Jau tradicija tapo kiekvieną pavasarį sukviesti vilniečius ir miesto svečius į VU botanikos sodo Vingio skyrių ne tik pasigrožėti tulpėmis, bet ir sužinoti apie šių augalų savybes ir auginimo subtilybes, išrinkti gražiausias tulpes.
Taip ir šių metų gegužės 14 d. botanikos sodo darbuotojai pakvietė visuomenę į renginį „Odė pavasariui: Tulpės“. Tulpių dieną organizuoja ir žmones mielai konsultuoja Vingio skyriaus specialistai dr. Regina Juodkaitė (parengusi ir apgynusi disertaciją tulpių auginimo ir dauginimo tema, Lietuvos gėlininkų sąjungos pirmininkė), ilgametė Vingio skyriaus botanikė, puiki augalų žinovė Kristina Balnytė, gėlininkės Zita Braškienė ir Viktorija Juozulynaitė.
Tulpės genties augalų savaiminio paplitimo arealas yra labai platus. Didžiausia tulpių įvairovė yra Vidurinėje Azijoje, Irane ir Afganistane, kur auga apie 75-ios šios genties augalų rūšys. Manoma, kad nuo tulpių introdukavimo į Europą pradžios yra išvesta apie 10-12 tūkstančių, šiuo metu jų priskaičiuojama virš 3000. Lietuvos selekcininkai taip pat yra išvedę nuostabių veislių tulpių. Pirmasis Europoje introdukuotas tulpes 1559 m. aprašė šveicarų botanikas K.Gesneris (Conrad Gessner), o K.Klusijus (Carolus Clusius) pirmasis pagal fenologiją jas suskirstė į 3 grupes: ankstyvąsias, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvąsias. Tulpės yra Turkijos ir Irano nacionalinė gėlė.
Spalvinga tulpių oazė, apsupta šimtamečių medžių, skambant muzikai atrodė įspūdingai. Todėl išrinkti gražiausią tulpę buvo itin sunki užduotis. Juk šios gėlės viena už kitą gražesnės. Tačiau rinkimai įvyko, susumavus balsus išaiškintos 2016 metų gražiausios tulpės.
1 vieta. Pilnavidurių ankstyvujų tulpių grupės veislė 2 ‘Belisiana’.
2 vieta. Pilnavidurių ankstyvųjų tulpių grupės veislė 2 ‘Monte Carlo’.
Paaiškėjo, kad daugelį žmonių labiausiai sužavėjo 2 grupės (pagal tarptautinę tulpių klasifikaciją, kur tulpės skirstomos į 15 grupių) pilnavidurės ankstyvosios tulpės. Šiais metais ilgalaikei tokių rinkimų nugalėtojai tulpių veislei ‘Monte Carlo’ teko užleisti pirmą vietą tos pačios grupės veislei ‘Belisiana’, ant žiedynkočio išauginančiai ne vieną, o kelis žiedus. Ir tai gal tik todėl, kad ‘Monte Carlo’ veislės tulpės paskubėjo žydėti ir rinkimų dieną bebuvo vos keli jų žiedai. 1665 m. L.Vallot aprašė pirmąją pilnavidurę tulpę – Tulipa lutea centifolia L. Šios grupės tulpės buvo vadinamos Duc van Tol double vardu, nes dauguma atsirado mutuojant Duc van Tol grupės veislėms. Pilnavidurės ankstyvosios tulpės skleidžiasi kartu su paprastomis ankstyvosiomis tulpėmis, žydi labai ilgai (daugiau nei 15 dienų). Žiedai įvairių atspalvių (balti, rožiniai, geltoni, oranžiniai, raudoni). Saulėtomis dienomis daugumos šios grupės veislių žiedai visiškai išsiskleidžia. Šios grupėje vyrauja žemesnės (iki 30 cm aukščio) tvirtais žiedynstiebiais tulpės.
3 vieta. Greigo grupės tulpių veislė 14 ‘Princesse Charmante’.
Džiugu, kad rinkėjai įvertino ir Greigo grupės tulpių grožį. Greigo tulpės pirmą kartą buvo introdukuotos 1873 m. Sankt-Peterburgo botanikos sode iš Vidurinės Azijos, kur savaime auga Kizilrodo bei Targilo rajonuose, esančiuose tarp Aralo ir Kaspijos jūrų. Šių endeminių tulpių gamtinės formos labai įvairios, todėl daugelis jų paskelbtos veislėmis. Šios grupės tulpių žiedai taurės formos, jų vainiklapiai ties viduriu grakščiai išsilenkę. Tulpių išoriniai vainiklapiai smailiaviršūniai, vidiniai apvalesni, žvilgantys, įvairių spalvų (13 pav.). Kai kurių tulpių formų vainiklapių pakraščiai su įvairių tonų geltonais apvadais. Augalų žiedynstiebiai storoki, apaugę tankiais rausvais, violetiniais arba rusvais plaukeliais, iki 45 cm aukščio. Kai kurios šių tulpių formos žydėjimo pradžioje visiškai bestiebės – žiedai tarytum išlenda iš lapų skrotelės. Lapai 3-5, dekoratyvūs, pilkšvi, visi išauga apatinėje stiebo dalyje arti vienas kito, o apatinis lapas visiškai prigludęs prie dirvos paviršiaus. Šis lapas plačiai ovalus, gali būti lygus ar banguotas. Viršutinė lapų pusė dažniausiai išmarginta violetiniais dryžiais ar dėmėmis, aksomiška, tankiai plaukuota.
Aplinkos apsaugos poskyris