Beveik bet koks kitas keliavimo būdas, išskyrus važiavimą asmenine transporto priemone, gali gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, padėti išvengti spūsčių, pagerinti fizinę sveikatą ir sutaupyti pinigų. Todėl tai naudinga visiems, išskyrus naftos ir dujų bendroves bei dujinių transporto priemonių gamintojus. Darnus transportas yra naudingas Žemei, puikiai veikia mūsų oro kokybę bei taip pat padeda sumažinti ir triukšmo taršą!
Europos aplinkos agentūros (EAA) teigimu, išskiriami trys pagrindiniai tvarūs keliavimo būdai – vaikščiojimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu ir viešuoju transportu. Renkantis tvarius judėjimo būdus, prisidedama prie daugelio teigiamų dalykų – mažinama oro ir triukšmo tarša, gerinama visuomenės sveikata kasdienėje veikloje ir mažinamos miesto išlaidos.
Ne tik mažiausiai anglies dioksido (CO2) išskiriantis būdas, bet ir palankus sveikatai, yra vaikščiojimas pėsčiomis, tad, jei tik yra tam galimybė, reikėtų šiam keliavimo būdui teikti pirmenybę. Sekantis keliavimo būdas – važiavimas dviračiu. Tačiau jei kalbame apie tolimesnes keliones, akivaizdu, kad pirmi du būdai atkrenta, ir lieka arba viešasis transportas, arba individuali transporto priemonė. Keliavimas viešuoju transportu yra daug tvaresnis už keliones asmeniniu automobiliu, tad pirmiausia reikėtų rinktis viešąjį transportą.
Vaikščiojimas pėsčiomis ar važiavimas dviračiu
Jei įmanoma, vaikščiojimas pėsčiomis arba važiavimas dviračiu gali būti malonus užsiėmimas ir sveikesnio gyvenimo būdo pagrindas. Važiuodami dviračiu ar eidami link tikslo pėsčiomis ne tik tausojate savo sveikatą, bet ir tausojate aplinką. Tam tikruose miestuose, kur susidaro didelės transporto spūstys, dviračiu galima važiuoti greičiau nei automobiliu, o vietovėse, kur viešasis transportas prastai pritaikytas arba jo visai nėra, tai paprastai yra geriausias tvarus pasirinkimas.
Atsižvelgiant į visus šiuos privalumus, kodėl nepabandžius atstumus įveikti pėsčiomis arba važiuojant dviračiu? Nors tai tikriausiai užtruks ilgiau nei važiavimas automobiliu, sveikatos specialistų teigimu, ėjimas pėsčiomis ar važiavimas dviračiu, klausantis mėgstamo grojaraščio ar tiesiog mėgaujantis gamtos garsais, gali tapti atpalaiduojančiu ir meditaciniu įpročiu.
Sostinėje jau driekiasi daugiau nei 150 km kokybiškos dviračių infrastruktūros, įrengta 2812 vnt. dviračių stovų, o kasmet numatoma papildomai įrengti dar po 1000 vnt. stovų. Iki 2030 m. planuojama įrengti pagrindinį dviračių takų tinklą, kuris sudarys apie 190 km takų!
Viešasis transportas
Daugelis žmonių dažnai nesvarsto galimybės naudotis viešuoju transportu kasdien. Jų įsitikinimu, nuosavas automobilis yra patogesnis ir efektyvesnis. Tačiau, svarbu pripažinti ir netgi verta apsvarstyti daugybę privalumų, kuriuos siūlo viešasis transportas.
Naudojimasis miesto autobusais ir troleibusais gali būti labai naudingas ir jums, ir jūsų bendruomenei. Kai kitą kartą vyksite į darbą arba keliausite per miestą, apsvarstykite šias keturias naudas, dėl kurių verta ir naudinga rinktis viešąjį transportą:
- Socialinė nauda
Viešasis transportas suteikia bendruomeniškumo jausmą: kartu keliaujantys asmenys labiau jaučiasi bendruomenės dalimi, nei važinėjantys asmeninėmis transporto priemonėmis.
Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad ne visi gali sau leisti įsigyti asmeninę transporto priemonę bei ne visi gali įgyti teisę vairuoti, tačiau labai svarbu, kad visi turėtų galimybę pasiekti darbo vietas, mokyklas ir vietos paslaugas. Viešasis transportas gali suteikti asmens mobilumo lygį nevairuojantiems asmenims.
- Ekonominė nauda
Turėti asmeninę transporto priemonę ir ją prižiūrėti gali būti gana brangu. Tačiau šių išlaidų galite išvengti, jeigu vietoj to rinksitės viešąjį transportą. Pasirinkę kelionę viešuoju transportu, galite taupyti finansus (sąnaudos kurui, kelių transporto priemonių eksploatavimo sąnaudos, parkavimo sąnaudos ir kt.).
Viešasis transportas yra veiksminga priemonė mažinti spūstis miestuose ir eismo sąstingius arba net gi jų išvengti. Mažinant spūstis, lygiagrečiai didėja susisiekimo greitis, tokiu atveju sutaupomas kelionei skirtas laikas.
- Aplinkosauginė nauda
Viešasis transportas suvartoja mažiau degalų vienam keleiviui vežti nei individualios transporto priemonės. Mažesnis sudeginamų degalų kiekis yra lygus geresnei aplinkos oro kokybei miestuose. Vilniuje didžiosios dalies autobusų (58 proc.) nominali talpa yra tarp 50 ir 99 keleivių, troleibusų parke didžioji dalis troleibusų (55 proc.) yra vidutinės talpos, talpinantys tarp 51 ir 100 keleivių.
Daugybę privačių transporto priemonių gatvėse galima pakeisti vienu autobusu ar troleibusu. Tuo tarpu mažėjant transporto priemonių keliuose, mažėja ir išmetamų teršalų kiekis, užterštumas.
- Sveikatos apsaugos nauda
Asmenys, keliaujantys viešuoju transportu, juda daugiau – keleiviai turi eiti pėsčiomis nuo namų durų iki netoliese esančios autobusų stotelės ir atgal, taip pat iš jų pasiekti norimas paslaugų, darbo ar kitas vietas. Tai didina fizinį aktyvumą ir padeda kovoti su vis dažniau pasitaikančių sunkių ligų – diabeto, širdies ligų, hipertenzijos ir t. t. – rizika.
Remiantis tyrimais, keliaujant viešuoju transportu patiriama mažiau streso nei vairuojant automobilį. Pasirinkus kelionę autobusu ar troleibusu, jos metu galima atsipalaiduoti skaitant, žiūrint laidą, išvengti jaudulio dėl parkavimo vietos paieškų ir pan.
Vilniaus miesto viešojo transporto vežėjai yra UAB „Vilniaus viešasis transportas“, UAB „Transrevis“ bei UAB „Kautra“. Už didžiąją dalį autobusų ir troleibusų maršrutų ir jų aptarnavimą atsakinga yra įmonė UAB „Vilniaus viešasis transportas“. 2022 m. duomenimis bendrovė aptarnavo 76 iš 105 maršrutų Vilniuje, iš kurių 54 autobusų maršrutai, 17 troleibusų maršrutai ir 5 greitųjų autobusų maršrutai. Darbo dienomis į miesto gatves keleivių vežti išvyksta virš 450 transporto priemonių, pervežančių apie 298 tūkstančiai keleivių autobusais ir apie 200 tūkstančių keleivių troleibusais.