Vilnius – kintantis, judrus, atviras inovacijoms, turtingas gamtos ir kultūros paveldu, su išvystyta pramone ir sudėtinga susisiekimo sistemos bei ūkio infrastruktūra miestas, kuriame nuolat sukuriama daugybė situacijų ir galimų sprendimų. Vilniečiams, šalia nuolat vykstančių urbanizacijos procesų, labai svarbu išsaugoti gamtinę aplinką. O tai didžiulis iššūkis, nes būdamas viena Europos sostinių ir didžiau¬siu šalies miestu, augantis Vilnius vis susiduria su naujomis sudėtingomis ekologinėmis, aplinkosauginėmis, socialinėmis, ekonominėmis proble¬momis. Džiugu, kad vilniečių aplinkosauginis sąmoningumas didėja ir vis dažniau jie aktyviai dalyvauja sprendžiant miesto problemas. Svarbiausias prioritetas sprendžiant iškilusias mieste problemas – vilniečių gyvenimo gerovė, kuri neatsiejama nuo miesto aplinkos kokybės.
Vilniečiai kiekvienais metais kviečiami į Vilniaus aplinkos apsaugos forumą, kurį organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius. Šiais metais forumas įvyko kovo 19 dieną, Pasaulinės Žemės dienos išvakarėse, ir davė pradžią Žemės dienos renginiams mieste.
Per Forumo atidarymą Europos aikštėje buvo iškelta Žemės vėliava. Apie renginių Žemei pagerbti pradžią mieste paskelbė trimito garsai (dėkojame trimitininkui – Lazdynų vidurinės mokyklos mokiniui Gabrieliui Nikonovui) ir Forumo dalyvių aplodismentų lydima suplevėsavo Žemės vėliava. Forumo dalyvius daina pasveikino Lazdynų vidurinės mokyklos moksleivės. Nuoširdžius sveikinimo žodžius tarė Lietuvoje žinomi gamtosaugininkai Liutauras Stoškus (Darnaus vystymosi centro direktorius) ir Vida Petiukonienė (Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė). Vida Petiukonienė savo kalboje prisiminė garbius Lietuvos aplinkos puoselėtojus, ekologinio švietimo Lietuvoje plėtotoją profesorę Eleną Šapokienę, kurios mokiniai sėkmingai tęsia jos darbus, aktyviai dalyvauja ir organizuojant šį Vilniaus aplinkos apsaugos forumą. Prasmingo darbo Forumo dalyviams palinkėjo Savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotoja Loreta Juškaitė.

Pavasario žiedais ir originaliomis floristinėmis kompozicijomis Forumo aplinką papuošė ir taip pasveikino susirinkusius vilniečius Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro Fl-19 floristės su profesijos mokytojomis Genoveta Zuokienė ir Violeta Girdziušienė, VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo mokyklos pedagogė Laima Juškėnienė.

Siekiant užtikrinti harmoningą sostinės raidą, miesto plėtra vykdoma vadovaujantis policentriškumo, darnios plėtros, mišrios žemėnaudos, viešojo transporto prioriteto ir taršos mažinimo principais. Neginčijama, kad adekvatiems žmogaus ir aplinkos santykiams formuoti didelę reikšmę turi dorinis – ekologinis, dvasingumo, gamtamokslinės kompetencijos ugdymas. Asmens ugdymo ir aplinkos santykis dvejopas – aplinka turi įtakos žmogaus ugdymui ir ugdymuisi, o šio proceso metu formuojasi asmens vertybių sistema, emocijos aplinkos atžvilgiu, gamtojauta, tobulinamas aplinkos pažinimas ir veiklos joje įpročiai, gamtamokslinė kompetencija. Tam labai svarbu gamtojautos gilinimas, emocinių-vertybinių ugdymo komponentų stiprinimas. Gamtos pažinimas netolygus ekologinei dorovei. Net tobuliausios žinios, jei nebus pagrįstos dorinėmis vertybėmis bei gamtojauta, nesukurs darnių asmens santykių su gamta.

Forumui parengta 18 pranešimų, kuriuos rengė 24 pranešėjai. Forume dalyvių – per 120. Dalyviai atstovavo daugiau kaip 25 organizacijas (mokslo, ugdymo įstaigos, VšĮ, UAB, bendruomenės).

Žmogaus ir miesto aplinkos sąveiką pranešime „Miestas – žmogaus pasaulis“ nagrinėjo profesorius Jonas Kievišas, kuris akcentavo, kad aplinka dažnai suprantama tik kaip žmogaus gyvenimo sąlygų kompleksas, kad aplinka taptų žmogaus pasauliu, o ne tik būtų gyvenimo sąlygų kompleksu, pats žmogus turi ją asmeniškai įsiprasminti, tarsi perkurti, nustatyti individualų santykį su ja, gebėti įžvelgti jos prasmę, o ne tik ekonominę, ekologinę ar kitokią reikšmę. Kitaip tariant, žmogus turi jausti ir jį supančią dvasinę aplinką, suvokti, vertinti ir koreguoti aplinkos dvasingumą. J. Marcinkevičius (Dienoraštis be datų. – Vilnius: Vaga, 1981, p. 186) rašė: „Nieko negaliu padaryti – vis dažniau sapnuoju Nemuno kilpą, kur išsidėstęs mano kaimas, sapnuoju mišką, užstojantį horizontą, sapnuoju vaikystės žemę – su jos saule ir vėju, paukščiais ir žvėrimis, su gerais, deja, ir su blogais žmonėmis. Nesuprantu tų, kurie šito nejaučia. Kiek jau iki manęs kartota, kad meilė tėvynei prasideda nuo meilės tam gal ir nedideliam žemės ploteliui, kuriame įspaustos tavo tėvų pėdos“. Tą jausti gali kiekvienas. Tačiau klausimas, kiek giliai tą jaučia ir kiek tai koreguoja jo pasaulį. Kur slypi to pojūčio ištakos ir galimybės jį įsitvirtinti kaip savo elgsenos ir tobulėjimo orientyrą?
Profesorius savo pranešime skatino vilniečius suprasti, kad miestas kaip žmogaus pasaulis yra ne tik kažkieno sukurta ir žmogui duota aplinka, bet ir jo paties asmeniškai perkurta ir įprasminta, nepertraukiamai kuriama ir įprasminama aplinka. Tik tokiu atveju miestas gali tapti ne tik aplinka žmogui, bet ir žmogaus aplinka – žmogaus pasauliu, kurį jis vertins, saugos ir kurs. Šiame procese svarbiausias uždavinys yra kreipti žmogaus pastangas humanizuoti aplinką, rūpintis „miesto aplinkos dvasingumu“ ir jį įtvirtinti bendruomenės kultūroje. Kuriant miestą ir jo aplinką svarbu vertinti, koks modeliuojamas kūrimo procesas ir kaip šiame procese ugdomas miesto žmogus.
Mūsų laikotarpiu vyraujant vartojimo kultūrai neretai aplinkos humanizavimas žmogui yra nelengvai suvokiamas, o jo įgyvendinimas darosi net ir problemiškas. Būtent tokie kaip šis forumai padeda išgryninti miesto kaip žmogaus pasaulio sampratą ir reikšmę jo gyvenime. Tuo pačiu sukuriamas pretekstas spręsti ne mažiau svarbų uždavinį – tą sampratą skleisti ir tvirtinti visuomenėje. Šiame daugiaplaniame procese aplinkosaugos specialistų pastangos nusipelno ypatingo miesto vadovų dėmesio ir miestelėnų didžiausios pagarbos bei dėkingumo.
Profesorius šio forumo dalyviams akcentavo miesto kaip žmogaus pasaulio sampratos aspektus ir pareiškė neabejojantis, kad miesto bendruomenė nori mūsų sostinę matyti jai savą ir šiuolaikiškai europietišką. Tuo pačiu kėlė klausimus – kas tiesiogiai rūpinasi, kaip miesto aplinkos apsaugos pastangas ir rezultatus susieti į bendrą visumą ir ja remiantis koreguoti „miesto aplinkos dvasingumą“, kaip derinti jo sampratos veiksnius ir skatinti pokyčius visuomenėje? Kitaip tariant, kas nagrinėja miestą ir jo aplinką kaip žmogaus pasaulį, o ne tik kaip pasaulį žmogui. Akivaizdu, kad tuo taip pat rūpinamasi, tačiau šių pastangų niekada nebus perdaug. Todėl „miesto aplinkos dvasingumo“ kompleksinius tyrimus būtina plėtoti.
Baigdamas pranešimą profesorius J. Kievišas pasidžiaugė, kad forumo programoje atspindimos įvairios miesto aplinkosaugos sritys, pranešimais pristatomi įdomūs tyrimai, kas rodo vykdomų darbų mastą, taip pat savivaldybės ir konkrečiai šio forumo organizatorių bei dalyvių šiuolaikišką požiūrį į miestą kaip pasaulį žmogui.

Vilniaus mieste aktuali aplinkos apsaugos sritis – oro kokybės užtikrinimas. Gyventojai bet kuriuo metu gali sužinoti apie oro kokybę interneto puslapiuose: http://oras.gamta.lt/cms/index ; http://www.aplinka.vilnius.lt/lt/. Oro kokybės klausimus Vilniuje ir Lietuvoje savo pranešime aptarė Aplinkos apsaugos agentūros specialistai dr. Donatas Perkauskas ir Vilma Bimbaitė.

Sunkieji metalai aplinkoje yra amžinieji teršalai, kurie kaupdamiesi gyvenamojoje aplinkoje blogina ir žmogaus gyvenimo kokybę, gali būti susirgimų priežastimi. Sunkiųjų metalų kiekiai Vilniaus dirvoje yra gana detaliai ištirti ir pagal tyrimų rezultatus sudaryti ekogeocheminiai žemėlapiai. Šių tyrimų rezultatus pristatė Gamtos tyrimų centro tyrėjas dr. Ričardas Taraškevičius. Vilniaus miesto aplinkos dirvožemio, dulkių, dugno nuosėdų, biotos geocheminės sudėties (Ag, As, Ba, Cd, Co, Cu, Cr, Hg, Mo, Ni, Pb, Zn ir kt.) moksliniai tyrimai (tuometinio Geologijos instituto iniciatyva) yra pradėti dar 1981-1985 metais ir sistemingai arba epizodiškai tęsiami iki dabar. Nemaža dalis rezultatų yra sukaupta dėka sėkmingo bendradarbiavimo su Vilniaus miesto Aplinkos Apsaugos skyriumi ir SĮ „Vilniaus planas”. Pavojingų metalų ir kitų cheminių elementų kiekiai yra analizuojami vizualizuojant juos ir apdorojant matematinės statistikos metodais, vertinamas jų potencialus poveikis gyventojų sveikatai, biogeocheminė akumuliacija. Identifikuojami potencialūs dabartinės taršos šaltiniai. Ilgamečiai kiekių kaitos vertinimai atskleidžia bendrąjį būklės gerėjimą.

Vartotojiškoje visuomenėje itin aktualu yra atliekų tvarkymas. Vilniuje šioje srityje daug dirbama. Tačiau dar daug reikia ir nuveikti, būtina rūšiuoti visas atliekas, siekiant, kad kuo mažiau jų patektų į sąvartyną. Komunalinių atliekų tvarkymo situaciją ir problemas savo pranešime apibendrino Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentė Raminta Radavičienė. Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija įkurta 1996 metais, šiuo metu ji jungia 34 įmones, kurių svarbiausios vykdomos veiklos: atliekų tvarkymas, želdynų ir teritorijų priežiūra, gatvių valymas ir priežiūra ir/ar paviršinių nuotekų nuotakyno priežiūra, daugiabučių namų priežiūra, pirčių, turgaviečių, kapinių, sanitarijos taškų priežiūra, šilumos gamyba, valymo paslaugos, komunalinės technikos remontas, valkataujančių gyvūnų gaudymas ir kt., prekyba gatvių priežiūros ir atliekų surinkimo technika, konteineriais. “Teršėjas moka” principas – atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Atliekų tvarkymo kaina negali viršyti 1 proc. disponuojamų namų ūkio pajamų. Kolektyvinio naudojimo rūšiavimo konteineriais Vilniaus m. surenkama apie 6-7 proc. antrinių žaliavų (įskaitant pakuočių atliekas) nuo bendro susidarančio komunalinių atliekų kiekio. Individualiomis rūšiavimo priemonėmis surenkama trečdalis visų susidarančių atliekų. Svarbu, kad keistumėmės ir pakeistume: požiūrio keitimas; atsakingumas ir pareigingumas; neabejingumas; bendruomeniškumas; bendro tikslo siekimas.

Pakuočių tvarkymo organizacija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe inicijavo leidinio vilniečiams „Nuo pakuotės iki pakuotės“ parengimą ir išleidimą. Leidinį jau gavo Vilniaus ugdymo įstaigos, seniūnijos, visi Forumo dalyviai. Dėkojame Audronei Viliūtei (PTO) už prasmingą partnerystę.

Sumanios visuomenės kūrimo aktualijas ir Savivaldybėje įgyvendinamas visuomenės aplinkosauginio švietimo programas pristatė doc. dr. Ona Motiejūnaitė (Vilniaus miesto savivaldybė). Gyvename laikotarpiu, kai auga skaitmeninė karta, kuriai būtina padėti suprasti gamtoje vykstančius procesus, ugdyti pagarbą gyvybei, gamtojautą ir dvasingumą, tobulinti gamtamokslinę kompetenciją. Informacijos bei kompiuterizacijos amžiuje žmogus vis labiau atitolinamas nuo gamtos ir nuo realybės. Padėti pažinti aplinką visais pojūčiais (pamatyti, pažinti, atrasti, suprasti, pajusti). Jokie aplinkos apsaugos įstatymai negali išspręsti žmogaus ir aplinkos sąveikos problemų, išsaugoti biologinę įvairovę, sveiką aplinką, kol visuomenės aplinkosauginė kultūra, ekologinė savimonė labai menka. Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ parengta ir grindžiama žmonių siūlymais ir mintimis. Per tūkstantis idėjų virto šalies raidos dvidešimtmetį apimančiu dokumentu. Joje akcentuojama sumanios visuomenės kūrimas, taigi kaita iš turėjimo visuomenės į darnaus buvimo visuomenę. Strategijoje sumani visuomenė apibūdinama kaip „laiminga visuomenė, kurioje siekiama didesnio asmeninio ir ekonominio saugumo ir veiklumo, tolygesnio pajamų pasiskirstymo, švarios aplinkos, užtikrinama socialinė ir politinė įtrauktis, sudaromos plačios galimybės mokytis ir tobulinti savo gebėjimus, siekti geros žmonių sveikatos“. Šios visuomenės žmogui būdinga atvirumas, savarankiškumas, pasitikėjimas savimi, kūrybingumas, atsakingumas, iniciatyvumas. Visuomenei sudarytos sąlygos pačiai kurti savo ateitį ir keisti aplinką, pradedant savo kiemu ir baigiant valstybe. Skatinama ir ugdoma lyderystė, mokėjimas dirbti komandoje, stiprinamas visuomenės organizuotumas.
Sumani visuomenė yra tausojanti visuomenė, kurios vienas svarbių uždavinių yra ekologinės savimonės ugdymas. 2014-2020 metų nacionalinėje programoje akcentuojama, kad aplinkosauginių problemų sprendimas labai priklauso nuo gyventojų elgsenos. Todėl įgyvendinant visuomenės ekologinės savimonės ugdymo uždavinį, siekiama keisti visuomenės įpročius, susijusius su gamtine aplinka ir natūraliais ištekliais. Tam pasitarnautų švietimas ir informavimas, gyventojų savimonės ugdymas, sąlygų formuotis atitinkamam gyvenimo būdui sudarymas. Numatomos šios uždavinio įgyvendinimo kryptys: remti visuomenės informavimą ir švietimą aplinkos bei gamtą tausojančio gyvenimo būdo klausimais; įgyvendinti aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo priemones.
Visuomenės ekologinės savimonės ugdymui, ekologiniam ir aplinkosauginiam švietimui skirti projektai kartais vadinami „minkštaisiais“ (atitinkamai yra ir „kietieji‘ projektai), ši sąvoka mažiau išsilavinusiems asmenims asocijuojasi su „mažiau reikšmingi“ ar „nereikšmingi“. Deja, tai klaidinga samprata. Visuomenės informavimas ir aplinkosauginis švietimas yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant įgyvendinti aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi tikslus. Tai įvardijama nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje ir kituose šalies strateginiuose dokumentuose.
2014 metais, įgyvendinant Aplinkos apsaugos rėmimo programos Vilniaus miesto savivaldybės Ekologinio švietimo programą, perskaityta, pravesta per 130 paskaitų, pranešimų ar pamokų, 22 seminarai, 6 konferencijos, 12 konkursų, organizuota 27 aplinkosauginiai renginiai (akcijos, šventės ir kt.) ir 9 parodos, parengta ir visuomenei išdalinta 12 leidinių, didaktinių priemonių, lankstinukų. Įgyvendintas 21 projektas. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo 2014 metų programos „Savivaldybei pavaldžių įstaigų aplinkosauginis švietimas“ įgyvendinimo rezultatai: perskaityta pranešimų, pravesta pamokų – per 70; pravesta 13 konkursų, viktorinų; organizuota 24 parodos ir 11 akcijų; įvyko 26 seminarai, kūrybinės dirbtuvės ir 6 konferencijos; Žaliųjų edukacinių erdvių kūrimui, tiriamajai veiklai gamtoje buvo skirti 7 renginiai, gamtos šventėms ir aplinkos apsaugos popietėms – 15 renginių. Įgyvendinti 9 projektai. Jau paskelbtas konkursas 2015 metų visuomenės aplinkosauginio švietimo projektams įgyvendinti. Bendradarbiaukime mūsų miesto labui – kreipimusi užbaigė pranešimą lektorė. Informacija: Ona.Motiejunaite@vilnius.lt; telefonu 8(5) 211 2461.

Savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus Virginijaus Dastiko Padėkos raštais už nuoširdžią, kūrybingą ir profesionalią veiklą skatinant edukaciją Vilniaus miesto žaliosiose erdvėse, asmens vartojimo kultūros ugdymą, mokymosi gamtoje ir iš gamtos populiarinimą, visuomenės ekologinio bei aplinkosauginio švietimo plėtrą buvo apdovanoti aktyviausi aplinkosauginio švietimo veiklų organizatoriai ir įgyvendintojai: profesorius Jonas Kievišas, Vaida Griškevičienė, Rita Bakšienė, Agnė Avižienienė, doc.dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė, dr. Giedrė Kmitienė, Vida Kiselienė, Marija Klimaševska, Audronė Viliūtė, Vida Petiukonienė, Jolanta Radžiūnienė, Genoveta Zuokienė, Violeta Girdziušienė, Aušra Bieliauskienė, Laima Juškėnienė, Kristina Balnytė.

Vaida Griškevičienė (VšĮ „RV Agentūra“) pristatė projekto „Kita forma“ rezultatus. Projekto tikslas – keisti visuomenės požiūrį į perdirbtus daiktus, parodyti, kad jie yra patrauklūs, tinkantys naudojimui, bei skatinti aplinkosauginį švietimą kaip darnaus vystymosi sudedamąją dalį, akcentuojant aplinkosaugines problemas, vartotojiškumo pasekmes ir alternatyvas, teikiant prioritetą atliekų vengimui, daiktų pakartotiniam naudojimui, aplinkos kokybės gerinimui – mažinant atliekų kiekį savo buityje bei miesto sąvartynuose. Visus metus su įvairių organizacijų nariais buvo iš atliekų kuriami įvairūs gaminiai, vyko jų parodos. Originaliausių gaminių autoriai buvo apdovanoti, parengtas ir išleistas projekto katalogas.

Virginija Vingrienė pristatė organizacijos „Žali LT“ narių veiklą.

Lina Gelažienė, Vaiva Ramanauskienė (VšĮ Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras) pristatė projektą–žaidimą „Eismo gyvatėlė“. Pranešėjos akcentavo, kad svarbu nuo mažens formuoti teisingus vaiko keliavimo įpročius, tėvų keliavimo įpročiai turi didelę įtaką vaikams ir jų pasirinkimui kaip keliauti. Daugelis vaikų ir paauglių savarankiškai išmoksta naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis, arba iš savo tėvų ar mokyklose sužino apie darnaus transporto privalumus. Šiandienos vaikai yra rytdienos suaugę transporto priemonių vartotojai, todėl labai svarbu mobilumo įpročius formuoti jau vaikystėje. Žaidimo „Eismo gyvatėlė“ tikslas – skatinti darnaus keliavimo įpročius. Žaidimas, kaip nedidelė kampanija, prasidėjo keliose Flandrijos regiono mokyklose Belgijoje. Dabartiniu metu vien Flandrijoje šioje kampanijoje kasmet dalyvauja apie 1,000 mokyklų, 150,000 šeimų ir 200,000 vaikų. 6 žaidimo žingsniai:
1. Keliavimo įpročių įvertinimas prieš pradedant žaidimą ir tikslų nusistatymas.
2. Pasiruošimas.
3. Darnių kelionių taškų rinkimas.
4. Atlygis už pasiekimus.
5. Platesnė žaidimo versija.
6. Duomenų rinkimas pasibaigus kampanijai.
Lietuvoje žaidimą žaidė 10 Kauno rajono mokyklų, dalyvavo 1759 moksleiviai. Pranešėjos pakvietė ir vilniečius įsijungti į šį žaidimą. Nacionalinis žaidimo „Eismo gyvatėlė“ centras Lietuvoje: VšĮ Aplinkosaugos valdymo ir Technologijų centras www.ecat.lt; e-paštas: ecat@ecat.lt , tel. 8 673 25570

Vilniuje aktualus klausimas – žalieji plotai, jų būklė, priežiūra, išlikimas. Dr. Stasė Dapkūnienė (Augalų genų bankas, Vilniaus universiteto botanikos sodas) pranešime Saugomi pavieniai medžiai ir medžių grupės Vilniaus mieste visuomenei pristatė botaninius gamtos paveldo objektus ir Augalų nacionalinius genetinius išteklius, išaiškino jų skirtumus ir panašumus, aptarė saugomų pavienių medžių ir medžių grupių kategorijas, susijusius įstatymus, supažindino su konkrečiais objektais Vilniaus mieste.

Sumedėjusios augalijos gerovės užtikrinimo žmogaus gyvenamojoje vietovėje situaciją nagrinėjo Algis Davenis (Viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras“). Medžiai ypač svarbūs urbanizuotoje aplinkoje, tačiau jie čia auga ypatingo streso sąlygomis. Natūraliai iki 200 metų galintis gyventi medis mieste teišgyvena 40-60 metų. Neminint taršos problemų, nuolat didėjant technogeninių dangų kiekiui, mažėja natūralios erdvės. Įrėminti mažo ploto „languose“ su aukštais borteliais skursta, nes toks menkas pomedis neužtikrina oro, vandens ir maisto medžiagų apykaitos. Nuo vis dažnesnių sausrų medžiai palaipsniui džiūsta, šaltomis mažasniegėmis žiemomis apšąla, katastrofiškai mažėja jų fiziologinis gyvybingumas, to pasekoje – ir biomechaninis atsparumas. Maža to, neatsakinga ir nekvalifikuota priežiūra taip pat spartina augalų degradaciją… Norime sutelkti dėmesį į želdiniuose esančių medžių gerovės užtikrinimo būtinybę ir raginame imtis konkrečių veiksmų medžių priežiūrai gerinti. Siūlome organizuojant tokių medžių tvarkymą taikyti gerąją arboristine praktiką. Arboristika – vietinių ar svetimžemių sumedėjusių augalų (medžių, krūmų ir vijoklių) ir jų augaviečių, esančių žmogaus aplinkoje, priežiūros, globos mokslas. Europoje ir pasaulyje arboristų veikla vykdoma jau daugiau nei 100 m. Visuomenei pristatė visuomenės išrinktą 2015 metų Europos medį, tai 150 metų paprastasis ąžuolas, augantis Estijoje Saaremaa saloje, futbolo aikštėje.
Graži tradicija būtų Vilniuje kiekvienais metais išrinkti metų medį…

Dr. Gitana Štukėnienė pranešime pristatė Gėlių kolekcijas Vilniaus universiteto Botanikos sode, Kairėnuose ir jų eksponavimo visuomenei savitumus. Jau daugiau kaip dvidešimt metų skyriuje atliekama žolinių dekoratyvių lauko augalų introdukcija, kaupiamos kolekcijos, kuriamos, puoselėjamos ir saugomos ekspozicijos. Čia tiriami žoliniai dekoratyvūs augalai, taip botanikai vadina tuos augalus, kuriuos visi kiti žmonės vadina gėlėmis. Ypatingas dėmesys skiriamas lietuviškos kilmės žolinių dekoratyvių augalų kaupimui ir tyrimui. Augalai veši 8 ha plote, senojo Kairėnų dvaro parko rytiniame pakraštyje. Čia auginama apie 3000 taksonų žolinių dekoratyvių augalų. Tai įvairių bioekologinių, sistematinių grupių dekoratyviniai augalai, kilę iš įvairių pasaulio šalių. Sukauptos gausios vienmečių, dvimečių, daugiamečių, žolinių dekoratyvių lauko augalų kolekcijos. Kolekcijose – 84 šeimų ir 313 genčių augalai. Sode gausios gėlių kolekcijos yra: žolinių augalų kolekcijų plotas: 1,5 ha; parko gėlynai: 0,6 ha; bijūnynas: 0,5 ha; jurginynas ir kt.: 0,53 ha; svogūniniai ir kt. augalai: 1,5 ha. Periodiškai organizuojamos gėlių parodos, kurios susilaukia didelio visuomenės dėmesio. Gėlių kolekcijos ir ekspozicijos atviros lankytoms. Pranešėja pakvietė kuo dažniau vilniečius lankytis botanikos sode, nes lankytojo čia nuolat laukia nauji atradimai.

Rūta Stapulionienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) pristatė aktualų aplinkos apsaugos aspektu pranešimą – Pluoštinių kanapių naudojimas ekologiškų statybinių medžiagų gamybai. Forumo dalyviai susidomėję išklausė kanapių panaudojimo galimybes termoizoliaciniams gaminiams ir apžiūrėjo eksponuojamus pluošto pavyzdžius, gaminius iš kanapių pluošto. Griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, didėjantis gyventojų susirūpinimas gyvenamąja aplinka, aplinkai draugiškų technologijų kūrimas ir dar visa eilė faktorių lemia susidomėjimą ekologiškomis statybinėmis medžiagomis. VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijoje jau dešimtmetį atliekami tyrimai, kaip atsinaujinančius išteklius panaudoti ekologiškų statybinių medžiagų gamybai. Gauti tyrimai parodė, kad iš atsinaujinančių išteklių didžiausias perspektyvas turi pluoštinės kanapės. Pluoštinių kanapių pagrindu laboratorinėmis ir gamybos sąlygomis sukurti termoizoliaciniai ir konstrukciniai gaminiai, įvertintos jų fizikinės-mechaninės charakteristikos.

