Individualių namų šildymui gali būti naudojami įvairaus tipo ir kuro katilai/įrenginiai, t. y. kieto kuro (malkiniai, granuliniai ar net kombinuoti), skysto kuro ar dujiniai katilai, taip pat vis dažniau yra pasirenkami šilumos siurbliai (oras-vanduo ar oras-oras) bei geoterminis ar aeroterminis šildymas.
Renkantis šildymo įrenginio tipą ar jo naudojamą kuro rūšį individualaus namo šildymui, verta atkreipti dėmesį ne tik į tuo metu rinkoje siūlomą kuro ar energijos kainą, tačiau ir į kitus svarbius rodiklius, tokius kaip, pavyzdžiui, kuro ar įrenginio sukuriamą energetinę vertę, taip pat nemažiau yra svarbu atsižvelgti ir į nūdienos oro taršos problematiką – įrenginio ar pasirinktos kuro rūšies sukeliamą taršą.
Aplinkosauginiu požiūriu, patys ekologiškiausi oro taršos atžvilgiu yra elektrą naudojantys šilumos siurbliai, geoterminis ar aeroterminis šildymas, taip pat mažai taršūs yra ir dujiniai katilai, naudojantys gamtines ar suskystintas dujas. Tačiau šiai dienai patys populiariausi ir pigiausi yra kieto kuro katilai, kurie, priklausomai nuo katilo tipo, gali būti kūrenami medienos atliekų briketais, granulėmis, malkomis ar net anglimis bei durpių briketais.
Medienos kurą naudojančių kieto kuro katilų naudojimas, palyginus su kitais iškastinį kurą naudojančiais įrenginiais, turi nemažai privalumų, kadangi dažnu atveju yra naudojama vietinė žaliava, todėl šio kuro tiekimas yra lankstesnis ir patikimesnis, mažiau jautrus įvairioms krizinėms situacijoms (pvz., kainų pokyčiams, iškastinio kuro tiekimo trukdžiams). Tuo pačiu, vietoj kitų rūšių kuro (anglių, durpių ar skystojo kuro), pradėjus naudoti medieną, pasiekiamas ir aplinkosauginis efektas, nes į atmosferą išmetama mažiau sieros ir azoto oksidų, pavyzdžiui, akmens anglis pakeitus medienos kuru, šių teršalų sumažėja net dvigubai. Anglies dioksidas, išmetamas į atmosferą deginant medieną, yra gamtinio anglies ciklo dalyvis, todėl neprisideda prie šiltnamio efekto didėjimo. Svarbus neigiamas aspektas – deginant namų ūkiuose kietąjį kurą į orą patenka apie 80 proc. visų Lietuvoje išmetamų pavojingiausių žmogaus sveikatai teršalų – chlorintų dioksinų ir furanų bei 98 proc. benz(a)pireno – medžiagos, kuri siejama su vėžinėmis ligomis.
Pasaulio sveikatos organizacijos nuomone, kietosios dalelės, azoto dioksidas, sieros dioksidas ir pažemio ozonas yra tie oro teršalai, kurie labiausiai kenkia žmonių sveikatai. Nors oro taršos pikų metu daromas poveikis yra labiausiai matomas (pvz., esant smogui), tačiau ilgalaikis taršos poveikis mažesniais kiekiais kelia didesnį pavojų žmonių sveikatai. Nors mokslininkai nepaliaudami kartoja, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis ir kitokiais teršalais žmogui sukelia vėžines ligas, o oro užterštumas didina pirmalaikių mirčių, kurių priežastis – išeminė širdies liga, insultas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių vėžys, vaikų ūminės apatinių kvėpavimo takų infekcijos ir kt., skaičių, situacija šioje srityje kardinaliai nesikeičia jau eilę metų.
Lietuvoje nors ir nėra labai daug namų ūkių, kuriuose būsto apšildymui būtų naudojamos tik anglys ir kitas taršiausias kuras, tačiau jie vis dar daro didelį neigiamą poveikį oro kokybei, tuo pačiu ir gyventojų sveikatai, todėl nuolatos yra apeliuojama į pačių gyventojų sąmoningumą, juolab, kad valstybė gyventojams suteikia ir finansinę paramą, skirtą taršiems kuro katilams pasikeisti į ekologiškai efektyvesnes bei aplinkai palankesnes šildymo sistemas. Šiuo metu, iki gruodžio 31 d., 12:00 val., nepasiturintys gyventojai gali teikti paraiškas Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA), kompensacijai už iškastinį kurą naudojančių įrenginių pakeitimą naujais šilumos įrenginiais. Paraiškos teikiamos elektroniniu būdu per APVA informacinę sistemą APVIS
Tad visus individualių namų gyventojus, vis dar naudojančius neefektyvias šildymo sistemas ar taršų iškastinį kurą, raginame susimastyti dėl galimai daromos žalos aplinkai bei žmonių, tame tarpe ir savo, sveikatai bei priimti sprendimą dėl savo taršaus katilo pasikeitimo į mažiau ar visai netaršų įrenginį.