Praėjusios žiemos mėnesiai stebina neįprastai sausais ir šiltais orais, dėl ko didesniuose miestuose padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis (dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens – KD10). Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis (http://gamta.lt), gruodžio 2d. vyraujant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, kietųjų dalelių koncentracija miestų ore padidėjo. Klaipėdoje Šilutės pl. vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę; gruodžio 6d. užterštumo lygis buvo nustatytas ir Vilniuje. Pradėjus pūsti stiprokam, vietomis gūsingam pietvakarių – vakarų krypčių vėjui, susidarė palankios sąlygos teršalams sklaidytis ir jų koncentracijos aplinkos ore neviršijo ribinių verčių.
Sausio mėn. pradžioje, hidrometeorologijos tarnybos duomenimis lijo. Vėjo dėka buvo palankios sąlygos teršalams sklaidytis. Sausio 23d., 28d. esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, kietųjų dalelių koncentracija kai kuriuose miestuose padidėjo – Klaipėdoje vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę. Daugiausia įtakos oro užterštumo padidėjimui turėjo vietinių šaltinių (energetikos įmonių, šildymo įrangos, transporto) keliama tarša.
Vasario mėn. 3, 4, 5d. esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, kietųjų dalelių koncentracija miestų ore žymiai padidėjo. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Mažeikiuose vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę. Tik vasario 6 d. papūtus vidutinio stiprumo vakarų krypčių vėjui, sąlygos teršalams sklaidytis buvo palankesnės. Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis aukštas oro užterštumo lygis vasario 23 d. buvo nustatytas Klaipėdoje, vasario 24 d. – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kietųjų dalelių KD10 koncentracija šiuose miestuose viršijo ribinę vertę, labiausiai prie intensyvaus eismo magistralių. Vasario 25d. padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis fiksuojamas beveik visose miestų oro kokybės tyrimų stotyse. Pagrindiniai padidėjusio oro užterštumo kietosiomis dalelėmis šaltiniai yra teršalai, patenkantys į aplinkos orą iš transporto priemonių išmetamųjų vamzdžių bei keliamos dulkės nuo gatvių, energetikos įmonių išmetimai, individualių namų šildymo įrenginių keliama tarša. Pastaroji ypač didina oro užterštumą dėl nedidelio kaminų aukščio.


