Vilniečiai gali atsikvėpti po jau žydinčiomis sakuromis. Sakurų žydėjimas trumpas, todėl patariame neatidėliojant pasirinkti malonų poilsį Neries pakrantėje. Po baltu žiedų vainiku pasipuošusiomis sakuromis susimąstoma apie gyvenimo prasmę, siekiama vidinės ramybės, artumo su gamta, stiprinama gamtojauta. Po sakuromis bendraujama, vaišinamasi, kuriamos eilės…
Sakurų žydėjimas sutampa su balandžio mėnesio aplinkos tvarkymo ir gražinimo darbais. Labai svarbu, kad suprastume – nuolat reikia rūpintis aplinka, ją puoselėti ir grąžinti, siekti, kad aplinkoje nebūtų šiukšlių, sustabdyti piktadario ranką. Nebūkime abejingi aplinkai visus metus, visą gyvenimą – juk būsime sveiki kai gyvensime sveikoje ir saugioje aplinkoje.
Aušra Šaltenytė viena pirmųjų atsiliepė į mūsų prašymą (ačiū!!!) stebėti vykstančius pokyčius gamtoje ir atsiuntė ką tik žiedus išskleidusių sakurų nuotraukas:

Sakura yra svarbi Azijos šalių, ypač Japonijos, kultūroje. Sakurų žiedais gėrimasi per hanami šventę. Sakuros dar kitaip vadinamos japoninėmis vyšniomis. Yra ne viena vyšnių-sakurų rūšis. Jos žydi baltais ar purpuriniais žiedais. Viena iš būdingų sakurų rūšių – smailiadantė vyšnia (Cerasus serrulata). Sakurų sodas Vilniuje pradėtas sodinti 2001 m. spalio mėnesį. Sakuros pasodintos Japonijos diplomato Chiunes Sugiharos, rezidavusio Kaune ir karo metais išgelbėjusio apie 10 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybių, 100-osioms gimimo metinėms

Aplinkos apsaugos skyrius
Vyriausioji specialistė Ona Motiejūnaitė