Žaliosios edukacinės erdvės švietimo įstaigų aplinkoje. Pažintiniai takai (I)

Pereinant prie švietimo kiekvienam ir suprantant, kad besimokančiųjų siekiai, poreikiai bei patirtis skiriasi, kiekvienas jų mokosi skirtingais tempais ir būdais, vis dažniau ugdymo(si) procesas vyksta netradicinėje aplinkoje. Aktyviam patyriminiam mokymuisi reikšmingos švietimo įstaigų aplinkoje kuriamos edukacinės erdvės, kurios gali būti labai įvairios (žaliosios, kraštotyrinės, meninės, technikos, memorialinės ir t.t.). Tokios edukacinės erdvės reikšmingos Geros mokyklos ir STE(A)M idėjų realizavimui. Įgyvendinant Geros mokyklos koncepciją svarbus dėmesys skiriamas ugdymo(si) aplinkai, nuo tradicinių erdvių pereinama prie „klasių bes sienų“ (patogios, įvairios paskirties ir lengvai pertvarkomos erdvės, mokyklos patalpų naudojimo įvairovė, „klasės lauke“ ir kitoks mokyklos teritorijos pritaikymas ugdymui), „mokyklų be sienų“. Tokias erdves kuria visa mokyklos bendruomenė, jos yra dinamiškos ir atviros.

2016 metais Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo jau tradicija tampantį projektą – Švietimo įstaigų edukacinių erdvių apžiūrą-konkursą. Projektą įgyvendina Lietuvos mokinių neformaliojo ugdymo centro specialistai. Respublikiniame Projekto ture dalyvavo per 60 Lietuvos švietimo įstaigų, kurios buvo geriausiai įvertintos regionuose. Man, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos poskyrio vyriausioji specialistei, gamtos mokslų daktarei bei pedagogei, šių eilučių autorei, dalyvavimas Projekte, Nacionalinės vertinimo komisijos darbe, buvo prasmingas ir reikšmingas gilinant edukacinių erdvių sampratą. Apmąstant darbo komisijoje patirtį, straipsniuose dalinuosi savo stebėjimais ir įžvalgomis.

Džiugu, kad kuriant edukacines erdves mokyklų ir lopšelių-darželių aplinkoje vis didesnis dėmesys skiriamas Žaliajai ugdymo(si) aplinkai, kuri kūrybiškai naudojama tyrinėjimams, pasaulio pažinimui, asmens ir dalykinėms kompetencijoms ugdyti. Žalioji aplinka tampa atvira knyga, padedančia pažinti, suvokti, pamilti gamtą ir joje vykstančius procesus, atskleisti įvairiapusią žmogaus ir aplinkos sąveiką, skatinanti ieškoti ir atrasti, priimti sprendimus ir būti už juos atsakingam. Richardas Louvas, nagrinėjęs šiuolaikinių vaikų ir gamtos pasaulio susvetimėjimo problemą, pavadino ją gamtos deficito sindromu. Ugdymo(si) proceso organizavimas žaliojoje aplinkoje ženkliai prisideda prie gamtos deficito sindromo mažinimo, aplinkai draugiškų vertybinių nuostatų formavimosi. Juk svarbiausias žmonijos darnios būties klausimas pirmiausia susijęs būtent su asmens mąstysena, o tik paskui su technologijomis.

