio sandarą. Lietuvos saugomų augalų kolekcijoje susipažino su Lietuvos floros reliktiniu augalu – beržu keružiu, pedagogai pririnko vaistinio kietagrūdžio sėklų, kurias tyrinės su vaikais.
Toliau seminaro dalyviai turėjo galimybę atlikti visą eilę bandymų: įsitikino, kad gamtos sukurtuose komponentuose randama Fibonačio skaičių seka (gamtos kūriniai tobuli!), išbandė puodo iš popieriaus gamybos galimybę, patikrino ar tikrai marlė yra nepralaidi vandeniui, ar gali apversta stiklinė su vandeniu išlaikyti popieriaus lapą, pasigamino lesyklėlę iš kankorėžio ir kt.:
Su Alina Rokiene ir Tomu Čižoku buvo kuriami paukščiai iš gamtinės žaliavos – smagu, paprasta, kūrybiška ir praktiška!
Džiugu, kad pedagogai gerai įvertino seminarus, pageidavo daugiau panašių projektų. Tikimės, kad užsimezgusi partnerystė plėtosis ir išaugs į naujus projektus.
Dėl ekologinio švietimo projektų, aplinkos tyrimų su mokiniais, edukacinių erdvių kūrimo švietimo įstaigų aplinkoje galite kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiąją specialistę Oną Motiejūnaitę: el. paštas Ona.Motiejunaite@vilnius.lt ar tel. 211 2461.
Aplinkos apsaugos poskyris