Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Pradinio ugdymo pedagogikos studentų mokslinio klubo „Idėjų laboratorija“ narės įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybės „Savivaldybei pavaldžių įstaigų aplinkosauginis švietimas“ programos projektą „Pradinių klasių mokinių aplinkosauginių įgūdžių ir nuostatų ugdymas pasitelkus miesto žaliąsias aplinkas ir augintinius“.
Pirmasis Projekto etapas – pradinių klasių mokinių mokymasis žaliosiose miesto aplinkose – jau įgyvendintas. Spalio mėnesio orai leido studentėms ir pradinių klasių mokiniams drauge mokytis gamtoje ir iš gamtos. O renginys, skirtas augintiniams vyks lapkričio mėnesį, kai Projekte dalyvaujantys pradinių klasių mokiniai baigs rudens atostogas ir grįžę į mokyklas atliks studenčių užduotus namų darbus.
Projektą įgyvendinančios studentės įsitikinusios, kad aplinkosaugos reikia mokytis nuo mažų dienų, kad mokymuisi, praktinei veiklai labai palankios žaliosios miesto aplinkos, kurių Vilnius nestokoja. Vilnius spalvingas, žalias miestas, turtingas savo istorija, gamtos ir kultūros paveldu. Miesto erdvės atviros mokymuisi – miškai, parkai ir skverai, upės ir upeliai, ežerai ir tvenkiniai knibžda gyvybės. Yra čia ir atodangų bei griovų. Vilniaus senamiestis – UNESCO Pasaulio paveldo objektas. Prie kiekvienos švietimo įstaigos esanti aplinka gali būti išradingai naudojama edukacijai. Pamokos tyrinėjant aplinką reikšmingos integruojant mokymo dalykus, ugdant besimokančiųjų gamtamokslinę kompetenciją.

LEU studentėms labiausiai mylimas ir geriausiai pažįstamas Žvėryno mikrorajonas su gražiais Neries vingiais, sutvarkyta pakrante, įstabiais vaizdais, gražiais skverais. „Idėjų laboratorijos“ narės ketvirtakursės Benita Jaruševičiūtė, Monika Viršutaitė, Gintarė Plankytė ir Greta Valaikienė daug dirbo galvodamos mokiniams užduotis, rengdamos veiklų lapus, kelis kartus tyrinėjo Neries pakrantę, ieškodamos įdomesnių gamtinių objektų. Norėta, kad mokymuisi būtų naudojami realūs daiktai, gamtinės priemonės, leidžiančios lengviau suvokti gamtos objektų tarpusavio ryšį, žmogaus santykį su jais, pastebėti aplinkosaugines problemas. Mokymams pasirinkta dešinioji Neries pakrantė nuo „Geležinio vilko“ tilto iki Žvėryno tilto su Green Hall skvereliu. Keturios antrakursės „Idėjų laboratorijos“ narės Aistė Paulauskaitė, Simona Dambkauskaitė, Karolina Grajauskaitė ir Greta Rimkutė mielai sutiko talkinti savo vyresnėms draugėms.

Sveikintinas „Idėjų laboratorijos“ merginų siekis skiepyti mokiniams supratimą, kad aplinkoje galime būti ne tik vartotojai, bet ir kūrėjai, atsakingi už jos pokyčius ir gamtos išsaugojimą. Vilnius bus gražesnis, jei mažieji vilniečiai – šiandieniniai pradinių klasių mokiniai – savo veiklą grįs tausojančiomis aplinkosauginio švietimo idėjomis, mokysis būti miesto šeimininkais ir mokymuose aptartas idėjas neš į savo šeimas, mokyklas, draugų ratelius.
Mokytis žaliosiose aplinkose pakviestos 8 pradinės klasės iš Žvėryne ir jo prieigose esančių mokyklų. Projekte dalyvavo Žvėryne įsikūrusių „Genio“ pradinės mokyklos 3 a klasės (mokytoja Eglė Vaitkevičienė) bei 4 d klasės (mokytoja Danguolė Baronienė) mokiniai ir Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos 3 klasės (mokytoja Lina Kaminskienė) bei 4 klasės (mokytoja Rita Antanovičienė) mokiniai. Šalia Žvėryno įsikūrusių mokyklų pradinių klasių mokiniai taip pat buvo pakviesti ir maloniai sutiko bendradarbiauti. Tai Vilniaus menų mokyklos – darželio „Dainorėliai“ 3-ios klasės (mokytoja Alvyda Bartulevičiūtė), 4-os klasės (mokytoja Asta Pūslienė) mokiniai ir privačios „Šaltinėlio“ mokyklos 3 –ios klasės (mokytoja Monika Stasiukaitė – Balsevičienė) bei 4-os klasės (mokytoja Daiva Karlienė) mokiniai.
Šiuose mokymuose tyrinėta skruzdėlė, susipažinta su vynuogine sraige, aiškintasi, kuo skiriasi paprastosios anties patelė nuo patinėlio ir kaip šie visi gyvūnai prisitaikę prie aplinkos. Visa tai padėjo įsitikinti, kad ir miesto centre pilna gyvybės, kad ją reikia pastebėti ir pažinti. Atlikti vandens ir oro temperatūrų matavimai, oro dulkėtumo tyrimai, išsiaiškinta, ką byloja ant klevo lapų apsigyvenęs klevinis žvynokas. Mokiniai kėlė hipotezes, fiksavo tyrimų duomenis, formulavo išvadas, vieni su kitais lygino tyrimų duomenis, tobulino klasifikavimo, grupavimo ir gretinimo gebėjimus ir taip ugdėsi aplinkos tyrėjo kompetenciją. Be to, ugdėsi ir erdvinį intelektą: prisiminė pasaulio šalis, mokėsi orientuotis aplinkoje naudodamiesi žemėlapiais ir kompasais, spėliojo ir matavimo priemonėmis tikrino atstumus.

