Konferencijoje aptarta konkurso „Mano žalioji palangė“ rezultatai ir edukacinių erdvių kūrimo patirtis

Paskelbta 2021-05-20

Gegužės 20 dieną įvyko Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro pedagogų organizuota respublikinė konferencija „Mano žalioji palangė“. Tai šių metų konkurso „Mano augalo vardas“  baigiamasis renginys. Konkursas tapo tradiciniu, jis vyksta jau 11-us metus. Konferencijos dalyvius pasveikino Algirdas Sakevičius, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktorius ir dr. Audrius Skridaila, Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius.

Šiais metais konkursas buvo skirtas pirmajam lietuvių botanikui Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai atminti. 2021-aisiais minime 250-ąsias botaniko gimimo metines, o Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė šiuos metus Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais.

Todėl ir pirmasis pranešimas buvo skirtas šio žymaus lietuvio veiklos pristatymui. Įdomią informaciją pateikė Almantas Kulbis (Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas, šio konkurso organizatorius) savo pranešime pasakodamas apie Pabrėžos veiklą įvairiais jo gyvenimo momentais. J. A. Pabrėža buvo vienuolis, pamokslininkas, mokslininkas, kuris sukūrė ir pagrindė botanikos mokslo terminiją, suteikė augalams lietuviškus vardus (austėja, ir kt.), mokytojas, išleidęs pirmąjį lietuvišką geografijos vadovėlį, botanikos mokymo priemonę,  normino žemaičių tarmes, parengė ir išleido dvasinės literatūros rinkinių, medicinos veikalų. Štai koks eruditas 1771 m. sausio 15 d. gimė Večiuose, Skuodo raj.  Mokėsi Kretingoje, Vilniaus universitete, Kunigų seminarijoje Varniuose. Pasak Juozo Tumo-Vaižganto, per gamtos pamokas „pasiėmęs lazdą ir būrį vaikų (…) apžiūrinėdavo kiekvieną augalėlį, pradedant nuo šimtamečio medžio iki smulkiausio kimino“. Kartu jis mokė mokinius būti ramius, blaivius, pamaldžius, išmintingus ir dorus, kuklius ir sąžiningus, vengti tuštybės, nereikalingo smalsumo, nesantaikos ir puikybės. Pabrėža parengė apie 50 botanikos darbų, svarbesni jų „Lotyniškai žemaitiškas botanikos žodynas“ (apie 1829 m.) ir „Taislius augyminis“ (1843 m.), kuriame apibūdino 643 augalus, pagal Karlo Linėjaus metodiką aprašė apie 250 augalų genčių ir daugiau kaip 400 jų rūšių. 1900 m. Amerikoje buvo publikuotos jo ištraukos, o visas leidinys (rankraštį sudaro 1042 puslapiai) išėjo praėjus 160 metų po autoriaus mirties. Minėtas rankraštis įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą kaip nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektas.

Pranešimą „Edukacinės erdvės mokyklų aplinkoje“ pristatė gamtos mokslų daktarė Ona Motiejūnaitė (Vilniaus miesto savivaldybės ekologė, Vilniaus kolegijos docentė), kuri visus dalyvius pasveikino su originaliais žaliųjų palangių sprendiniais, padėkojo kūrybingiesiems, darbštiesiems pedagogams ir pakvietė žaliąsias palanges perkelti į edukacines erdves. Lektorė pranešime aptarė edukacinių erdvių mokyklų aplinkoje kūrimo klausimus, teminių erdvių įvairovę ir pakvietė į kelionę po Lietuvos mokyklų edukacines erdves, kuriose kūrybingai vykdoma įdomi tiriamoji veikla. Pranešime pateikta daugybė gerosios edukacinių erdvių naudojimo patirties pavyzdžių, akcentuota, kad gamta apdovanojo mus puikiomis edukacinėmis priemonėmis, tik reikia jas išmaniai, originaliai naudoti. Klausytojai išgirdo daug originalių idėjų, tikimasi, kad bent kelios jų bus įgyvendintos mokyklose.

Darbus apibendrino Rasa Ryliškienė, VU botanikos sodo Komunikacijos ir paslaugų skyriaus vyr. specialistė. Nugalėtojus paskelbė projekto vadovė Ingrida Kučiauskienė, Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus metodininkė. Konkursui pristatyta 300 darbų. 2021 metų žaliosios palangės sertifikatą laimėjo Alytaus lopšelis-darželis „Putinėlis“ (800 patiktukų Facebook paskyroje). Paskelbti dar 29 konkurso laimėtojai.

Konkurso laimėtojų sąrašas:

Sveikiname laimėtojus, visus dalyvius ir organizatorius, visiems linkime džiugių atradimų edukacinėse erdvėse. Mokykimės gamtoje ir iš gamtos!

Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris