2014 metų kovo 18 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje vyko Vilniaus Aplinkos Apsaugos Forumas „Visuomenės aplinkosauginis sąmoningumas – darnaus vystymosi prielaida“. Džiugu, kad į kvietimą dalyvauti forume atsiliepė įvairių įstaigų ir organizacijų atstovai. Tai liudija, kad visuomenės darnaus vystymosi uždavinių įgyvendinimas tampa aktualia mūsų gyvenimo sritimi, į aplinkos apsaugos problemų sprendimą įsijungia vis daugiau gyventojų, aktyvesnės tampa bendruomenės. Suprantama, kad visuomenės informavimas ir aplinkosauginis švietimas yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant įgyvendinti aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi tikslus. Visuomenės aplinkosauginio sąmoningumo gilinimas glaudžiai susijęs su aplinkai palankaus visuomenės gyvenimo būdo formavimu, gamtojautos stiprinimu, informavimo aplinkosaugos klausimais tobulinimu, siekimu, kad visuomenė turėtų žinių, patirties bei įgūdžių darnaus vystymosi uždaviniams įgyvendinti, kad gyventojai kuo aktyviau dalyvautų priimant ir įgyvendinant aplinkosaugos sprendimus.
Forumo dalyvių – aplinkos apsaugos ir jai artimų sričių specialistų bei pedagogų, paruoštų pranešimų dėka Forume buvo nagrinėjamos įvairios aplinkos apsaugos temos, aktualios miesto gyventojams ir darniai miesto plėtrai.
Forumui pranešimus parengė 47 pranešėjai, kurie pristatė 39 pranešimus. Pranešėjai atstovavo 32 įstaigoms. Viso Forume dalyvavo atstovai iš daugiau kaip 50 institucijų. Pirmoje Forumo dalyje buvo pristatyti žodiniai pranešimai, o antroje vyko projektų, stendinių pranešimų pristatymai, diskusijos. Vienas iš svarbių Forumo uždavinių – dalijimasis aplinkosauginio darbo patirtimi, naujų idėjų sklaida, partnerių aplinkos apsaugos veikloms vykdyti suradimas. Labai svarbu susitelkti bendram darbui, palaikant vienas kito iniciatyvas ir gelbstint sprendžiant iškilusias problemas.
Forumas vyko ypatingu metų laiku – artėjant lygiadieniui ir buvo skirtas Žemės dienai. Forumo pradžią paskelbė nuskambėję akordeono garsai. Akordeonu grojo Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos mokinė Liveta Pilvelytė.
Forumo dalyvius sveikino ir kūrybingo darbo palinkėjo Vilniaus meras Artūras Zuokas. „Terminas globalinis atšilimas – nėra geras. Politikams ženkliai lengviau kovoti su atmosferos tarša, nei pasakyti kaimynui, kad tavo automobilis ar šalia esantis kaminas labai teršia aplinką. Būtent maži darbai padeda aplinkai, o ne globalūs. Aš visuomet mieste eidamas pakeliu šiukšles ir išmetu į artimiausią šiukšliadėžę. Nereikia to gėdytis. Juk mes nusilenkiame savo aplinkai ir savo miestui“, – sveikindamas forumo dalyvius sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Vilniaus Europos aikštėje meras iškėlė Žemės vėliavą. Žemės vėliavos kėlimo metu aidėję trimito garsai paskelbė Žemės dienai skirtų renginių Vilniuje pradžią. Trimitu Žemės dienos renginių pradžią paskelbė Lazdynų vidurinės mokyklos 5 klasės moksleivis Gabrielis Nikonovas.
Forumo dalyviams sugrįžus į auditoriją juos smagia daina pasveikino 9 klasės moksleivės Marta Gintovt ir Viktorija Vasilevskytė (Lazdynų vidurinė mokykla). Tarybos salę, kurioje vyko forumas gėlių žiedais papuošė Vilniaus statybininkų rengimo mokyklos moksleiviai Irutė Berniukevičienė, Jolanta Jankauskienė ir Liucija Jasinska, vadovaujami profesijos mokytojos Laimos Juškėnienės. Jų kūrybinių darbų iš gamtinės žaliavos ekspozicija sulaukė didelio susidomėjimo.
Pranešimuose pristatyta Vilniaus miesto aplinkos būklė, gamtos ir kultūros paveldas, jo išsaugojimo problemos. Daug dėmesio skirta visuomenės aplinkosauginiam švietimui, edukacinių aplinkų gamtoje kūrimui.
Akcentuota, kad siekiant kurti saugią ir sveiką aplinką svarbu ne tik materialiniai ištekliai, bet ir žmogiškieji ištekliai bei jų kuriama emocinė atmosfera. Aplinkos sąvoka labai plati. Bet kurioje aplinkoje – tiek organizacijose, tiek mokykloje, tiek šeimoje – tai yra bet kurioje aplinkoje, kurioje egzistuoja žmonių tarpusavio santykiai, svarbu yra gebėjimas sukurti palankią emocinę atmosferą, kurioje kiekvienas jaučiasi priimamas, svarbus ir laukiamas.
Emocinis klimatas turi didžiulę įtaką ne tik mūsų santykiams su kitais žmonėmis, tačiau taip pat mūsų kūrybiškumui, darbingumui, požiūriams, motyvacijai, savęs suvokimui ir pasitikėjimui savimi. LEU profesorius Jonas Kievišas savo pranešime akcentavo žmogaus dvasingumo sąsajas su gamtojauta, savo darbų, elgesio prasmės suvokimo svarbą priimant sprendimus keičiant aplinką.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė doc. dr. Ona Motiejūnaitė, pristatydama visuomenės aplinkosauginio švietimo veiklas, akcentavo, kad vykdant ekologinio ir aplinkosauginio švietimo veiklas siekiama suteikti Vilniaus gyventojams žinių apie aplinką, padėti ugdytis gebėjimus bei vertybines nuostatas ir motyvaciją demokratiškai ir atsakingai veikti, prisidėti prie darnios miesto plėtros. Tuo tikslu organizuojami įvairūs renginiai: konferencijos, seminarai, paskaitos, forumai, viktorinos, konkursai, parodos, maratonai, popietės, kūrybinės dirbtuvės, talkos, mugės, pamokos ir žygiai gamtoje. Kiekvienais metais įgyvendinama 15-25 visuomenės aplinkosauginio švietimo projektų. Projektų veiklos skirtos įvairaus amžiaus bei išsilavinimo vilniečiams. Vilniečiams teikiama informacija, metodinė pagalba ir konsultacijos aplinkos apsaugos, gamtamokslinės kompetencijos ugdymo klausimais. Ekologinio ir aplinkosauginio švietimo veiklos vykdomos Vilniaus miesto gamtinėse teritorijose, siekiant atskleisti gamtos paveldo turtingumą, įvairovę ir skatinant gamtos turtus naudoti švietimo procese kaip mokymo priemones (mokomės gamtoje ir iš gamtos). Vilniaus mieste kuriamas žaliųjų mokymosi aplinkų tinklas, skirtas visuomenės gamtamokslinės kompetencijos tobulinimui: veiklos vykdomos Pūčkorių pažintiniame take, Ežerėlių draustinyje, saugomų ir retų augalų kolekcijoje ir t.t. Šioms veikloms koordinuoti Vilniuje įkurtas Žaliųjų mokymosi aplinkų centras (ŽMAC). Tokiose edukacinėse erdvėse siekiama sudaryti sąlygas visuomenės bendrosioms, dalykinėms ir ypatingai gamtamokslinei kompetencijai tobulinti visą gyvenimą. Vilniaus gamtoje yra puikios žinių ir gebėjimų taikymo praktikoje galimybės. Vilniaus plotas – 392 kvadratiniai kilometrai, iš jų želdiniai užima 43,9% proc., o Verkių regioniniam parke miškai užima apie 80 proc. teritorijos. Vilnius ir jo apylinkės iki šiol gali didžiuotis nesuniokotų miškų masyvais, juosiančiais miestą iš visų pusių. Miestas įsikūręs unikalioje vietoje – kelių tipų kraštovaizdžio kompleksų sandūroje, Neries ir Vilnios upių santakoje. Ypatingą vaizdingumą, savitumą ir žavesį miestui suteikia kalvotų moreninių aukštumų ruožą kertantys slėniai, raižyte išraižyti mažų slėniukų, senovinių griovų, raguvų, cirkų, bei prie jų prigludę ištisi eroziniai kalvynai, ištisai padengti mišku. Vilniaus biologinė įvairovė turtinga gyvūnų, grybų ir augalų rūšimis. Mieste gyvena ir auga net Raudonosios knygos organizmai. Vykdoma Vilniaus aplinkos būklės stebėsena. Vilniaus Žaliosiose mokymosi erdvėse mokomasi išsamiai nagrinėti aplinkosauginių problemų sprendimų alternatyvas, įvertinti laukiamus rezultatus ir ilgalaikes pasekmes, atsižvelgus į įvairius požiūrius. Aplinkosauginėje veikloje formuojamas palankus aplinkai visuomenės gyvenimo būdas, skatinama aplinkosauginė komunikacija, stiprinamas aplinkosauginis sąmoningumas, todėl gyventojai vis aktyviau dalyvauja priimant ir įgyvendinant aplinkosaugos sprendimus.
2013 metais įgyvendinant visuomenės aplinkosauginio švietimo projektus Vilniuje organizuota: 5 konferencijos; 60 paskaitų; 16 seminarų; 2 viktorinos; 3 aplinkos vertinimo konkursai; 40 kūrybinių dirbtuvių; 10 renginių visuomenei (šventės, popietės ir pan.); 2 gyventojų apklausos; 5 parodos; 7 talkos, parengti 2 bendruomenių daržo planai, sukurti 4 mokomieji filmukai ir 1 video klipas; parengta ir išleista apie 2100 informacinių lankstinukų, plakatų ir pan.; 100 ženkliukų; informacinis paketas (500 vnt.); parengti ir išleisti 4 leidiniai, kurių tiražas 2025 vnt.
Viešinimas. Parengta apie 10 pranešimų spaudai. Publikacijos: „Žurnalas apie gamtą“ (1), „Sodo kraitė“ (1), Šeimininkė (1), Antakalnio naujienos (1). „Žaliasis pasaulis“ (5). Savaitraščio „Žaliojo pasaulio“ 4000 skirtingų numerių pristatyta į švietimo įstaigas. Visuomenės aplinkosauginio švietimo reklama JCDecaux socialinės reklamos plotuose Vilniuje (6 plakatai). Visų įgyvendintų projektų medžiaga, patirtis, informacija plačiai skelbta įvairiose internetinėse svetainėse. Apie aplinkos apsaugos veiklas nuolat skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapiuose: http://www.vilnius.lt/index.php?1347939075;
http://www.vilnius.lt/index.php?2840350293;
http://www.aplinka.vilnius.lt/lt/.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos specialistai – Vida Petiukonienė, dr. Jolanta Radžiūnienė ir Juozapas Labokas savo pranešimuose nagrinėjo Visuomenės aplinkosauginio švietimo gamtinėse erdvėse esamą situaciją ir galimybes. Pranešėjai pristatė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų gamtos vertybes. Natura 2000 saugomų teritorijų tinklas jungia vertingiausias natūralias ES buveines bei rūšis, kurios svarbios Europos biologinei įvairovei. Vilniaus mieste yra išskirtos 8 europinės svarbos buveinių apsaugai reikšmingos teritorijos. Vilniaus tuneliuose ir bunkeriuose aptiktas gausus būrys šikšnosparnių. Vien tik Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje šaltuoju metų laiku apsistoja per 800 šikšnosparnių (vandeniniai pelėausiai, rudieji ausyliai, Branto pelėausiai, Natererio pelėausiai). Dauguma jie Lietuvoje saugomi. Čia aptinkami ir labai reti, saugomi Europos Sąjungoje, kūdrinis pelėausis ir europinis plačiaausis. Kryžiokų miške galima patekti į vakarų taigos, plačialapių ir mišriųjų miškų, žolių turtingų eglynų, griovų ir šlaitų miškų buveines. Neries upėje yra vertingos upių sraunumos su kurklių bendrijomis, čia aptinkama: Baltijos lašiša, kartuolė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, pleištinė skėtė, salatis, ūdra, upinė nėgė ir t.t. Vilniaus gamtos vertybes sunku ir besuminėti. Geriausia, kad vilniečiai jas pažintų, suprastų, kokiame nuostabiame mieste-gamtos kampelyje gyvena. Gamtos ir kultūros paveldui mieste yra įkurti gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio, geomorfologiniai, hidrografiniai, botaniniai, botaniniai-zoologiniai draustiniai.
