Birželio 5 d. – Pasaulinė aplinkos apsaugos diena, minima nuo 1972-ųjų metų, Jungtinių Tautų Stokholme sukviestos aplinkos apsaugai skirtos pasaulio valstybių konferencijos dalyvių nutarimu. Šiais metais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į laukinės gamtos likimą, skelbiamas šūkis – „Kovok už laukinę gamtą“, oficialaus Pasaulinės dienos minėjimo vieta – Angola.
Pasaulyje – 8,7 mln. gyvybės rūšių, iš kurių tik 14 proc. yra žinomos. Mokslininkai teigia, kad daugelis rūšių išnyks dar prieš atsirandant galimybei jas ištirti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip ir kitos organizacijos, tradiciškai šią dieną organizuoja renginius, skirtus aplinkai pažinti ir aplinkos apsaugos problemoms aptarti. Šiais metais Savivaldybės Aplinkos apsaugos poskyrio specialistai kartu su Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Kraštotvarkos katedros bendruomene birželio 2 d. sukvietė ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogus į Žaliąją edukacinę erdvę. Čia vyko seminaras „Aplinkos pažinimo svarba visuminiam vaiko ugdymui mokykloje“. Seminaro tikslas – pasidalinti žaliųjų edukacinių erdvių kūrimo ir naudojimo vaikų ekologiniam ir aplinkosauginiam ugdymui patirtimi, tobulinti pedagogų gamtamokslinę kompetenciją.
Seminare per 30 ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų tobulino gamtamokslinę kompetenciją atlikdami užduotis, kuriose didžiausias dėmesys buvo skiriamas augalams, jų savybėms, vaidmeniui gamtoje ir reikšmei žmogui aptarti. Seminaras vyko gamtoje, žydinčių alyvų prieglobstyje.
Kraštotvarkos katedros vedėja doc. dr. R.Kondratienė pasveikino seminaro dalyvius, trumpai pristatė katedros vykdomas veiklas. Seminaras skirtas Pasaulinei aplinkos dienai paminėti, jis vyksta gamtoje, seminaro dalyviai, tobulindami gamtamokslinę kompetenciją, šią dieną studijuoja augalų pasaulį.
Susipažindami seminaro dalyviai pasirinko savo vardo pirmąją raidę atitinkančio augalo vardą. Akcentuota, kad nėra naudingų ir nenaudingų augalų, yra tik žinomi, ištirti augalai, o kita dalis jų dar apgaubti paslapties šydu. Tačiau jie visi reikalingi, naudingi ir juos reikia išsaugoti. Seminaras vyko Lietuvos saugomų augalų kolekcijoje, kurios pradžia siekia 1980-uosius metus. Šalia yra aromatinių ir prieskoninių, etnografinių darželių augalų, dekoratyvinių augalų ekspozicijos. Tai atvira Žalioji knyga, kurios puslapių informacija buvo dalijamasi seminare.

Su Lietuvos retais ir saugomais augalais, aplinkos pažinimo svarba vaikų ekologinės savimonės ugdymui supažindino doc. dr. Ona Motiejūnaitė (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos poskyrio vyriausioji specialistė) ir doc. dr. Gražina Palaitytė (Vilniaus kolegija). Seminaro dalyviai, atlikdami užduotis, aiškinosi žaliosios aplinkos ABC, augalų stebėjimus siekiant išsiaiškinti orų permainas, susipažino su mažiausiais Lietuvos floros žiediniais augalais – plūdenomis ir maurėmis. Žaidimo forma buvo iliustruotas „didysis medžių kraustymasis“ slenkant per Lietuvos teritoriją ledynams, aptarti šio proceso rezultatai.


Seminaro dalyviai turėjo galimybę savarankiškai susipažinti su saugomais augalais ir jų savybėmis. Ypač visus sudomino Lietuvos floros reliktinis augalas – beržas keružis.

Dauguma kolekcijos augalų tinkamos auginti švietimo įstaigų aplinkoje: sibirinis vilkdalgis, daugiametė blizgė, meškinis česnakas, ilgagalvis dobilas, didžioji astrancija, mėlynasis palemonas, smiltyninis gvazdikas, pievinis šalavijas, miškinė mėta, paprastasis raudonėlis, didžiažiedė juodgalvė, vėjalandė šilagėlė, paprastasis burbulis, paprastasis sinavadas, lieknoji plukė, miškinė lelija ir kt. Seminaro dalyviai buvo supažindinti su vaistinio kietagrūdžio ir vaistinės raitinytės dauginimo rezultatais. Tai augalai, kuriuos dauginti nesunku, rudenį šių augalų bus galima padovanoti švietimo įstaigoms.
Meškinis česnakas – saugomas, vaistinis, maistinis, prieskoninis drėgnų vietų augalas:

Saugomi Lietuvos floros augalai, didžioji astrancija ir mėlynasis palemonas, papuoš kiekvieną edukacinę erdvę:

Paprastasis sinavadas stebina žiedo įmantrumu, jo visi penki vainiklapiai su pentinais (pentino dugne yra nektaro, todėl jis simbolizuoja gamtos gėrybų ragą):

Daugiametė blizgė, vaistinis kietagrūdis, paupinis jonpapartis:

Seminaro dalyviai turėjo galimybę tyrinėti Lietuvos saugomus ir retus augalus:

Etnografinių darželių ekspozicijoje aptarta augalų įvairovė, darželių skirtumai įvairiose Lietuvos vietovėse. Tomas Čižokas atkreipė dėmesį į kvapius darželio augalus: balzaminį skaistenį, diemedį, čiobrelį, raudonėlį, mėtą ir kitus. Šie augalai dera auginti švietimo įstaigų žaliojoje edukacinėje aplinkoje. Juk kiekvienas augalas tai vis kita istorija.