Inga Bielinienė ir Ramunė Gustienė (Vilniaus lopšelis-darželis ,,Žilvitis”) pranešime Žalieji stebuklai aptarė ikimokyklinio ugdymo įstaigų sveikos aplinkos svarbą ugdytinių harmoningam vystymuisi. Vienas iš būdų, kaip tai padaryti yra žaliųjų erdvių kūrimas. Moksliškai įrodyta, kad augalai iš aplinkos šalina kenksmingas sveikatai chemines medžiagas, praturtina ją naudingais eteriniais aliejais, deguonimi, didina oro drėgnumą. Taip pat augalai puošia. Gražioje, sveikoje aplinkoje patiriama daugiau teigiamų emocijų, yra lengviau organizuoti įvairias veiklas, nes vaikų netrikdo sveikatos negalavimai, jie yra ramesni, ilgiau sukaupia dėmesį. Ir viso to rezultatas yra sveiki, laimingi, protingi mūsų ugdytiniai – teigė pranešėjos.

Mokytojos Rita Bakšienė, Agnė Avižienienė (Vilniaus Trakų Vokės gimnazija) pranešime Biologinė įvairovė Vilniaus miesto parkuose edukaciniu aspektu aptarė mokymo(si) Vilniaųs parkuose patirtį, pristatė parengtą didaktinę medžiagą. Pamokos, vykdomos gryname ore, leidžia mokytojams ir vaikams bendrauti neoficialioje aplinkoje, patiems stebėti ir pajausti ją. Mokiniai, stebėdami gamtą, patys mokosi įgyti naujų žinių, patiria teigiamų emocijų. Parengti pamokos gamtoje planai. Medžiaga publikuojama interneto puslapiuose; http://www.vilniausparkai.lt/ .

Mokymosi gamtoje ir iš gamtos temą pratęsė doc.dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė (LEU), kuri daug metų dirba gamtotyros, edukacijos gamtoje srityje. Pranešimo pradžioje lektorė akcentavo, kad ekologinio ir aplinkosauginio švietimo pagrindus suformavo žymūs pedagogai, gamtosaugininkai ir pacitavo A.Vireliūną, sukūrusio savitą mokymo metodiką, kurios esmė – pradėti mokymą nuo artimiausios mokiniui aplinkos pažinimo, istorijos, kultūros, tradicijų studijavimo, paminėjo profesorės Elenos Šapokienės nuopelnus inicijuojant aplinkos apsaugos renginius, aplinkosauginiams darbui sutelkiant pedagogus, mokslininkus, studentus, mokinius, vietos bendruomenes. Žmogaus ir gamtos santykis gali būti: emocinis – vertybinis (emociniai išgyvenimai bei požiūris į gamtą); pažintinis (žinios apie gamtą); praktinis (aplinkosauginiai įgūdžiai bei įpročiai). R. Louvas sukūrė pavadinimą „gamtos deficito sutrikimas“, teigdamas, kad: vaikai fiziškai ir psichiškai kenčia dėl to, kad jiems trūksta kontakto su gamta; šiuolaikinė karta yra pirmoji tokia, auginama be „svarbaus kontakto su natūraliu pasauliu“. „Natural England“ pranešė, kad 81 proc. vaikų norėtų daugiau laiko žaisti lauke. 85 proc. tėvų sutiko su tuo, tačiau teigė, kad juos gąsdina eismas ir pavojingi nepažįstamieji. Mokymasis gamtoje ir iš gamtos: aplinkosauginių gebėjimų ir nuostatų ugdymas kai žinios pritaikomos pažįstant jos objektus ir reiškinius, atliekant gamtos tyrimus; tyrimai ir kita edukacinė veikla gamtoje skatina būti aktyviais, kritiškai mąstančiais, atsakingą elgesį demonstruojančiais ugdymo proceso dalyviais; aplinkos pažinimas siejamas su gamtojauta gimdo norą saugoti, puoselėti tai, ką pažįsti ir jauti.

Aplinkosauginio švietimo veikloje daug dėmesio skiriama bendruomenėms. Žirmūnų bendruomenė yra sukūrusi Žirmūnų parko viziją, veisia bendruomenės daržą, organizuoja Šv. Pranciškaus mugę. Bendruomenės ekologinio ir aplinkosauginio švietimo veiklą, projektą „Aš noriu, aš moku, aš galiu“ pristatė mokytoja Inga Jusevič (Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazija) ir Martynas Demšė (Asociacija „Žirmūnų bendruomenė“). Projekto svarbiausi uždaviniai: įjungti kuo daugiau žmonių į Žirmūnų parko vizijos kūrimą; siekti jaunimo užimtumo ir suinteresuotumo gyventi gražioje, tvarkingoje aplinkoje; stiprinti Žirmūnų bendruomenės ir Emilijos Pliaterytės progimnazijos bendradarbiavimą.

