Lietuvos parkuose ir sodybose, bei kitose vietose augantys vertingiausi medžiai ir jų grupės yra įrašyti į Augalų nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) bazę. Bazės paskirtis – ilgalaikės genetinės medžiagos išsaugojimas ir panaudojimas selekcijos, dekoratyviniams, rekreaciniams, urbanistiniams, ekologiniams ar kitiems tikslams.
Pavienis medis – pusę genetinės brandos amžiaus pasiekęs medis, augantis per du savo aukščius nuo artimiausio medžio ar medyno.
Medžių grupė – kartu augančių trijų ir daugiau medžių bendrija, užimanti ne didesnį kaip trijų arų plotą.
Medžius priskirti augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams gali siūlyti mokslo ir mokymo įstaigos, botanikos sodai, kitos institucijos bei įstaigos, savininkai ir valdytojai, visuomeninės organizacijos. Pavienių medžių ir medžių grupių sąrašas, kuris pateikiamas Nuolatinei augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijai, turi būti suderintas su miškų ir dekoratyvinių augalų koordinaciniais centrais. Nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija juos aprobuoja ir siūlo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą bei įtraukti į centrinę duomenų bazę. Kai medžių grupei ar pavieniam medžiui Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu suteikiamas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas, sudaromas medžių grupės ar pavienio medžio nustatytos formos pasas ir duomenys apie juos įrašomi į centrinę duomenų bazę.
Vilniaus mieste augantys vertingi medžiai, jų varietetai ir veislės, medžių grupės, įrašyti į augalų nacionalinių išteklių centrinę duomenų bazę (augalo pavadinimas, medžių skaičius, augimo vieta):
1. Paprastasis ąžuolas / Quercus robur L. 3 vnt. Miglos g., Vilnius
2. Paprastasis ąžuolas / Quercus robur L. 3 vnt. Rygos g.
3. Mažalapė liepa / Tilia cordata. 2 vnt. Kalvarijų g.
4. Mažalapė liepa / Tilia cordata. 1 vnt. Sapiegų parkas. 300 metų senumo liepa. Liepos aukštis – 28 m, kamieno apimtis/skersmuo – 441/140 cm.
5. Kanadinė tuopa / Populus x canadensis Moench. 3 vnt. Trakų Vokės dvaro parkas.
6. Paprastasis ąžuolas ‘Fastigiata’ / Quercus robur ‘Fastigiata’. 1 vnt. Sėlių g.
7. Paprastasis klevas ‘Schwedleri’ / Acer platanoides ‘Schwedleri’. 1 vnt. Trakų Vokės dvaro
parkas. Klevo aukštis apie 19 metrų, o kamieno apimtis 220 cm. Trakų Vokės dvaro parkas 1898-1900 metais pertvarkytas pagal garsaus prancūzų architekto Eduardo Andrė projektą. Dar šiandien Trakų Vokės Dvaro parke auga apie 20 vietinių ir 30 svetimžemių medžių grupių medžių.
8. Didžiosios pocūgės melsvaspyglis varietetas / Pseudotsuga menziesii (Mirb.) Franco var. glauca (Beissn.) Franco. 1 vnt. Sapiegų parkas. Ši pocūgė yra apie 23 m aukščio, kamieno skersmuo – 40 cm, medis gražios kūgio formos ir geros būklės.
9. Daūrinio maumedžio japoninis varietetas / Larix gmelinii (Rupr.) Rupr. var. japonica (Maxim. Ex Regel) Pilg. 8 vnt. Api 60 metų amžiaus medžiai. Verkių dvaro parkas.
10. Saugomi introducentai – 16 europinių maumedžių / Larix decidua grupė. Vanaginės sodų IV – oji gatvė.

Vilniaus universiteto botanikos sode auga itin daug įdomių, senų, kitose Lietuvos vietose retai aptinkamų medžių. Iš jų vertingiausi yra 47 medžiai. Patys seniausi medžiai yra išlikę iš Stepono Batoro universiteto laikų (1919-1939), kiek jaunesni iš – kito laikotarpio (1940-1974), jie auga Vilniaus universiteto botanikos sodo Vingio skyriaus kolekcijose. Botanikos sodas Vingio palivarko sodyboje įkurtas 1919 metais. Vilniaus universiteto botanikos sodo augalų kolekcijose galima aptikti ir į augalų nacionalinių išteklių centrinę duomenų bazę įrašytus medžius:

Mandžiūrinis abrikosas / Armeniaca mandshurica (Maxim.) Skvortsov. 1 vnt. Aukštis –14 m, kamieno apimtis/skersmuo – 88/28 cm.
Malksninis ąžuolas / Quercus imbricaria Michx. 1 vnt.
Paprastasis bukas / Fagus sylvatica L. 6 vnt. Amerikinis bukas / Fagus grandifolia Ehrh. 1 vnt.
Plikasis celtis / Celtis glabrata Planch. Apie 7 m aukščio medis.
Makio ieva / Padus maackii (Rupr.). 6 vnt.
Juodalksnis / Alnus glutinosa (L.) Gaertn. 11 vnt.
Amūrinis kamštenis / Phellodendron amurense Rupr. 1 vnt. Puošnus, ažūrine laja medis. Ypač dekoratyvus kamienas, kurio žievė gelsvai pilka, vagota, minkšta ir elastinga, su kelių centimetrų kamščio sluoksniu. Medžio aukštis – 14 m, kamieno apimtis/skersmuo – 151/48 cm.

