Gatvių oro taršos matavimai Vilniuje

Paskelbta 2021-11-23

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu, įgyvendinant Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane numatytas priemones, 2021 m., vasaros sezono metu, Vilniuje buvo vykdomi gatvių oro taršos matavimai, atliekant tiesioginius pravažiuojančių automobilių taršos matavimus.

Du mėnesius, realiomis eismo sąlygomis, oro taršą matavo specialūs nuotoliniai matuokliai, kurie nustatė, kad Vilniaus orą labiausiai teršia dyzelinu varomos transporto priemonės, net apie 3 kartus daugiau, nei Europos transporto priemonių išmetamųjų teršalų standartuose (Euro) taikomos vertės, tuo tarpu sunkiasvoriai automobiliai – net iki 15 kartų daugiau, nei nurodyta standartuose.

Matavimai vyko dešimtyje skirtingų miesto vietų, suderintų su Vilniaus miesto savivaldybe, t. y. Tilto g., Savanorių pr., Geležinio Vilko g., Talino g., Žaliųjų ežerų g. ir kt. Tyrimo metu buvo identifikuojamos transporto priemonės pagal jų valstybinius numerius bei fiksuojami kiti, važiavimo metu, parametrai, tokie kaip greitis, išmetami teršalai, kurie vėliau buvo sulyginami su techninės priežiūros stočių gauta technine automobilių informacija. Per tyrimo laikotarpį buvo išmatuoti apie 43 tūkst. transporto priemonių išmetimai, iš kurių apie 96 proc. priklausė fiziniams asmenims. Vilniuje didžiąją dalį lengvųjų keleivinių automobilių parko dalį sudarė Euro 4 standarto transporto priemonės, kurių vidutinis amžius siekė apie 12 metų.

Lyginant dyzelinu ir benzinu varomų automobilių taršą, azoto oksidais labiau teršia dyzeliniai (Euro 5 standarto – iki 8-9 kartų daugiau) automobiliai, išskyrus, ypač senas Euro 1 standarto transporto priemones. Dyzelinu varomi automobiliai taip pat išmeta gerokai daugiau kietųjų dalelių (Euro 3 ir Euro 4 standarto – iki 6 kartų daugiau), išskyrus naujausio Euro 6 standarto automobilius – šių benzininių ir dyzelinių modelių šio teršalo išmetimai panašūs. Daugiau anglies monoksido ir angliavandenilių išmeta benzinu varomi automobiliai, ypač, kai lyginamos Euro 4 standarto ir senesnės transporto priemonės. Visgi didžiausią susirūpinimą kelia Vilniaus keliais važiavusių sunkiųjų transporto priemonių išmatuota tarša. Rezultatai parodė, kad vidutiniškai viena sunkioji krovininė transporto priemonė azoto oksidų išmeta tiek, kiek 11 lengvųjų dyzelinu varomų automobilių. Pavyzdžiui, beveik pusės Euro 6 standarto krovininių sunkiųjų transporto priemonių tarša azoto oksidais taikomas normas viršijo daugiau kaip 10 kartų.

Vertinant Vilniaus automobilių parką su kitais didžiaisiais Europos miestais, pastebėta, kad mūsų Euro 4 ir senesnio standarto automobilių tarša anglies monoksidu ir kietosiomis dalelėmis, lyginant su atitinkamo standarto automobiliais, važinėjančiais Frankfurto, Briuselio, Berlyno, Varšuvos, Madrido keliuose yra didesnė. Galima to priežastis, kad mūsų seni automobiliai nepakankamai techniškai prižiūrimi.

Plačiau su Vilniaus gatvių taršos matavimų rezultatais galima susipažinti aplinkos ministerijos puslapyje: https://am.lrv.lt/lt/naujienos/automobiliai-vilniuje-tersia-labiau-nei-kituose-europos-didmiesciuose-priezastis-neprieziura bei pridedamoje ataskaitoje: https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/Aplinkos%20oras/OpusRSE_Lithuania-report-2021_Issue03_22-09-2021.pdf