Vienas metodų – palinologija (arba sporų ir žiedadulkių tyrimai) – leidžia geologams ir kitų sričių mokslininkams sužinoti apie senovės ekosistemas, klimatą ir žmogaus poveikį aplinkai. Tiriant mikroskopines žiedadulkes ir sporas, labai ilgą laiką išliekančias jūrinėse, ežerinėse nuosėdose, durpynuose, dirvožemyje, galima rekonstruoti senovės klimatą (paleoklimatą) ir suprasti natūralias klimato kaitos priežastis. Tai svarbu prognozuojant ateities klimato pokyčius.

Geologai, naudodami šiuos mikroskopinius unikalius pėdsakus, atskleidžia, kokie augalai augo tam tikroje vietoje prieš tūkstančius ar net milijonus metų, kokiomis sąlygomis formavosi nuosėdos ir nuogulos. Pavyzdžiui, beržo keružio ir kiečio žiedadulkių gausa rodo šalto klimato laikotarpį, šilumamėgių augalų žiedadulkės – šiltą ir drėgną klimatą.

„Tyrinėjant žiedadulkes, svarbu atsižvelgti į jų dydį ir kaip toli jas perneša vėjas – medžiai produkuoja daug daugiau žiedadulkių nei žolės, o eglės ir pušies žiedadulkės vėjo pernešamos toli. Jei spektruose randama daug žolinių augalų žiedadulkių – teritorijos buvo bemiškės. Kiekviena žiedadulkė – laiko kapsulė, atverianti praeities Žemės ekosistemų ir klimato paslaptis“, – įsitikinusi geologė.

Nuotraukose beržo ir mažalapės liepos žiedadulkės (nuotraukos iš Lietuvos geologijos tarnybos naujienlaiškio)

Daugiau informacijos rasite Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos naujienų puslapyje: https://lgt.lrv.lt/lt/naujienos/mikroskopines-ziedadulkiu-istorijos-nuo-senoves-klimato-iki-zmogaus-gyvenimo-paslapciu/

Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyris