Nors Vilnius yra vienas žaliausių Europos miestų, tačiau oro tarša vis dar išlieka viena iš svarbių visuomenės sveikatos problemų. Miesto oro kokybę daugiausia lemia intensyvus transporto eismas, individualių namų šildymas, energetikos, pramonės ir statybos objektai. Didžiausią poveikį miesto gyventojų sveikatai daro kietosios dalelės (KD₁₀ ir KD_2.5), azoto dioksidas (NO₂), ozonas (O₃), anglies monoksidas (CO) bei sieros dioksidas (SO₂).

Pagrindinis oro taršos šaltinis Vilniuje yra automobilių transportas. Intensyvaus eismo gatvėse, tokiose kaip Kareivių, Kalvarijų, Ukmergės, T. Narbuto, Savanorių bei Pilaitės prospektų bei aplinkkelių zonose, dažniau fiksuojamos padidėjusios azoto dioksido ir kietųjų dalelių koncentracijos. Transportas ne tik išmeta teršalus tiesiai iš išmetamųjų vamzdžių, bet ir pakelia nuo kelio dangos susikaupusias dulkes, smėlį bei kitas kietąsias daleles.

Ypač pavojingos sveikatai yra smulkiosios kietosios dalelės KD_2.5, kadangi dėl itin mažo savo dydžio jos gali prasiskverbti giliai į plaučius ir patekti į kraujotaką. Šios dalelės siejamos su astma, lėtiniu bronchitu, širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu bei padidėjusia ankstyvos mirties rizika. Vaikams jos gali sutrikdyti plaučių vystymąsi, o vyresnio amžiaus žmonėms padidinti kvėpavimo ir širdies ligų komplikacijų tikimybę.

KD₁₀ dalelės taip pat yra pavojingos žmogaus sveikatai. Jos dirgina akis, nosį ir kvėpavimo takus, gali sukelti kosulį, dusulį bei alergines reakcijas. Šių dalelių koncentracijos Vilniuje dažniausiai padidėja žiemos ir ankstyvo pavasario laikotarpiu.

Žiemą oro tarša mieste padidėja dėl šildymo sezono, kuomet individualiuose namuose ir katilinėse deginamas kietasis kuras – malkos, biokuras ar net anglis – išskiria daug kietųjų dalelių bei sieros junginių. Šaltomis ir nevėjuotomis dienomis teršalai kaupiasi arčiau žemės paviršiaus, todėl gyventojai kvėpuoja labiau užterštu oru.

Pavasarį viena didžiausių problemų tampa vadinamoji pakeltoji tarša. Po žiemos barstymų gatvėse likęs smėlio ir druskos mišinys dėl automobilių judėjimo yra pakeliamas į orą. Todėl net ir saulėtą bei mažiau vėluotą dieną gyventojai gali kvėpuoti dideliu kiekiu dulkių/kietųjų dalelių.

Azoto dioksidas (NO₂) yra dar vienas svarbus miesto oro teršalas. Jis daugiausia įtakojamas transporto ir susidaro degant kurui automobilių varikliuose. Didelė NO₂ koncentracija dirgina kvėpavimo takus, didina jautrumą infekcijoms, blogina sergančiųjų astma būklę ir gali mažinti plaučių funkciją. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis poveikis gali būti susijęs ir su širdies bei kraujagyslių ligomis.

Vasaros sezonu daugiau problemų gali kelti ir ozonas (O₃). Šis teršalas nesklinda tiesiogiai iš automobilių ar gamyklų, bet susidaro atmosferoje vykstant įvairioms cheminėms reakcijoms tarp kitų teršalų ir saulės spindulių. Karštomis bei saulėtomis dienomis ozono koncentracija gali padidėti, tačiau esant aplinkoje kitų teršalų, ozonas gali ir sumažėti, kadangi jis reaguoja su kitais atmosferos teršalais, todėl jo koncentracija mažėja. Ozonas dirgina akis ir kvėpavimo takus, gali sukelti kosulį, kvėpavimo sunkumus bei sumažinti fizinį darbingumą.

Nors anglies monoksido ir sieros dioksido koncentracijos Vilniuje dažniausiai neviršija nustatytų normų, šie teršalai taip pat yra pavojingi. Anglies monoksidas mažina kraujo gebėjimą pernešti deguonį, todėl gali sukelti galvos skausmą, silpnumą ar net apsinuodijimą. Sieros dioksidas ypač dirgina kvėpavimo takus ir pavojingas sergantiems astma.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad net ir nedidelė oro tarša turi poveikį žmogaus sveikatai. PSO rekomenduoja, kad metinė KD_2.5 koncentracija neviršytų 5 µg/m³, KD₁₀ – 15 µg/m³, o azoto dioksido – 10 µg/m³. Šios rekomendacijos yra žymiai griežtesnės nei daugelyje šalių taikomos ribinės vertės, nes moksliniai tyrimai rodo, kad sveikatai žalingas poveikis gali pasireikšti net ir esant santykinai nedideliam oro užterštumui.

Vilniaus oro kokybės tyrimų stočių duomenys rodo, kad šiuo metu galiojančios metinės ribinės vertės dažniausiai yra neviršijamos, tačiau trumpalaikiai taršos epizodai vis dar išlieka aktualia problema. Jie dažniausiai pasitaiko žiemos–pavasario laikotarpiu ir intensyvaus eismo zonose.

Didžiausią riziką oro tarša kelia vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems kvėpavimo ar širdies ligomis. Šioms gyventojų grupėms rekomenduojama atidžiai stebėti oro kokybės rodiklius ir taršiomis dienomis ar valandomis riboti savo buvimą lauke.

Gyventojai gali patys sumažinti taršos poveikį sau, pasirinkdami mažiau intensyvaus eismo maršrutus, vengdami sportuoti prie judrių gatvių ir dažniau vėdindami namus tuo metu, kai oro kokybė būna geresnė. Taršiomis dienomis ar valandomis (pvz.., transporto piko valandomis) rekomenduojama langus laikyti uždarytus, o jautresniems žmonėms naudoti oro valytuvus su filtrais.

Prie švaresnio oro gali prisidėti kiekvienas miesto gyventojas, pasirinkdamas viešąjį transportą, dviratį ar vaikščiojimą pėsčiomis, kurie mažina transporto taršą. Atsakingas šildymas, kokybiško ar ekologiško kuro ar energijos naudojimas ir atliekų nedeginimas taip pat padeda mažinti kenksmingų medžiagų patekimą į aplinką. Švarus oras yra viena svarbiausių sveikos gyvenamosios aplinkos sąlygų. Oro kokybės gerinimas Vilniuje priklauso ne tik nuo miesto infrastruktūros sprendimų, bet ir nuo kiekvieno gyventojo pasirinkimų. Mažindami taršą šiandien, prisidedame prie sveikesnės ateities sau ir ateinančioms kartoms.