Lietuvoje ir pasaulyje yra atlikta nemažai tyrimų, nagrinėjant individualių namų šildymui naudojamo kuro sukeliamą taršą ir poveikį miestų oro kokybei. Pagal atliktus tyrimus yra įvardijama, kad miestuose, šaltuoju metų periodu, viena iš didžiausių oro taršos problemų yra susijusi su individualių namų ūkių išmetamomis kietosiomis dalelėmis, kurios į orą patenka dėl nekokybiško ir nepilno kuro sudegimo.

Mokslininkų skaičiavimais, didžiausios kietųjų dalelių koncentracijos fiksuojamos šildant namus durpių briketais. Panašus kietųjų dalelių rodiklis fiksuojamas ir šildant akmens anglimi. Kitas akmens anglių trūkumas, kad susidaro didelis pelenų kiekis, kadangi šio kuro peleningumas gali siekti net 10 proc. Be kietųjų dalelių, deginant akmens anglį, susidaro ir didžiausia azoto oksidų koncentracija, o palyginus su malkomis ar kita mediena, deginimo metu išskiria apie 3 kartus daugiau azoto oksidų. Akmens anglis taip pat žalinga dėl ypač didelės sieros dioksido koncentracijos. Jei akmens anglis, lygintume su ekologiškai švariausiu iškastiniu kuru – gamtinėmis dujomis, deginant akmens anglis į aplinkos orą preliminariai išmetama iki 900 kartų daugiau sieros oksidų, 4 kartus daugiau – azoto oksidų, 200 kartų daugiau – 2,5 mikronų diametro kietųjų dalelių. Kitas svarbus neigiamas aspektas – deginant namų ūkiuose kietąjį kurą į orą patenka apie 80 proc. visų Lietuvoje išmetamų pavojingiausių žmogaus sveikatai teršalų – chlorintų dioksinų ir furanų bei 98 proc. benz(a)pireno – medžiagos, kuri siejama su vėžinėmis ligomis.

Aplinkosauginiu požiūriu, gyventojams efektyviausia yra jungtis prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, dėl geresnių galimybių kontroliuoti išmetamų teršalų kiekius, kadangi šilumos šaltiniuose (katilinėse) galima kontroliuoti kuro degimo režimus bei įdiegti pažangiausias taršos mažinimo priemones.