Atėjus pavasariui, žmonės savo patiekalus nori papildyti pradedančiais vegetaciją vitaminingais augalais. Vienas tokių yra meškinis česnakas (Allium ursinum L.). Deja, šis augalas Lietuvoje retas, jo populiacijas reikia saugoti. Meškinio česnako, augančio natūraliose augavietėse, nepatariama skinti ar rauti, juo labiau prekiauti gamtoje surinktais augalais, nes tokia veikla kelia grėsmę šių augalų išlikimui.
Meškinis česnakas (Allium ursinum) – vienintelis Lietuvos miškuose augantis česnakų genties atstovas. Jis mėgsta derlingų aliuvinių dirvožemių ūksmėtus lapuočių miškus, auga šalia upelių ar šaltiniuotose pašlaitėse. Tai 15-20 cm aukščio žolinis augalas, kurio lapų forma primena pakalnučių lapus. Dauginasi sėklomis ir svogūnėliais. Lapuose gausu askorbo rūgšties, eterinio aliejaus, gleivių, cukraus, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų. Augalas maistinis, vitaminingas, vaistinis, medingas, dekoratyvinis. Jis gali būti sėkmingai auginamas daržuose, soduose parinkus jam vėsesnę ir drėgnesnę, humusingą vietą.
Pavasarį suželia ir vaistinė česnakūnė (Alliaria petiolata), kuri skleidžia česnako kvapą (ypač patrynus lapą) ir yra puikus vitaminingas maisto priedas. Česnakūnę nesunku užsiauginti sode po medžiais, jai augti jokios priežiūros nereiks. Dauginasi sėklomis, kurių vienas augalas išaugina iki 2000. Vaistinė česnakūnė auga ir Vilniaus gamtinėje aplinkoje, ji dažna Neries pakrantėse. Užauga iki 1 metro aukščio, stiebas lapuotas, lapai trikampiškai kiaušiniški, širdišku pamatu, nelygiai dantyti. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais, žiedų vainiklapiai balti, jų žiede 4. Tai bastutinių šeimos augalas, mums gerai žinomo kopūsto giminaitis. Maistui vartojama šaknys, lapai, sėklos. Anglijoje šaknys vartojamos vietoje krienų ar garstyčių. Jos kasamos pavasarį. Lapai tinka salotoms, sriuboms, troškiniams. Sėklos tinkamas prieskonis mėsos patiekalams. Šaknyse yra baltymų, angliavandenių, eterinio aliejaus, lapuose – askorbo rūgšties, karotino, flavonoido aliarozido.
Vaistinė česnakūnė Neries krantinėje.
Šiuo metu jau galima rinkti ir patiekalus gardinti vitaminingais augalais: garšvų, pavasarinių raktažolių, dilgėlių, darželinių žliūgių, galinsogų, trikerčių žvaginių, žąsinių sidabražolių lapeliais.
Gamta mums dovanoja gausybę dovanų, mokėkime jas atsakingai vartoti ir naudoti.
Visuomenės ekologinio ir aplinkosauginio švietimo klausimais konsultuoja ekologė doc. dr. Ona Motiejūnaitė: Ona.Motiejunaite@vilnius.lt
Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris