2022 m. yra paskutiniai metai, kuriais yra vykdomas paviršinio vandens monitoringas pagal parengtą 2017 – 2022  m. aplinkos monitoringo programą. 2022 m. į šios rūšies monitoringo apimtis įėjo paviršinio vandens tyrimai Gulbino ir Salotės ežeruose, Jeruzalės, Rokantiškių ir Tymo tvenkiniuose, Vilnios upės dvejuose skirtingose vietose, trijuose upeliuose – Antavilio, Riešės bei Sudervės. Taip pat paviršinių nuotekų bandiniai imti ir iš penkių lietaus nuotekų išleidėjų, esančių Neries upėje.

2022 m. paviršinio vandens tyrimai apėmė vandens bendrųjų ir specifinių rodiklių, bendros cheminės sudėties, fizikinių-cheminių kokybės elementų (maistingųjų ir organinių medžiagų) kiekio nustatymas. Tyrimai buvo atliekami žiemos ir pavasario sezonų metu.

Vertinant 2022 m. gautus tyrimų rezultatus daromos šios išvados:

1. Vilnios upė ir Antavilio, Riešės bei Sudervės upeliai:

1.1. Vertinant pagal bendruosius cheminius rodiklius, vandens kokybė tirtose vietose buvo pakankamai gera.

1.2. Vertinant pagal „Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašą“, žiemos periodo metu, biocheminio deguonies suvartojimas (BDS₇) ribinę vertę viršijo Vilnios upėje (vietose V1 ir V3), atitinkamai 1,62 ir 1,1 karto, Antavilio upelyje – 1,18 karto ir Sudervės upelyje – 1,55 karto; tuo tarpu, pavasario sezono metu, visose tirtose vietose vandens kokybė buvo pakankamai gera ir ribinės vertės nebuvo viršijamos.

1.3. 2022 metais upių ir upelių vandens paviršiuje nepastebėta jokių naftos produktų plėvelės pėdsakų. Visuose paimtuose vandens bandiniuose aromatinių angliavandenilių ir naftos produktų (benzino (C₆-C₁₀) ir dyzelino (C₁₀-C₂₈) eilės angliavandenilių) kiekio reikšmės buvo mažesnės už nustatymo metodų tikslumo ribas.

1.4. Pagal upių ekologinės būklės vertinimo kriterijus „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“, vertinant pagal ištirpusį deguonį (O₂), žiemos ir pavasario metu, upių bei upelių ekologinė būklė buvo labai gera. Vertinant pagal azotą bendrą (N_b), žiemos periodo metu, Vilnios upėje (V1 ir V3) ekologinė būklė buvo vidutinė, Antavilio ir Riešės upeliuose – gera, Sudervės upelyje – labai gera, o pavasario sezono metu, visų upių bei upelių ekologinė būklė buvo labai gera. Vertinant pagal bendrą fosforą (P_b) upių bei upelių ekologinė būklė visose vietose, abejais sezonais, buvo labai gera. Vertinant pagal biocheminį deguonies suvartojimą (BDS₇), žiemą, Riešės upelio ekologinė būklė buvo gera, vienoje Vilnios vietoje (V3) ir Antavilio upelyje – vidutinė, kitoje Vilnios upės vietoje (V1) ir Sudervės upelyje – bloga. Pavasario sezono metu, ekologinė būklė Vilnios V3 vietoje, Antavilio, Riešės, Sudervės upeliuose – labai gera, Vilnios V1 vietoje – vidutinė.

2. Gulbino ir Salotės ežerai ir Jeruzalės, Rokantiškių ir Tymo tvenkiniai:

2.1. Vertinant pagal bendruosius cheminius rodiklius, ežeruose ir tvenkiniuose imtų ir tirtų bandinių vandens kokybė buvo gera didžiojoje dalyje vandens telkinių.

2.2. Vertinant pagal „Nuotekų tvarkymo reglamentą“, Tymo tvenkinyje buvo viršijama bendrojo fosforo vertė: žiemą – 4,43 karto, pavasarį – 2,67 karto.  Rokantiškių tvenkinyje žiemą bendrojo azoto vertė siekė 3,47 mg/l ir ribinę vertę viršijo 1,69 karto.

2.3. Vertinant pagal „Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašą“, nei vienas tirtas cheminis komponentas neviršijo ribinių verčių.

2.4. Pagal ežerų ekologinės būklės vertinimo kriterijus „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“, vertinant pagal bendrojo azoto rodiklio vertes, žiemos sezono metu, Gulbino ir Salotės ežerų ekologinė būklė – labai gera, Jeruzalės, Rokantiškių ir Tymo tvenkinių – vidutinė. Vertinant pagal bendrojo fosforo rodiklio vertes, Gulbino, Salotės ežeruose bei Rokantiškių, Jeruzalės tvenkiniuose ekologinė būklė – labai gera, Tymo tvenkinyje – bloga.

2.5. 2022 m. vandens paviršiuje nepastebėta jokių naftos produktų plėvelės pėdsakų bei nenustatyti aromatinių angliavandenilių ir naftos produktų kiekių padidėjimai virš nustatytos ribinės vertės.  

3. Paviršinių nuotekų išleistuvai į Neries upę:

3.1. Vertinant pagal „Nuotekų tvarkymo reglamentą“, paviršinėse nuotekose 2022 m. chloridų koncentracija buvo nuo 10,9 mg/l iki 82,2 mg/l ir nei vienoje iš 5 tirtų vietų neviršijo ribinės vertės (500 mg/l).

3.2. Vertinant pagal „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą“, skendinčių medžiagų momentinės vertės tirtose vietose buvo nuo 5 mg/l iki 18 mg/l ir neviršijo ribinės vertės (50 mg/l).

Plačiau su 2022 m. paviršinio vandens monitoringo duomenų analize galima susipažinti Paviršinis vanduo / Monitoringo ataskaitos | Vilniaus aplinka (vilnius.lt).