Direkcijos 2013 metais įgyvendintas Visuomenės aplinkosauginio švietimo rėmimo programos finansuotas veiklas. Įgyvendinant projektą „Visuomenės aplinkosauginis švietimas gamtinėse erdvėse“ svarbus dėmesys skirtas racionalios gamtonaudos sklaidai, gamtamokslinių kompetencijų ugdymui bei gamtinių erdvių suvokimo lavinimui pažintinių žygių metu. Surengtų praktinių mokymų metu įvairių amžiaus grupių miestiečiai bei miesto svečiai mokėsi žinias taikyti praktikoje: turėjo galimybę sužinoti ir išbandyti tekstilinių herbariumų kūrimo metodiką, gamtinių spalvų išgavimo ir pritaikymo būdus, vaistažolininkystės paslaptis. Ši veikla reikšminga asmens gamtamokslinės kompetencijos bei gamtojautos ugdymui. Vilniaus miesto saugomose teritorijose organizuotų pažintinių žygių metu dalyviai supažindinti su aplinkos fitoindikacija bei kitais gamtos procesų pažinimo būdais. Turtinga Vilniaus gamta tampa Žaliąja laboratorija, Žaliąja mokymosi (edukacine) erdve, o vykdomomis veiklomis prisidedama prie darnios miesto plėtros. Prie Direkcijos sukurtas Žaliųjų edukacinių aplinkų koordinacinis centras, kurio tikslas tobulinti ir plėtoti Žaliųjų edukacinių erdvių tinklą Vilniuje, pritaikant Vilniaus gamtos turtus visuomenės reikmėms, siekiant populiarinti gamtos mokslų pasiekimus, prisidedant prie žmogaus veiklos ir aplinkos tarpusavio sąveikos harmonizavimo, darnios miesto plėtros uždavinių įgyvendinimo.
Dr. Dalia Šiaulytienė, Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausioji specialistė, savo pranešime „Mokyklos aplinkos įtaka ugdymui“ pagrindė mokyklos aplinkos reikšmę edukacijai, nagrinėjo įvairių mokyklų gerąją patirtį taikant aplinką mokymo procese, pateikė daug vaizdinės medžiagos. Švietimo įstaigų aplinkos konkursus nuo seno periodiškai organizuoja savivaldybės. Pastaraisiais metais geriausiai tvarkomų Lietuvos vaikų švietimo įstaigų teritorijų konkursas buvo surengtas Švietimo ir mokslo bei Aplinkos ministerijų iniciatyva. Geriausiai tvarkomų mokyklų apžiūra-konkursas pradėtas organizuoti 2010 metais. Dėmesys buvo skirtas želdinių, gėlynų, senų medžių, riedulių priežiūrai, kompostavimui, kraštovaizdžio tvarkymui. Vertinta mokyklos aplinka kaip ugdymo, laisvalaikio, veiklos, sportinio, kultūrinio ugdymo rekreacijos sritis. Ypač buvo svarbu išsiaiškinti ugdymo proceso galimybes, kaip formuojamos erdvės, ar jos „gyvos“, ar turi tęstinumą, ar atlieka tik estetinę funkciją. Vienas svarbiausių šio apžiūros-konkurso tikslų – skatinti mokyklų bendruomenių iniciatyvas įtraukti vaikus ir jaunimą į nuolatinį aplinkos tvarkymo ir kraštovaizdžio kūrimo procesą, plėtoti sąmoningą požiūrį į aplinką, ugdyti atsakomybę. Komisijoje, be ministerijų atstovų, dalyvavo ir Kraštovaizdžio architektų sąjungos bei draugijos „Lietuvai pagražinti“ nariai. Ugdymo įstaigų susidomėjimas buvo didžiulis, ir jau pirmojo konkurso metu paaiškėjo, jog mokykloms bei vaikų darželiams nepaprastai trūksta informacijos bei profesionalios pagalbos, rekomendacijų, kaip prižiūrėti bei gražinti įstaigos teritoriją. Pastebėta, kad vietinėje aplinkoje dažniausiai želdiniai bei kraštovaizdis formuojami savo nuožiūra, pasiremiant intuicija. Ir tai daroma bendruomenės bei savomis, savivaldybės lėšomis. Ugdymo įstaigų atstovai labai pasigenda konkrečių rekomendacijų, kaip tvarkyti, karpyti augalus, prižiūrėti medžius, kaip juos genėti, kur formuoti gėlynus, kur daryti rekreacines ar edukacines zonas. Komisija, rinkusi gražiausiai tvarkomas mokyklas, didelį dėmesį kreipė į tai, kokia kuriama bendra kultūrinė erdvė, apžiūrėjo mokyklų muziejus. Šiais metais skelbiamas švietimo įstaigų edukacinės aplinkos konkursas paskatins mokyklų bendruomenes aktyviau rūpintis mokyklos aplinka ir paversti ją edukacine erdve.
Almantas Kulbis, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas, pristatė projektą „Žaliosios edukacinės erdvės ir gamtos ekspozicijos mokyklų aplinkoje“ – galimybė mokyklos aplinkos kaitai“, kuris įgyvendinamas 2013-2015 metais. 2013 metais surengti 4 seminarai-mokymai mokytojams, kuriuose jie supažindinti su moderniais žaliųjų edukacinių erdvių įrengimo principais, užmegzti kontaktai su šalies specialistais. Mokytojai pasirašė bendradarbiavimo sutartis su projekto organizatoriais bei pradėjo rengti žaliųjų edukacinių erdvių įrengimo/pertvarkymo planus savo mokyklose. Dalį jų spėjo įgyvendinti iki 2013-ųjų metų pabaigos. Savo atliktus darbus pristatė lapkritį vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kuri organizuota kartu su partneriais – VU Kairėnų botanikos sodu. Dalyvavę užsienio ekspertai pristatė edukacijos žaliosiose erdvėse galimybes Slovakijoje ir Lenkijoje. Apibendrinus pirmųjų projekto veiklos metų patirtį 2014-ais metais rengiami nauji mokymai, skirti aktualioms sritims pagal mokytojų-praktikų konkrečius pageidavimus: vidinių mokyklų interjerų edukacinių erdvių panaudojimas ugdymo procese (partneriai – LEU), gyvosios gamtos įvairovė mokyklų aplinkoje (bendradarbiaujant su Gamtos tyrimų centru). Vyks šalies mokymo įstaigų (ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo) edukacinių erdvių apžiūra-konkursas.
Rasa Buslavičienė, EKO projektų vadovė, pristatė draugiškų aplinkai projektų vadybos patirtį, analizavo galimybes kaip idėją paversti rezultatu. Konkurso dalyviai kuria draugiško ir energiškai taupaus būsto projektus. Išrinkus ir apdovanojus pačius geriausius projektus, draugiškų aplinkai darbų ekspozicija pradeda savo kelionę po aukštąsias mokyklas, viešas erdves bei didžiausias statybų parodas. Taip pat organizuojami seminarai planuojantiems statybas ir rekonstrukciją.
Tiek sklypų savininkams, tiek dar tik planuojantiesiems statybas parengti projektai tampa akivaizdžiu įrodymu, kad toks būstas ne svajonė – jis realus. Seminaruose aptariamos įvairios temos, dalyviai sulaukia konkrečių patarimų ir siūlymų: modernizuojant daugiabučius susiduriama su problema, kokius inžinerinių sistemų variantus ir alternatyvas pasirinkti, seminaruose aptariami galimi šildymo arba vėdinimo modernizavimo variantai, jų privalumai ir trūkumai; vėdinimo būste būtinumas: kiek kainuoja vėdinimo įrengimas, kaip sutaupome su rekuperacija, kurie šilumokaičiai labiau priimtini Lietuvoje; kaip namą „paruošti” mechaniniam vėdinimui; aktualūs energijos taupymo procesai ir daromos klaidos nuo užsakymo suformavimo iki atlikimo; pastatų kokybės matavimo įrankių ir metodikų naudojimas, pastatų sertifikavimo sistemų privalumai ir trūkumai; būdai kaip galima prisitaikyti ir efektyviai išnaudoti atskirų kraštovaizdžio elementų (grunto, dirvožemio, reljefo, paviršinių vandenų, mikroklimato, augalijos) naudingąsias savybes projektuojant gamtinę aplinką mažiau veikiančius bei energiniu-ekonominiu požiūriu efektyvius statinius.
Ugnė Judickaitė, Egidijus Mozūras pristatė parengtą aplinkai draugišką projektą Kaimo turizmo sodyba Laviškio k., Kavarsko sen., Anykščių r. sav. Gen. plano sprendiniai.
Sklypo užstatymas formuojamas atsižvelgiant į sklypo orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu. Aikštelė projektuojama kuo arčiau važiavimo, kad kuo mažiau automobiliai įsiterptų į natūralią gamtą, Šiaurinėje sklypo pusėje – aktyvaus poilsio zona. Aktyvioji ir pasyvioji zonos atskirtos obelynais ir medžių želdynais. Medžiams užaugus iki tinkamo dydžio juose gali būti įrengiamos pavėsinės.
Esamos papelkėjusios vietos sklype išplečiamos, pagilinamos, dalis įrengiama kaip eko-baseinai. Prie vandens telkinių įrengiamos šlapios pievos su mediniais takais ant pastolių bei poilsio aikštelės prie jų. Šiose aikštelėse galima užsiimti ir bitininkyste. Paplūdimio zonai suteikiamas privatumas iš vienos pusės įrengiant mikro-reljefines kalveles, iš kitos įveisiant augmeniją. Prie tako numatoma teritorija tinklinio aikštelėms. Įrengiamos laužavietės prie pirties ir prie mikro-reljefinių kalvelių bei pavėsinių. Įrengtose valtinėse numatyta antresolė, kurioje galima atsipūsti ar net pernakvoti apsistojus vasarą. Valtinės įrengiamos kaip laikinai pastatai su atsidarančiomis angų langinėmis, apkalant medienos lentelėmis su didesniais tarpais “žaliuzių” principu, kad būtų suteiktas vizualinis ryšys su ežero vaizdais. Taip pat prie ežero ant esamų pamatų projektuojama dviejų aukštų pirtis. Šiaurinėje sklypo dalyje, kur bus įrengta jauki zona kemperiams, pasodinama aukštų medžių (siūlomi riešutmedžiai), kad užstotų gretimybėje esantį dirbtuvių pastatą. Nuo gatvės taip pat formuojama želdinių zona nuo pagrindinio pastato. Želdiniais atskiriamas ir pagrindinio pastato vidinis kiemas vakarų pusėje. Pietinėje sklypo pusėje įveisiamas miškelis su grybavimo ir uogavimo plotais. Populiarėjant ekologiškam ūkininkavimui numatoma vietoje užaugintų produktų saugyklą, iškylų stalai, kur lankytojai gali pavalgyti praturtindami savo meniu šviežiai nuskintais produktais. Sezono metu sodybos maitinimo įstaiga ruošia maistą naudojant vietoje užaugintus produktus, o maisto atliekos kompostuojamos.
Dr. Giedrė Godienė, ilgametė Lietuvos atstovė Europos kraštovaizdžio konvencijai įgyvendinti, Lietuvos geografų draugijos narė, atkreipė Forumo dalyvių dėmesį į kraštovaizdžio pažinimo ir apsaugos problemas. Kraštovaizdis yra bendras gamtos ir visuomenės kūrinys bei mokslo objektas. Kraštovaizdžio politikos sąvoka Lietuvoje pradėta aktyviau vartoti 2000 m. Florencijoje (Italija) pasirašius Europos kraštovaizdžio konvenciją (Europos…, 2002). Joje nurodoma, kad kraštovaizdžio politika – tai kompetentingų viešosios valdžios institucijų bendrų principų, strategijų ir gairių, leidžiančių imtis konkrečių priemonių kraštovaizdžiui saugoti, tvarkyti ir planuoti, raiška. Konvenciją pasirašiusios šalys pabrėžia, kad kraštovaizdis padeda formuoti vietos kultūrą ir yra viena iš pagrindinių Europos gamtos ir kultūros paveldo sudedamųjų dalių, bendras išteklius, svarbi gyvenimo kokybės dalis, reikšmingas asmeninės ir socialinės gerovės elementas, kuris sparčiai kinta dėl ekonomikos vystymosi. Šis dokumentas akcentuoja, kad kraštovaizdis yra visa apimanti fizinė erdvė, todėl su kraštovaizdžiu susiję reikalavimai taikomi visose šalių teritorijose ir akvatorijose. Nurodoma, kad jo apsauga, tvarkymas ir planavimas reikalingas visur: miesto ir kaimo gyvenvietėse, gerai sutvarkytose ir sunykusiose, išskirtinio grožio ir įprastinėse vietovėse, taip kraštovaizdžio kokybės palaikymo veiksmus laikant svarbia bendrųjų tvaraus vystymosi, racionalaus teritorijos naudojimo siekių sudedamąja dalimi (Europos…, 2002, Preambulė). Visuomenės ir profesionalų švietimas kraštovaizdžio srityje yra vienas svarbiausių Konvencijos tikslų (Europos…, 2002, 6 straipsnis A, B). Aplinkos ministerijoje parengti „Lietuvos kraštovaizdžio įvairovės“ serijos leidiniai (sudarytoja dr. Giedrė Godienė): „Kraštovaizdžio pažinimo pradžia“ (apie mūsų mokyklų aplinką) ir „Kraštovaizdžio formavimo sprendimai“.