Projekto dalyviai netrukus suprato, kad gamtoje mokomasi kitaip. Čia nėra atskirų dalykų: matematikos, gimtosios kalbos…. Mokantis gamtoje prireikia visų dalykų žinių. Štai matuojami lapų lapkočių ilgiai, lapalakščių plotis ir ilgis, apskaičiuojamas lapo plotas ir taip tyrinėjant atskleidžiamas lapų mozaikos reiškinys. Mokiniams tampa aišku, kodėl lapai turi skirtingų ilgių lapkočius, o medis – skirtingų dydžių lapus. Eiliuojant posmą apie gamtos įspūdį praverčia kalbos žinios, empatija. Beje, būdami gamtoje visi tampame empatiškesni, jautresni, geresni. Gamta pasiūlo idėjų kūrybai, dailės, technologijų pamokoms… O kaip gera žaisti žaidimus lauke! Kai stebi mokinius tris valandas praleidusius gamtoje, aktyviai veikusius ir, atrodo, visam laikui pamiršusius mobiliuosius telefonus, supranti, kad yra būdų retkarčiais juos atitraukti nuo technologijų… Šiandieninius vaikus gamtoje stebina ir tai, kas kartais atrodo labai elementaru, tačiau unikalu, įdomu.

Benita Jaruševičiūtė, „Idėjų laboratorijos“ prezidentė paklausta, ko pasimokė iš šio Projekto kaip būsima pradinių klasių mokytoja, teigia: „šis projektas man padėjo suprasti, kad kiekvienas vaikas yra kitoks, skiriasi nuo savo draugų ne tik išvaizda. Kiekvienas iš vaikų lyg atskira planeta su savo suvokimu ir sukauptomis žiniomis, patirtimi. Todėl man, kaip būsimai mokytojai, labai svarbu į tai atsižvelgti ir nedaryti išankstinių nusistatymų apie vaikus, jų žinias. Tiesiog reikia bandyti išsiaiškinti, ką mokiniai žino, išmano, kas jiems įdomu“. Greta Valaikienė atviravo: „iš projekto išmokau, kad nereikia bijoti su mokiniais išeiti į lauką. Reikia džiaugtis turint galimybę pasimokyti lauke, dalintis žiniomis natūralioje aplinkoje, tyrinėti, rasti naujas tiesas. O ir aš pati iš mokinių išmokau naujų dalykų. Jų dėka atradau tai, ką pamato tik vaikų akys“. Antrakursė Simona Dambkauskaitė džiaugėsi supratusi, kad įdomios ir vaikams naudingos veiklos gali būti vykdomos įvairiose aplinkose, nebūtinai sėdint suole. „Reikia tik joms deramai pasirengti“, – pastebi Simona.
Domėjatas, kas merginoms buvo sunkiausia vykdant Projektą. Benita nurodė, kad sunkiausia buvo projekto metu prisitaikyti prie kiekvieno vaiko galimybių, nes nežinojusi, kokius vaikus gaus, koks bus jų lygis. Mergina pripažįsta, kad susidūrus su kiekviena iškilusia problema teko vietoje improvizuoti. Greta atviravo: „Sunkiausia buvo įveikti savo baimę. Juk nežinojau, kokie bus mokiniai. Jaudinausi, ar sugebėsiu juos sudominti, ar nepatirsiu nesėkmės“. Monikai Viršutaitei sunkiausia buvo laiko planavimas. Anot Monikos, nesinorėjo nedėmesingų, pavargusių mokinių. Visgi tris valandas praleidus gamtoje, gryname ore net suaugusieji pavargsta, o ką jau kalbėti apie taip aktyviai dirbusius vaikus. „Tai labiausiai pasijautė kai paspaudė šaltukas,- sako Monika, – teko šiek tiek pakoreguoti savo veiklas į aktyvesnes, teko ir pačiai su mokiniais palakstyti“.
Įdomu buvo sužinoti, ko gi iš ketvirtakursių pasimokė antrakursės, asistavusios įvairiose veiklose. Greičiausiai atsakymą pateikė Simona, sakydama: „iš vyresnių kolegių pasimokiau, kaip reikia patraukti vaikų dėmesį, valdyti klasę, sudominti mokinius vykdoma veikla“.