Vaistinis ir balzaminis skaisteniai, diemedis:

Atskirai aptarta astrinių šeimos augalų įvairovė ir išnaginėta graižo sandara. Astrinių šeimos augalų požymius pirmasis 1792 m. aprašė vokiečių botanikas Paul Dietrich Giseke (1741-1796). Iš visų Lietuvos floros augalų šeimų ji išsiskiria didžiausia rūšių įvairove. Joje apie 1300 genčių ir 25000-30000 rūšių (pasaulio augalų sąraše). Lietuvoje žinomos 189 rūšys iš 64 genčių, iš jų 41 rūšis yra kultūriniai augalai, kelios rūšys yra saugomos, įrašytos į raudonąją knygą. Žiedai susitelkę į savitus žiedynus – graižus. Graiže gali būti tik liežuviški, tik vamzdiški, liežuviški ir vamzdiški (piltuviški) žiedai. Graižas – augalo žiedynas, kurio smulkūs bekočiai žiedai prisitvirtinę prie paplatėjusios plokščios, įdubusios ar kūgiškos žiedyno ašies viršūnės. Ši praplatėjusi ir sustorėjusi žiedyno ašies viršutinė dalis vadinama žiedynsosčiu. Jos dydis labai įvairus, nuo kelių milimetrų iki kelių dešimčių centimetrų. Išsiaiškinta kuo skiriasi baltagalvės, ramunės ir šunramuniai.

Bevainikė ir vaistinė ramunės:

Baltagalvė:

Atkreiptas dėmesys į notrelinių šeimos augalų stiebų, žiedų sandarą, lapų įvairovę. Juk ne dažnas augalas turi keturbriaunį stiebą ir dvilūpį žiedą.

Vilnotosios notros lapai – švelnumo įsikūnijimas! O kvapai, kvapai …
Inga Jančauskienė pakvietė visus patiems pasirinkti aromatinius augalus arbatai ir čia pat ja paskanauti. Karštą dieną tai buvo tikra atgaiva (nors žiemą ši arbata taip pat labai padeda). Nereikia pamiršti, kad vaistiniai augalai yra vaistai, o jų nereikia vartoti be reikalo ir dideliais kiekiais.

Susipažinus su dekoratyvinių augalų kolekcijomis, susirinkus augalų puokštelę, prasidėjo kūrybinis darbas: augaliniais dažais buvo dažoma drobė, popierius, kūrybiniams darbams idėjas siūlė Alina Rokienė. Augaliniais dažais išmargintos audinių skiautės iš kart keliavo į parodą.

Pasaulinei aplinkos apsaugos dienai seminaro dalyviai sukūrė floristines kompozicijas ir čia pat buvo organizuota jų paroda:

SVEIKINAME PASAULINĖS APLINKOS APSAUGOS DIENOS PROGA!

Anketose seminaro dalyviai nurodė, kad jiems itin naudingos ir patiko veiklos: mažiausių žiedinių augalų pažinimas, pažintis su retaisiais augalais, pažintis su darželių istorija, augalo sandaros tyrimai, tapymas augalais ant medžiagos, floristinės kompozicijos kūrimas.
Pedagogai pageidavo daugiau seminarų Vilniaus miesto gamtoje: prie Neries, prie Spalvotųjų šaltinių, parkuose, botanikos sode, Grigiškių gamtoje. Juos ateityje domins seminarai apie augalų dauginimą, sodinimą, lysvių paruošimą ir t.t.
Lektoriams buvo džiugu rasti pedagogų teiginius:
„Sudominot labai, ačiū už gerai, turiningai praleistą laiką“; „Viskas buvo įdomu!”;
“Gavome daug informacijos, turėjome galimybę išbandyti pateiktą tikslinę dalomąją medžiagą”;
„Buvau ne tik klausytoja, bet visur dalyvavau, super daug veiklų, daug minčių“
„Puiki atmosfera, nuoširdūs vedantieji, buvo labai įdomu“;
„Visos temos geros, kai veda malonus, protingas žmogus”;
“Puikiai, netradiciškai organizuotas seminaras”; „Daug žinių!“; „Aukštas lygis!”…

Atsisveikinant visiems dalyviams įteiktas vilkdalgio sodinukas, kurį kiekvienas pasodins savo įstaigos žaliojoje edukacinėje aplinkoje. Augalai puiki bendravimo, mokymo priemonė.
Taip informatyviai ir prasmingai pažymėję Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, seminaro dalyviai atsisveikina tardami – iki rudens! Nes pradėta seminarų tematika bus tęsiama rudenį, dalyviai susitiks rudenėjančioje gamtoje, toje pačioje žalioje bei spalvingoje edukacinėje aplinkoje, tačiau juos pasitiks kitų augalų žiedai, vaisiai bei spalvinga laja. Žalioji edukacinė aplinka (knyga) laukia savo skaitytojo …

Aplinkos apsaugos poskyris