Siekiant sudominti plačiąją visuomenę, bendruomenes, savivaldybėse vyksta ilgametes tradicijas turintys konkursai-apžiūros, skirtos vertinti kraštovaizdžio politikos tikslus atitinkančius apsaugos, tvarkymo, planavimo darbus, pavyzdines teritorijas. Didžiojoje Lietuvos dalyje net ir be valstybės paramos nuolat vyksta Geriausio aplinkos tvarkymo konkursai. Populiariausios – geriausiai, gražiausiai tvarkomos miesto ir kaimo sodybos, daugiabučių ir įstaigų teritorijų, švietimo įstaigų, „Metų ūkio“, sodininkų bendrijų ar jų sklypų, gyvenvietės ir Kalėdinės aplinkos kūrimo konkursai-apžiūros Savivaldybių rengiamose talkose, šventėse, konkursuose, konferencijose suburiami aktyvūs, savo kraštą mylintys žmonės, kurie asmeniškai ir sąmoningai prisideda prie kraštovaizdžio reikalų.
Švietėjiška veikla yra labai svarbi, tačiau reikalauja daug energijos: būtina ne tik aukšta kompetencija, įdomi idėja, iniciatyva, bet ir lėšos, aktyvi komunikacija, bendradarbiavimas, dažnai – didelis asmeninis pasišventimas, todėl tam būtina pasitelkti ne tik tiesiogiai už kraštovaizdžio sritį, bet ir už ekologinį švietimą, bendrą savivaldybės komunikaciją atsakingus specialistus.
Loreta Juškaitė, Šnipiškių bendruomenės centro atstovė, savo pranešime pristatė Darnaus vystymosi principus kasdieniniame gyvenime. Norint spręsti globalias problemas labai svarbu spręsti mūsų kasdienes problemas, Darnus vystymasis pirmiausia turi būti kiekvieno mūsų viduje. Susimąstykime – ką aš padariau gero aplinkai, kaip aš prisidedu prie aplinkos kokybės ir savo gyvenimo gerovės gerinimo?
Forumo dalyviams VŠĮ „Žaliosios politikos institutas“ specialistai, Gintaras Saldžiūnas, Rimantas Šerkšnas, Kristina Surblytė, Lina Palilionytė, Sonata Dirsyte, Vilma Gaubytė, suteikė galimybę dalyvauti akcijoje „Taupykime energiją“, pristatė vykdomą projektą tuo pačiu pavadinimu.
(ŽPI) įgyvendina projektą skirtą informuoti tikslinę grupę apie energijos išteklių taupymą ir klimato kaitą, bei jų tiesioginį poveikį gyvenimo kokybei, ateinančioms kartoms. Pagrindinė projekto užduotis – padidinti visuomenės informuotumą apie energijos išteklių taupymą ir klimato kaitą.
Projekto metu 50 vietų buvo organizuoti seminarai. Paskutiniame projekto etape bus organizuojamos 32 akcijos, kurios skatins dalyvius aktyviai prisidėti prie aplinkos tausojimo, bei skatinti ir kitus aplinkinius tai daryti. Bendra akcijos koncepcija: Akcijos bus organizuojamos ir derinamos kartu su kitais vykdomais ir organizuojamais renginiais susijusiais su gamtos išteklių taupymu, atsinaujinančia energetika ir energijos taupymu, renginių, konferencijų metu bus skaitomi pranešimai susijusiomis temomis ir dalyviai kviečiami pasirašyti pasižadėjimus taupyti ir atsakingai naudoti energijos išteklius. Pasirašiusiems pasižadėjimus bus išduodamas sertifikatas pažymintis apie asmens prisiimtą įsipareigojimą.
Doc. dr. G. Palaitytė, I. Jančauskienė, doc. dr. Ona Motiejūnaitė (Vilniaus kolegija) pranešime Vilniaus kolegijos „Dekoratyvinių augalų kolekcinis augynas aplinkosauginio ugdymo ir ekologinio švietimo kontekste“ edukacijos kontekste analizavo Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Dekoratyvinių augalų kolekciniame augyne esančias kolekcijas: Lietuvos saugomų ir retų augalų, aromatinių-prieskoninių, svogūninių, astro (Aster) genties ir kitų daugiamečių ir vienmečių augalų kolekcijas. Saugomų augalų kolekcijoje auga dekoratyvinėmis, vaistinėmis, maistinėmis ar kitomis savybėmis išsiskiriantys retieji augalai: ilgagalvis dobilas, meškinis česnakas, miškinė mėta, juodasis čemerys, didžioji astrancija, daugiametė blizgė, vaistinis kietagrūdis ir t.t. Pristatė kolekcijose vykdomos edukacinės ir aplinkosauginės veiklos įvairovę siekiant ugdyti asmens aplinkosauginį sąmoningumą, aplinkosauginę komunikaciją bei asmens dalykines, bendrąsias ir gamtamokslinę kompetencijas. Saugomų ir retųjų augalų kolekcijos bei etnografinių darželių svarba buvo nagrinėjama biologinės įvairovės kontekste, akcentuojant gamtinę, socialinę, pažintinę bei kultūrinę vertę.
Doc. dr. R. Kondratienė, doc. dr. Gražina Palaitytė, I. Jančauskienė (Vilniaus kolegija) stendiniame pranešime „Želdynų ir jų dizaino specialistų rengimas – darnaus vystymosi prielaida“ pristatė Želdynai ir jų dizainas studijų programą, kurios kompetencijos bei modulių rezultatai susiję su darnaus vystymosi prioritetais. Studijų programa akredituota iki 2019 metų. Specializacijų moduliai: Mažosios želdynų architektūra: Želdyno statinių projektavimas ir statyba ir Dekoratyviųjų ir sodo augalų sodmenų verslas: Medelyno verslas. Baigę studijų programą absolventai gebės vykdyti želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo ir dekoratyvinių augalų auginimo veiklas. Specialistas galės dirbti aplinkotvarkos įmonėse, dekoratyvinių augalų medelynuose, gėlininkystės ūkiuose, nacionaliniuose parkuose, botanikos soduose, vykdyti fito komercinę veiklą teikiant paslaugas bei tęsti studijas pagal aukštojo mokslo kraštotvarkos studijų krypties programas.