Akivaizdu, kad pamokos gamtoje „Idėjų laboratorijos“ merginoms suteikė ne tik naujos patirties planuojant ir organizuojant ugdymo procesą, leido geriau pažinti šio amžiaus tarpsnio vaikų ypatumus, bet ir suteikė teigiamų emocijų. Gintarė sako, kad ją labiausiai pradžiugino tai, jog dauguma mokinių labai gražiai atliko užduotis, padėjo vieni kitiems. Greta džiaugėsi, susipažinusi su nuostabia mokytoja, gebančia uždegti savo mokinius. Benita liko nustebinta mokiniais, kurie ne tik atliko veiklos lapo užduotis, bet dar spėjo papildomą informaciją konspektuoti savo užrašuose. Tai buvo puikiausias įrodymas, kad jiems pateikta informacija yra svarbi ir reikalinga, – teigia studentė.
„Šio projekto metu supratau, – sako Monika, – kaip reikia dirbti su mokiniais lauke, kas juos domina, kas juos žavi. Su mokiniais galima rasti bendrą kalbą suprantant jų poreikius, mokant su jais šnekėti jų kalba. Tai reiškia, reikia gebėti pakilti iki jų lygio. O tai menas. Mokėti įsijausti, mokėti suprasti mokinius ir po pamokos išeiti pakelta galva, žinant, kad šiandien mokiniai ir aš buvome laimingi, šiandien mes pasiekėme daug“.

Projekto veiklose kartu aplinką tyrinėjo mokiniai, studentai, mokytojai ir dėstytojai. Taip kartu mokantis ugdomos pažinimo, mokymosi mokytis, komunikavimo, socialinės, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninės kompetencijos. Aplinkos apsauga prasideda nuo jos pažinimo, todėl šie užsiėmimai tai dar vienas žingsnis aplinkai draugiško gyvenimo būdo link.
Vilniaus miesto savivaldybės finansuojami visuomenės aplinkosauginio švietimo projektai skirti padėti vilniečiams geriau pažinti savo miesto aplinką, suprasti joje vykstančius pokyčius, mokėti pastebėti dėl žmogaus veiklos susidarančias aplinkos problemas, skatina nelikti abejingiems ir visiems kartu siekti gyventi sveikoje, gražioje ir jaukioje aplinkoje.
Pamokas gamtoje organizavusios studentės sutinka, kad Projektas jas paaugino kaip būsimąsias mokytojas. Gintarė džiaugiasi patobulinusi klasės valdymo gebėjimus, nes teko susidurti su naujomis pedagoginėmis situacijomis. Apmąstydama Projekto veiklas, Benita sako supratusi, kad būti mokytoju yra sunku, tačiau malonu ir prasminga, nes „jei mūsų vykdoma veikla palietė vaiką ir privertė jį susimąstyti, vadinasi dirbome ne veltui… O tokių paliestų daug… kokie 200…“. Greta sako tiesiai: „Noriu visas mokytojas paskatinti ir nebijoti su mokiniais išeiti į lauką. Gamtoje yra tiek daug dalykų, kad pamoka būtų įdomi ir veiksminga“.

Apie kitus visuomenės aplinkosauginio švietimo renginius informaciją rasite internete:
http://www.vilnius.lt/lit/Aplinkosauginio_vietimo_renginiai_/1733383
http://www.vilnius.lt/lit/Aplinkosaugair_energetika/695

Projekto vadovė, doc.dr. Rita Makarskaitė – Petkevičienė, Lietuvos edukologijos universitetas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija,
Aplinkos apsaugos poskyris
Vyriausioji specialistė, doc.dr. Ona Motiejūnaitė