Aplinkos apsauga ir miestų švaros palaikymas yra ne tik kiekvieno piliečio pareiga, bet ir įstatymais reglamentuota atsakomybė. Netinkamas atliekų tvarkymas, ypač jų deginimas miesto teritorijose, ne tik kenkia aplinkai, bet ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų žmonėms. Lietuvoje galioja griežti reikalavimai ir draudimai susiję su žaliųjų atliekų deginimu. Už šių reikalavimų pažeidimus taikomos administracinės atsakomybės ir baudos.

Reikalavimai

Pagal Aplinkos apsaugos reikalavimus lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis, Vilniaus mieste (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose) draudžiama deginti surinktas (sugrėbtas) žaliąsias atliekas (sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės liekanų (daržovių stiebai, lapai, virkščios, šaknys, piktžolės ir pan.), nukritusių lapų ar kitų nuokritų, nulūžusių ar nugenėtų šakų, sodininkystės, želdynų priežiūros liekanų ir kitokios medienos (išskyrus surinktos vykdant miškų ūkio veiklą)). Tokias atliekas galima išvežti į žaliųjų atliekų pridavimui skirtas aikšteles. 

Lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas žaliąsias atliekas (sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas), kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

Taip pat deginant žaliąsias atliekas privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“, ir Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 „Dėl Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, kitų galiojančių Lietuvos Respublikoje įstatymų ir teisės aktų nuostatų.

Žaliosios atliekos, kurias remiantis aplinko apsaugos reikalavimais deginti galima: sausa, nupjauta ir sugrėbta žolė, sugrėbti šiaudai; sugrėbti nukritę lapai, nupjautos ir surinktos nendrės; laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanos; sumedėjusių augalų dalys; jokiomis cheminėmis medžiagomis neapdorota mediena.

Žaliosios atliekos, kurių remiantis aplinko apsaugos reikalavimais deginti negalima: ražienos; nenupjauta, nesugrėbta žolė, nenupjautos nendrės; nenupjauti ar nenukirsti sumedėję augalai; javai ir kitos žemės ūkio kultūros; dažyta, lakuota, klijuota, impregnuota ar kitaip apdorota cheminėmis medžiagomis mediena.

Teisinė atsakomybė

Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, 286 straipsnio, nustatyta tvarka:

• Surinktų augalų ar jų dalių (išskyrus surinktus vykdant miškų ūkio veiklą) deginimas lauko sąlygomis pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų;
• Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus augalų ar jų dalių gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų​;
• Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių deginimas, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose, užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Be administracinių baudų taip pat vertinama ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala, kurią pažeidėjai įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti. Ieškinius už aplinkai padarytą žalą teikia įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos aplinkos apsaugos institucijos. 

Alternatyvos ir rekomendacijos

Norint išvengti žalingo poveikio aplinkai ir išvengti baudų, rekomenduojama:

• Kompostuoti: Žaliąsias atliekas, tokias kaip augalų lapai, nupjauta žolė, smulkios medžių ir krūmų šakos, medienos drožlės, piktžolės (be subrendusių sėklų), gėlės, vazonų žemė, šiaudai, šienas, rekomenduojama kompostuoti. Kompostavimas ne tik sumažina atliekų kiekį ir išsprendžia rūpestį dėl susidariusių atliekų transportavimo ir sutvarkymo, bet ir sukuria naudingas, natūralias trąšas sodams bei daržams​. Atliekų turėtojai, kurie turi galimybes tokias atliekas kompostuoti savo valdomo žemės sklypo ribose, turi tai daryti kompostavimo dėžėje, specialiai tam skirtoje vietoje ar esant galimybei bendruose kelių atliekų turėtojų bendrai valdomuose kompostavimo įrenginiuose ne mažesniu nei 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis;
• Pristatyti atliekas į specialias atliekų priėmimo aikšteles: Vilniuje veikia specialios atliekų surinkimo aikštelės, kuriose galima nemokamai arba už nedidelį mokestį pristatyti žaliąsias atliekas​. Žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėse yra priimamos šios bioskaidžios atliekos: želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai ir nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių ir daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės ir skiedros, smulkios medžių ir krūmų genėjimo šakos.

Atliekos priimamos aikštelių nustatyta tvarka, todėl skirtingose žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėse gali būti nustatytos skirtingos atliekų priėmimo sąlygos, atliekų priėmimo kiekiai ar gali būti nepriimamos tam tikros atliekų rūšys. Dėl daugiau informacijos kreipkitės į atitinkamą žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę.

Pranešimai apie pažeidimus

Kiekvienas gyventojas turi atsakomybę pranešti apie pastebėtus aplinkos apsaugos pažeidimus:

• Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o, jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, – ir atitinkamos miškų urėdijos padalinį (girininkiją);
• Apie pastebėtus viešosios tvarkos pažeidimus galite pranešti Viešosios tvarkos grupės budėtojų telefonu (8 5) 219 7948 ar elektroniniu paštu viesoji.tvarka@vilnius.lt;
• Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybai telefonu (8 5) 273 2995.