Gamtos dalykų mokytojai galėjo nemokami įsigyti išleistą metodinę priemonę gamtamokslinei kompetencijai ugdyti žaliojoje aplinkoje „Mokomės gamtoje ir iš gamtos“. Mokymo priemonę išsamiai pristatė leidinio ekspertė – doc. dr. Laimutė Salickaitė-Bunikienė.
Ona Motiejūnaitė (Vilniaus miesto savivaldybė) ir Rita Makarskaitė (LEU) pristatė metodinės priemonės autorius ir pačią priemonę. Siekti žmogui padėti pažinti supantį pasaulį ir suprasti savo vietą jame, gebėti atlikti aplinkos tyrimus ir daryti išvadas bei priimti sprendimus – aktualus visuomenės gamtamokslinio ugdymo uždavinys. Siekiant plėtoti gamtos procesų pažinimą Žaliosiose mokymo(si) aplinkose ir padėti gamtos dalykų mokytojams ugdyti moksleivių gamtamokslinę kompetenciją parengta ir išleista penkių dalių metodinė priemonė „Mokomės gamtoje ir iš gamtos“. Metodinė priemonė parengta įgyvendinant ESF projektą „Gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“. Projektą įgyvendinanti institucija – LEU. Metodinę priemonę parengė ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kursuose kartu su gamtos dalykų (biologijos, chemijos, fizikos) mokytojais metodikas išbandė Projekto autorių-lektorių grupė. Grupėje 8 mokslininkai-pedagogai: doc. dr. Ona Motiejūnaitė (autorių grupės vadovė, metodinės priemonės sudarytoja), doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė (metodinės priemonės sudarytoja), doc. dr. Kazimieras Baranauskas, doc. dr. Aušra Birgelytė, doc. dr. Aušra Daugirdienė, doc. dr. Giedrė Kmitienė, dr. Rasa Vilkauskaitė, doc. dr. Raimundas Žaltauskas. Seminarai vyko saugomose teritorijose 2012-2013 metais. Viso įvyko 37 seminarai gamtos dalykų mokytojams.
Mokymo priemonėje pateiktos metodikos yra skirtos asmens gamtamokslinei kompetencijai ugdyti, atliekant tyrimus žaliojoje mokymosi aplinkoje. Tyrimai gamtoje, konkrečios situacijos analizė, problemų sprendimas padeda nuo mokymo pereiti prie mokymosi, gamtos mokslus daro patrauklius, o patį mokymosi procesą įdomesnį ir prasmingesnį. Moksleivis gali rinktis jam aktualias gamtos tyrimo sritis. Aprašomos aplinkos tyrimų metodikos skiriasi tyrimo objektais, veiklų apimti ir sudėtingumu, todėl kiekvienas tyrinėtojas, pradedantis ar labiau patyręs, gali rasti sau tinkamų veiklos sričių.
Kiekviena mokymo priemonės dalis skirta atskiriems klasių koncentrams: 5–6 klasės (1 dalis), 7–8 klasės (2,4 dalys), 9–10 klasės (3, 5 dalys). Gamtamokslinės kompetencijos ugdymo(si) žaliosiose mokymosi aplinkose koncepcija, 4-5 dalys ir papildoma medžiaga pateikiama CD formatu.
Metodinės priemonės medžiagos skirstymas atskiriems klasių koncentrams gana subjektyvus, nes kiekvienas asmuo, pagal savo poreikius, gali kūrybiškai taikyti metodikas savo gamtamokslinės kompetencijos ugdymui.
Metodinės priemonės „Mokomės gamtoje ir iš gamtos“ ekspertė, žinoma pedagogė, aplinkotyros specialistė doc.dr. Laimutė Salickaitė-Bunikienė metodinę priemonę įvertino puikiai. Ji teigia, kad „kiekvienas iš mūsų turėtume turėti savo Darbotvarkę XXI amžiui, suprasdami, kad tik subalansuota plėtra gali išsaugoti pasaulį ateinančioms kartoms, kurti sąlygas sveikam ir prasmingam gyvenimui šiandien“. Metodinėje priemonėje pateikta medžiaga nukreipia besimokantįjį pažinti, suprasti, pajusti gamtoje vykstančius procesus, patirti pažinimo bei atradimo džiaugsmą.
Deja, mokymo priemonės paklausa didelė ir daugelio žmonių lūkesčių įsigyti leidinį nebuvo galima įgyvendinti. Į susidariusią situaciją turėtų atkreipti dėmesį Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai, inicijuodami papildomą leidimą. Gerai būtų išleisti šio metodikų rinkinio 4 ir 5 dalis, adaptuoti medžiagą pradinių klasių, ikimokyklinių švietimo įstaigų bei neformaliojo švietimo įstaigų ir organizacijų ugdytiniams. Metodinės priemonės autoriai, jau turintys patirtį rengiant tokio pobūdžio metodines priemones, pasirengę plėtoti gamtamokslinio ugdymo veiklas ir Žaliųjų mokymosi aplinkų tinklą. Tuo tikslu yra sukurtas Žaliųjų edukacinių aplinkų centras prie Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos.
Džiugu, kad į aplinkosaugines veiklas vis plačiau įsijungia Vilniaus miesto bendruomenės. Antakalnio. Pilaitės, Žirmūnų bendruomenės kuria savo sodus, kurie yra puiki vieta gamtamokslinės kompetencijos ugdymui.