Turkinis lazdynas / Corylus colurna L. 5 vnt. Kanadinis plikšakis / Gymnocladus dioicus (L.) K. Koch. 1 vnt.
Graikinis riešutmedis / Juglans regia L. 1 vnt. Sukštis – 10 m, kamieno apimtis/skersmuo – 88/28 cm.
Lipnusis riešutmedis / Juglans ailantifolia Carrière. 1 vnt. Aukštis – 16 m, kamieno apimtis / skersmuo – 70/22 cm.

Juodasis riešutmedis / Juglans nigra L. 1 vnt. Aukštis – 20 m, kamieno apimtis/skersmuo – 82/26 cm.
Raudonasis šilkmedis / Morus rubra L. 1 vnt.
Gelsvažiedis tulpmedis / Liriodendron tulipifera L. 1 vnt.

Baltoji eglė / Picea glauca (Moench) Voss. 4 vnt.
Juodoji eglė / Picea mariana (Mill.) Britton, Sterns et Poggennb. 2 vnt.
Virgininis kadagys / Juniperus virginiana L. 1 vnt.
Pilkasis kėnis / Abies concolor (Gordon et Glend.) Lindl. ex Hildebr. 1 vnt.

Europinis kukmedis / Taxus baccata L. 1 vnt. – Lietuvoje įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą, kaip išnykusi rūšis. Žinoma, kad XIX amžiuje kukmedis dar augo Prienų, Raseinių ir Švėkšnos apylinkių miškuose. Šiuo metu auginamas kaip dekoratyvinis augalas, kuris tinkamas kuriant dekoratyvinio karpymo kompozicijas. Tai nuodingų augalas, kurio visose dalyse, išskyrus tik sultingą apysėklį, yra nuodingo alkaloido taksino. Sode auga apie 9 m aukščio medis, kurio kamieno apimtis/skersmuo – 57/18 cm.

Dygusis kukmedis / Taxus cuspidata Siebold et Zucc. 1 vnt. Apie 6 m aukščio.
Amerikinis maumedis / Larix laricina (Du Roi) K.Koch. 2 vnt.
Didžioji pocūgė / Pseudotsuga menziesii (Mirb.) Franco. 7 vnt.
Didžioji tuja / Thuja plicata Donn ex D. Don. 1 vnt. Aukštis – 21 m, kamieno apimtis/skersmuo – 126/40 cm.

Paprastasis ąžuolas ‘Fastigiata’ / Quercus robur ‘Fastigiata’. 5 vnt.
Vakarinė tuja ‘Fastigiata’ / Thuja occidentalis ‘Fastigiata’.
Vakarinio celčio pumila varietetas / Celtis occidentalis var. pumila. 5 vnt.
Japoninės magnolijos borealis varietetas / Magnolia kobus var. borealis Sarg. 1 vnt.

Žvilgioji tuja ‘Semperaurea’ / Thuja x plicatoides ‘Semperaurea’. 3 vnt.

Vilniuje galima aptikti įvairių rūšių įdomių medžių. Saugokime šį žaliąjį miesto turtą, gėrėkimės juo. Jei suradote ypatingą medį ar grupę, informuokite apie tai Augalų genų banko specialistus.

Augalų genetinių išteklių išsaugojimas in situ – augalų genetinių išteklių išsaugojimas jų natūraliose augavietėse ar jų sukūrimo vietose. Šio genetinių išteklių išsaugojimo metodo esmė – išlaikyti gamtinių populiacijų genetinę įvairovę ir užtikrinti tęstinį populiacijų genetinės struktūros atsikūrimą kintančios aplinkos sąlygomis.
Augalų genetinių išteklių išsaugojimas ex situ – augalų išsaugojimas už jų gamtinės buveinės ar sukūrimo aplinkos ribų. Šiam tikslui įveisiamos lauko kolekcijos, želdiniai ir pan.

Medžiaga parengta pagal literatūros šaltinius:
Asta Baliuckienė, Stasė Dapkūnienė, Laima Šveistytė, Julius Aukštaitis. Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (in situ). Akademija, Kėdainių r., 2009.
Aušra Bivilienė, Asta Baliuckienė, Asta Blažytė, Stasė Dapkūnienė, Laima Šveistytė. Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (ex situ). Akademija, Kėdainių r., 2010.
Stasė Dapkūnienė, Ona Motiejūnaitė. Vilniaus miesto saugomi medžiai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas. Mokslo darbai. 2013 (4) 9. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online) 27.

Apie Augalų genų banko veiklas medžiagą galima rasti internete: http://www.agb.lt/index.htm

Aplinkos apsaugos poskyrio
vyriausioji specialistė
Ona Motiejūnaitė