Originalūs, pavasariški, Žemei pagerbti skirti darbeliai džiugino Forumo dalyvius, tai Vievio vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ piešiniai (Vadovė Ringaila Jundienė), Vilniaus Tuskulėnų vidurinės mokyklos mokinių piešinių paroda (Vadovė Rima Vitkauskienė). Pavasariško džiugesio kupini Lietuvos edukologijos universiteto studenčių darbai.

Forumo pabaigoje dalyvių buvo paprašyta pareikšti savo nuomonę dėl Forumo tematikos, teikti siūlymus jo darbo tobulinimui. Džiugu, kad visi savo nuomonę išsakę dalyviai teigė, kad Forumas reikalingas, dauguma akcentavo, kad jo programa įdomi, įvairi ir kad renginys tikslą pasiekė, „aktualios aplinkosauginės, bioedukacinės temos, gražiai suskambo aplinkos dvasingumo ugdymo tema“, „nerandu prie ko prikibti“, „įdomu, informatyvu – ir ateityje panašiai“, „viskas šaunu“, „Forumas – kiekvienais metais – ir toliau taip“.
Buvo pareikšta ir priekaištų: „daug pranešimų, jie įdomūs, bet laiko mažai, mažai vienos dienos“, „atsisakyti sausos statistikos rengiant pranešimus“, ieškoti naujų, originalių Forumo pravedimo būdų (ekskursija, išvyka, darbas sekcijose, praktinė veikla ir pan., kad būtų judėjimo; dviejų dalių forumas); skaitantiems pranešimus griežtai laikytis reglamento, galima būtų skambučius naudoti pranešėjams įspėti.
Siūlymai kitiems forumams buvo susiję ir su pranešimų tematika, daugiausia siūlymų susiję su žaliuoju miesto rūbu: „įtraukti į Forumo tematiką Raudonosios knygos augalus Vilniuje“, „želdynų Vilniuje analizė“, „žoliniai aromatiniai augalai Vilniaus miesto gėlynuose ir pan.“, „pažintinės augalų ekspozicijos įvairiose miesto erdvėse“, „invaziniai augalai“, „vaistiniai augalai ir jų naudojimas“, „sumedėjusių augalų gerovės užtikrinimas žmogaus gyvenamojoje vietovėje“. Kadangi augalų tematika siūloma labai plati, todėl ateityje organizatoriai organizuos jai nagrinėti skirtą konferenciją.
Kitos Forumo dalyvių siūlomos temos: „Vilniaus miesto aplinkosauga; miestotvarka; aplinkos (oro, vandens, dirvos) kokybės pokyčiai, pateikiant naujausius duomenis“.
Prieštaringai buvo vertinama atliekų tvarkymo tema: vieni teigė, kad norėtų daugiau išgirsti apie rūšiavimo galimybes ir antrinių žaliavų panaudojimą, reikia plėtoti temą apie komunalines atliekas, buitinių nuotekų valymą mieste ir sode; kiti teigė, kad atliekų rūšiavimo tema yra plačiai ir giliai išnagrinėta, žinoma, todėl Forume jau nebereikia jos nagrinėti. Taip pat nesutapo Forumo dalyvių nuomonės dėl patirties pasidalijimo įgyvendinant projektus, keli dalyviai teigė, kad nereikia šių temų, bet dauguma kaip tik pasisakė už išsamesnę projektų įgyvendinimo patirties sklaidą.
Dėkojame dalyviams už Forumo darbo vertinimą, į visus siūlymus organizatoriai pasistengs atsižvelgti.

Forumo programoje buvo cituojami E. Bekono žodžiai: „ Kiekviename žmoguje gamta daigina naudingus pasėlius arba piktžoles; tegu jis laiku laisto juos ir naikina jas“. Atlikdami gerus darbus puoškime Žemę žiedais. Su Žemės diena!

Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius atviras naujoms iniciatyvoms, siekia plėtoti partnerystę su įvairių organizacijų nariais, bendruomenėmis – taigi su visais vilniečiais. Forumo pabaigoje atsisveikinimo žodžius organizatoriai pakeitė kvietimu bendradarbiauti ir tarė „Iki naujų susitikimų!”.

Aplinkos apsaugos skyrius