Profesorius Pranas Baltrėnas ir Kęstutis Mačaitis, Aplinkos apsaugos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, pristatė Naujos kartos trijų modifikacijų biofiltrus. Naujos kartos trijų modifikacijų biofiltrai sukurti ir ekspermetai atliekami Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos laboratorijoje. Šie naujos kartos biofiltrai skirti šalinti lakiuosius junginius iš dujų srauto, rementis dujų srauto filtravimusi per šias tris skirtingas bioįkrovos sistemas: a) vamzdelinė bioanglies ir medienos plaušo mišinio įkrova; b) tiesi plokštelinė medienos plaušo mišinio ir neaustinės kamšytinės medžiagos įkrova; c) banguota plokštelinė medienos plaušo mišinio ir neaustinės kamšytinės medžiagos įkrova. Visos šios trys modifikacijos pasižymi kapiliarinio drėkinimo efektu. Kapiliarinio įkrovos drėkinimo efekto metu drėgmė (bioterpė) savaime kyla į viršų ir drėkina bioanglį, medienos plaušą bei neaustinę kamšytinę medžiagą, todėl ši savaiminio drėkinimo sistema nenaudoja papildomos energijos, įkrova yra gerai drėkinama ir sustojus technologiniam procesui ar dėl kitų priežasčių išjungus elektros energiją. Biologinio oro valymo proceso efektyvumas priklauso nuo mikroorganizmų kultūrų augimo bioterpėje. Pradiniu oro valymo metu, nuolat į biofiltrus tiekiant teršalus bei aktyvinant mikroorganizmus, turėdami maisto perteklių jie auga, taip didindami teršalu išvalymo laipsnį. Tyrimų metu nustatyta, kad naudojant kapiliarinę įkrovos sistemą, sudarytą iš šių trijų modifikacijų biofiltrų, pasiekiamas aukštas – iki 90 % – oro valymo efektyvumas. Skaidant acetoną, ksileną ir amoniaką dominavo bakterijos ir mikromicetai, turintys didžiausią įtaką oro biovalymo efektyvumui. Vidutinis šių bakterijų ir mikromicetų skaičius atitinkamai siekė 8,5 •109 ir 2,0•108 KSV/cm2. Tyrimai buvo atliekami vykdant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-10-V priemonės „Aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų skatinimas“ projektą “Plokštelinės konstrukcijos oro valymo biofiltro su kapiliarine įkrovos drėkinimo sistema taikomieji tyrimai ir technologinė plėtra „BIOFILTER”” (Projekto Nr.: VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-015“). Projektą remia ir bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika.
Profesorius Pranas Baltrėnas, Egidijus Baliukas, VGTU Aplinkos apsaugos institutas, pristatė
Trijų lygių cilindrinio daugiakanalio ciklono maketą. Daugiakanalis trijų lygių cilindrinis ciklonas sukurtas ir ekspermentuojamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos laboratorijoje. Šis naujos kartos ciklonas kuriamas siekiant efektyviau atskirti kietasias daleles iš užteršto oro srauto, taip pat trijų lygių sistema leidžia padidinti valomo oro kiekį iki trijų kartų nedidinat ciklono skersmens. Tokių įrenginių pagrindas – viduje esantys kreivalinijiniai kanalai, kurie sukuria uždarų kontūrų sistemas. Kietosiomis dalelėmis užterštas atitekantis dujų srautas filtruojamas per kelis kietosiomis dalelėmis užteršto oro sluoksnius, kuris cirkuliuoja uždarose grandinėse. Filtravimo metu dalelės koaguliuoja tarpusavyje, todėl yra efektyviau nusodinamos bunkeryje. Tekantis oro srautas kanalo pabaigoje perskiriamas į dvi dalis – tranzitinį ir periferinį srautus. Periferinis oro srautas kartu su dulkėmis grįžta į ankstesnį kanalą, kuriame dulkės pakartotinai filtruojamos ir atskiriamos iš oro srauto. Dulkėto srauto filtravimo ir išcentrinio valymo derinys – nauja kryptis inerciniuose oro valymo filtruose. Tyrimais siekiama išnagrinėti šiame naujos kartos ciklone vykstančius aerodinaminius procesus bei oro išvalymo nuo skirtingo tipo, iki 20 μm bei iki 50 μm dydžio, dalelių efektyvumą. Naudojami 6 arba 8 kanalai, kuriuos sudaro pusžiedžiai. Lyginat gautus duomenis tarpusavyje, nustatyta, jog geriausias oro išvalymo efektyvumas yra, kai grįžtamasis oro srautas 50 % didesnis už tranzitinį oro srautą. Geriausiai atskiriamos granito dalelės. Jų išvalymo efektyvumas trijų lygių šešiakanaliame ciklone siekia 92,8 % dalelėms iki 20 μm, o valant iki 50 μm dydžio dalelėmis užterštą orą efektyvumas siekia 95,1 %.
Pranešimas parengtas pagal projektą „Naujos kartos konstrukcijos daugiakanalis ciklonas. Akronimas DAKACIKAS“ (Projekto Nr.: VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-016“). Iš žmogiškųjų išteklių plėtros programos 2007-2013 trečiojo etapo „Tyrėjų gebėjimo stiprinimas“, veiksmų programos prioriteto priemonė „Aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų skatinimas”. Projektas remiamas Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos. Projekto pradžia 2013 metų balandžio 10 diena. Projekto trukmė 24 mėnesiai. Projekto tikslas yra aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų vykdymas, siekiant sukurti efektyvų išlakų valymo nuo kietųjų dalelių naujos konstrukcijos ciklono maketą.
Egidijus Marčiulaitis, UAB LIFTMAX, Forume pristatė Inovatyvią gatvių šlavimo technologiją – oro ir paviršinių nuotekų kokybės valdymui. Įsivyravus sausiems orams ypač daug kietųjų dalelių į orą patenka nuo tinkamai nenuvalytų miesto gatvių, tai vadinama pakeltąją tarša. Tai ypač aktualu pavasarį, kuomet komunalinės tarnybos nesuspėja operatyviai ir kokybiškai pašalinti iš gatvių per žiemą susikaupusių nešvarumų. Paradoksalu, bet tarša miestuose padidėja būtent tuomet, kai pradedamos šluoti gatvės, nes šluojant mechaniškai (o ne retai ir rankomis) dulkės pakeliamos į orą. Kita gatvių šlavimo alternatyva – vakuuminis šlavimas, tačiau nepasiekiamas kokybiškas rezultatas ypač dirbant sunkiomis sąlygomis(daug sąšlavų), bei esant minusinei temperatūrai,taip pat neefektyvus kai gatvėse susikaupęs purvas yra šlapias. Šios mašinos naudoja vandens filtrus, tad esant didesniam šalčiui, jų net neįmanoma eksploatuoti. Vakuuminio šlavimo metu, nešvarumai sulaikomi vandens filtruose, todėl šio proceso metu gatvių sąšlavos įgauna skystą pavidalą – nuotekas, kurių valymas reikalauja papildomų kaštų, todėl kartais nelegaliai išleidžiamas į paviršinių nuotekų surinkimo sistemas. Dar vienas kietųjų dalelių problemos sprendimo būdas – gatvių plovimas ar drėkinimas, tačiau jis dėl kovo-balandžio (o kartais ir gegužės) mėnesiais naktį žemiau nulio nukrintančios temperatūros yra neįmanomas. Gatvių plovimas ar krituliai trumpam išsprendžia vieną aplinkosauginę problemą – kietųjų dalelių koncentracijos miesto ore sumažėjimą. Tačiau šių procesų metu susidariusios paviršinės nuotekos dažniausiai nevalytos patenka į upes, tad tarša niekur nedingsta: problemos kaupiasi ežeruose, upėse, o visa Nemuno baseino tarša atkeliauja į Kuršių marias, kur kasmet suplukdoma tūkstančiai tonų biogeninėmis medžiagomis turtingų nešmenų. Taigi kokybiškas gatvių šlavimas sumažintų ne tik kietųjų dalelių koncentraciją mieste, bet ir paviršinių vandens telkinių taršą.