Prie mokyklų sukurti pažintiniai takai padeda giliau pažinti gimtą kraštą, įgyti aplinkos tyrimo įgūdžių, patirti daug emocijų. Čia vyksta integruotos įvairių dalykų pamokos, renginiai, aplinkos tyrimai. Mūsų lankytuose pažintiniuose takuose vyravo botaninė tematika. Pažinti augalus sudaryta galimybė visai vietovės bendruomenei. Žaliojoje aplinkoje augalai turi edukacinę reikšmę, jie mums pasakoja apie gamtinę aplinką ir jos funkcionavimą, ekologijos savitumus, aplinkos apsaugos reikšmę ir daug kitų istorijų. Apie Žemės gamtinės aplinkos raidą byloja tokie augalai kaip dviskiautis ginkmedis, dar vadinamas gyvąja iškasena, magnolija, kurios vardu mokslininkai pavadino visą žiedinių augalų skyrių (Magnolijūnai), jai artimas medis nuostabiais žiedais – gelsvažiedis tulpmedis, europinis kukmedis – augęs Lietuvoje, tačiau išnykęs, Lietuvos floros reliktas – beržas keružis, kuris šalia plaukuotojo ir karpuotojo beržo yra tarsi jų brolis pagrandukas. Etnografinio darželio augalai (diemedis, skaistenis, mėta, ramunė, saulutė, gaisrena, smidras, rusmenė, lelija ir kt.), primena mūsų tradicijas bei papročius, augalų naudojimo galimybes. Keliaujant tokiu žaliuoju taku tarsi sukiesi gamtos istorijos rate, o ji glaudžiai susijusi su žmonijos istorija. Iš įvairių kraštų introdukuoti augalai pasakoja savo krašto, gamtonaudos istoriją. Vieni jų auginami dėl dekoratyvių, aromatinių, maistinių ar kitų savybių, o kiti tapo piktžolėmis, invaziniais augalais. Keliaujant pažintiniu taku pagrindinę informaciją sužinome iš prie augalų ar kitų objektų įrengtų informacinių lentelių bei stendų, naudojant informacines technologijas galime atsisiųsti programėlę ir plačiau sužinoti apie aplinkos objektus ar net gauti patarimų ką ir kaip stebėti gamtoje. Tačiau rengiant informaciją reikia pasikliauti tik patikimais šaltiniais, nepakanka pirmos iš interneto gautos žinios. Kaip tik edukacinės erdvės informacinė sistema turi skleisti tikrą gerą žinią. Dažniausiai edukacinėse erdvėse pastebėti taisytini augalų vardai:
Paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L.) – augalas vadinamas tik daugiskaita, alyvos, nors ir vienas augalas, netinka vadinti alyva; tai alyvmedinių šeimos augalas. Alyvmedžio vaisius, alyvuoges, alyvuogių aliejų vartojame maistui. Jeruzalėje žinomas Alyvų kalnas, kuriame auga alyvmedžiai (ne alyvos).
Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia L.) – iš Šiaurės Amerikos kilęs dekoratyvus pupinių šeimos augalas. Gentis pavadinta pagerbiant Prancūzijos karaliaus rūmų sodininką J. Robin (1550-1629). Klaidingai vadinamas akacija. Akacijos Lietuvoje neauga, jos paplitusios šiltesniuose kraštuose (Australijoje, Afrikoje, Azijoje, P. Amerikoje). Apie robiniją ir akaciją rašyta: https://aplinka.vilnius.lt/lietuvoje-invazines-organizmu-rusys/
Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale L.) klaidingai vadinama piene. Tačiau pienės vardu vadinama jau kita augalų gentis. Tai astrinių šeimos augalai, kurių žiedai susitelkę į graižus. Pienė turi stiebą, kuris yra šakotas, apaugęs lapais, o kiaulpienės stiebas stipriai sutrumpėjęs, yra tik ties žemės paviršiumi, jo viršūnėje – lapų skrotelė.
Paprastoji baltagalvė (Leucanthemum vulgare lam.) liaudiškai dažnai vadinama ramune. Mūsų krašte auga vaistinė ir bevainikė ramunės. Viena auginama dėl vaistinių savybių, o kita paplitusi pakelėse, panamėse, dykvietėse. Paprastoji baltagalvė turi sveikus lapus ir graižą, kurio žiedynsostis plokščias ir pilnaviduris. Ramunių lapai plunksniškai suskaldyti į siauras, beveik siūliškas skiltis, graižų žiedynsostis kūgiškas, tuščiaviduris, augalai turi specifinį kvapą. Apie šiuos augalus rašyta: https://aplinka.vilnius.lt/vilniuje-pasauline-aplinkos-apsaugos-diena-pamineta-zaliojoje-edukacineje-aplinkoje/

Šlienavos pagrindinės mokyklos mokiniai turi galimybę tyrinėti aplinką keliaudami pažintiniu žaliuoju taku. Čia pat yra ir Žalioji klasė, kur galima įsirengti laboratoriją ir tyrinėti aplinką. Sukurta informacinė sistema, didelė augalų įvairovė, jų tinkamas išdėstymas suteikia žaliajai erdvei jaukumo, sudaro galimybes stebėti kaip joje augalai keičiasi, tarsi lenktyniaudami kas puikesnis, tai vienas, tai kitas sužėri ryškia lapų, žiedų ar vaisių spalva. Mokiniai augalų apsuptyje turi galimybę pasijusti gamtos dalimi, tobulinti gamtamokslinę kompetenciją.

Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos aplinkoje vingiuoja dendrologinis takas – sukurta gamtinė edukacinė erdvė, kuri plėtoja mokyklos bendruomenės gamtinio ir aplinkosauginio pažinimo kompetencijas bei Vilniaus miesto gyventojų gamtines žinias, atlieka aplinkosauginio ugdymo ir ekologinio švietimo funkcijas. Tako sumanytojos – mokyklos direktorė Nijolė Malinauskienė ir mokytoja-ekspertė Jurgita Blažienė. Mokiniai dendrologiniame take skaičiuoja, matuoja augalus, tiria jų sandarą, stebi augalų pokyčius, aiškinasi žmogaus ir gamtos ryšius, ugdo gebėjimus, kurių reikia pasauliui pažinti. Mokyklos kieme auga senas, pusiau nulūžęs, tačiau vis žalias gluosnis. Šį gluosnį čia pasodino dabartinė mokyklos direktorė, kai dar buvo mokinukė. Taigi, augalai auga ir kaupia bei saugo žmonių gyvenimo atmintį. Mokyklos dendrologinio tako panaudojimo mokinių gamtamoksliniam ugdymui galimybes tiria LEU studentai ir rezultatus apibendrina baigiamuosiuose darbuose. Mokyklos bendruomenei artima J.A. Komenskio mintis: „Žmones reikia mokyti kiek galima daugiau imti išmintį ne iš knygų, bet iš dangaus ir žemės, iš ąžuolų ir skroblų – reikia mokyti pažinti ir tyrinėti pačius daiktus”. Mokykla nuo 2006 metų organizuoja konferencijas „Gamta šalia mūsų“, kuriose aptaria aplinkos tyrimų rezultatus, numato naujas tyrimų kryptis, dalijasi patirtimi su kitų mokyklų tyrėjais, mokslininkais.

Antazavės Juozo Gruodžio gimnazijos dendrologiniame take medžių pavadinimai surašyti penkiomis kalbomis. Štai ir puiki galimybė gilinti kalbų mokėjimą!

Akmenės gimnazijos aplinkoje pažinti augalus padeda prie jų esančios lentelės su augalų vardais. Mokyklos kieme aptikome net grybų!

Gargždų Kranto pagrindinės mokyklos žalioji aplinka žydi, vešliai auga ir tarsi pati ragina – tyrinėkite ir atraskite!
Jauki ir spalvinga Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos Magučių ugdymo skyriaus edukacinės erdvės aplinka vilioja iš kabinetų keliauti į jos glėbį.

Pažintinis takas vingiuoja aplink Panemunėlio pagrindinę mokyklą, jame net apie vandens valymo įrenginius, kompostavimą galima sužinoti.

Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos mokiniai turi plačias galimybes mokytis gimnazijos aplinkoje sukurtose edukacinėse erdvėse, kuriomis kruopščiai rūpinasi visa gimnazijos bendruomenė.

Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos aplinka žydinti, žalia, joje vingiuoja net trys pažintiniai takai: Technikos pažinimo, Etnokultūros pažinimo ir Augmenijos pažinimo takas. Etnokultūros pažinimo take originalūs kalvystės kūriniai supažindina lankytoją su baltiškos kultūros simboliais, lietuvių mitologija, skatina susimąstyti apie gyvenimo prasmę, didingumą, tęstinumą. Technikos pažintiniame take galima sužinoti apie vandens bokštus, jų sandarą ir naudojimo galimybes, vairavimo mokymuisi kuriamų estakadų įvairovę, pasisvėrus ant automobilinių svarstyklių, išnagrinėti jų veikimo mechanizmą. Dendrologiniame take pamatysime būdingiausius mūsų krašto ir introdukuotus medžius bei krūmus (23 stotelės).