Šalia įprastų gatvių šlavimo mašinose naudojamų mechaninių ir vakuuminių technologijų yra ir naujos patentuotos DULEVO mechaninio-vakuuminio šlavimo principu veikiančios su GORE® filtrais. Unikali gatvių šlavimo mašina DULEVO 5000 Zero – aukščiausios kokybės technika, kuri garantuoja 100 % dulkių kontrolę, maksimalų našumą, mažą išmetamųjų dujų kiekį ir mažas eksploatavimo išlaidas. Dėl šiose mašinose įrengtų sertifikuotų GORE filtrų, pasiekiamas KD10 kietųjų dalelių filtravimo efektyvumas didesnis nei 99,9 %, KD mažesnių nei 2,5 µm – 90 %, KD mažesnių nei 1 µm – 63 %. Ši technika sukelia „nulines emisijas“, nes mašinos yra varomos gamtinėmis dujomis. DULEVO 5000 Zero yra tris kartus našesnė, nei tradicinės šlavimo mašinos. Gatvių šlavimo metu (priešingai nei vakuuminėse mašinose) susidaro kietosios atliekos, nes filtravimo sistemoje nenaudojamas gamtinis išteklius – vanduo. O tai leidžia efektyviai dirbti esant žemai aplinkos temperatūrai (iki -25 oC). Ši technika priskiriama prie pasaulyje labiausiai aplinką tausojančių gatvių ir kelių šlavimo mašinų.
Įmonės UAB JOKSITA atstovai savo stendiniame pranešime „Mes padedame rūšiuoti. Saugokime gamtą kartu“, pristatė galimybę rūšiuoti kitaip. Dalyviai susipažino su paprastais ir kompaktiškais šiukšlių dėžių modeliais. Kartu buvo eksponuojamos moderniam ir šiuolaikiškam interjerui pritaikytos šiukšlių dėžės. Su šių modelių šiukšlių dėžėmis rūšiuoti paprasta ir patogu. Svarbu išsiugdyti tam įprotį. Kaip sumažinti šiukšlių kiekį? Pradėti reikia nuo suvokimo, jog reikia rūšiuoti, pasidomėjimo kokios antrinės žaliavos turi būti atskirtos. Tuomet lieka paskutinė permaina – nauja šiukšliadėžė namuose, kuri palengvins šiukšlių rūšiavimą. Rūšiavimui skirtos šiukšlių dėžės iš įprastų išsiskiria tuo, kad talpa suskirstytą į kelias dalis, rūšiuojam šiukšles paprastai dvi arba tris. Ir, žinoma, šiukšlių dėžė paprastai kiek didesnės talpos. Įsigijus šiukšlių dėžę rūšiavimui lengvai galima atskirti komunalines atliekas nuo antrinių – popieriaus, plastiko ar stiklo. Būtent toks ir yra tikslas – rūšiuoti čia pat, o ne ieškoti vietos sandėliuke ar tamsiajame kambariuke, kur galima būtų išnešti lėčiau besikaupiančias atliekas. Paprastai visos atliekos skirstomos į komunalines atliekas bei antrines – popierių, stiklą ir plastiką. Į didžiuosius „spalvotus“ konteinerius jos skirstomos pagal spalvas, kurios Lietuvoje yra tokios: žalias – stiklas, geltonas – plastikas, mėlynas – popierius. Turėdami tai omenyje išskirstykite šiukšles jau namuose. Pradėjus naudoti rūšiavimui skirtas šiukšlių dėžės reikia žinoti ir keletą esminių rūšiavimo taisyklių. Viena jų – į šiukšlių dėžę meskite sausas ir švarias pakuotes. T.y. jei norite išmesti jogurto indelį, pirmiau jį išplaukite, palikite išdžiūti arba iššluostykite ir tik tada meskite į šiukšlių dėžę. Daugeliui kyla klausimų dėl metalo atliekų rūšiavimo. Skirtinguose regionuose šiukšlių tvarkymo įmonės skirtingai klasifikuoja antrines žaliavas, tad vienur metalui skirtas plastiko konteineris, kitur stiklo – apie tai galite sužinoti iš savo regiono šiukšlių tvarkymo įmonės. Tad jei pribrendote šiukšlių rūšiavimui, pirmiausia įsigykite šiukšlių rūšiavimo šiukšliadėžę – taip neapsikrausite atliekomis, bus patogiau ir neprarasite entuziazmo rūšiuoti bei saugoti gamtą.
Įstaigos „RV agentūra” darbuotojai organizavo konkursą „3 R dirbtuvės“, kuriuo siekė kūrybiškai atskleisti eko-dizaino žavesį – parodyti daug patrauklesnį antrinį daiktų panaudojimą ir įtikinti žmones, kad tai gali tapti neatsiejama jų buities dalimi, gražia interjero detale ar aksesuaru. Studentų grupėje, kuri buvo pati gausiausia ir įdomiausia savo idėjomis, pirmąją vietą laimėjo kėdės – lagamino idėją sukūrę Kauno kolegijos studentai Deimantė Malunavičiūtė ir Gustas Kaziūnas, antrąją vietą – Kauno kolegijos studentas Modestas Gilys, kuris sukūrė šviestuvą iš nereikalingų varžtų ir stiklo, trečiąją vietą Jurgita Baltrukevičiūtė, Socialinių mokslų kolegijos studentė, kuri pagamino atvirukus iš stogo dangos, varžtų, popieriaus atraižų.
Ypač spalvingi aktualiomis temomis ir išradingai pateikti buvo stendiniai pranešimai. Svarbus Forumo akcentas – gausios ir originalios aplinkai draugiškų gaminių ir kūrinių ekspozicijos.
„Penki TV” parengtą reportažą apie Vilniaus aplinkos apsaugos forumą žiūrėkite: http://www.penki.lt/lt/Aplinkosauga-nuo-idejos-iki-rezultato.video?id=251804
Forumo atmosfera buvo kūrybinga ir šilta. Ilgai vyko diskusijos salėje ir prie stendų. Forumo dalyviai pabaigoje ne atsisveikino, bet tarė vienas kitam – bendradarbiaukime, iki naujų sumanymų!
Aplinkos apsaugos skyrius